f19fa29c-3e25-46ba-997e-3feda3386296 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-865-440/2015                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07614-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.8; 2.5.8.9; 2.5.10.5.1; 2.5.18.1;2.5.18.3; 3.1.1.2.11; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 2 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo atsakovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemda“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-498-776/2015, pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Žemda“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ 2014-10-02 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Žemda“ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. 2014-10-03 Å iaulių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymÄ , kuriuo nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės RUAB „Žemda“ 8588,87 Lt skolos, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 8588,87 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2014-10-03 iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo ir 64,00 Lt žyminį mokestį kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ naudai.

Skolininkei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, 2014-11-10 ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės RUAB „Žemda“ 2487,51 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 74,72 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2010-03-23 su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2010-03-23/1, pagal kuriÄ atsakovė atliko rangos darbus (darbo projekto parengimas, inžineriniai tyrinėjimai, statybos darbai) objekte „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Å iaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“.

Pažymėjo, kad 2010-03-23 sutartis buvo įvykdyta, tačiau garantiniu laikotarpiu dviejuose iš atsakovės statytų objektų įvyko avarijos – 2014-02-07 Šilutės – Pagėgių gatvių sankryžoje ir 2014-02-18 Pabalių – Šaukėnų gatvių sankryžoje vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų. Komisija sudaryta iš ieškovės darbuotojų nuvykusi į avarijos vietas nustatė, kad vandentiekio avarijos kilo dėl netinkamai rangovo sumontuotų PE DN 110 mm elektrinės ir PE pereinančios movų.

Pabrėžė, kad įvykus minėtoms avarijoms sutriko vandens tiekimas vartotojams, todėl ieÅ¡kovė, esant ekstremaliai situacijai, privalėjo operatyviai savo lėšomis likviduoti vandentiekio tinklo avarijos padarinius, nepateikdama pretenzijos dėl objektų defektų atsakovei, nes vandentiekio avarijos likvidavimo uždelsimas butų padidinęs avarijos padarinius – galėjo bÅ«ti sutrikdytas visuomeninio transporto eismas, nukentėti žmonės, padidėti iÅ¡bėgusio į aplinkÄ vandens nuostoliai ir kt.

Taip pat nurodė, kad likviduojant avarijos padarinius pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise paÅ¡alinti trÅ«kumus savo jėgomis ir pareikalauti, kad atsakovė atlygintų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. 2014-02-27 pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.Atsakovė RUAB „Žemda“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė nesilaikydama sutarties sÄ lygų dėl defektų paÅ¡alinimo į atsakovę nesikreipė, apie nustatytus defektus neinformavo, 2014-02-07 ir 2014-02-18 surašė vienaÅ¡alius aktus.

Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti atliktų rangos darbų defektų nustatymo (fiksavimo) procedÅ«rose, įvertinti jų atsiradimo priežastis, mÄ stÄ , taip pat pačiai juos iÅ¡taisyti. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovei pačiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nustačius tariamus statinio defektus ir pačiai savo lėšomis Å¡iuos defektus paÅ¡alinus, tapo objektyviai nebeįmanoma nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių defektų atsiradimo ir rangovo veiksmų vykdant sutartinę prievolę.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys – fotonuotraukos, aktai, kalkuliacijos, nepatvirtina atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo fakto bei atsakomybės dėl kilusių vandentiekio avarijų. Teigė, kad ieÅ¡kovė turėjo objektyviÄ galimybę apie likviduotinus avarijos padarinius laiku informuoti atsakovę bei kviesti į avarijos vietÄ atvykti atsakovės atstovus.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės RUAB „Žemda“ ieÅ¡kovei UAB „Šiaulių vandenys“ 2487,51 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2487,51 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-11, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 74,72 Eur žyminio mokestį.

Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2010-03-23 tarp šalių pasirašytos rangos sutarties Nr. 2010-03-23/1 pagrindu atsakovė atliko „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ rangos darbus. Nors nurodytoje sutartyje sulygti darbai atsakovės buvo atlikti tinkamai ir ieškovės priimti, sutartyje darbams numatytu garantiniu terminu dviejuose iš atsakovo statytų objektų įvyko avarijos, t.y. vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alių sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kvalifikuotina statybos rangos sutartimi, todėl, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , taikytinos specialiosios statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (LR CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Teismas remdamasis įstatymo nuostatomis pabrėžė, kad, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminÄ , rangovas privalo neatlygintinai juos paÅ¡alinti arba atlyginti užsakovui jų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika defektų faktÄ privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, Å¡alinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas vertino, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo teise reikalauti atlyginti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, pateikusi pretenzijÄ , kurios pateikimo pareigÄ nustatė Å¡alių sudaryta rangos sutartis, taip pat LR CK 6.697 straipsnio 5 dalis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad LR CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trÅ«kumų, kiekviena Å¡alis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė tokia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, kad trÅ«kumų atsiradimo momentas byloje nustatytas pagal byloje pateiktų įrodymų visumÄ . Remdamasis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktÄ , tuo tarpu rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, Å¡alinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo, teismas pripažino rangos objekto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų trÅ«kumų egzistavimo faktÄ konkrečiu atveju įrodytÄ .

Teismas pažymėjo, kad trÅ«kumų buvimo fakto iÅ¡ esmės neneigė ir atsakovė, neprisiimdama tik atsakomybės už jų atsiradimÄ ir nesutikdama su tuo, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę savo lėšomis atlikti trÅ«kumų Å¡alinimo darbus ir tik vėliau pateikti pretenzijÄ atsakovei dėl Å¡ių lėšų sumokėjimo. Tačiau teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama užsakove turėjo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės vienos iÅ¡ LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų vykdymo, kuo Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ir pasinaudojo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrindė savo reikalavimÄ , o atsakovė nepaneigė jo pagrįstumo, todėl atsakovę pripažino atsakinga dėl vandentiekio tinklų defektų ir, ieÅ¡kovei paÅ¡alinus juos savo sÄ skaita, teismas konstatavo, kad atsakovei atsirado pareiga atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė RUAB „Žemda“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Ieškovė defektų fakto nustatymui pateikė 2014-02-07 ir 2014-02-18 pačios ieškovės darbuotojų pasirašytus aktus dėl žemės kasimo darbų, kuriuose tik iš ieškovės atsakingų asmenų sudaryta komisija konstatavo vandentiekio avarijų priežastis - netinkamai rangovo (atsakovės) sumontuotas movas, pridėjo objekto nuotraukas. Apeliantės vertinimu, ieškovės pateikti aktai ir nuotraukos niekaip nepagrindžia PE 110 mm elektrinės ir PE Q 50x32 mm pereinančios movų trūkumų, defektacijos aktuose jokių duomenų apie jų neatitikimus kokybės reikalavimams ar projektinei dokumentacijai nėra nurodyta.

Apeliantė laiko, jog ieškovės teiginiai dėl nesandarių (nekokybiškų) movų nebuvo įrodyti.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo LR CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ Å¡alių teisę reikalauti skirti ekspertizę, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trÅ«kumo, kadangi konkrečiu atveju ieÅ¡kovei pačiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nustačius tariamus statinio defektus ir pačiai savo lėšomis Å¡iuos defektus paÅ¡alinus, t. y. pakeitus iki tol atsakovės buvusias sumontuotas movas naujomis, tapo objektyviai nebeįmanoma nustatyti ar ieÅ¡kovės nurodyti defektai inžinerinės sistemos elementuose apskritai buvo (tariamai defektuotų movų nebėra).

Taip pat teismas klaidingai sprendime nurodo, kad atsakovė iÅ¡ esmės neneigė trÅ«kumo buvimo fakto, kadangi nuo pat bylos iÅ¡kėlimo teisme pradžios atsakovė pabrėždavo, jog ieÅ¡kovės nurodyti defektai yra tariami, o kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos fotonuotraukos, aktai, kalkuliacijos nepatvirtina atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo fakto ir įtakos objekte atliktiems darbams, t. y. nepatvirtino defektų egzistavimo fakto.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ , sutarčiai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pagrįstai pasinaudojo teise reikalauti atlyginti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, pateikdama atsakovui pretenzijÄ , kurios pateikimo pareigÄ nustatė Å¡alių sudaryta sutartis, taip pat LR CK 6.697 straipsnio 5 dalis.

Visu pirma, tarp Å¡alių sudarytos rangos sutarties nuostatos besÄ lygiÅ¡kai įpareigojo ieÅ¡kovę garantiniu laikotarpiu nustačius objekto defektus, per protingÄ terminÄ nuo jų nustatymo (ne nuo defektų paÅ¡alinimo), apie tai informuoti atsakovę (sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 11.12 punktas). Tokia pati sÄ lygÄ nurodyta ir CK 6.697 straipsnio 5 dalyje, t. y. užsakovas, per garantinį laikÄ nustatęs objekto defektus, privalo per protingÄ terminÄ nuo jų nustatymo pareikÅ¡ti pretenzijÄ rangovui.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apie nustatytus defektus atsakovės neinformavo, o pateikė jai pretenzijÄ tik dėl tariamų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Esant situacijai, kai atliktų darbų kokybės garantijos reikalavimo teisė įgyvendinama pažeidžiant sutarties bei įstatymo sÄ lygas (nuostatas), rangovas (atsakovė) negali bÅ«ti verčiama savo atsakomybei prisiimti dėl to ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas.4. Pagal LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas rangovo turi bÅ«ti pareikalauta prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. kad rangovas neatlygintinai paÅ¡alintų darbų defektus, o tik Å¡iam nurodyto reikalavimo neįvykdžius, reikalauti atlyginti darbams atlikti reikalingas iÅ¡laidas.

Taigi pasirinkimo teisė defektus neatlygintinai Å¡alinti pačiam ar atlyginti užsakovui jų Å¡alinimo iÅ¡laidas suteikta rangovui, o ne užsakovui. Nagrinėjamu atveju teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir nurodytÄ pasirinkimo teisę nepagrįstai priskyrė ieÅ¡kovei. Taip pat apeliantė nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad 2014-02-07 ir 2014-02-18 buvo veikiama ekstremalių situacijų pagrindu, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų gedimų žurnalo iÅ¡rašų bei duomenų apie mechanizmų panaudojimÄ matyti, kad Å ilutės - Pagėgių gatvių sankryžoje buvo veikiama apie 10 valandų, o Pabalių - Å aukėnų gatvių sankryžoje - 4,4 valandas.

Visi nurodyti ieÅ¡kovės remonto darbai buvo vykdomi ne poilsio ar Å¡venčių dienomis, o darbo dienomis ir darbo metu. Apeliantės nuomone nėra abejonių, jog per nurodytÄ laikÄ ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes informuoti atsakovę apie nustatytus defektus, pakviesti dalyvauti nustatymo (fiksavimo) procedÅ«rose, įvertinant atsiradimo priežastis, mÄ stÄ , pasirenkant paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , priemones. Pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ ieÅ¡kovė iki tol informuodavo atsakovę apie atliktų darbų trÅ«kumus, kviesdavo į apžiÅ«rÄ .

Atsakovė į Å¡iuos praneÅ¡imus reaguodavo ir nustatytus defektus iÅ¡taisydavo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovės byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtina apie garantiniu metu atsiradusius defektus. Å ių defektų pasekmėje ieÅ¡kovė negalėjo daliai gyventojų tiekti geriamÄ jį vandenį per Å¡iÄ vandentiekio trasÄ .

Nustačius vandens iÅ¡siliejimo faktÄ , ieÅ¡kovė buvo priversta stabdyti vandens tiekimÄ , užsukant sklendę, siekiant iÅ¡vengti didesnių nuostolių. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad garantiniu laikotarpiu įvyko dvi ginčijamos vandentiekio avarijos. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė apie įvykusiais vandentiekio avarijas buvo informuota telefonu praneÅ¡ant (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ gedimų žurnalo registracijos), kad vanduo iÅ¡ po žemės veržiasi ir bėga ant gatvių. BÅ«tent, vandens iÅ¡siliejimo teritorijose, pagal sutartį, yra apeliantės nutiestos vandentiekio linijos.

Jokie kiti vandentiekio tinklai, avarijos teritorijose nepraeina. Tad vandens iÅ¡siliejimas toje vietoje, pro kuriÄ praeina tik vieninteliai apeliantės tiesti vandentiekio tinklai, yra pagrindas nustatyti faktÄ , kad vandentiekio linijos tiesimo darbai buvo atlikti su defektais.2. Atsakovei neįrodžiusiai, t. y. nepateikus nei vieno įrodymo, kad byloje ginčijami defektai, kurie buvo nustatyti per garantinį terminÄ , atsirado dėl vandentiekio trasos ar jos dalių normalaus susidėvėjimo, jos netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, o taip pat nepasinaudojus teise reikalauti ekspertizės, siekiant įrodyti Å¡ias aplinkybes, teismas neprivalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinėti, kad sumontuotos movos buvo su trÅ«kumais.

Teismui įpareigojus ieškovę įrodyti defektų atsiradimo priežastis, teismas būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo taisykles, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad iki tol objekte ne sykį nustatytų atliktų darbų trūkumų atvejais atsakovė būdavo informuojama iškart po jų nustatymo, taip pat kviečiama į apžiūras, o nustatytus trūkumus pašalindavo pati atsakovė.

PrieÅ¡ingai, daugumoje atvejų dalyvavę atsakovės atstovai piktybiÅ¡kai atsisakydavo pasiraÅ¡yti ant defektų nustatymo aktų, taip pat nesilaikydavo suraÅ¡ytuose defektų aktuose nurodytų defektų Å¡alinimo terminų. Taip pat iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2012-02-20, 2012-03-01 apeliantė buvo informuota apie įvykusiÄ avarijÄ , tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė savo lėšomis paÅ¡alinusi avarijos padarinius pateikė atsakovei apmokėti jos patirtas iÅ¡laidas.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai ir operatyviai paÅ¡alinti vandentiekio avarijos padarinius. IeÅ¡kovė atsižvelgdama į galimus avarijos padarinius ir siekdama kuo greičiau ir efektyviau juos paÅ¡alinti pasinaudojo LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir savo lėšomis sutaisiusi vandentiekio linijÄ ir suraÅ¡iusi pretenzijÄ dėl defektų nustatymo, pateikė atsakovei apmokėti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas susijusias su defektų Å¡alinimu. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasi iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų, Å¡alinant defektus garantiniu laikotarpiu, priteisimo iÅ¡ rangos darbus atlikusios atsakovės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alys 2010-03-23 sudarė rangos sutartį „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Å iaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ Nr. 2010-03-23/1, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo atlikti pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos StruktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir jÄ Ä¯gyvendinančias veiksmų programas finansuojamo projekto parengimo, inžinerinių tyrinėjimų ir statybos darbus bei iÅ¡taisyti atsiradusius defektus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo už darbus sumokėti (16-46 b.l.).

IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių matyti, kad sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir priimti, tačiau garantiniu laikotarpiu įvyko vandentiekio avarijos – vandens nutekėjimas iÅ¡ vandentiekio linijų. IÅ¡ pateiktų aktų matyti, kad komisija, susidedanti iÅ¡ UAB „Šiaulių vandenys“ vandentiekio ir nuotakyno cecho virÅ¡ininko Č. V., techninės priežiÅ«ros vadovo V. J. ir meistro R. N. nustatė, kad 2014-02-07 atkasus PE vandentiekio linijÄ Å ilutės – Pagėgių sankryžoje nustatytas vandens nutekėjimas per nesandariÄ PE ø 110 mm elektrinę movÄ (47 b.l.), 2014-12-18 atkasus PE vandentiekio įvadÄ Ã¸ 50 mm ties Pabalių (duomenys neskelbtini) namu, nustatytas vandens nutekėjimas per nesandariÄ PE pereinančiÄ movÄ Ã¸ 50x32 mm (48 b.l.). 2014-02-27 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl nustatytų statinio defektų patirtų tiesioginių iÅ¡laidų 7098,24 Lt sumoje apmokėjimo (54-55 b.l.).

Ä® atsakovės argumentus, jog apie nustatytus trÅ«kumus ieÅ¡kovė privalėjo informuoti atsakovę bei kviesti jÄ Ä¯ avarijos vietas apžiÅ«rai, ieÅ¡kovė atsikirto, jog dėl įvykusių avarijų buvo susidariusios ekstremalios situacijos, todėl ieÅ¡kovė privalėjo jas operatyviai likviduoti. Ä®vertinęs nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovės atliktų darbų trÅ«kumų egzistavimo faktÄ bei pagrįstai pasinaudojo LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauto atlyginti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

Atsakovė RUAB „Žemda“ su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutiko, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teises normas, neteisingai aiÅ¡kino sutarties sÄ lygas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus Å¡alių įrodymus, bylos medžiagÄ , turi pagrindo iÅ¡ dalies sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ dalies netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties turinį, tačiau vertina, kad Å¡is pažeidimas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ .Visų pirma pažymėtina, kad konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (LR CK 6.681 straipsnis), todėl, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , taikytinos specialiosios statybos rangÄ reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Konkrečios statybos rangos sutarties Å¡alių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiÅ¡kia, kad darbai turi atitikti sutarties sÄ lygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. LR CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę Å¡alis turi jÄ Ä¯vykdyti tinkamai, sÄ Å¾iningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifikÄ , įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti (LR CK 6.691 straipsnis). LR CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminÄ , rangovas privalo neatlygintinai juos paÅ¡alinti arba atlyginti užsakovui jų Å¡alinimo iÅ¡laidas (LR CK 6.664 straipsnio 3 dalis).

Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (LR CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktÄ privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, Å¡alinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Å i specifinė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieÅ¡kovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, pareigos įrodyti žalos (iÅ¡laidų) atsiradimo faktÄ ir jos dydį (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).LR CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trÅ«kumus, užsakovas turi per LR CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikÅ¡ti vienÄ iÅ¡ LR CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

LR CK 6.665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. LR CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iÅ¡ rangovo: (1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ , (2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ , (3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trÅ«kumų per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alina arba trÅ«kumai yra esminiai ir nepaÅ¡alinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo siejama su sÄ lyga, kad užsakovo teisė pačiam paÅ¡alinti trÅ«kumus turi bÅ«ti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu Å¡ios normos 1 ir 2 punktuose bÅ«tinybė juose nustatytus teisių gynimo bÅ«dus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti sÄ Å¾iningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiÅ¡kėti, kad Å¡alys skirtingai suvokia ir aiÅ¡kina sudarytos sutarties sÄ lygas, kartu ir iÅ¡ sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas.

Tokiu atveju Å¡alims (vienai jų) kreipusis į teismÄ ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sÄ lygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiÅ¡kios, jas iÅ¡aiÅ¡kinti, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Å ios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienai iÅ¡ Å¡alių. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2010-03-23 Å¡alių sudarytos rangos sutarties „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Å iaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ Nr. 2010-03-23/1 Konkrečių sutarties sÄ lygų 11.12 punktu Å¡alys susitarė, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimÄ ar defektus, kilusius dėl jo kaltės, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinį terminÄ .

Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo. Užsakovas, per garantinį laikÄ nustatęs objekto defektus, privalo per protingÄ terminÄ nuo jų nustatymo pareikÅ¡ti pretenzijÄ rangovui (32 b.l.). IeÅ¡kovės teisė pačiai paÅ¡alinti trÅ«kumus minėtoje rangos sutartyje nebuvo numatyta. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, Konkrečių sutarties sÄ lygų 11.12 punkte nurodyta užsakovo pareiga per garantinį laikÄ nustačius objekto defektus per protingÄ terminÄ nuo jų nustatymo pareikÅ¡ti pretenzijÄ rangovui, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip sutartimi įtvirtinta teisė ieÅ¡kovei pačiai besÄ lygiÅ¡kai Å¡alinti rangovo atliktų darbų trÅ«kumus.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, kad apie atsiradusios darbų defektus atsakovė buvo informuojama, kviečiama į įvykio vietas apžiūrai, nustatomas terminas nustatytiems defektams pašalinti (2013-03-01 UAB „Šiaulių vandenys“ pranešimas apie defektus, 2013-03-07 aktas dėl defektų pašalinimo, 2013-06-25 raštas dėl garantijų po rangos sutarties Nr. 2010-03-23/1 (statinio defektai), 2013-06-19 aktas dėl statybos defektų pašalinimo ir kt. (102, 114, 116, 117-122 b.l.).

Nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad minėta Konkrečių sutarties sÄ lygų 11.12 punkte nustatyta sÄ lyga turi bÅ«ti aiÅ¡kinama, atsižvelgiant ne tik į lingvistinę formuluotę, bet ir į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad abi Å¡alys aiÅ¡kiai suvokė, jog atsiradus defektams ieÅ¡kovė dėl nustatytų trÅ«kumų privalo kreiptis į rangovę ir tik Å¡iai nepaÅ¡alinus defektų, trÅ«kumų Å¡alinimo darbus atlikti pati, o po to kreiptis į atsakovę dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo.

Taip pat konkrečiu atveju atsižvelgusi į byloje pateiktus duomenis, kurie neginčijamai patvirtina, kad atsakovė apie 2014-02-07 ir 2014-02-18 įvykusias vandentiekio avarijas buvo informuota tik po jų likvidavimo praėjus daugiau nei savaitei – 2014-02-27 (54 b.l.), teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ bei nesudarė pakankamų sÄ lygų atsakovei pačiai iÅ¡taisyti atliktų rangos darbų defektų. Pabrėžtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vykdant statybos rangos darbų defektų Å¡alinimo prievolę, kaip ir bet kuriÄ kitÄ , svarbu laikytis Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), Å¡i pareiga vienodai svarbi abiem sutarties Å¡alims (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Tačiau atsižvelgusi į bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad konkrečių faktinių aplinkybių kontekste Å¡ios aplinkybės nepaÅ¡alina atsakovės pareigos atlyginti ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų už avarijų padarinių paÅ¡alinimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ne tik ieÅ¡kovė, tačiau ir atsakovė netinkamai vykdė Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ .

Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad po pretenzijos pateikimo atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl papildomų duomenų pateikimo, aiÅ¡kinosi kilusių avarijų priežastis bei, kad siekė situacijÄ iÅ¡spręsti derybų bÅ«du. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad vandentiekio avarijų padarinių Å¡alinimo darbus ieÅ¡kovė privalėjo atlikti operatyviai, kadangi avarijų likvidavimo uždelsimas galėjo sutrikdyti ne tik transporto eismÄ , tačiau ir pažeisti vieÅ¡Ä jį visuomenės interesÄ .

Teismas pripažįsta, kad ilgesniam laikotarpiui apribojus vandens tiekimÄ gyventojams bÅ«tų kilusi nepalyginamai didesnė žala, ko pasėkoje, pati atsakovė butų patyrusi papildomų nuostolių. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju kilusių avarijų padarinius ieÅ¡kovė pagrįstai likvidavo savo lėšomis bei po to kreipėsi į atsakovę dėl patirtų iÅ¡laidų, susijusių su vandentiekio tinklų avarijos likvidavimu, kadangi tokiÄ situacijÄ Ä¯takojo bÅ«tinybė operatyviai reaguoti ir likviduoti kilusius vandentiekio avarijos padarinius.Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumÄ taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina defektų egzistavimo fakto.

Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atliktų darbų defektų nustatymo faktÄ patvirtino byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2014-02-07 ir 2014-02-18 defektavimo aktai (47-48 b.l.), fotonuotraukos (49-51 b.l.), avarijų registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡ai (77-79 b.l.).

Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindÄ abejoti minėtais duomenimis. Atsakovės argumentus, kad ekspertizės atlikimas bÅ«tų buvęs netikslingas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo taisykle, Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nepaneigė jokiais konkrečiais argumentais, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, savo prieÅ¡taravimus grindė tik deklaratyviais teiginiais.

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie darbų trÅ«kumų nebuvimÄ kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ir neįrodytus. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti darbų perdavimo – priėmimo aktai, atliktų darbų aktai, apskaičiavimai (89-95 b.l.), kalkuliacijos (57,59 b.l.) patvirtina, kad likviduojant 2014-02-07 ir 2014-02-18 kilusias vandentiekio avarijos padarinius, ieÅ¡kovė patyrė 2487,51 Eur iÅ¡laidų. Atsakovė jokių konkrečių apskaičiavimų, kitų duomenų paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus bei galinčių patvirtinti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nepateikė, taip pat nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurie leistų suabejoti ieÅ¡kovės pateiktų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų apskaičiavimo pagrįstumu.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė pateiktų reikalavimų pagrįstumÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus atsakovės RUAB „Žemda“ apeliacinį skundÄ , atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

IeÅ¡kovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Å iaulių apygardos teismas n u t a r i a : Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėjai                                                                                                        Vilija Valantienė                                                                                                                                                                                                             Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                 Egidijus Mockevičius