f1a5c8f1-3aa5-45ea-8b8d-7baa0c18f75d · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-2008-946/2015                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01389-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;                                        1.2.14.10.; 1.1.4.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.gruodžio 8 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, kaltinamajam S. N. ir jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,kaltinamajam R. A. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams I. U., L. R., A. P., nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. U. įgaliotam atstovui advokatui R. L., civilinio ieÅ¡kovo UAB „Borkas“ įgaliotam atstovui A. Å .,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv.

J. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 3 kartus: 1) 2000-11-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 278 str. 1 d. bauda, 2005-10-05 Kauno m. apylinkės teismo veika perkvalifikuota į BK 187 str. 1 d. ir paskirta 1 MGL dydžio, 125 lt. bauda; 2) 2005-04-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 5 MGL (625 lt) dydžio bauda; 3) 2006-04-20 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 str. galutinė subendrinta bausmė 6 MGL (750 lt) bauda; 4) 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d. bauda 8 MGL (301,28 Eur), bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., irR.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio (9 klasių) išsilavinimo, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas 7 kartus: 1)1993-07-09 pagal senojo LR BK 16 str.2 d.,90 str.1 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 1(vieneriems) metams, išskaitant iš uždarbio kas mėn. į valstybės pajamas 20 proc. uždarbio; 1994-07-21 nutartimi neatbūtas pataisos darbų laikas (10 mėn.) pakeistas laisvės atėmimo bausme; pritaikius LR 1995-12-21 d.

įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3; paleistas 1996-07-02 pagal 1996-06-28 d. nutartį, pritaikius LR BK 54 str.- lygtinai atleistas nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ ; 2).2000-03-02 pagal senojo LR BK 2321str.1 d. laisvės atėmimu 1( vieneriems) metams; pritaikius LR BK 471str. bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams; 3).2002-02-20 pagal senojo LR BK 16 str.2 d.,271 str.2 d. laisvės atėmimu 6(Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; 4).2002-04-25 pagal senojo LR BK 16 str.2 d., 271 str.3 d.- 42 str.- laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams 3(trims) mėnesiams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str.1 d.2 p. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼( galutinė bausmė laisvės atėmimas 1m. 11 mėn.10 d.); 2003-06-24 lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos pagal 2003-06-20 nutartį, neatlikęs 4 mėn. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (LR (duomenys neskelbtini) str.); 5) 2006-12-12 (teismo baudžiamuoju įsakymu) pagal LR BK 178 str.4 d. 4 MGL( 500 litų) dydžio bauda; 6) 2007-10-04 pagal LR BK 214 str.1 d.,182 str.1 d.- 63, 64, 65 str. str.- areÅ¡tu 85 paroms ir 500 Lt dydžio bauda; 2007-11-23 paleistas iÅ¡ areÅ¡to atlikimo vietos, atlikęs areÅ¡to bausmę; 7) 2009-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areÅ¡tu 22 paroms, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d., irn u s t a t ė :S. N. ir R.

A. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytas asmuo, pravarde „Plaktukas“, veikdami organizuota grupe, S. N. parengus nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovaujant, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų padegė I. U. automobilį, t. y. S. N., turėdamas tikslÄ atkerÅ¡yti I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, perdavė R. A. 0,5 litro buteliukÄ su degiu skysčiu, kuriuo nurodė apipilti ir padegti I.

U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu už tai pažadėjo piniginį atlygį, bei nurodė R. A. I. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ , automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „plaktukas“ 2014-10-21 apie 02.15 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Plaktukas“ užmetus degantį degtukÄ ant I.

U. automobilio, padegė I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 € vertės, nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję A. P. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2600 eurų vertės, UAB „Borkas“ priklausantis automobilis „Kia Magentis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 € vertės, L. R. priklausantis automobilis „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –290 € vertės, tokiu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ ir padarė I.

U. 2900 €, A. P. 2600 €, UAB „Borgas“ 2000 €, L. R. 290 € turtinę žalÄ . Po Å¡io įvykio S. N. sumokėjo R. A. 200 litų už įvykdytÄ nurodymÄ , o pastarasis pinigus pasidalino su tiksliau nenustatytu asmeniu, pravarde „plaktukas“.S. N. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. senai pažįstamai, kartu gerdavo. Kadangi įvykusio eismo įvykio popierius turėjo maÅ¡inoje, kai gėrė rodė jam, kad jį pakiÅ¡o. Sakė, kad jį pakiÅ¡o, nes kita pusė nusipirko klinikoje pažymÄ ir reikalauja 5000€.

Jo maÅ¡ina buvo nedrausta. Todėl iÅ¡gėrinėdami apkalbinėdavo, o R. sakė, kad padarys. Sakė jam, kad nereikia, kad tada Dievas jÄ nubaus. Jokių pinigų jam nedavė. Nieko tokio nebuvo. Reikia avansu duoti, jei eini ant tokio nusikaltimo. R. mušėsi į krÅ«tinę, kad jis padarys, mušėsi į krÅ«tinę. Jis tuo metu tik pagalvojo, kad čia tik girtų kalbos. Žino, kad kiemuose daug maÅ¡inų stovi. Jis sakė, kad tik sugadinti nori. Apie padegimÄ nieko nekalbėjo. Niekam nesiÅ«lė nieko padegti.

Jokio butelio su skysčiu A. nedavė.R. A. teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tačiau apklausiamas parodė, kad jis tik užpylė ant automobilio skystį, bet jo nesudegino. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo adresu buvo nuėję tryse, tai jis, jį lydėjusi K. ir asmuo, pravarde „plaktukas“. Kur reikia eiti, viskÄ pasakė S. N., kuris maÅ¡inos numerius pasakė, pasakė namÄ , prie kurio stovi tas automobilis. N. minėjo, kad kažkokie piktumai yra. Su „Plaktuku“ į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo sugadinti automobilio, žinojo iÅ¡ anksto, kokį automobilį sugadinti.

Ten nuvažiuoti paprašė S. N. S. pasakė to automobilio valstybinius numerius. Jo nurodytÄ automobilį ten rado, tai buvo BMW automobilis, pilkos palvos. Automobilis stovėjo daugiabučių kieme. Kai nuvažiavo dar tik pažiÅ«rėti to automobilio, kitų automobilių nebuvo. IÅ¡ pradžių važiavo apsidairyti. TÄ pačiÄ naktį vėl ten grįžo. Buvo jau tamsu. Kai antrÄ kartÄ nuvažiavo, tai Å¡alia BMW jau stovėjo kiti automobiliai. K. S. prašė sugadinti, tai prašė, kad nueitų dažai nuo automobilio.

Jis nepasiÅ«lė kaip tai padaryti. Todėl pats vienas sugalvojo apipilti tÄ automobilį dažų nuėmėjo skysčiu. S. tada paprašė to skysčio ir jis padavė. Ten buvo 1 litro ar 0,5 litrų talpos butelis. TÄ naktį atsuko su „Plaktuku“ butelį, o kai jis užpylęs nuėjo, tai „Plaktukas“ padegė. Užpylė skystį ant priekio, stogo ir kapoto. Kai užpylė ir nuėjo kokius 5 metrus, automobilis tada sprogo. Su kuo „Plaktukas“ padegė, ar su degtuku, ar žiebtuvėliu, nežino.

Kai jis ėjo nuo maÅ¡inos, „Plaktukas“ prabėgo pro jį ir iÅ¡ karto buvo ugnies pliÅ«psnis. Plaktukas nesakė su kuo uždegė. Jis pats „Plaktukui“ nieko nenurodinėjo, tik užpylė skystį. Sakė „Plaktukui“, kad eis sugadinti automobilį. S. N. jo paties padegti ir neprašė, nes jis to padaryti ir negalėjo, nes rankų neturi. Todėl, kad jam vienam nėjo nei bonkos su skysčiu atsukti, nei padegti, tai kartu su juo ir ėjo „Plaktukas“. IÅ¡ N. pinigus gavau už darbÄ .

Jis duodavo pinigų ir Å¡iaip, kai gerdavom, duodavo ant alaus.Po visko N. pasakė, kÄ padarė, jis nieko nesakė, tik 200 litų už tai. Tuos 200 litų padavė vienam. Tada jis pats ir „Plaktukui“ davė 100 litų. Be kaltinamojo R. A. parodymų, kaltinamųjų kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais kitais įrodymais:1. Nukentėjusioji I. U. parodė, kad jai paskambino iÅ¡ policijos, kad keliama baudžiamoji byla dėl eismo įvykio, reikia atvykti pasiraÅ¡yti dokumentus.

N. policija pranešė penktadienį. Jis prieÅ¡ tai jai skambino ir grasino. Jis sakė, kad dėl to, kad ji nenorėjo tyliai, tai dabar iÅ¡girs visi. Ir įvyko tas padegimas. N. jai grasindavo. TÄ rytÄ pasirašė dokumentus policijoje dėl to, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o byla perduodama teismui, ir naktį užsidegė maÅ¡ina. IÅ¡kart po įvykio nebuvo kitų minčių, kad tik Å¡itas žmogus tai padarė. S. N. tokiu bÅ«du jai kerÅ¡tavo, nes su juo buvo avarija. Jis neturėdamas civilinės atsakomybės draudimo, norėjo kad ji pasiraÅ¡ytų ant kitos maÅ¡inos, bet ji nesutiko ir iÅ¡sikvietė policijÄ .

Jai atsisakius pasiraÅ¡yti eismo įvykio deklaracijÄ kilo piktumas ir S. N. jos reikalavo pasiraÅ¡yti su užuominomis, kad bus negerai. JÄ tada iÅ¡vežė į ligoninę, nes lūžo kaklas, ir prasidėjo Å¡itie reikalai ir buvo keliama dėl avarijos baudžiamoji byla. Sprendimas priimtas toje baudžiamojoje byloje. Kai buvo padegtas automobilis, tai kaimynė naktį jai paskambino į duris ir rėkė, kad maÅ¡inos dega. Visi kaimynai bėgo traukti automobilių. IÅ¡ pradžių degė tik jos, kadangi gaisrinei nėjo privažiuoti, tai greitai užsidegė ir kiti automobiliai.

Civilinis ieÅ¡kinys yra grynai automobilio vertė. Neturtinę žalÄ vertinu tai, kad tai nesaugumas, iÅ¡gyvenimas, skausmas jos ir jos Å¡eimos narių, tai dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, dėl nepatogumo, dėl nesaugumo.

2. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad naktį iÅ¡girdo sproginėjimus, pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad dega BMW automobilis ir dega jos automobilio VW Golf galas. Atvažiavo gaisrinė. Buvo daug kaimynų, atvažiavo policija, tyrėjai ir pasakė, kad tai padegimas. Automobilis sudegė, liko tik skardos. Draudimas nemokėjo iÅ¡mokų. PareiÅ¡kė 2600 €. Draudimas pasakė automobilio vertę.

3. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad kai sujudo kaimynai, pasibeldė kaimynas. Pamatė visÄ sujudimÄ per durų skylutę. Kai pamatė degantį automobilį, tai bandė rakinti automobilio dureles, bet jos buvo įkaitusios ir sudegė priekis. Jo automobilis buvo Peugeot 306, 1998 metų laidos. Pateikė civilinį ieÅ¡kinį, nes ekspertas automobilį įvertino 1000 litų.

4. Liudytoja S. P. parodė, kad jÄ prikėlė kaimynas naktį. Matė gaisrÄ , kai degė maÅ¡inos. Vienas iÅ¡ sudegusių automobilių buvo UAB „Borkas“ automobilis. Tai buvo Kia Magentis automobilis. Be jo dar degė trys automobiliai. Automobilis sudegė, jis neremontuojamas. Automobilis kasko nebuvo draustas, jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 5. Liudytoja V. T. parodė, kad pratraukusi užuolaidas pamatė ugnį. Beldė kaimynei, prisikėlėm vieni kitus ir atvažiavo gaisrinės6. Liudytoja k. N. parodė, kad apie įvykį pirmÄ kartÄ iÅ¡girdo, kai atėjo pas tyrėjÄ . 2013 buvo padegtas automobilis. Ä®vykio metu durų neatidarė, nes miegojo.

7. Liudytoja E. R. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo parodymuose blogai praÅ¡yta, kad ji girdėjo, kad tariasi. IÅ¡ tikrųjų negirdėjo kaip jie tarėsi, nes negalėjo girdėti. Buvo, kad buvo užėjusi pas R. R. su L. pasakojo apie įvykį. R. guodėsi, kad S. pamelavo policijoje ant jo. R. sakė, kad apipylė maÅ¡inÄ . S. prašė apipilti maÅ¡inÄ dėl konflikto su kažkokia moterimi. R. sakė, kad apipylė maÅ¡inÄ . Sakė, kad su juo buvo dar kažkoks vaikinas. Neminėjo nei vardo nei pavardės. R. jai sakė, kad padegė kitas vaikinas, nes R. negalėjo padegti, nes jis be rankų.

8. Liudytoja L. K. parodė, kad spalio mėnesį, vėlai, su Ričardu buvo namie, kai atėjo Plaktukas iÅ¡gerti alaus. N. R. su Plaktuku kalbėjo rusiÅ¡kai, todėl ji nesuprato. Bet pradžioe buvo pateiktas pasiÅ«lymas Plaktukui užsidirbti, o po to jau rusiÅ¡kai kalbėjo. Po kiek laiko jie išėjo į laukÄ , kur jie jÄ paliko toliau, o patys kažkur nuėjo. Po kiek laiko užsiliepsnojo ugnis ir ji iÅ¡sigandusi pabėgo namo. Matė, kad R. turėjo buteliukÄ iÅ¡einant, bet nežino koks ten tas skystis.

Lauke visÄ laikÄ Ä—jo tarp namų. Kai atėjo prie kažkokių namų, jie jÄ paliko o patys nuėjo į kiemus. Kai pamatė ugnį, tai suprato, kad kažkas negerai. Negali pasakyti, kas padarė tÄ ugnį. R. negali padegti, jis neturi rankų, uždegti degtuko jis taip pat negali. Po įvykio, kai R. pasakė jai kÄ padarė, tai jie labai susipyko dėl to. Jai tada R. prisipažino, kad S. paprašė uždegti automobilį. Sakė, kad S. susipyko su kaimyne ir prašė atkerÅ¡yti. Apie PlaktukÄ nieko nepasakojo, jo nepažįsta.

R. sakė, kad jis tik apipylė automobilį ir nuėjo. Reiškia, kad Plaktukas padegė.

9. Civilinio ieÅ¡kovo UAB“Borkas“ įgalioto atstovo A. Å . paaiÅ¡kinimais apie tai, kad 2000€ civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas rinkos verte, internetinių portalų duomenimis, tai 2005 metų automobilis. Remiamasis tik tuo. Turtas buvo perimtas administratoriaus. KainÄ nustatė iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų interneto prieigų. Kreditoriai nusprendė pardavinėti tÄ automobilį nuo 290€, pakui kaina mažinta ir parduotas už 150€. Vertino senesnių ir naujesnių automobilių kainas, ir iÅ¡vedė vidurkį.

Automobilis buvo geros bÅ«klės.             10. 2015-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu R. A. iÅ¡ jam pateiktų atpažinti Å¡eÅ¡ių asmenų fotonuotraukų atpažino nuotraukÄ Nr. 5, kuri yra S. N. nuotrauka. (t 1, b.l. 151-153)             11. 2015-03-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. A. parodė vietÄ prie Å iaurės pr. 3-ojo namo, Kaune, kur stovėjo ir padegė I. U. priklausantį automobilį. (t. 1, b.l. 154-156)             12. 2014-10-21 akte dėl kilusio gaisro nustatyta gaisro kilimo priežastis – paÅ¡alinis atviros ugnies Å¡altinis. (t. 1, b.l. 25)             13. 2014-10-21 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti prie Å iaurės pr. 3-ojo namo kiemo antros laiptinės, kur stovėjo padegti automobiliai.

Nustatyta, kad gaisro metu sugadinti automobiliai „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia Magentis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 12-23)             BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

             Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

VeikÄ kvalifikuojantys požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienoje byloje jie turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.              Teismų praktikoje paprastai tais atvejais, kai nukentėjusiojo turtas, esantis miesto teritorijoje, yra sunaikinamas jį padegant, dėl to buvo sukeltas realus pavojus užsidegti ir kitiems objektams (turtui), toks turto sunaikinimo bÅ«das pripažįstamas visuotinai pavojingu bÅ«du, nes jis yra pavojingas bet kuriam žmogui, o ne tik turto savininkui.

             Šioje byloje iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji tyčia, veikdami organizuota grupe, visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , tai yra S. N. tam, kad atkerÅ¡yti I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, parengė nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčinį padegimÄ ir jam vadovavo. P. R. A. 0,5 litro buteliukÄ su degiu skysčiu, nurodė juo apipilti ir padegti I.

U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tai pažadėjo piniginį atlygį, kartu nurodė R. A. I. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ , automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „plaktukas“ 2014-10-21 apie 02.15 val. užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Plaktukas“ užmetus degantį degtukÄ ant I.

U. automobilio, padegė I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję automobiliai, priklausė A. P., UAB „Borgas“, L. R.. Po Å¡io įvykdyto tyčinio padegimo S. N. sumokėjo R. A. pažadėtus 200 litų, o pastarasis pinigus pasidalino su tiksliau nenustatytu asmeniu, pravarde „plaktukas“.Nors kaltinamasis S. N. ir neprisipažino padaręs nusikaltimo, jo parodymus ir gynybinę versijÄ paneigia visų pirma kito kaltinamojo R.

A. parodymai, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtina ir nukentėjusiosios I. U. bei liudytojų L. K., E. R. parodymai. Nors pats R. A. nurodė, kad prisipažįsta visiÅ¡kai, tačiau neigė, kad S. N. buvo davęs nurodymÄ padegti nukentėjusiosios I. U. automobilį, tačiau jis parodė, kad bÅ«tent S. N. nurodė, kur reikia eiti, pasakė automobilio numerius, namÄ , kurio kieme jis stovi, nurodė automobilį sugadinti dėl piktumų dėl avarijos, davė specialaus skysčio automobiliui apipilti. K. S. prašė sugadinti, tai prašė, kad nueitų dažai nuo automobilio.

Po to davė pinigų – 200 litų už įvykdytus nurodymus. Tuo tarpu nukentėjusioji I. U. parodė, kad S. N. po eismo įvykio jai grasino, sakė, kad, jei ji nenori tyliai susitarti, tai dabar išgirs visi. Būtent po išsakytų grasinimų buvo padegtas jos automobilis. Liudytoja E. R. parodė, kad R. A. jai sakęs, kad S. N. prašęs sugadinti automobilį, pasakojo, kad jį kitas vaikinas uždegė, o jis pats prieš tai apipylė skysčiu. Liudytoja L. K. parodė, kad girdėjo kaip R. A. siūlė „Plaktukui“ užsidirbti, matė, kaip išeidamas pasiėmė butelį su skysčiu, o R.

A. su „Plaktuku“ nuėjus tarp namų ir jÄ palikus laukti, pamatė ugnį. Po įvykio, kai R. pasakė jai kÄ padarė, tai jie labai susipyko dėl to. Jai tada R. prisipažino, kad S. paprašė uždegti automobilį. Sakė, kad S. susipyko su kaimyne ir prašė atkerÅ¡yti. Å ių parodymų, kurie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, o tik vieni kitus papildo, visuma neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis S. N. siekdamas kerÅ¡to nukentėjusiajai I. U., parengė nusikalstamos veikos – tyčinio nukentėjusiosios automobilio sunaikinimo planÄ ir pasitelkiant kitus asmenis suorganizavo jo vykdymÄ ir jį įgyvendino.

Aptarti parodymai taip pat įrodo, kad sumanymas I. U. automobilį sunaikinti ne bet kaip, o padegant, tai yra visuotinai pavojingu bÅ«du, buvo iÅ¡ankstinis, parengtas kaltinamojo S. N. ir nurodytas įgyvendinti R. A., bet pastarojo, jam dėl fizinės negalios to negalint padaryti, įgyvendintas pasitelkus dar vienÄ asmenį, pravarde „Plaktukas“. Aptartus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus dėl to, kad nurodymas padegti buvo iÅ¡ S. N. patvirtina ir jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nustatytos aptartais įrodymais nusikaltimo padarymo aplinkybės bei kilusios pasekmės sudaro įrodymų visumÄ , nepaliekančiÄ abejonių dėl to, kad nusikaltimas, kurį parengė S. N., buvo įvykdytas visuotinai pavojingu bÅ«du, nes nuo užsidegusio nukentėjusiosios I.

U. automobilio užsidegė ir greta stovėję kiti automobiliai. Kaltinamųjų pasirinktas nusikaltimo padarymo būdas, pasirengimas jam įrodo, kad kaltinamieji suvokė, kad tokia veika yra labai pavojinga, suprato, kad taip veikiant automobilis bus sudegintas ir to siekė, kas patvirtina juos nagrinėjamu atveju veikus tiesiogine tyčia. Kadangi turtas – automobiliai buvo sunaikinti, nusikaltimas, numatytas BK 187 str. 2 d., buvo baigtas. Kaltinime buvo nurodyta, kad L. R. dėl sudeginto automobilio buvo padaryta 2900 eurų turtinė žala, tačiau posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tai yra klaidinga, nes iš tikrųjų pagal eksperto paskaičiavimus padaryta 290 eurų turtinė žala.

Todėl Å¡i aplinkybė atitinkamai patikslintina kaltinime nustatant, kad L. R. yra padaryta 290 eurų turtinė žala.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, perduodant bylÄ Ä¯ teismÄ kaltinamojo S. N. pdaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir BK 187 str. 2 d., o kaltinamojo R. A. tik pagal BK 187 str. 2 d. Tokia kvalifikacija rodo, kad kaltinimo esmė buvo ta, kad bendrai veikę asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis. Å iuo atveju pagal kaltinimÄ tiesiogiai nusikaltimÄ padarę buvo ne visi kaltinime nurodyti asmenys, o tik kai kurie bendrai veikę, konkrečiai tai bÅ«tų R.

A. ir asmuo, pravarde „Plaktukas“. Toks kaltinimo formulavimas bei kvalifikacija, nors kaltinime nebuvo nurodyta jokia bendrininkavimo forma, rodo, kad turimas omenyje buvo sudėtinis, o ne paprastas bendrininkavimas, kÄ patvirtina ir papildoma nuoroda į BK 24 str. 4 d. kaltinime S. N. Tuo pačiu tokia kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija reiÅ¡kia, kad S. N. buvo kaltinamas už svetimo turto sunaikinimo organizavimÄ , bet ne už svetimo turto sunaikinimo organizavimÄ ir dalyvavimÄ jame organizuotoje grupėje.

Tačiau byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikacija. Tokia kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas sprendžia, kad iÅ¡tirti įrodymai Å¡iuo atveju sudaro neabejotina pagrindÄ pripažinti, kad kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d. padarė veikdami organizuota grupe.BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotÄ grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formÄ , kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Nors kaltinamieji neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jis negalėjo bÅ«ti padarytas be kruopÅ¡taus iÅ¡ankstinio pasirengimo. IÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikaltimÄ ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra bÅ«tinas organizuotos grupės požymis. Nors kaltinamasis S. N. apie rengimÄ si ir jo pobÅ«dį parodymų nedavė ir iÅ¡ viso neprisipažino padaręs šį nusikaltimÄ , tačiau kaltinamasis R. A. neneigė dalyvavęs parengiant šį nusikaltimÄ , nes parodė, kad pokalbių metu S. N. nurodė, kur stovintį ir kokį automobilį reikia sugadinti, pateikė apie jį duomenis, įgijo ir davė R.

A. skysčio automobilio padegimui ir sugadinimui, R. A. su asmeniu pravarde „Plaktukas“, vykdydamas S. N. nurodymÄ sutiko įvykdyti nusikaltimÄ , dėl to pradžioje iÅ¡ anksto nuvyko į vietÄ apžiÅ«rėti. Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojos E. R. ir L. K. Tai vienareikÅ¡miai įrodo, kad nusikaltimas įvykdytas ne spontaniÅ¡kai, o jam buvo kruopščiai rengtasi, rengimasis tęsėsi tam tikrÄ laikÄ ir tik visiÅ¡kai pasirengus S. N. sugalvotas nusikaltimas buvo įvykdytas. Be to, nusikaltimo - turto sugadinimo padarymo bÅ«das šį turtÄ tiesiog padegant (visuotinai pavojingas bÅ«das) rodo, kad Å¡iai veikai padaryti reikėjo ne tik kruopščių paruoÅ¡iamųjų veiksmų, bet ir tam tikrų specialių žinių dėl nusikaltimo padarymui reikalingų priemonių automobiliui uždegti rÅ«Å¡ies bei kiekio parinkimo.

Taigi nusikaltimo padarymo bÅ«das ir visa eiga neabejotinai rodo, kad be tam tikro pasiruoÅ¡imo Å¡is nusikalstamas sumanymas negalėjo bÅ«ti realizuotas. Pažymėtina, kad nusikaltimui padaryti kaltininkai turėjo įsigyti specialių įrankių: degaus skysčio, kuriuo turėjo bÅ«ti apipiltas automobilis, talpÄ Å¡iam skysčiui. Be to, turint omenyje tai, kad R. A. yra neįgalus, nes neturi abiejų rankų plaÅ¡takų, kas neleidžia jam kÄ nors paėmus rankoje neÅ¡ti, laikyti, o Å¡iuo atveju ir uždegti degtuko, tai kaltininkai turėjo numatyti ir priemones Å¡iems tikslams pasiekti, kas ir buvo padaryta pasitelkiant nusikaltimo padarymui dar vienÄ asmenį, pravarde „Plaktukas“.

Taigi, susiklosčiusioje situacijoje dėl nurodytų aplinkybių, tokio nusikaltimo padaryti faktiÅ¡kai net ir nebÅ«tų buvę įmanoma be rimtos organizacijos. Visa tai rodo, kad nusikaltimui kaltininkai rengėsi rimtai, nes viskas buvo detaliai suplanuota, o tai visiÅ¡kai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius, kas reiÅ¡kia, kad yra pagrindas pripažinti, kad kaltininkai Å¡ioje byloje jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d., padarė veikdami organizuota grupe.Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka iÅ¡ankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui padaryti.

Ä®statymas reikalauja, kad padarytas nusikaltimas bÅ«tų priskiriamas apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėties požymių visumÄ . Å io įstatymo sankcija numato didžiausiÄ bausmę laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį apysunkis nusikaltimas yra toks nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija virÅ¡ija tris metus laisvės atėmimo ir nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡ių metų laisvės atėmimo.

Taigi kaltininkų padarytas nusikaltimas yra apysunkis. O tai atitinka vienÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotÄ grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atliktų tam tikrÄ užduotį ar turėtų skirtingÄ vaidmenį. Pažymėtina, kad nebÅ«tina, kad kiekvienas grupės narys nagrinėjamu atveju tiesiogiai realizuotų BK 187 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinkÄ , užtikrinti atsitraukimÄ po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtÄ turtÄ ar pačius grupės narius. Taigi, nors pats S. N. tiesiogiai ir nedalyvavo padegant automobilį, o R. A. neuždegė jo apipilto ant automobilio degaus skysčio (tÄ padarė, kaip nustatyta, asmuo pravarde „Plaktukas“), jie atliko jiems iÅ¡ anksto nustatytus vaidmenis. Tokiu atveju, esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos turi bÅ«ti kvalifikuojamos tik pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nesiremiant papildomai BK 24 straipsnio atitinkamomis dalimis.

Taigi, nagrinėjamu atveju S. N., kaip nusikaltimo organizatoriaus, padarytÄ nusikaltimÄ papildomai kvalifikavus dar ir pagal BK 24 str. 6 d. bÅ«tų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl teismas paÅ¡alina iÅ¡ kaltinimo rėmimasį BK 24 straipsnio 4 dalimi kvalifikuojant S. N. padarytÄ nusikaltimÄ ir papildomai nustato, kad S. N. ir R. A. jiems inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe.Kadangi BK 187 straipsnis nenumato kvalifikuojamojo požymio - turto sunaikinimo padaryto organizuotos grupės, todėl, konstatavus šį požymį, tiek S. N., tiek ir R.

A. padarytos veikos kvalifikacijoje tai turėjo bÅ«ti pažymėta greta BK 187 straipsnio 2 dalies nurodant ne BK 24 straipsnio 4 dalį, kas buvo padaryta kaltinime S. N., o BK 25 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymas organizuota grupe). NeiÅ¡taisius minėtų kaltinimo trÅ«kumų, kaltininkų padaryto turto sunaikinimo nusikaltimo kvalifikacijoje bÅ«tų paliktas vidinis prieÅ¡taravimas. Teismų sprendimų nustatomojoje dalyje bÅ«tų konstatuojama, kad nusikaltimÄ S. N. ir R. A. su dar vienu asmeniu, pravarde „Plaktukas“ padarė organizuota grupe, o pagal kaltinamajame akte nurodytÄ veikų kvalifikacijÄ , jeigu ji bÅ«tų palikta nepakeista, iÅ¡eitų, kad S. N. konstatuojama lengvesnė – sudėtinė – bendrininkavimo forma, kurioje greta vykdytojų dalyvauja kiti bendrininkai, pavyzdžiui, organizatoriai.

Organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma, kaip minėta, ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis. Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pagrindas S. N. ir R. A. pripažinti kaltais padarius BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.R.

A. duodamas parodymus neigė ir nepripažino dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, nes neigė gavęs iÅ¡ S. N. nurodymÄ automobilį padegti, todėl konstatuotina, kad jis prisipažino tik iÅ¡ dalies ir todėl tai nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. S. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu jie yra kaltinami, jie padarė veikdami organizuota grupe, taip pat iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas chuliganiškų paskatų konstatavimui, būtina pažymėti, jog šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp vieno iš kaltinamųjų S. N. ir nukentėjusiosios I. U. buvo kilę nesutarimų dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau tai tebuvo tik visiškai nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis visos organizuotos grupės chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. kaltinamųjų reakcija (atsakas) tokioje situacijoje buvo aiškiai neadekvati.

Tokie įžūlus ir labai pavojingas nusikaltimas, padarytas visuotinai pavojingu bÅ«du, negali bÅ«ti paaiÅ¡kintas vien tik asmeninio pobÅ«džio paskatomis.Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).Kaltinamieji padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , jie veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimÄ padarė veikdami organizuota grupe, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Šį nusikaltimÄ S. N. padarė bÅ«damas anksčiau tris kartus teistas, Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs ir ketvirtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu už neatsargų nusikaltimÄ , kuriuo paskirta bausmė bauda nesumokėta.

R. A. yra anksčiau teistas jau septynis kartus, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Abu kaltinamieji yra neįgalÅ«s. Todėl teismas sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė Å¡iuo atveju bÅ«tų pakankama sulaikyti S. N. ir R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad ateityje nenusikalstų.Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios dvi aplinkybės, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, į tai, kad yra nedirbantys, nevedę.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamiesiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi BK 187 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Bausmės dydis nustatytinas ne mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Paskyrus S. N. bausmę Å¡ioje byloje, ji turės bÅ«ti subendrinta su 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme pagal BK 63 str. taisyklę, nes nusikalstama veika Å¡ioje byloje padaryta iki nuosprendžio priėmimo minėtoje pirmoje byloje.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai yra įrodyti, nes juos atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai padarytos žalos dydžius pagrindė draudimo bendrovių apskaičiavimais, ekspertų paskaičiavimais, rinkos verte, apie kÄ Å¾odžiu parodė posėdžio metu.

Kadangi jų nurodyti patirtų žalų dydžiai nėra neprotingai dideli, pagrįsti logiÅ¡kais paaiÅ¡kinimais, paremtais kompetentingų žalÄ apskaičiuoti subjektų pateiktais duomenimis, nesutikti su Å¡ių žalų dydžiais, jais abejoti ir todėl sumažinti nėra jokio pagrindo. Todėl byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti sumos už padarytÄ turtinę žalÄ priteistinos jiems solidariai iÅ¡ kaltais pripažintų kaltinamųjų.Nukentėjusioji I.

U. papildomai pareiÅ¡kė ir ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, reikalaudama iÅ¡ S. N. priteisti 3500 eurų, o iÅ¡ R. A. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat ir patirtas procesines iÅ¡laidas už teisinę advokato pagalbÄ Å¡ioje byloje.             CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.              Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.              Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes.             Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji neginčijamai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus dėl sudeginto automobilio, taigi, patyrė neturtinę žalÄ .

Vis dėlto teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamųjų galimybes atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , jų turtinę, socialinę padėtį. Kaltinamieji yra neįgalÅ«s, turintys specialių poreikių, nedirbantys, taigi jų galimybės gauti pakankamai dideles pajamas – ribotos. Esant Å¡ioms aplinkybėms praÅ¡omas priteisti nukentėjusiosios neturtinės žalos dydis iÅ¡ kaltinamojo S. N. mažintinas iki 500 Eur., o iÅ¡ R. A. iki 300 Eur.             Be to, nukentėjusioji prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, pagal pridedamÄ pinigų priėmimo kvitÄ (t 2, b.l. 44) 500 Eur už atstovavimÄ , civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje.             BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ ar turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų ir gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

             Teismas Å¡ioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas dėl apmokėjimo advokatui už jos atstovavimÄ ir teisinės pagalbos suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį byloje teikimÄ (ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ) pripažinti procesinėmis iÅ¡laidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiÅ¡kia, kad tokių iÅ¡laidų dydis neturi bÅ«ti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra praÅ¡oma, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos.             Pažymėtina, kad ne visos faktiÅ¡kai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokiÄ teisinę pagalbÄ , teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių iÅ¡laidavimo procese.

Todėl, jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.             Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui jį atstovaujant ir teikiant kitokiÄ teisinę pagalbÄ baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija turėtų vadovautis CPK 98 str. 2 d.

             Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).              Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų jos įgaliotam atstovui advokatui iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamųjų, o Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su civilinio ieÅ¡kinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiosios atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir Å¡iame procese, nežiÅ«rint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.             Vertinant patirtų iÅ¡laidų realumÄ , bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ , atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta per 4 posėdžius, bendra nagrinėjimo trukmė yra mažesnė nei 4 valandos, teikiama teisinė pagal savo pobÅ«dį, suraÅ¡ytas civilinis ieÅ¡kinys nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiÅ¡kinimo klausimais ar situacijomis.

Dėl to teismas sprendžia, kad bÅ«tų neprotinga, nesÄ Å¾ininga ir neteisinga priteisti iÅ¡ kaltinamųjų nukentėjusiajai I. U. 500 Eur už jos atstovavimÄ Å¡ioje byloje. Teismas sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos bei jų dydis aiÅ¡kiai neatitinka jau minėtų tokioms iÅ¡laidoms taikomų bÅ«tinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl praÅ¡omų iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡koti procesinių iÅ¡laidų sumÄ mažintina.             Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I.

U. praÅ¡ymas dėl patirtų procesinių iÅ¡laidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti tenkintas tik iÅ¡ dalies, t. y. jai iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteista iÅ¡ viso tik 350 Eur iÅ¡laidų, patirtų dėl jos atstovavimo (dėl iÅ¡laidų įgaliotam atstovui - advokatui) Å¡iame procese.             Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriose nurodyta, kad Å¡ios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas teikia antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam R.

A. Å¡ioje byloje (t 2, b.l. 58, 61), dėl ko antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato užmokesčiui sudaro 257,66 EUR.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi Å¡ioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ , kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas turi gynėjÄ , tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltu pripažinto R. A. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo.

Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡te (pažymoje) nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ , kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimai, jeigu vienas jų turi gynėja, gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama teisme.

Å i teisė negali bÅ«ti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo teisme. Remiantis iÅ¡dėstytu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos.  Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,  n u s p r e n d ė :         S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., Å¡iÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bauda 8 MGL ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę 1 metus ir 5 mėnesius laisvės apribojimo ir baudÄ 8 MGL (301,28 Eur), įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ ;IÅ¡aiÅ¡kinti S. N., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.S. N. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos galutinės bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ .R.

A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos galutinės bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.Nukentėjusiosios I. U. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2900 eurų, o civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ S. N. 500 Eurų, o iÅ¡ R.

A. 300 Eurų.Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2600 eurų.Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 290 eurų.Civilinio ieškovo BUAB „Borkas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 2000 eurų.Pripažinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I.

U. jos atstovavimui patirtas 350 Eur iÅ¡laidas advokatui ir jas iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ S. N. ir R. A..Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti iÅ¡ R. A. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas               ArÅ«nas Purvainis