f19fe7ce-0ceb-4cba-9fec-e9b3fb00df27 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-400-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17671-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 27 d. Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ atstovei V. Å .,atsakovui D. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D.

S. ir A. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1116-465/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovams D. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo D.

S. 3 523,54 Lt įsiskolinimÄ , 100,89 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. S. ir A. S. 282,77 Lt įsiskolinimÄ , 9,19 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose suvartotas Å¡ilumos kiekis fiksuojamas vienu įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu.

Atsakovui D. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams D. S. ir A. S.. Atsakovui D. S., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, mokesčiai skaičiuojami už patalpų naudingojo ploto Å¡ildymÄ ir už priskirtÄ Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo centrinio Å¡ildymo sistemos nėra Å¡ildomas, todėl atsakovams, kaip Å¡io buto bendraturčiams, mokesčiai skaičiuojami tik už jiems priskirtÄ Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovai nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ nėra visiÅ¡kai atsiskaitę.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo D. S. ieÅ¡kovo naudai 3 523,54 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., 100,89 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 116,49 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų D.

S. ir A. S. ieÅ¡kovo naudai 282,77 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., 9,19 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir iÅ¡ atsakovės A. S. 12,94 Lt (dvylika Lt 94 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo D. S. 24,32 Lt, o iÅ¡ atsakovės A. S. 2,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas konstatavo, kad atsakovai mokesčius už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 3 806,31 Lt skola.

Å ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas vartotojams, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį; kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kadangi vienÄ bendrÄ Å¡ildymo sistemÄ turinčiuose pastatuose nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos Å¡ildomos ne visos pastatuose esančios patalpos, minėtuose pastatuose suvartotas Å¡ilumos kiekis patalpų naudingajam plotui Å¡ildyti skirstomas pagal metodÄ Nr. 4, o Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmės skirstomas pagal metodÄ Nr. 5, t. y. apskaičiuojant visÄ bendrosioms reikmėms suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ ir paskirstant jÄ visų patalpų savininkams proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui.

Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino, kad pastatuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas teisingai paskirstė Å¡ilumÄ ir apskaičiavo mokesčius, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina skola. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai D. S. ir A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ir nustatyti kaip ir kur Å¡iame pastate galėjo bÅ«ti tiekiama bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo paslauga ir ar Å¡iose patalpose yra Å¡ilumos prietaisų, prijungtų prie Å¡ildymo sistemos, remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 44 dalimi, pripažinti, kad atsakovai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, nėra Å¡ilumos vartotojai, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ , remiantis CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, netenkinti UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinio, įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikti teismui visas sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas atsakovams, kuriose buvo įtrauktas mokestis už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ ar jam adekvatus mokestis, pripažinti mokestį už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ neteisėtu, pripažinti UAB „Vilniaus energija“ visas sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas atsakovams, kuriose yra įtrauktas mokestis už bendrojo naudojimo patalpų (ar jam adekvatus) Å¡ildymÄ , negaliojančiomis, grÄ Å¾inti atsakovui permokėtas sumas skaičiuojant 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo apmokėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su atsakovu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėtÄ 117 Lt žyminį mokestį, 29 Lt mokestį už bylos dokumentų kopijas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas apeliantui sÄ skaitas už suvartotÄ Å¡ilumÄ bei karÅ¡tÄ vandenį, į jas taip pat įtraukia mokestį už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ tiek butui (duomenys neskelbtini), tiek butui (duomenys neskelbtini), esantiems pastate, kuriame nėra bendrojo naudojimo Å¡ildomų patalpų. Apeliantas ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymais nutraukti Å¡io mokesčio skaičiavimÄ už paslaugas, kurių ieÅ¡kovas nesuteikė ir negalėjo suteikti, tačiau ieÅ¡kovas jo praÅ¡ymus ignoravo, todėl apeliantas, vadovaudamasis CK 6.58 straipsnio 1 dalimi, nutraukė mokėjimus už pateiktÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį butui (duomenys neskelbtini).

Apeliantai, kuriems priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), nėra Å¡ilumos gaunamos iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tinklų vartotojai, nes jie neatitinka Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje nustatytų Å¡ilumos vartotojams keliamų kriterijų – jų naudojami prietaisai nėra prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, todėl jiems negali bÅ«ti taikomos Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi teismas melagingai konstatavo, kad butui Nr. 8 ir butui Nr. 14 Å¡ilumos energija buvo tiekiama bendrosioms reikmėms, jokių aplinkybių teismas nenustatė, į daugkartinius apelianto praÅ¡ymus atlikti vietovės apžiÅ«rÄ ir identifikuoti vietÄ ar vietas pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur neva buvo teikiama paslauga, neatsižvelgė.

Apeliantai pažymi, kad dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 ginčo nėra, o dėl Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 ginčo irgi nebÅ«tų, jei ieÅ¡kovas pripažintų, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra du atskiri pastatai, iÅ¡ kurių vienas turi Å¡ildomÄ laiptinę, o kitas neturi, ir atitinkamai taikytų metodo Nr. 5 3 straipsniu ir 3.1 straipsniu, o ne laikytų abiejų pastatų vienu su viena Å¡ildoma laiptine. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , vadovaudamasi klaidingu faktu, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra vienas pastatas su viena Å¡ildoma laiptine.

Remdamasis Å¡ia klaidinga iÅ¡vada, teismas priėmė sprendimÄ , todėl apeliantai praÅ¡o šį sprendimÄ panaikinti. Teismas taip pat vadovavosi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, kuris su ieÅ¡kovo vykdoma veikla neturi nieko bendro, jokio loginio ryÅ¡io tarp Å¡io straipsnio ir teismo priimto sprendimo nėra. IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo pastato (o ne konkretaus buto) Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos, todėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų (pastato (duomenys neskelbtini), buto 14, savininkų) yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai, bÅ«dami buto (duomenys neskelbtini), savininkai, privalo atsakyti pagal prievolę – mokėti už į pastatÄ tiekiamÄ ir vartotojams priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais.

Atsakovams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) yra daugiabutyje, todėl vadovaujantis CK 4.76 straipsniu ir 4.82 straipsnio 3 dalimi, atsakovai kaip pastato dalies – buto, savininkai proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausantis Butas nėra centralizuotai Å¡ildomas, taip pat į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimÄ Nr. O3-121 „Dėl Å¡ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktÄ , pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 5 (kaip papildomas metodas), kuris leidžia apskaičiuoti Å¡ilumos energijos kiekį, priskirtÄ bendro naudojimo patalpoms/bendroms reikmėms.

Kitokio metodo, leidžiančio apskaičiuoti Å¡ilumos kiekį, tenkantį bendro naudojimo patalpoms/bendroms reikmėms, kurį ieÅ¡kovas galėtų pritaikyti, ginčo laikotarpiu nebuvo. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovų Butui, kuris nėra Å¡ildomas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, priskirtina tik ta dalis Å¡ilumos energijos kiekio, kuri apskaitoma kaip bendroms reikmėms priskirtina Å¡iluma (kaip patalpų bendraturčiams). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ bendro naudojimo objektams iÅ¡laikyti, nes tai padeda iÅ¡saugoti bendrÄ jÄ nuosavybę.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vada patvirtino ieÅ¡kovo taikomų metodų ir atliktų skaičiavimų teisingumÄ , tuo tarpu atsakovų procesiniuose dokumentuose pateiktas skaičiavimo bÅ«das nėra suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį negali bÅ«ti taikomas Å¡ilumos kiekio dalies nustatymui. Apeliaciniu skundu atsakovai teismui taip pat pateikia praÅ¡ymus, kurie nepriskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, be to, jau iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį pastatams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Å ie pastatai turi vienÄ bendrÄ centralizuoto Å¡ildymo sistemÄ ir vienÄ bendrÄ Å¡ilumos punktÄ . Å ilumos kiekis, suvartotas Å¡iuose pastatuose, fiksuojamas vienu įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu, įrengtu bendrame Å¡ilumos punkte. Apeliantui D. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o apeliantams D. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butui Nr. 8 Å¡ilumos energija buvo tiekiama patalpų naudingojo ploto Å¡ildymui ir bendrosioms reikmėms, o butui Nr. 14 – tik bendrosioms reikmėms.

Atsakovams nemokant visų mokesčių už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 3 806,31 Lt skola. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ jų minėta skola priteista, apeliantai teigia, kad jie kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai nėra Å¡ilumos vartotojai.Vadovaujantis Å¡iam ginčui taikytinų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų, patvirtintų LR Å«kio ministro 2003 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 4-289 (toliau – SÄ lygos), 11 punktu, Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Å¡ias sÄ lygas tarp Å¡ilumos tiekėjo ir pastato buto savininko – buitinio Å¡ilumos vartotojo, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol Å¡alys nesudarė Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas. SÄ lygų 5 punkte nustatyta, kad pastato Å¡ilumos įrenginys – tai techninių priemonių kompleksas, skirtas Å¡ilumai ir (ar) karÅ¡tam vandeniui gaminti, kaupti, transformuoti ir (ar) transportuoti į butų Å¡ildymo, vėdinimo, technologijos ir karÅ¡to vandens įrenginius.

Taigi Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Å¡ilumos tiekimo pastato bendrosioms reikmėms atžvilgiu laikoma sudaryta nuo pastato, o ne konkretaus buto Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, buvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis.Apeliantams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiame name.

Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , taisyklei, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, neturi teisinės reikÅ¡mės bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Taigi apeliantai privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ , skirtÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, nepriklausomai nuo to, ar jie tais objektais faktiÅ¡kai naudojasi.Nagrinėjamu atveju apeliantų mokėtina suma už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms buvo nustatyta pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr.

5. Kito metodo, leidžiančio apskaičiuoti šilumos kiekį, tenkantį bendroms reikmėms, t. y. ne tik bendrojo naudojimo patalpų šildymui, ginčo laikotarpiu nebuvo. Kaip nurodo ieškovas, minėto metodo esmė – iš įvade esančio skaitliuko užfiksuoto šilumos energijos kiekio išskirti šilumos kiekį, tenkantį bendroms reikmėms, pagal metode nustatytus koeficientus. Minėta, kad nagrinėjamo atvejo specifika yra ta, kad pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas vienu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, įrengtu bendrame šilumos punkte.

Taigi nagrinėjamo metodo taikymui neturi teisinės reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad vieno iÅ¡ pastatų laiptinė nėra Å¡ildoma. Å io metodo taikymo pagrindas yra vieno visiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso ir Å¡ilumos punkto egzistavimas. Byloje esanti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) iÅ¡vada patvirtina, kad daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skaičiavimai skirstant Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5 buvo atlikti teisingai, tuo tarpu atsakovo D.

S. atlikti paskaičiavimai parengti nesivadovaujant Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Kadangi Komisija, duodama iÅ¡vada, buvo susipažinusi taip pat su atsakovo D. S. atliktais paskaičiavimais, nėra pagrindo teigti, kad Komisija buvo suklaidinta, ir dėl to jos iÅ¡vada yra neteisinga.Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teismas atmeta apeliantų praÅ¡ymÄ atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ ir nustatyti kaip ir kur Å¡iame pastate galėjo bÅ«ti tiekiama bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymo paslauga ir ar Å¡iose patalpose yra Å¡ilumos prietaisų, prijungtų prie Å¡ildymo sistemos, nes, kaip minėta, Å¡ios apeliantų praÅ¡omos nustatyti aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant, ar apeliantams kyla pareiga sumokėti už ginčo laikotarpiu jiems priskirtÄ Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms.

Kiti apeliantų pateikti praÅ¡ymai nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl teismas dėl jų nepasisako.Teismas taip pat pažymi, kad nesutikdami su minėto Å¡ilumos paskirstymo metodo taikymu, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai, taigi ir apeliantai, vadovaudamiesi Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, galėjo parengti jų siÅ«lomo Å¡ilumos paskirstymo metodo, įvertinančio Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimÄ iÅ¡ vieno individualaus Å¡ilumos punkto keliems pastatams, projektÄ bei pateikti jį Komisijai suderinimui, kÄ savo iÅ¡vadoje pažymėjo Komisija.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ia teise minėto pastato gyventojai nebuvo pasinaudoję.  Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                               Vilija Mikuckienė