2024-04-10 Nr. AB-5961-3-61-3-00278-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-183-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00278-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Garda group“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-920 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo bei jo pagrindu priimto 2024 m. sausio 22 d. raginimo vykdymą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje arba, alternatyviai, sustabdyti ginčijamo Sprendimo bei jo pagrindu priimto 2024 m. sausio 22 d. raginimo vykdymą, iki kol įsiteisės Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-5926-438/2024, arba alternatyviai taikyti kitas teismo taikomas priemones. Bendrovės įsitikinimu, egzistuoja realus pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Skundžiamas Sprendimas gali lemti Bendrovės nemokumo būseną, o tai nesuderinama su VMI siekiu susigrąžinti likusią nepriemokos sumą. Įsigaliojus Sprendimui ir jo pagrindu priimtam raginimui, Bendrovė, neturėdama apyvartinių lėšų, jau vasario mėn. turės areštuotas Bendrovės sąskaitas 164 378,64 Eur sumai, tuomet Bendrovė nebus pajėgi užbaigti projektą ir įrenginėjamus tinklus, kurių baigtumas šiuo metu sudaro 70 proc., taip pat nebus pajėgi toliau vykdyti ūkinės komercinės veiklą, susijusią su projekto vystymu ir jo pardavimu, ir atsiskaityti su VMI bei išlikti veikiančiu juridiniu asmeniu. VMI nesustabdė priverstinio išieškojimo, kadangi pateikė Bendrovei raginimą, todėl, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bus užtikrintas Bendrovės teisėtas interesas apginti savo teises teisme dėl nepagrįstai nepakeistos ir nutrauktos sutarties, iki kol teismas išnagrinės tarp šalių kilusius ginčus.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Garda group“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galbūt kilsiančios didelės (neatitaisomos) žalos laikomi abstrakčiais ir nukreiptais į ateitį, kurių tiksliai nurodyti negali ir pats pareiškėjas. Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau, nors pareiškėjui nustatyta pareiga įrodyti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, pareiškėjo prašymo argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas, nuostolius, todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų didelė neatitaisoma žala. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pabrėžė, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismo įsitikinimu, netikslinga vertinti ateityje galimai kilsiančius neigiamus padarinius Bendrovės veiklai, kadangi tai yra hipotetinė situacija, kuri nėra patvirtinta realiais duomenimis ir kuri gali apskritai neįvykti. Teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Vertindamas šiuos kriterijus pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, teismas nematė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip, kad jis susidurtų su finansiniais sunkumais. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės nesudaro pagrindo išvadai, kad mokestinės paskolos sutarties nutraukimo atveju jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas UAB „Garda group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas teigė, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis nebus pajėgus užbaigti vystomą nekilnojamojo turto projektą ir įrenginėjamus magistralinių vandentiekio ir nuotekų tinklus, kurie skirti aptarnauti ne tik patį projektą, bet ir visą Pilaitės kvartalą. Esant areštuotoms banko sąskaitoms, Bendrovė negali atsiskaityti su rangovu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų darbų. Rangovas yra sustabdęs atliekamus rangos darbus ir jau ketina nutraukti sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo. Rangovui neužbaigus darbų, pareiškėjas negalės parduoti butus ir gauti apyvartines lėšas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo bus atimtos būtinos lėšos užbaigti projektą. Bendrovės nepriemokos dydis VMI yra 164 378,64 Eur, tai viršija įmonės apyvartinių lėšų likutį, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės interesams gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, 2023 m. birželio 9 d. sudarydamas mokestinės paskolos sutartį, įsipareigojo sumokėti dalimis 264 990,52 Eur mokestinę nepriemoką (kas mėnesį po 26 499,05 Eur) nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2024 m. kovo 25 d. Matydamas situaciją rinkoje, pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą VMI pakeisti nustatytus terminus, tačiau VMI netenkino pareiškėjo prašymo ir vėliau nutraukė sutartį. Taigi, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tikėtina, Bendrovės vadovas bus įpareigotas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, jog vien tik ateityje kilsiančių neigiamų pasekmių tikimybė negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju Bendrovė nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai gali būti padaryta reali žala. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galimai kilsiančios didelės (neatitaisomos) žalos laikomi abstrakčiais ir nukreiptais į ateitį, kurių tiksliai nurodyti negali ir pats pareiškėjas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog 2023 m. birželio 9 d. mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pareiškėjas nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jis neatliko nei vienos įmokos pagal galiojusią mokestinės paskolos sutartį, mokestinė nepriemoka sumažėjo tik dėl įskaitytų lėšų dėl susidariusio PVM skirtumo. Atsakovas pažymi, jog rangovas informavo pareiškėją apie ketinimą nutraukti rangos sutartį 2023 m. vasario 12 d., t. y. tuo metu, kai VMI nebuvo pradėjusi išieškojimo veiksmų, o 2024 m. sausio 22 d. tik buvo išsiuntusi raginimą, kuriuo Bendrovė buvo informuota, kad, nesumokėjus raginime nurodytos sumos, bus pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas suėjus raginime nustatytam terminui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagristas pareiškėjo teiginys, kad jis negali atsiskaityti su rangovu dėl VMI veiksmų. Be to, pareiškėjo argumentas apie planuojamą atsiskaitymą su rangovu esant mokestinei nepriemokai yra nepagrįstas, kadangi toks mokėjimas būtų vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir pažeistų VMI interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo netenkintas Bendrovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo bei jo pagrindu priimto 2024 m. sausio 22 d. raginimo vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje arba sustabdyti ginčijamo Sprendimo bei jo pagrindu priimto 2024 m. sausio 22 d. raginimo vykdymą iki kol įsiteisės Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-5926-438/2024 – teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės prašymą.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai). Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl VMI 2024 m. sausio 9 d. sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-920, kuriuo VMI nutraukė 2023 m. birželio 9 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį, nes mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) nesilaikė mokestinės paskolos sąlygų. Vadovaujantis minėtu 2024 m. sausio 9 d. sprendimu, VMI 2024 m. sausio 16 d. pateikė pareiškėjui raginimą sumokėti VMI 166 537,08 Eur per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Raginimu pareiškėjas buvo įspėtas, jog, jo neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškotos.

Prašymą taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas argumentavo iš esmės tuo, kad, jo netenkinus, pareiškėjas patirs esmines neigiamas pasekmes, kurias vėliau bus sunku ar neįmanoma pašalinti. Bendrovė teigė, kad skundžiamas Sprendimas gali lemti Bendrovės nemokumą, taip pat Bendrovė, neturėdama apyvartinių lėšų, nebus pajėgi užbaigti projektą ir įrenginėjamus tinklus, nebus pajėgi toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su projekto vystymu ir jo pardavimu, atsiskaityti su VMI bei išlikti veikiančiu juridiniu asmeniu.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta reali grėsmė, jog, netaikius Bendrovės nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-1047/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors VMI 2024 m. sausio 16 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-325 yra nurodyta pakankamai didelė suma (166 537,08 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-579-442/2023). Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 87 ir 111 straipsniai nustato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie sudarytą susitarimą dėl jau sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties pakeitimo bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepagrindžia pareiškėjo sunkios ar kritinės finansinės padėties, taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybių sumokėti VMI 2024 m. sausio 16 d. raginime nurodytą sumą per nustatytą terminą, taip pat neįrodo neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės pareiškėjui kilsiančios žalos realios tikimybės. Pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad jis ateityje patirs sunkumus tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, galbūt bus priverstas kreiptis į teismą dėl nemokumo ir kt., yra bendro ir hipotetinio pobūdžio, nukreipti į ateitį ir nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai nepagrindžia šių pareiškėjo teiginių dėl galimų neigiamų padarinių jo, kaip ūkio subjekto, veiklai (veiklos tęstinumui). Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirojo skundo argumentai, kad galbūt pareiškėjas bus priverstas inicijuoti kitus teisminius ginčus , taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo UAB „Garda group“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Garda group“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė