f1a2260b-3920-482d-985a-bd8a5fefbf73 · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-328-1060/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00352-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Evelinai Mieliauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,

kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)darbuotoju, teistas:

1) Ignalinos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

2) Visagino miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

3) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo;

4) Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6) Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo;

7) Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metams laisvės atėmimo, subendrinus su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi skirta 12 metų laisvės atėmimo, (duomenys neskelbtini) paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigotas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. V. 2023 m. sausio 1 d. apie 10.00 val(duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dÅ«rė virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl durtinių - pjautinių žaizdų virÅ¡utinės lÅ«pos, kaklo ir pilvo srityse bei sukeldamas fizinį skausmÄ .

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad susipyko su buvusia drauge per Naujų metų iÅ¡vakares ir sausio 1 d. nusprendė aplankyti R. B., iÅ¡gerti ir paÅ¡vęsti Naujus metus. Jis atidarė duris ir iÅ¡spyrė tas duris, įėjo į butÄ . Buvo tiek girtas, kad neatsimena įvykio, tik atsimena, kad atvažiavo policija ir iÅ¡prašė jį ir A. S. iÅ¡ B. namų.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta kaltę, bet apie įdÅ«rimÄ Ä¯vykio negali pasakyti kiek kartų dÅ«rė, nes neatsimena. To įdÅ«rimo neatsimena, atsimena, kai atsisėdo Å¡alia R. ir paprašė žmonos, kad padarytų kavos. Patvirtina, kad buvo peilis, jis neÅ¡iojasi peilį. Matė, kad lÅ«pa kraujavo. Buvo kontaktas su B., atsimena, kad R.puolė jį pirmÄ . Neatsimena kokie jo paties veiksmai buvo toliau su B. Lygtais E. buvo, A. buvo už jo paties. Gėrė gruodžio 31 d. apie 18 val. jis susipyko su žmona ir išėjo, nuvažiavau pas S. Buvo trys degtinės ir daug alaus. Buvo dviese, paskui ėjo pas B. Atsimena iki peilio dÅ«rimo. Po dÅ«rimo atsimena, kad priėjo prie B. ir matė jo kraujuojančiÄ lÅ«pÄ . Neprisimena kaip jis dÅ«rė. Neatsimena, nes jam yra nustatyta liga. Po to įvykio jis metė gerti, pradėjo dirbti, kad galėtų atlyginti žalÄ nukentėjusiajam. Nori ir sutinka atlyginti nukentėjusiam ir ligonių kasai žalÄ . Gali bÅ«ti, kad padaryti Å¡ie sužalojimai.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , kaltu visiÅ¡kai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbti kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka ir kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir jie patvirtina kaltinamojo kaltę.

5. Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato visiÅ¡kai. 2023 m. gruodžio 31 d. atvažiavo į Prienų rajonÄ pas draugÄ A. S.. Vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė kartu su A. S.. Sausio 1 d. A. S. pasiÅ«lė nueiti pas kaimynÄ B., taip pat buvo minėjęs, kad buvo kažkoks konfliktas. Dėl ko tiksliai nežino. Savo striukės vidinėje kiÅ¡enėje laikė virtuvinį peilį, kurį neÅ¡iojosi dėl savigynos. Ryte apie 10.00 val. kartu su A. S. nuėjo iki daugiabučio namo, kur gyvena B.. A. S. rodė kur eiti. Užėjus į laiptinę užkilo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jis stovėjo prie buto durų ir skambino į butÄ , A. S. stovėjo už jo. Laiptinėje niekam nerodė peilio. Ä® duris skambino apie pusantros minutės, durų niekas neatidarė, negirdėjo, ar yra kažkas viduje. Kadangi durų niekas neatidarė, tuo momentu nusprendė iÅ¡spirti duris. Su koja spyrė į duris ir durys atsidarė, nesimatė, kad durys bÅ«tų iÅ¡lūžusios. Įėjęs į butÄ pamatė B., tuo momentu iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės peilį ir puolė ant B. su peiliu. Galėjo sužaloti B., kur tiksliai neatsimena ir kiek kartų dÅ«rė su peiliu tiksliai neatsimena, bet tikrai galėjo įdurti tris kartus. Kodėl taip pasielgė negali pasakyti, nežino kodėl puolė, gal dėl to, kad A. S. buvo blogai prikalbėjęs. Tuo momentu, kai puolė B., A. S. stovėjo už jo, prie B. nėjo ir nemušė. Vykstant konfliktui B. nusivedė į kitÄ kambarį, B. atsisėdo ant lovos, tada A. S. kalbėjo su B., kÄ kalbėjo neatsimena. Matė, kad B.i kraujuoja lÅ«pa, daugiau nematė kraujuojančių vietų. Bute taip pat buvo B. draugė E. Ar ji matė konfliktÄ nežino. Kai A. S. baigė kalbėti su B., jis paprašė E. kad padarytų kavos ir visi kartu nuėjo į virtuvę gerti kavÄ . A. S. B. nežalojo, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Sėdint prie stalo E. paprašė, kad nueitų nupirkti alkoholio ir po to atvyko policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ buto. Dėl to, kad sužalojo B., nuoÅ¡irdžiai gailisi, nori atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . (t. 1, b. l. 158-160).

6. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), namuose kartu su savo drauge E. J.. Sėdėjo virtuvėje, gėrė kavÄ . Apie 10 val. iÅ¡girdo, kad kažkas skambina į buto skambutį. Dar prieÅ¡ tai jam buvo paskambinęs kaimynas, kuris nurodė, kad ateina kažkokie vyrai su peiliais, kad bÅ«tų atsargus. Liepė E. J. nueiti pažiÅ«rėti kas atėjo. E. J. priėjusi prie buto durų ir pažiÅ«rėjusi kas atėjo, pamatė, kad už durų stovi du vyrai.

Jis E. J. pasakė, kad neatidarytų durų, nes tai gali bÅ«ti tie asmenys apie kuriuos jam buvo praneÅ¡ta. Tuo momentu, kai E. J. stovėjo prie durų vienas iÅ¡ vyrų, kuris tiksliai jis nežino, spyrė į buto duris ir jas iÅ¡laužė, durys buvo užrakintos. Tada E. J. pastÅ«mė į Å¡onÄ ir pamatė, kad į butÄ Ä¯siveržė du vyrai, vienÄ iÅ¡ jų pažino, jis gyvena netoliese, t. y. A. S., o kitÄ matė pirmÄ kartÄ , jis buvo apie 170 cm Å«gio, Å¡viesių plaukų, trumpai kirptas, asmenį galėtų atpažinti, nes įsidėmėjo jo veido bruožus.

Abudu puolė prie jo. Nepažįstamas vyras laikė rankoje peilį ir dÅ«rė jam į lÅ«pÄ , kaklÄ bei pilvÄ , A. S. stovėjo nuoÅ¡aliau ir tuo momentu jo nemušė. Jis atsitraukdamas nuėjo į kitÄ kambarį, paskui ėjo ir A. S. su draugu. Jis atsisėdo ant lovos. Tuo momentu A. S. su draugu pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis buvęs mentas, kad jie mentų nekenčia, kad jis ale kažkada pasodino A. S.. Kažkada senai dirbo transporto policijoje, prieÅ¡ daug metų. A. S. buvo įvykdęs vagystę ir tuo momentu buvo komisariate ir jis jį sutiko, nuo tada jis suprato, kad jis kaltas, kad jį nubaudė.

Tuo momentu, kai jis buvo kambaryje, E. J. buvo virtuvėje. Baigus konfliktÄ vyrai nuėjo į virtuvę, atsisėdo prie stalo ir ruošėsi, kaip suprato gerti, nors alkoholio nebuvo padėta. Tada liepė E. J. nueiti į parduotuvę, o jis gestais parodė, kad paskambintų į policijÄ . E. J. išėjo. Jai išėjus konflikto nebuvo, tik laukė kada greičiau atvyks policija. Atvykus pareigÅ«nams A. S. su draugu sėdėjo pas jį virtuvėje. PareigÅ«nai paklausė, kas čia vyksta, asmenys nurodė, kad jie atėjo tipo kavos atsigerti, jis paaiÅ¡kino, kad jų niekas nekvietė ir jie čia nepageidaujami.

Policijos pareigÅ«nas paklausė ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis pasakė, kad Å¡iuo metu pretenzijų neturi ir nenori raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. A. S. su draugu buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ jo buto, bei jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo iÅ¡vežtas į Kauno ligoninę. Ligoninėje susiuvo jam pjautines žaizdas ir vakare buvo iÅ¡leistas gydytas į namus, jam iÅ¡duotas nedarbingumas iki sausio 10 dienos. Dėl jam su peiliu padarytų pjautinių žaizdų jautė fizinį skausmÄ . Buto duris susitvarkė pats, turtui žala nepadaryta (t. 1, b. l. 159).

7. Liudytoja E. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. buvo pas savo sugyventinį R. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su R. B. sėdėjo virtuvėje ir gėrė arbatÄ . Ä® jos numerį paskambino kaimynas, kuris pasakė, kad laukite svečių, ateina dviese. Nurodė, kad ateina A. S. su draugu, matė, kad jo draugas neÅ¡asi peilį, kur jis peilį laiko nenurodė. Apie 10 val. iÅ¡girdo, kad skambina į duris, durys buvo užrakintos. Nuėjus pažiÅ«rėti kas atėjo, pamatė, kad prie durų stovi nepažįstamas vyras, o toliau nuo jo stovi A. S.. Ji durų neatidarė, tačiau vyriÅ¡kiai galėjo iÅ¡girsti, kad namuose kažkas yra. Jai stovint prie durų jos staiga buvo iÅ¡spirtos. Tuo momentu vyrai įsiveržė į vidų, jÄ nustÅ«mė į virtuvę. A. S. pasakė, kad ji nesikiÅ¡tų. Matė, kad prie R. B. staiga pripuolė nepažįstamas vyras, kuris rankoje laikė peilį, kaip jis sužalojo R. B. nematė, nes tuo momentu buvo nustumta į virtuvę. Negirdėjo kas vyksta kambaryje, nes buvo uždarytos durys. Kai nurimo konfliktas, parėjus maždaug kelioms minutėms, ji nuėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Ä® kambarį užėjus pamatė, kad R. B. sėdėjo ant lovos, R. B. kraujavo lÅ«pa, bei matė, kad ant pilvo yra kraujo dėmė. Matė, kad peilis numestas ant grindų. VyriÅ¡kiai stovėjo prie R. B. ir jam ten kažkÄ aiÅ¡kino, ji pasakė, kad jie iÅ¡ čia iÅ¡eitų. Tačiau jie nuėjo į virtuvę kavÄ gerti. A. S. draugas jai davė pinigų ir nurodė, kad nueitų į parduotuvę nupirkti alkoholio, bet parduotuvė nedirbo, bei tuo momentu R. B. gestai parodė, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Ji išėjusi paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . A. S. draugÄ matė antrÄ kartÄ , vardo ir pavardės nežino, bet jeigu reikėtų ji jį galėtų atpažinti, nes įsidėmėjo jo veido bruožus. Atvažiavus policijai A. S. su draugu nurodė, kad atėjo į svečius kavos atsigerti, tačiau ji nurodė, kad jie čia nepageidaujami. Ji po to policijos pareigÅ«nui papasakojo, kaip viskas įvyko. R. B. po įvykio buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, sakė, kad jaučia fizinį skausmÄ , tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡leista (t. 1, b. l. 159).

8. Liudytojas V. V. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. ėjo pas R. B. į svečius, užėjęs į jo namo laiptinę, pamatė prie R. B. buto durų stovinčius du vyriÅ¡kius. Vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių buvo jo kaimynas A. S., o kitÄ Å¾inojo iÅ¡ matymo, kiek žino jo pravardė „M.“. Matė, kad „M.“ turėjo striukės kiÅ¡enėje peilį, jam jį iÅ¡traukė ir parodė. Nieko nesakė kÄ Å¾adÄ su tuo peiliu daryti. Algirdas taip pat nieko nesakė. Tada išėjo iÅ¡ laiptinės ir paskambino R. B. draugei ir perspėjo, kad prie durų stovi A. su „M.“ ir kad turi peilį, kad bÅ«tų atsargÅ«s. Kadangi jis išėjo, todėl nematė kas ten toliau vyko. Po įvykio R. B. jam nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 159-160).

9. Liudytojas A. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis pažįsta R. B., jis gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis. Jis yra ne vienus metus sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. R. B. ne viena kartÄ jam yra pasakęs žodį "M.", dėl to jis labai įsižeidė, jį pažemino. Apie tai jis papasakojo savo draugui M. V.. 2022 m. gruodžio 31 d. pas jį į namus atvažiavo M. V., su juo jo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. sausio 1 d. M. V. pasiÅ«lė nueiti pas R. B., pas kurį norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jis pasakė, kad jam neįdomu, bet M. V. liepė parodyti, kur jis gyvena. Jie kartu su M. V. nuėjo iki R. B. gyvenamosios vietos, jis rodė kur eiti. Nematė ar M. V. turėjo peilį. Priėję prie R. B. buto durų M. V. atsistojo Å¡alia ir skambino į duris, jis stovėjo nuoÅ¡aliau. Kadangi durų niekas neatidarė M. V. nusprendė iÅ¡spirti duris, iÅ¡spyręs duris įėjo į butÄ , jis ėjo iÅ¡ paskos. M. V. puolė ant R. B., kaip jis jį sužalojo, jis nematė, nes stovėjo už nugaros. Ar M. V. turėjo peilį jis nematė, gal ir galėjo jį turėti, galėjo numesti kažkur bute, nes po to pamatė, kad R. B. kraujuoja, kaklas ir krÅ«tinė, matėsi pjautinė žaizda. Vykstant konfliktui R. B. buvo nuvestas į kitÄ kambarį, jis atsisėdo ant lovos. Tada jis paklausė R. B., kodėl jis jį taip negražiai vadina, jis jam nieko neatsakė. Bute dar buvo R. B. draugė E. M. V. pasakė E., kad padarytų jiems kavos. Tada jie nuėjo atsisėsti į virtuvę prie stalo. R. B. daugiau niekas nežalojo, jis R. B. nemušė ir jam jokio fizinio skausmo nesukėlė. Sėdint virtuvėje M. V. paprašė E. nueiti iki parduotuvės nupirkti alkoholio, davė jai pinigų. E. išėjo ir po to grįžo be alkoholio, nes parduotuvės buvo uždarytos. Po kiek laiko laiko atvyko policija. Juos trumpai apklausė ir iÅ¡prašė iÅ¡ buto (t. 1, b. l. 160).

10. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. I. 2023 m. sausio 2d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, namuose nukentėjo R. B. gimęs (duomenys neskelbtini). M. V. gimęs (duomenys neskelbtini) sausio 2 d. nustatytas 1,21 promilių neblaivumas, R. B. nustatytas 0,37 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 6-9).

11. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto praneÅ¡imas, kad pareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į policijÄ , jog 2023 m. sausio 1 d. apie 10:00 val(duomenys neskelbtini), A. S. su draugu, kurio vardo ir pavardės nežino įsibrovė į butÄ ir jį sužalojo. Nepažįstamas vyras su peiliu padarė durtines žaizdas lÅ«poje, kakle ir pilve, dėl ko jautė fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ . (t. 1, b. l. 14).

12. 2023 m. sausio 4 d. protokolas – pareiÅ¡kimas, kuriuo R. B. kreipėsi į policijÄ , jog 2023 m. sausio 1 d. apie 10:00 val(duomenys neskelbtini), A. S. su draugu, kurio vardo ir pavardės nežino įsibrovė į butÄ ir jį sužalojo. Nepažįstamas vyras su peiliu padarė durtines žaizdas lÅ«poje, kakle ir pilve, dėl ko jautė fizinį skausmÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 14).

13. 2023 m. sausio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas peilis išimtas iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Peilio ilgis 21,5 cm. Peilis ištisinis, sudarytas iš metalinės geležtės ir medinės rankenos. Ašmenys lygūs, geležtės susiaurėjimas smailas. Geležtės ilgis 11,5 cm. Ant geležtės šono matoma rusvos spalvos dėmės. Peilio medinės rankenos ilgis 10 cm. Rankenoje yra trys skylutės geležtės pritvirtinimui. (b. l. 22-27).

14. 2023 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, fotolentelės, kur apžiÅ«rėtas butas, adresas (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų aukÅ¡tų mÅ«riniame daugiabučiame name. Akivaizdžių naujų buto durų ar durų užrakto sugadinimų nepastebėta. Svetainėje ant lovos guli juodos spalvos drabužiai, prie jų guli baltos spalvos audinys su raudonos spalvos netaisyklingos formos dėme, panaÅ¡ia į kraujo. Virtuvėje ant krosnies sienelės yra virtuvinis peilis, su rudos spalvos medine rankena (peilį įvykio vietoje su savimi turėjo M. V., vidinėje striukės kiÅ¡enėje, dalinės apžiÅ«ros metu aptikus peilį ir jį išėmus, jis buvo padėtas Å¡ioje vietoje.) Ant peilio geležtės matyti rausvos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujo. Peilis, kaip tyrimui reikÅ¡mingas objektas, iÅ¡ įvykio vietos paimtas, supakuotas į popierinį vokÄ Nr. 1. Virtuvėje ant stalo stovi puodeliai su kava. Guli baltos spalvos audinys su raudonos spalvos dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujo. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ daugiau tyrimui reikÅ¡mingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. (b .l. 17-21).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. konstatuota durtinės - pjautinės žaizdos virÅ¡utinėje lÅ«poje, kaklo srityje, pilvo srityje. Padaryti trys sužalojimai. Sužalojimai padaryti aÅ¡triu duriančiu - pjaunančiu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti peilis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023m. sausio 1 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmÄ . (b. l. 49-51).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi bÅ«ti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

17. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, bÅ«tina įrodyti subjektyviuosius Å¡io nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo atveju turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ .

18. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali bÅ«ti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukÅ¡tos ar žemos temperatÅ«ros pojÅ«tis ir kitos panaÅ¡ios bÅ«klės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

19. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 10.00 val(duomenys neskelbtini), M. V. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dÅ«rė virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl durtinių - pjautinių žaizdų virÅ¡utinės lÅ«pos, kaklo ir pilvo srityse bei sukeldamas fizinį skausmÄ . Kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, juos patvirtina nukentėjusio R. B. ir liudytojų E. J., V. V., A. S. parodymai, protokolas-pareiÅ¡kimas, tarnybinis praneÅ¡imas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini).

20. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino atlikęs jam inkriminuojamÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis davė parodymus ir nurodė esmines nusikalstamos veikos atlikimo aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog bÅ«damas neblaivus, kilusio konflikto metu, buto kambaryje tyčia sužalojo R. B., kuriam galėjo ne mažiau kaip tris kartus durti virtuviniu peiliu, padarydamas nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl durtinių - pjautinių žaizdų virÅ¡utinės lÅ«pos, kaklo ir pilvo srityse bei sukelti fizinį skausmÄ . Kaltinamasis nurodė, kad atsimena įvykį iki dÅ«rimo ir po dÅ«rimo, matė, kad nukentėjusiajam kraujuoja lÅ«pa. Å ias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusio R. B. ir liudytojų E. J., V. V., A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobÅ«dį (ne mažiau tris kartus dÅ«rė virtuviniu peiliu), daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo intensyvÅ«s smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Be to, ir pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis, durdamas peiliu ne mažiau tris kartus, jam sukėlė fizinį skausmÄ . Daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam padariniai, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamasis, sužalojęs R. B., kuriam ne mažiau tris kartus dÅ«rė virtuviniu peiliu, nors ir bÅ«damas neblaivus, atlikdamas veiksmus suvokė jų pavojingumÄ , suprato galimus padarinius, jų siekė ir norėjo, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis veiksmus atliko tyčia. Tokiu bÅ«du, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

21. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

22. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbÄ . Å io principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime, kuriuo, skirdami nuteistiesiems bausmes, rėmėsi teismai, taip pat ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodoma, kad teisingumo principas reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; o nustatytos bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

24. Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Kaltinamasis M. V. devynis kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 106-114). IÅ¡ jų vienÄ kartÄ teistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalies, 6 punktÄ (už nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei) ir vienÄ kartÄ teistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (už nusikaltimus žmogaus sveikatai), du kartus baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 115‑116), neįraÅ¡ytas psichiatro įskaitoje (t.1, b. l. 123), neįraÅ¡ytas priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l. 123), dirba (t. 1, b. l. 187-189). M. V. serga hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo (diagnozuota 2022 m. kovo 12 d.,) (t. 1, b. l. 183-186), kitais nepatikslintais traukuliais (diagnozuota 2023 m. balandžio 12 d.) (t. 1, b. l. 178-180), krÅ«tinės skausmu, nepatikslintu (diagnozuota 2023 m. balandžio 7 d.) (t. 1, b. l. 181-182), krÅ«tinės angina, nepatikslinta ir kosulys (diagnozuota 2022 m. kovo 8 d.) (t. 2, b. l. 1-2), kitos krÅ«tinės anginos formos, krÅ«tinės angina, nepatikslinta, kosulys, hipertenzinė Å¡irdies liga be Å¡irdies nepakankamumo (stazinio) (diagnozuota 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 6 d.) (t. 2, b. l. 3-7, 9-10), „Rotatorių manžentės“ sindromas (diagnozuota 2023 m. vasario 1 d.) (t. 2, b. l. 13-14).

26. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė, kad jam dėl sveikatos būklės nebūtų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, motyvuodamas tuo, jog gailisi dėl savo nusikaltimo, kritiškai vertina poelgį ir dėl jo labai išgyvena, atsiprašė nukentėjusio, dėl ko mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat sutinka, kad būtų paskirtas laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra.

27. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo 20 punktÄ Ä¯ sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä yra įtrauktos Å¡irdies ligos su Å¡irdies nepakankamumu. Teismas sprendžia, kad hipertenzinę Å¡irdies ligÄ be Å¡irdies nepakankamumo ir kitus nepatikslintus traukulius, krÅ«tinės skausmÄ , nepatikslintÄ , krÅ«tinės anginÄ , nepatikslintÄ ir kosulį, kitas krÅ«tinės anginos formas, „Rotatorių manžentės“ sindromÄ nėra pagrindo pripažinti kaip sunkiomis nepagydomomis ligomis. Pagal formuojamÄ praktikÄ aplinkybė, kad sunkia nepagydoma liga kaltinamasis sirgo jau nusikaltimo padarymo metu, paprastai laikoma kliÅ«timi atleisti dėl tos ligos nuteistÄ jį nuo bausmės (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-585/2010).

28. Ä®vertinus, jog kaltinamasis vienÄ kartÄ teistas už nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, antrÄ kartÄ teisiamas už nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo paskirtos bausmės kurios, akivaizdu, jog nepasiekė bausmės tikslų. Daroma iÅ¡vada, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių bausmių vykdymo metu kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas skiria prokuroro siÅ«lomÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kadangi anksčiau skirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys savo tikslų nepasiekė.

29. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taikoma BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

30. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato galimybę asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, atidėti bausmės vykdymÄ . Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kaltinamajam klausimÄ , reikia atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo iÅ¡vadÄ teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi bÅ«ti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

31. Ä®vertinus visus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, bei atsižvelgiant į tai, kad nors M. V. nebuvo nubaustas areÅ¡to bausme, tačiau praeityje devynis kartus teistas, jam skirtos bausmės neįtakojo jo elgesio teigiama linkme, be to, jis du kartus baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymÄ Nr. V-968/1R-212 Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ . Ligoninėje teikiamos: stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir ambulatorinės pirminio ir antrinio lygių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Teismo vertinimu, esant bÅ«tinybei, areÅ¡to bausmės vykdymo metu kaltinamajam bus užtikrintas sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas.

33. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skiriama galutinė 90 parų areÅ¡to bausmė.

V. Civilinis ieškinys

34. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 405,28 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam R. B. suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b.l. 55-65). IeÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas ir visiÅ¡kai tenkinamas, tuo pagrindu kaltinamajam M. V. tenka pareiga atlyginti 405,28 Eur į PSDF biudžetÄ už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas.

VI. Kiti proceso klausimai

35. Kaltinamajam iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekama galioti vadovaujantis BPK 119 ir 139 straipsniais 2023 m. sausio 31 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 138 – 140), o jį pradėjus vykdyti, panaikinama.

36. Daiktiniai įrodymai – peilis, kuris paimtas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinamas (t. 1, b. l. 35-37).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti M. V. paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, subendrinti paskirtÄ bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jÄ iÅ¡ dalies pridedant prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę 90 parų areÅ¡to bausmę.

Skaičiuoti M. V. bausmės pradžiÄ nuo faktinio M. V. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Tenkinti civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieÅ¡kovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 405,28 Eur (keturių Å¡imtų penkių eurų ir dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių centų) turtinės žalos atlyginimÄ .

Palikti galioti M. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykt, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktinius įrodymus – peilį, kuris paimtas įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimÄ (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti areÅ¡to bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privaloma raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu (el. paÅ¡tas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 663 60132) apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie patys neatvyksta atlikti areÅ¡to bausmės, paieÅ¡kÄ atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė