2022-05-04 Nr. AB-11349-3-62-3-03143-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2133-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03143-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė S. A. M. (toliau – ir prieglobsčio prašytoja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S36195 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1808 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėja buvo priverstinai ištekinta, prieš ją smurtavo vyras, kasdien skriausdavo, todėl ji santuoką nutraukė. 2017 m. pareiškėja vedė antrą kartą, tačiau pirmasis vyras nepalieka jos ramybėje, kabinėjasi, netgi pašovė pareiškėjos antrąjį vyrą, užpuolė pačią pareiškėją jos namuose, siuntė pas ją svetimus žmones. Pirmasis vyras yra įtakingas, jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausybėje, pasodino pareiškėjos brolį į kalėjimą. Prieglobsčio prašytojos antrasis vyras yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi du vaikus, jis buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), susituokė su pareiškėja ir po to išvyko atgal į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad jos antrasis vyras su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra šios valstybės pilietis. Objektyvių įrodymų prieglobsčio prašytoja nepateikė. Šiuo klausimu atskirai pažymėtina, kad po 2020 m. gruodžio 31 d. įvykusio Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (Brexit), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublinas III reglamentas), nustatantis Europos Sąjungos valstybę atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, (duomenys neskelbtini) nebėra taikomas.

4. Turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime į skundą nurodoma:

7. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė jokiais įrodymais, o jos pasakojimas apie priežastis, lėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, pasižymėjo trūkumais – buvo nenuoseklus, nedetalus ir prieštaringas. Nors kai kurie pasakojimo trūkumai galėtų būti paaiškinami tariama pareiškėjos traumine patirtimi, visgi, aplinkybės, nesusijusios su traumuojančiais įvykiais, pareiškėjos taip pat buvo pateiktos nedetaliai ir neišsamiai. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui neturėtų būti sudėtinga vienodai apibūdinti tokio pobūdžio aplinkybes, kadangi šios aplinkybės susijusios su asmenine žmogaus patirtimi ir kelia asmeniui persekiojimo baimę.

8. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos nurodytos priežastys savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo bei nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų jai tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (buvęs pavadinimas Europos paramos prieglobsčiui biuras (toliau – ir EPPB)) 2021 m. gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87, 113 straipsniais, Tvarkos aprašo 99, 222 punktais, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6, 7 straipsniais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24, 25 straipsniais.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paskutinius penkerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. 2012 m. ji buvo priverstinai ištekinta už vyro, kuris smurtavo, todėl ji santuoką nutraukė, o 2017 m. vedė antrą kartą. Pareiškėja teigė, jog pirmasis vyras nepalieka jos ramybėje, kabinėjasi, netgi pašovė antrąjį jos vyrą, pirmasis jos vyras yra įtakingas, dirba (duomenys neskelbtini) vyriausybėje ir jo pastangomis pareiškėjos brolis yra kalėjime. Antrasis vyras yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis du vaikus ir su jais gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir yra šios valstybės pilietis.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos priežastys savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo bei nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), t. y. tariamas persekiojimas nesusijęs su Konvencijoje nurodytomis priežastimis, taip pat, tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjos pasakojimai tiek apklausų metų, tiek teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, nedetalūs ir tam tikrais momentais prieštaraujantys.

16. Pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai gresia kankinimas, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Nėra duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija, taip pat, nenustatyta, kad šiuo metu būtų rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi dėl persekiojimo tikimybės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl esamos situacijos jos gyvenamojoje vietovėje galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės, taip pat nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

17. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjos skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja, tik nurodė, kad jai turėjo būti užtikrinta teisė būti išklausytai skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta, o ji ja pasinaudojo.

18. Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tačiau Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, t. y. pakeisti šį laikotarpį nustatant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma:

21. Atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją, laikytina, kad dėl pareiškėjos priklausymo asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, kurios atžvilgiu buvo ir yra (duomenys neskelbtini) naudojama prievarta, Migracijos departamentas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

22. EPPB ataskaitoje naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini) regiono, kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis.

23. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Panaikinus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36195, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1808, kuriuo atmestas skundas dėl sprendimo atsisakyti suteikti prieglobstį, taip pat, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje reikalavimų.

29. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, jog prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, netinkamai vertinta kilmės valstybės informacija, individuali pareiškėjos padėtis ir jai kylanti grėsmė.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

32. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

Dėl pabėgėlio statuso

33. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

35. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

36. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

37. Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė pirmojo vyro persekiojimu ir dėl to kilusia baime toliau gyventi kilmės valstybėje. Pareiškėja teigė, jog 2012 m. ji buvo priverstinai ištekinta už vyro, kuris smurtavo ir pareiškėja santuoką nutraukė, o 2017 m. vedė antrą kartą. Pareiškėja teigė, jog pirmasis vyras nepaliko jos ramybėje, kabinėjosi, kėsinosi į antrąjį pareiškėjos vyrą. Anot pareiškėjos, pirmasis vyras yra įtakingas ir dirba (duomenys neskelbtini) vyriausybėje ir jo pastangomis pareiškėjos brolis yra kalėjime.

38. Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas apklausos metu nebuvo paremtas objektyviais duomenimis, buvo nenuoseklus, nedetalus ir prieštaringas, be to, nurodomi motyvai nėra grindžiami pabėgėlio statuso kriterijais, dėl to pareiškėjai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės su šia Migracijos departamento išvada sutiko ir konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

39. Įvertinusi prieglobsčio prašymo motyvus ir jį grindžiančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjai baimė kyla dėl privataus asmens, buvusio vyro, persekiojimo dėl asmeninių priežasčių, tačiau ši kylanti baimė patirti nėra grindžiama Konvencijoje įtvirtintais pagrindais (žr. nutarties 34 punktą). Atsižvelgus į tai, pareiškėjai kylanti baimė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

40. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir atmeta su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl papildomos apsaugos

41. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

43. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

44. Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi, be kita ko, Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso ir vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

45. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas konstatavo, jog prieglobsčio prašytojos pateiktas pasakojimas nėra paremtas objektyviais įrodymais bei yra nenuoseklus, nedetalus ir prieštaringas. Jos pasakojimas apie incidentus, susijusius su pirmojo vyro persekiojimu, buvo paviršutiniškas ir prieglobsčio prašytoja nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jos pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Prieglobsčio prašytoja apklausos metu vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais. Taip pat, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad net nebandė šios apsaugos gauti – į vietinę teisėsaugą ji nesikreipė. Dėl to prieglobsčio prašytojos istorija apie sulauktus grasinimus iš savo pirmojo vyro savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Iš esmės sutikdamas su šiomis Departamento išvadomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, nėra pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog prieglobsčio prašymas yra grindžiamas tik pareiškėjos pasakojimu kaip įrodymu, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinama Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatų kontekste, ar pareiškėjos pasakojimas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju jos nurodyta baimė (žr. nutarties 37 punktą) būtų visiškai pagrįsta ir pareiškėjai kiltų reali rizika sulaukti kankinimo, nežmoniško elgesio ar mirties bausmės.

47. Įvertinusi pareiškėjos pasakojimo turinį patikimumo, nuoseklumo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, jog iš esmės prieglobsčio prašymą grindžiantys motyvai stokoja išsamumo, aiškumo ir pagrįstumo, dėl to leidžia teisėjų kolegijai abejoti prieglobsčio prašymo in corpore pagrįstumu. Pareiškėja jai kylančią baimę grindžia pirmosios santuokos, sudarytos prieš dešimtmetį, t. y. 2012–2013 m., vyro kerštu, tačiau kaip nurodo pati pareiškėja, 2017 m. ji sudarė kitą santuoką, gyveno kilmės valstybėje ir tiek ji, tiek jos brolis patyrė netinkamus veiksmus, tačiau patirtų veiksmų fakto patvirtintų duomenų byloje nenustatyta, taip pat, nurodomi veiksmai ir jų pasekmės iš esmės, kaip nurodo Departamentas, buvo abstraktūs ir migloti, stokojo detalių ir išsamumo. Pareiškėjos nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jai iš tiesų grėstų visiškai pagrįsta baimė patirti netinkamus veiksmus bei nesulaukti veiksmingos apsaugos. Taip pat, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog moterims yra ypatingai sunku išsiskirti su smurtaujančiais vyrais, o apie antrą vyrą, jo egzistavimo ar santykių su pareiškėja faktą duomenų byloje nesurinkta, bendra informacija apie jį fragmentiška ir lakoniška, atsižvelgus į tai, ir mažai tikėtina bei nesudaranti pagrindo vertinti kaip įtikinamą pagrindą pareiškėjos pasakojime papildomai apsaugai suteikti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta su pasakojimo vertinimu ir prieglobsčio prašymo pagrįstumu susijusius apeliacinio skundo argumentus.

48. Teisėjų kolegijos nurodyti pasakojimo, esančio vieninteliu įrodymu, grindžiančiu prieglobsčio prašymą, trūkumai nagrinėjamu atveju leidžia abejoti pareiškėjai kylančios rizikos grįžimo į kilmės valstybę realumu ir baimės patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus pagrįstumu.

49. Taip pat, kaip remiantis 2021 m. EPPB gairėmis apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl to prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko nustatytus terminus proporcingais, todėl palieka nepakeistus.

51. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos S. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė