f1a7735d-2ded-49ef-b612-d2d628170067 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-73-582/2013Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00507-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs K. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo K. Ž. administracinėje byloje, n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas K. Ž. suraÅ¡ytas už tai, kad jis, bÅ«damas darbdaviu – įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sÄ lygų, 2012 m. lapkričio 8 d. leido dirbti įmonėje J.

B. darbininko darbÄ â€“ minėtame padalinyje remontuoti administracinio pastato patalpas: atlikti administracinių patalpų vidaus apdailos darbus, apkalti duris apvadais bei kitus darbininko darbus, nustatyta tvarka nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie J. B. darbo pradžiÄ , t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 2 d., 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrų nuostatų 25.1 p. normas.

Tokia veika K. Ž. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.Å akių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. Ž. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., ir nubaudė 6000 Lt bauda.Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å akių rajono apylinkės teismo 2012 gruodžio 5 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ - administracinę bylÄ nutraukti.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisingÄ nutarimÄ . IÅ¡ J. B. ir apelianto paaiÅ¡kinimų matyti, kad jokio susitarimo tarp jų dėl darbo ir užmokesčio už darbÄ nebuvo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantÄ ir J. B. siejo atlygintiniai darbo santykiai. Teismas netinkamai vertino ir aplinkybes, susijusias su patalpų paskirtimi, nurodydamas, kad jos panaÅ¡ios į skirtas kooperatyvo veiklai. Å ios patalpos yra gyvenamosios, kÄ patvirtina ir K.

D. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas bei foto nuotraukos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas nėra baustas administracine tvarka, dirba, neteistas, skyrė jam per griežtÄ nuobaudÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius praÅ¡o Å akių rajono apylinkės teismo 2012-12-05 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog K. Ž. padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytiems motyvams. Apeliantas, neigdamas savo kaltę padarius ATPK 413 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde tapačiai tvirtina, kad jį su J.

B. nesiejo atlygintiniai darbo santykiai, ir kad darbo inspekcija tikrino ne įmonės, bet jo asmenines patalpas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, daro iÅ¡vadÄ , kad minėtus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius pirmosios instancijos teismas teisingai vertino kaip jo gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir jais pagrįstai nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje esančius įrodymus įvertino viseto aspektu, tuo tarpu apeliantas skunde nepagrįstai atsietai nuo kitų įrodymų akcentuoja tik savo paties bei liudytojo J.

B. parodymus ir juos savaip interpretuoja. Tai, jog teismas nevertino byloje esančių įrodymų taip, kaip tai naudinga apeliantui, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios normos. Prie apeliacinio skundo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Ž. pateikti nauji įrodymai (fotonuotraukos, K. D. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas) byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintini tik kaip apelianto pasirinkta gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Sprendžiant K.

Ž. paskirtos nuobaudos dydžio pagrįstumo klausimÄ , pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 413 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt. Taigi, sankcijoje numatytos baudos vidurkis sudaro 6 500 Lt. ATPK 302 str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir priklausomai nuo to baudos dydis mažinamas arba didinamas.

Å iuo atveju jokių K. Ž. atsakomybę lengvinančių, kaip ir atsakomybę sunkinančių, aplinkybių nėra. Å iam asmeniui paskirtoji nuobauda (6000 Lt bauda) yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos vidurkis, tad apeliantas skunde neteisingai teigia, kad jam paskirta bauda yra didesnė negu sankcijoje numatytas jos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. Ž. paskirtoji nuobauda yra teisinga ir tinkama realizuoti administracinės nuobaudos tikslus.Ä®vertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å akių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                          Dmitrijus Korsakovas