f1a13c19-7145-4377-aa7b-3f5649675cb4 · Plungės apylinkės teismas

?NutartisPLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Kristina Vorienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Å olinskienei, dalyvaujant prokurorui SvajÅ«nui Petravičiui, A. B., jo gynėjai advokatei Domicelei BaltruÅ¡aitienei, nukentėjusiajai V. B., teismo psichiatrei ekspertei L. Å ., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusiam, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbančiam, neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė: A. B., 2018 m. liepos 7 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio ne mažiau kaip vienÄ kartÄ smogė kumščiu savo motinai V.

B. į galvÄ ausies srityje ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo Kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais: asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, A.

B. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad savo kaltę visiÅ¡kai pripažįsta. Pripažįsta, kad trenkė mamai, tačiau ne kumščiu, o delnu. Kokia diena tai buvo neatsimena, bet buvo apie pusė devynių ryto. Jis buvo savo namuose su draugu M. S.. Pas mamÄ nuėjo papraÅ¡yti cigarečių. Mama vienÄ cigaretę davė, o kai paprašė dar vienos, sulaužė jÄ ir metė jam į veidÄ , Tada jis nevalingai su delnu trenkė mamai per žandÄ . Tuo tarpu užtemo protas, neatlaikė nervai ir trenkė.

Nesuvokė, kad sukels mamai skausmÄ , tik kai ji pradėjo Å¡aukti, tada kažkas galvoj nutiko, po to nuramino mamÄ . Mano, kad mamai skaudėjo. Jis mamos atsiprašė, ji jam atleido, savo poelgį vertina blogai. Sutinka gydytis, papildomai paaiÅ¡kino, jog ir taip yra gydomas, jam leidžiami vaistai; nukentėjusiosios V. B. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino A. B. parodymus, kad su sÅ«numi susipyko dėl cigarečių. VienÄ cigaretę ji davė, o kitÄ sviedė jam į akis. SÅ«nus jai trenkė per veidÄ , truputį skaudėjo, bet vykti į ligoninę ji atsisakė.

SÅ«nus verkdamas atsiprašė, viskÄ jam atleido. SÅ«nui kas mėnesį yra leidžiami vaistai, gydytojas sakė, jei Antanas darysis smarkesnis, vaistus reikės leisti dažniau. Jei sÅ«nus iÅ¡važiuotų, jai bÅ«tų labai sunku, nes jis jai padeda, parneÅ¡a iÅ¡ parduotuvės duonos, pieno; ikiteisminio tyrimo metu duotais A. B. parodymais, kad dėl pareikÅ¡to įtarimo kaltu prisipažįsta. Yra ne kartÄ gydęsis Å vėkÅ¡nos psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. liepos 7 d. ryte, tikslaus laiko nežino, į svečius pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas.

Jį vadina (duomenys neskelbtini), jo vardo, pavardės nežino. Jo mama V. B. labai supyko dėl to, kad jis su kaimynu nuo ryto vartoja alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko nepamena, nuėjo pas mamÄ Ä¯ kambarį papraÅ¡yti cigarečių. Ji jam davė cigaretę. Paprašė antros cigaretės. Ji iÅ¡traukė cigaretę ir metė jam į veidÄ . Tada jis rankos delnu paukÅ¡telėjo jai per veidÄ . Labai gailisi dėl įvykio ( b. l. 78-79); liudytojo M. S. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vasara apie 8.00 - 8.30 val. ryte, jis buvo atėjęs pas AntanÄ , gėrė ir prireikė cigarečių.

Antanas nuėjo pas mamÄ cigarečių ir jis iÅ¡girdo „policija, policija“. Nieko nesuprato, atsistojo ir išėjo. Lauke Antanas sakė, kad gavo į snukį. Paties įvykio jis nematė; 2018 m. liepos 7 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , jog kaimynas galimai muÅ¡a savo mamÄ , moteris garsiai Å¡aukia, atvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. (nustatytas 1,54 promilių girtumas) asmeninių nesutarimų ir pykčio metu, smogė vienÄ smÅ«gį ranka mamai V.

B. į kairės ausies sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 1-4); asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, kad 2018-07-07 08.58 val. A. B. nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 62). Ä®vertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, kilusio konflikto metu sudavė savo mamai V. B. per veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. B. teigė trenkęs mamai delnu, tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo taip pat nurodyta, jog A. B. smogė vienÄ smÅ«gį ranka, t. y. byloje nėra duomenų, jog A. B. mamai smogė kumščiu, Å¡i faktinė aplinkybė patikslintina, nustatant, kad A. B. sudavė delnu savo mamai V. B. į galvÄ ausies srityje ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Toks faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir nepažeidžia asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, teisės į gynybÄ .

Dėl A. B. nepakaltinamumo 2018 m. gruodžio 4 – gruodžio 14 d. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-350/2018 nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų laikino psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas; A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo jų visiškai (pilnai) valdyti;

A. B. reikia taikyti priverčiamÄ jÄ medicininio poveikio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (b. l. 55-61). Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Å . patvirtino ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino, jog neaiÅ¡ku kokiu pagrindu A. B. buvo nustatyta demencija, Å¡i diagnozė ekspertizės metu nepasitvirtino. A. B. nustatyti sutrikimai atitinka riboto pakaltinamumo bÅ«senÄ . Jo teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie faktines aplinkybes galima vertinti kaip adekvačius, jam sunku įvertinti giluminius, esminius dalykus.

Jo suvokimas nėra sutrikęs, yra sutrikusi impulsų kontrolė. Duomenų apie jam taikomÄ gydymÄ atliekant ekspertizę nebuvo, tačiau iÅ¡ turimų duomenų matyti, kad gydosi jis nereguliariai, todėl jam reikalingas nuolatinis stebėjimas. Izoliuoti jo nuo visuomenės ar skirti stacionarų gydymÄ nereikia. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad A.

B. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo jų visiÅ¡kai (pilnai) valdyti, t. y. bÅ«damas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 18 straipsnio nuostatas asmuo yra ribotai pakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų.

Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 59 straipsniu, arba jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos Å¡io kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba Å¡io kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Kadangi A.

B. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, tačiau negalėjo jų visiÅ¡kai (pilnai) valdyti, jis pripažintinas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas ribotai pakaltinamu, savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam ekspertų nurodytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, n u t a r i a: A. B., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti ribotai pakaltinamu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Taikyti A. B. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus. Teisėja Kristina Vorienė