f19e4e6a-e4a9-410b-b3b4-9129e0746432 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-436-945/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05340-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.10; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“ dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. S. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas), patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic transline transport“ (toliau – atsakovė, darbdavys), atskaičius mokesčius, 3 311,91 Eur nepriemokÄ , susijusiÄ su darbo užmokesčiu, 3 319,96 Eur dienpinigių nepriemokÄ , netesybas už uždelstÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikotarpį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalis), 133,10 Eur už vairuotojo kortelės duomenų konvertavimo paslaugas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys 2016 m. balandžio 5 d. sudarė darbo sutartį Nr. 903, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos ieÅ¡kovas įrodinėjo UAB „Kautra“ atliktų apskaičiavimų lentele su detaliu darbo laiku, apskaičiuotu pagal vairuotojo kortelę (tachografÄ ). IeÅ¡kovas nurodė konkrečius atsakovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius neatitikimus ieÅ¡kovo pateiktose lentelėse nurodytiems darbo laiko ir uždarbio apskaičiavimams.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakyme dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti trijų mėnesių apskaitos laikotarpiai, kurie neatitinka atsakovės pateiktose suvestinėse naudotų skaičiavimo laikotarpių. Be to, nors darbdavys pateikė įsakymÄ dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, tačiau pateikti dokumentai įrodo, kad darbo užmokestis nebuvo skaičiuojamas ir mokamas pagal suminę darbo laiko apskaitÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dienpinigių suma, kuriÄ privalėjo iÅ¡mokėti darbdavys, nurodyta Darbo užmokesčio ir dienpinigių priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo lentelėje. Atsakovės nurodyta permoka susidarė nuo pat darbo santykių pradžios, t. y. per ilgÄ laiko tarpÄ , per kurį darbdavys niekada tokios permokos neapskaitė avansinėse apyskaitose, niekada su tuo nesupažindino ieÅ¡kovo ir niekada nereikalavo jos grÄ Å¾inti. Darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. spalio 12 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, jis privalo mokėti netesybas. 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė pareiÅ¡kė atsisakanti ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 59,93 Eur nepriemokos, susijusios su darbo užmokesčiu, priteisimo.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. spalio 12 d. bendra priskaičiuotų dienpinigių suma yra 24 500 Eur. Visa nurodyta suma iÅ¡mokėta mokėjimo nurodymais. Atsakovė galutinį atsiskaitymÄ atliko panaudodama ieÅ¡kovui sumokėtÄ 957,33 Eur dienpinigių avansÄ , o trÅ«kstamÄ sumÄ padengdama papildomu 200,24 Eur pavedimu. Taigi, ieÅ¡kovui galutinė atsiskaitymo suma (1 157,57 Eur) buvo sumokėta. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad dėl netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo už darbÄ naktį, Å¡venčių ir poilsio dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 2 154,34 Eur.

Atsakovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kitas iÅ¡mokas, banko iÅ¡raÅ¡ai įrodo, kad atsakovė su ieÅ¡kovu yra atsiskaičiusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 59,93 Eur nepriemokos, susijusios su darbo užmokesčiu, priteisimo atsisakymÄ , nutraukė Å¡iÄ civilinės bylos dalį, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 238,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas nustatė, kad atsakovė per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. darbuotojui pervedė iÅ¡ viso 42 334,56 Eur. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmęs sausio mėn. sumokėtÄ atlyginimÄ už 2017 m. gruodžio mėn., teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad už nurodytÄ laikotarpį buvo sumokėta 41 885,40 Eur, kai mokėtina suma sudarė 40 764,95 Eur (16 264,75 Eur + 24 500,20 Eur).

6. Teismas, atsitiktine tvarka palyginęs UAB „Kautra“ lentelės duomenis su ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais tachografo duomenimis, nustatė, kad daugybėje atvejų UAB „Kautra“ lentelės duomenys nesutampa su tachografo duomenimis, t. y. skiriasi nurodomas darbo laikas vairavimo, darbo ir darbo grupėje metu, dėl ko nesutampa bendrai apskaičiuotas visas darbo laikas. Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo Darbo laiko pagal vairuotojo tachografo kortelę ir apskaičiuoto darbo užmokesčio lentelėje nurodytas naktinių valandų kiekis nei vienu atveju neatitiko UAB „Kautra“ lentelėje nurodyto naktinio darbo valandų, jį virÅ¡ydamas 2–3 kartus.

Teismas pažymėjo, kad Darbo laiko pagal vairuotojo tachografo kortelę ir apskaičiuoto darbo užmokesčio lentelėje 2020 m. gegužės mėn. yra apskaičiuota 116 darbo valandų, o iÅ¡ Darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieÅ¡kovas 2020 m. gegužės 4–22 d. buvo nemokamose atostogose ir dirbo tik 48 val., į bylÄ pateikti darbdavio įsakymai dėl komandiruočių patvirtina, jog ieÅ¡kovas minėtu laikotarpiu nebuvo iÅ¡vykęs į komandiruotę. Nustatęs, kad UAB „Kautra“ sudarant lentelės duomenis (atliekant tachografo analizę) į jÄ buvo neteisingai perkelti duomenys iÅ¡ tachografo, dėl ko bendras darbo laikas nesutampa, teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų trÅ«kumai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai yra parengti netiksliai, atmestinai, dėl ko nepatikimi, todėl teismas negali jais vadovautis.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenuginčijo atsakovės priskaičiuoto ir sumokėto darbo užmokesčio.

7. Teismas, įvertinęs suminės darbo laiko apskaitos suvestines, nustatė, kad ieškovo atžvilgiu buvo taikyti kitokie apskaitiniai 3 mėnesių laikotarpiai, nei numatyti atsakovės generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakyme, tačiau jie buvo taikomi nuosekliai, kiekvieno apskaitinio laikotarpio gale apskaičiuojami ir išmokami susidarę viršvalandžiai. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo taikomas kitas apskaitinis laikotarpis, nei nustatytas direktoriaus įsakymu, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu ieškovo dirbtos valandos apskaičiuotos ar apmokėtos neteisingai.

Tokių aplinkybių nenurodžius ir ieÅ¡kovui, teismas pripažino, kad vien formalus direktoriaus įsakyme nustatytos tvarkos nesilaikymas pats savaime nepažeidė ieÅ¡kovo teisių. Teismas pažymėjo, kad, ieÅ¡kovui pakeitus darbdavio taikytus apskaitinius laikotarpius, darbdavio skaičiavimai iÅ¡kraipomi, jie nesutampa su ieÅ¡kovo skaičiavimais. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovas netinkamai apskaičiuoja darbo užmokestį, kuris jam turėtų bÅ«ti mokamas, nes už virÅ¡valandinį laikÄ darbo užmokestį skaičiuoja du kartus – kiekvienÄ mėnesį už faktiÅ¡kai dirbtas valandas ir laikotarpio gale už virÅ¡valandžius, o tai lemia ieÅ¡kovo skaičiuojamas nepriemokas.

8. Teismas nusprendė, kad įstatymas nedraudžia dienpinigių mokėjimo avansu, be to, Å¡alys dėl tokio mokėjimo susitarė darbo sutarties 6.2 punkte, ieÅ¡kovas neginčijo Å¡io susitarimo. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 7 d. 1 000 Eur pavedimu atsakovui buvo padengtas 42,67 Eur dienpinigių likutis ir sumokėtas 957,33 Eur dienpinigių avansas. Atsakovui 2020 m. spalio 9 d. pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo, 2020 m. spalio 12 d. buvo priimtas įsakymas ir buhalterė buvo įpareigota iÅ¡mokėti darbuotojui kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau paaiÅ¡kėjus, kad darbuotojui iÅ¡mokėta dienpinigių suma yra nepanaudota, ji buvo skirta galutiniam atsiskaitymui, papildomai sumokant 200,24 Eur. Teismas konstatavo, kad tai atitinka DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

9. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo priskaičiuotų dienpinigių, nenuginčijo priskaičiuoto darbo užmokesčio, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes byloje yra įrodyta, kad darbdavys su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė laiku ir tinkamai, o darbuotojas tinkamo atsiskaitymo su juo nepaneigė. Nustatęs, kad su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, teismas kaip nepagrįstÄ atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti netesybas už delsimÄ atsiskaityti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės, atskaičius mokesčius, 1 157,57 Eur darbo užmokesčio nepriemokÄ , 3 319,96 Eur dienpinigių už 2020 m., netesybas už uždelstÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu laikotarpį (DK 147 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Darbdavys privalėjo iÅ¡mokėti darbuotojui 16 264,75 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, tačiau, sulyginus 2020 m. spalio 12 d. banko iÅ¡raÅ¡e atliktus pavedimus su konkrečiais darbo užmokesčio nurodymais už konkretų mėnesį matyti, kad kaip atlyginimas pervesta suma sudaro 15 107,18 Eur, o 1 157,57 Eur sumos banko iÅ¡raÅ¡e nėra. 1.2. Sprendime ieÅ¡kinio reikalavimai dėl dienpinigių nepriemokos nėra iÅ¡nagrinėti. Jokia atsakovės permoka ieÅ¡kovui nei už 2018 m., nei už 2019 m., nei už kitÄ Å¡alis siejusį darbo santykių laikotarpį nėra susidariusi.

PrieÅ¡ingai, 2018 m. ir 2019 m. atsakovė ieÅ¡kovui nesumokėjo visos dienpinigių sumos. Darbdavys niekada tokios permokos neapskaitė avansinėse apyskaitose, nesupažindino atsakovo nei su permokÄ patvirtinančiais dokumentais, nei su komandiruočių įsakymais, niekada nereikalavo grÄ Å¾inti permokos. Ä®rodymai patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovas buvo komandiruojamas į PrancÅ«zijÄ , kur mokamas 10,15 Eur dydžio bruto valandinis atlyginimas. Tokios iÅ¡mokos ieÅ¡kovui buvo mokamos kaip sutartas atlyginimas už darbÄ , nepriklausomai nuo to, kad tokio susitarimo Å¡alys neįformino raÅ¡ytinėje darbo sutartyje.

Darbdavys yra deklaravęs dienpinigius ir komandiruotės sÄ naudas kaip darbuotojui iÅ¡mokėtus dienpinigius, o tai taip pat patvirtina, kad nebuvo jokios dienpinigių permokos darbo santykių metu. Tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl dienpinigių permokos įskaitymo. Be to, darbo sutartyje Å¡alys nebuvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai sutarusios dėl mažesnio dienpinigių dydžio ribos. Teisės aktuose nustatytas reikalavimas, siekiant darbdaviui taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, įraÅ¡yti tokiÄ sÄ lygÄ darbo sutartyje negali bÅ«ti ignoruojamas ir apeinamas darbdavio tikėtinai atgaline data suraÅ¡ytais komandiruočių įsakymais (iki 2020 m.), su kuriais ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, bei nuo 2020 m. atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai lietuvių kalba suraÅ¡ytais komandiruočių įsakymais, kurių ieÅ¡kovas nesupranta.

Darbdavys už 2020 m. komandiruotes turėjo sumokėti ieškovui 15 017 Eur dienpinigių, išmokėjo 5 687 Eur, visgi ieškovas prašė priteisti 3 kartus mažiau dienpinigių, nei turėjo teisę reikalauti, todėl šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ dalies naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir naujais argumentais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurie nebuvo tirti bei vertinti. IeÅ¡kovas, naudodamas naujus argumentus, siekia ne pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiÅ«ros, o iÅ¡ esmės naujo ginčo nagrinėjimo, kas neatitinka apeliacijos paskirties. 2.2.

IeÅ¡kovas pateikė naujÄ argumentÄ , kad priskaičiuotas darbo užmokestis nesutampa su banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e užfiksuotu iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, kas patvirtina darbo užmokesčio nesumokėjimÄ . 2.3. IeÅ¡kovas pateikė naujÄ teiginį, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokamas 10,15 Eur/val. bruto darbo užmokestis kai jis bÅ«davo PrancÅ«zijoje ir, mokant dienpinigių avansÄ , jam iÅ¡ tiesų buvo mokamas darbo užmokestis PrancÅ«zijoje, todėl dienpinigiai turėtų bÅ«ti pripažįstami jo darbo užmokesčiu. 2.4.

IeÅ¡kovas pateikė naujÄ argumentÄ , kad pagal darbo sutartyje nustatytÄ sÄ lygÄ dėl dienpinigių mažinimo atsakovė neturėjo teisės mažinti dienpinigių ir turėjo ieÅ¡kovui mokėti maksimalų dienpinigių dydį, todėl per 2020 m. turėjo iÅ¡mokėti daugiau nei 15 000 Eur dienpinigių. 2.5. 2020 m. spalio mėn. ieÅ¡kovas nedirbo ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti darbo santykius, todėl buvo apskaičiuota visa priklausanti iÅ¡mokėti suma, apimanti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir per apskaitinį laikotarpį susidariusius virÅ¡valandžius, kuri, atskaičius mokesčius, sudarė 1 157,57 Eur.

Å i suma buvo padengta panaudojant ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ , tačiau nepanaudotÄ 957,33 Eur dienpinigių avansÄ ir papildomai sumokant 200,24 Eur. 2.6. Darbo sutarties 6.2 punkte Å¡alys buvo sutarusios, kad dienpinigiai gali bÅ«ti mokami avansu. VisÄ Å¡alių darbo santykių laikotarpį ieÅ¡kovui dienpinigiai buvo mokami avansu, grįžus iÅ¡ komandiruotės, ieÅ¡kovui priklausančių dienpinigių iÅ¡mokėjimui bÅ«davo panaudojamas avansas, o trÅ«kstamas likutis iÅ¡mokamas papildomu pavedimu, tuo pačiu iÅ¡mokant ir naujÄ dienpinigių avansÄ bÅ«simoms komandiruotėms.

Å alių santykiuose nebuvo susidariusi dienpinigių permoka. Ginčui aktualus dienpinigių avansas susidarė, kai 2020 m. spalio 7 d. atsakovė pervedė ieÅ¡kovui 1 000 Eur, skirtų dienpinigiams ir jų avansui. Atlikdama šį mokėjimÄ , atsakovė nežinojo apie ieÅ¡kovo ketinimÄ nutraukti darbo santykius ir ruošėsi eilinei ieÅ¡kovo komandiruotei. 2.7. IeÅ¡kovo argumentas, kad tarp darbo santykio Å¡alių įskaitymas nėra galimas, yra neaktualus Å¡iam ginčui, nes tarp Å¡alių nebuvo sudarytas įskaitymo sandoris. 2.8.

Darbo sutarties 7 punkte Å¡alys susitarė, kad kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei minimalus galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ Nr. 1365. Å ioje sÄ lygoje dienpinigių mažinimas nebuvo susietas su atskiru direktoriaus įsakymu, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, esÄ atsakovė, remdamasi Å¡ia sÄ lyga, neturėjo teisės mažinti dienpinigių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 13. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas 2016 m. balandžio 5 d. darbo sutarties pagrindu dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jog darbo santykiai nutraukti 2020 m. spalio 12 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbo ginÄÄ ieÅ¡kovas iniciavo reikalaudamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės su darbo santykiais susijusias sumas bei įrodinėdamas, kad nutrÅ«kus darbo santykiams darbdavys su darbuotoju tinkamai neatsiskaitė.

14. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo analizuojami duomenys apie ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki darbo sutarties nutraukimo priskaitytas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokesčio bei dienpinigių sumas. Nors ieÅ¡kovas formuluodamas ieÅ¡kinio reikalavimus akcentavo, kad darbdavys netinkamai apskaitė jo darbo laikÄ , dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, skundžiamu sprendimu teismui tokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ pripažinus nepagrįsta (neįrodyta), apeliaciniame skunde apsiribojama argumentu, kad darbdavys, už ginčo laikotarpį priskaitęs iÅ¡ viso 16 264,75 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, darbuotojui iÅ¡mokėjo mažesnę – 15 107,18 Eur – sumÄ , dėl ko susidarė 1 157,57 Eur įsiskolinimas.

Šių ieškovo skaičiavimų atsakovė iš esmės neginčijo, nurodydama, kad aptariamai iš darbo santykių kylančiai finansinei prievolei įvykdyti buvo panaudotos ieškovui avansu kaip dienpinigiai pervestos, bet pagal paskirtį nepanaudotos lėšos. Nesutikdamas su tokiu aiškinimu ieškovas rėmėsi dviem argumentų grupėm: pirma, kad dienpinigių permokos nebuvo, priešingai, darbdavys tinkamai nevykdė ir pareigos mokėti dienpinigius, dėl ko už 2020 m. buvo susidaręs 3 319,96 Eur įsiskolinimas; antra, jog darbdavys neturėjo teisės darbuotojui dienpinigių forma perduotų lėšų naudoti darbo užmokesčio ar kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimui padengti.

Å ių argumentų vertinimas ir sudaro bylos nagrinėjimo ribas. Dėl reikalavimo priteisti dienpinigius 15. Vadovaujantis darbo sutarties sudarymo metu (2016 m. balandžio 5 d.) galiojusios redakcijos DK 220 straipsnio 1–2 dalimis, komandiruotės metu darbuotojams mokėtini dienpinigiai, kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sudarydamos darbo sutartį Å¡alys jos 7 punkte numatė, kad kiekvienu komandiruotės atveju dienpinigiai bus mokami skirtingai, bet ne mažiau nei minimalus galimas mokėti dienpinigių dydis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ Nr. 1365.

Nurodytu Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydis ir mokėjimo tvarka. Nutarimo 6.1 punkte nurodoma, kad dienpinigių dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintose Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse, gali bÅ«ti mažinami iki 50 proc., jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje. 16. 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, naujos redakcijos DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kuriÄ tuo atveju, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kartu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto pradinės redakcijos Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte buvo įtvirtinta taisyklė, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 383, įsigaliojusiu 2018 m. liepos 1 d., minėta nuostata papildyta, numatant, kad kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ su darbo ginčų komisijos medžiaga pateikto 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusio darbo sutarties pakeitimo (darbo sutarties 3 priedo), reaguodamos į teisinio reglamentavimo pakeitimus, Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties 6.2 punkto, kuriame nurodoma ne tik galimybė mokėti ne mažesnius nei 50 proc. Vyriausybės patvirtinto maksimalaus dydžio dienpinigius, bet ir dienpinigių mokėjimas tiek avansu, tiek ir komandiruotės metu.

17. Ä®vertinusi apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl darbo sutarties nuostatos dėl dienpinigių mažinimo aiÅ¡kumo, taip pat dėl to, ar tokia sÄ lyga gali bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti lietuvių kalbos nesuprantančio ieÅ¡kovo valiÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 25 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog darbo sutartis ir darbo teisės normos turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties Å¡alims priimtina kalba, minėtas 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojęs darbo sutarties pakeitimas buvo parengtas ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, t. y. ta kalba, kuria, kaip matyti iÅ¡ darbdavio darbo ginčų komisijai teikto atsiliepimo priedų, ieÅ¡kovas raÅ¡tu komunikavo su darbdaviu. Å ios aplinkybės paneigia darbuotojo argumentus, kad jis galėjo nesuprasti aptariamos darbo sutarties sÄ lygos dėl lietuvių kalbos nemokėjimo.

18. Be to, ieÅ¡kovas darbo funkcijas vykdė daugiau nei ketverius metus, nuo pat darbo sutarties sudarymo darbo funkcijos buvo susijusios su komandiruotėmis į užsienį ir į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kad iki paskutinių darbo santykių metų ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs darbdaviui kokias nors pretenzijas dėl jam mokėtinų sumų. Net ir po darbo sutarties nutraukimo tiek kreipdamasis į darbo ginčų komisijÄ , tiek ir inicijuodamas ginÄÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad su darbo santykiais susiję mokėjimai buvo atliekami atsižvelgiant į tarp jo ir darbdavio egzistavusį susitarimÄ (skirtingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡is argumentas nėra naujas, jau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas buvo nurodęs, jog mokėjimai jam buvo vykdomi atsižvelgiant į PrancÅ«zijoje taikomus darbo užmokesčio dydžius), tik už 2020 m. vykusias komandiruotes darbdavys tinkamai neatsiskaitė.

Svarbu ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikdama paaiÅ¡kinimus 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė aiÅ¡kiai nurodė nekvestionuojanti darbdavio teisės mokėti sumažintus dienpinigius, tÄ ji pripažino ir formuluodama reikalavimus apeliaciniame skunde.

19. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2021 m. birželio 3 d., 2021 m. rugsėjo 14 d. posėdžiuose) ieÅ¡kovo atstovė akcentavo nesutikimÄ su darbdavio pateiktais mokėtinų dienpinigių skaičiavimais, pažymėjo, kad darbdavys visÄ laikÄ iki pat 2020 m. mokėjo Å¡alių sutartas sumas, dėl ko nesusidarė darbdavio bylos nagrinėjimo eigoje deklaruojama permoka, o įsiskolinimas kyla iÅ¡ neatsiskaitymo už paskutines dvi komandiruotes, kurį darbdavys deklaratyviai įrodinėja padengęs neegzistuojančių permokų sumomis. Pirmosios instancijos teismas, analizavęs Å¡iuos argumentus teismo posėdžiuose, skundžiamame sprendime dėl jų iÅ¡ esmės nepasisakė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai įforminti susitarimus su darbuotoju dėl darbo sÄ lygų, o kilus ginčui – įrodyti tokio susitarimo faktÄ bei turinį (DK 214 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta sprendimo 15–16 punktuose, įmonėje nesant kolektyvinės sutarties, susitarimas dėl dienpinigių mažinimo turėjo bÅ«ti įtvirtintas darbo sutartyje. Nei sudarydamas darbo sutartį, nei 2018 m. jÄ keisdamas darbdavys konkretaus sumažinto dienpinigių dydžio nenurodė, akcentuodamas galimybę kiekvienu atveju pasirinkti skirtingÄ dydį.

Kaip matyti iÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktų avanso apyskaitų ir komandiruočių įsakymų už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., kurio metu, darbdavio tvirtinimu, ir susidarė dienpinigių permoka, darbdavys apskaitoje užfiksavo minimalius (iki 50 proc. sumažintus) dienpinigius (iÅ¡skyrus 2018 m. kovo – balandžio mėn., kuriais užfiksuoti 100 proc. dydžio dienpinigiai). IeÅ¡kovui ginčijant Å¡ių dokumentų autentiÅ¡kumÄ pažymėtina, kad nei viename iÅ¡ jų nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o.

Atsakovė taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo argumentus, kad su dokumentais ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas. PrieÅ¡ingai, 2021 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo tuo metu įmonėje galiojusiÄ praktikÄ darbuotojų su įsakymais dėl komandiruočių pasiraÅ¡ytinai nesupažindinti. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, taip organizuodamas darbÄ darbdavys sukÅ«rė sÄ lygas manipuliuoti dokumentais, t. y. juos koreguoti atsižvelgiant į situacijÄ .

21. ReikÅ¡minga Å¡iuo aspektu pripažintina ir aplinkybė, susijusi su darbdavio darbuotojui atliktais mokėjimais. Dienpinigius darbdavys tvirtina mokėjęs iÅ¡ esmės neatsižvelgdamas į komandiruočių įsakymuose nurodytus dydžius. Darbdavio tvirtinimu, 2018 m. sausio 1 d. egzistavo 1 119,90 Eur nepriemoka, kuri per pusės metų laikotarpį iki 2018 m. birželio 30 d. buvo likviduota bei susidarė 543,60 Eur permoka, vėliau vis didėjusi, kol 2019 m. spalio 31 d. pasiekė 4 564,10 Eur. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju buvo taikomas panaÅ¡us modelis, kai darbdavys komandiruotės metu kiekvieno mėnesio pabaigoje pervesdavo ieÅ¡kovui 500 Eur sumÄ , iÅ¡ karto po komandiruotės pabaigos ženkliai didesnę sumÄ (pvz., 2018 m. balandžio 17 d.

– 4 050 Eur, 2018 m. spalio 25 d. – 3 810 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. – 3 150 Eur, 2019 m. rugsėjo 3 d. – 2 290 Eur), ir atskirais atvejais (įskaitant ir laikotarpius tarp komandiruočių) – papildomas sumas (dažniausiai po 200 Eur).

22. Po 2018 m. balandžio 15 d. pasibaigusios komandiruotės atsakovė nurodė 2018 m. balandžio 17 d. 4 050 Eur suma ne tik padengusi dienpinigių įsiskolinimÄ , bet ir permokėjusi 343,60 Eur, o prieÅ¡ kitÄ 2018 m. liepos 1 d. prasidėjusiÄ komandiruotę 2018 m. birželio 29 d. papildomai sumokėjo 200 Eur, dėl ko 2018 m. birželio 30 d. fiksuota 543,60 Eur permoka (arba, kaip nurodė atsakovė, dienpinigių avansas). IÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kodėl darbdavys nusprendė po 2018 m. spalio 21 d. pasibaigusios komandiruotės 2018 m. spalio 25 d. sumokėti mokėtinÄ dienpinigių sumÄ Å¾enkliai virÅ¡ijančius 3 810 Eur (permokos suma sudarė 2 363,10 Eur), o 2018 m. gruodžio 21 d. prasidedant kitai komandiruotei dar papildomai pervesti 200 Eur dienpinigių avansÄ .

Pagal atsakovės parengtus dokumentus 2019 m. balandžio 14 d. pasibaigus komandiruotei egzistavo 640,10 Eur dienpinigių permoka, tačiau 2019 m. balandžio 16 d. darbdavys papildomai sumokėjo 3 150 Eur, permokos sumÄ padidindamas iki 3 790,10 Eur ir pirmÄ jÄ naujosios komandiruotės dienÄ (2019 m. birželio 7 d.) dar sumokėjo 200 Eur dienpinigių avansÄ . 2019 m. rugsėjo 1 d. pasibaigus dar vienai komandiruotei atsakovė fiksavo 2 274,10 Eur permokÄ , tačiau 2019 m. rugsėjo 3 d. papildomai pervedė 2 290 Eur, permokos sumÄ padidindama iki 4 564,10 Eur bei pirmÄ jÄ naujosios komandiruotės dienÄ (2019 m. lapkričio 1 d.) dar sumokėjo 200 Eur dienpinigių avansÄ .

23. Jeigu 200 Eur dienpinigių avanso sumokėjimas prieÅ¡ komandiruotę ar jos pradžioje gali bÅ«ti vertinamas kaip paaiÅ¡kinantis darbdavio akcentuotÄ poreikį suteikti į komandiruotę siunčiamam darbuotojui reikalingų lėšų, objektyvios priežasties, kodėl iÅ¡ karto po komandiruotės pabaigos sumokėdavo savo pačios deklaruojamus priskaičiavimus ženkliai virÅ¡ijančias sumas, atsakovė neįvardijo. Atsakovė įrodinėja kiekvienÄ mėnesį priimdavusi komandiruočių įsakymus, kuriuose buvo fiksuojamos tikslios mokėtinų dienpinigių sumos, o taip pat avanso apyskaitose fiksavusi visas priskaitytas ir iÅ¡mokėtas sumas. Kitaip tariant, pasibaigus komandiruotei (užfiksavus, kad ji įvyko taip, kaip buvo suplanuota įsakymuose dėl komandiruotės), tapdavo aiÅ¡ki tiksli darbuotojui mokėtina suma, tačiau darbdavys į jÄ neatsižvelgdavo.

24. Esant tokiai situacijai kaip labiausiai tikėtinas darbdavio veiklos modelis vertintinas ieÅ¡kovo pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad po komandiruotės jam bÅ«davo apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas susitarimÄ su darbdaviu dėl mokėtinų sumų atitinkantis dienpinigių dydis, t. y. jokios dienpinigių permokos nebuvo. Kaip minėta sprendimo 20 punkte, abejonės dėl darbdavio pateiktų skaičiavimų kilo dėl to, kad darbdavys, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, savo pozicijÄ grindžia dokumentais, kurių autentiÅ¡kumo dėl paties darbdavio kaltės nėra galimybės objektyviai patikrinti. Kitaip tariant, nėra galimybės objektyviai paneigti prielaidÄ , kad darbdavio į bylÄ pateikti komandiruočių įsakymai ir avanso apyskaitos buvo parengti darbdaviui siekiant iÅ¡vengti visiÅ¡ko atsiskaitymo už 2020 m. vykusias komandiruotes, formaliai fiksuojant minimalius mokėtinų dienpinigių dydžius, o kartu ir ankstesnio laikotarpio permokÄ .

25. Už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovė pateikė dokumentus (komandiruočių įsakymus ir avanso apyskaitas) su ieÅ¡kovo paraÅ¡u. Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Å¡ių parašų autentiÅ¡kumo (Å¡ios aplinkybės bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos), reikalavimas dėl dienpinigių įsiskolinimo yra reiÅ¡kiamas bÅ«tent vadovaujantis 2020 m. komandiruočių įsakymuose nurodytomis darbdavio mokėtinomis dienpinigių sumomis (2020 m. sausio – balandžio mėn. – 81 proc. dydžio, 2020 m. gegužės – rugsėjo mėn. – 50 proc. dydžio), todėl Å¡ių įsakymo sudarymo ir ieÅ¡kovo supažindinimo su jais analizė nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.

26. Vertinant aplinkybę, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡as yra ir 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gegužės 31 d. bei 2020 m. rugsėjo 30 d. duomenimis parengtose avanso apyskaitose, dėmesys atkreiptinas į keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Nors ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos DK 25 straipsnio 4 dalyje nebuvo nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui užsieniečiui, nemokančiam lietuvių kalbos, perduodamÄ informacijÄ versti į jam suprantamÄ kalbÄ , bet buvo įtvirtina tokia galimybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ieÅ¡kovas suprato lietuvių kalbÄ , kuria yra parengti aptarti dokumentai.

Priešingai, kaip minėta sprendimo 17 punkte, ieškovo darbdaviui teikti prašymai buvo parengti rusų kalba, ši kalba naudota ir po 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK įsigaliojimo šalių pasirašytame darbo sutarties pakeitime (2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame darbo sutarties 3 priede). Be to, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs darbo sutarties pakeitimas (darbo sutarties 4 priedas), kuriuo buvo iki teisės aktuose naujai nustatyto minimumo padidintas ieškovui mokamas darbo užmokestis, parengtas lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.

Kitaip tariant, darbdavys aiškiai suprato poreikį tiek su darbo užmokesčio, tiek ir su dienpinigių dydžiais susijusius susitarimus su darbuotoju įforminti ne tik lietuvių kalba, bet ir kita darbuotojui suprantama kalba.

27. Kartu akcentuotina, kad darbdavio pateiktos avanso apyskaitos yra kompleksiniai dokumentai, kurio pildymas ir turinio vertinimas, net ir mokant kalbÄ , yra sudėtingas. Pažymėtina, kad darbdavys neįrodinėjo, jog Å¡iuos dokumentus rengė ieÅ¡kovas. Vien faktas, kad už ankstesnius laikotarpius parengti dokumentai ieÅ¡kovo net nepasiraÅ¡yti ir darbdavys neįrodinėjo darbuotojo supažindinimo su jais, leidžia spręsti, jog tai darbdavio apskaitos dokumentai. Kaip minėta sprendimo 26 punkte, trys apyskaitos (2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. gegužės 31 d. bei 2020 m. rugsėjo 30 d.) yra ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos ir dėl Å¡iuose dokumentuose nurodomų už ataskaitinį laikotarpį priskaitytų ir iÅ¡mokėtų sumų, t. y. duomenų, pateiktų lentelėse, po kuriomis, kaip tvirtina darbdavys, yra darbuotojo paraÅ¡as, nėra ginčo.

Esminis ginčas byloje kilo dėl minėtuose dokumentuose fiksuojamų lėšų likučių (dienpinigių permokų) laikotarpio pradžiai ir pabaigai. Aptartų aplinkybių kontekste spręsti, kad ieÅ¡kovas suprato pasiraÅ¡omų dokumentų turinį, ir, juo labiau, kad sutiko su jų turiniu, t. y. patvirtino įsiskolinimo darbdaviui faktÄ , nėra jokio pagrindo.

28. Pabrėžtina, kad už 2019 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovui priskaityta dienpinigių suma (927 Eur) buvo tik neženkliai didesnė už aptariamu laikotarpiu iÅ¡mokėtas sumas (841 Eur). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinės pozicijos, atsiskaitymÄ už Å¡iÄ komandiruotę jis vertino kaip tinkamÄ , pretenzijų dėl to darbdaviui nereiÅ¡kė. Net ir 2020 m. sausio 17 d. prasidėjusios komandiruotės metu buvo taikoma sprendimo 21–22 punktuose aptarta praktika, kai darbdavys pirmÄ komandiruotės dienÄ iÅ¡mokėjo 200 Eur avansÄ , besibaigiant mėnesiui pervedė dar 100 Eur, kitų dviejų mėnesių sandÅ«rose mokėjo įprasta buvusias 500 Eur sumas, tačiau 2020 m. gegužės 3 d. komandiruotei pasibaigus, 2020 m. gegužės 5 d. pervedė ieÅ¡kovui objektyviais byloje surinktais duomenimis nepaaiÅ¡kinamÄ 1 395 Eur sumÄ .

Viena vertus, Å¡ios sumos sumokėjimu nebuvo padengiami visi komandiruotei priskirti dienpinigiai. Kita vertus, jeigu darbdavys, kaip nurodoma procesiniuose dokumentuose, bÅ«tų nusprendęs likviduoti 2018 – 2019 m. susidariusiÄ dienpinigių permokÄ , jis galėjo neatlikti jokio mokėjimo, kadangi darbdavio deklaruojama permokos suma tuo metu virÅ¡ijo dienpinigių už besibaigusiÄ komandiruotę nepriemokÄ . PanaÅ¡iu principu vykdęs mokėjimus už 2020 m. gegužės 22 d. prasidėjusiÄ komandiruotę, darbdavys, komandiruotei pasibaigus, 2020 m. spalio 6–7 d. sumokėjo darbuotojui 1 272 Eur.

29. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad bendra už dvi 2020 m. vykusias komandiruotes mokėtina dienpinigių suma sudaro 9 607,20 Eur (5 483,70 Eur + 4 123,50 Eur). Be to, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovui priskaityti mokėtina 1 157,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma. Nėra ginčo ir dėl to, kad darbdavys pirmosios komandiruotės metu ir iÅ¡ karto po jos pabaigos iÅ¡ viso sumokėjo darbuotojui 2 695 Eur (200 Eur + 100 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 1 395 Eur), antrosios komandiruotės metu ir po jos pabaigos – 3 392 Eur (200 Eur + 100 Eur + 320 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 500 Eur + 272 Eur + 1 000 Eur).

Bendra iÅ¡mokų, kurias darbdavys įvardijo kaip dienpinigius, suma sudarė 6 087 Eur (2 695 Eur + 3 392 Eur). Prie Å¡ios sumos pridėjęs deklaruotÄ 2020 m. sausio 1 d. egzistavusiÄ 4 478,10 Eur permokÄ bei įvertinęs, kad gauta suma (4 478,10 Eur + 6 087 Eur = 10 565,10 Eur) virÅ¡ija mokėtinÄ dienpinigių sumÄ (10 565,10 Eur – 9 607,20 Eur = 957,90 Eur), darbdavys didžiÄ jÄ dalį tokio pervirÅ¡io (957,33 Eur) nurodė panaudojęs galutiniam atsiskaitymui bei papildomai pervedė ieÅ¡kovui galutinio atsiskaitymo likutį – 200,24 Eur (1 157,57 Eur – 957,33 Eur).

Nepripažindamas ankstesnio laikotarpio permokos darbuotojas nurodė, kad visomis darbuotojo sumokėtomis sumomis buvo padengta tik dalis dienpinigių įsiskolinimo (9 607,20 Eur – 6 087 Eur – 200,24 Eur = 3 319,96 Eur), o 1 157,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma liko neapmokėta.

30. Sprendimo 24 punkte konstatavus, kad darbdavys neįrodė dienpinigių permokos 2019 m. pabaigoje fakto, darytina iÅ¡vada, kad, darbdaviui sumokėjus 6 087 Eur sumÄ , liko 3 520,20 Eur (9 607,20 Eur – 6 087 Eur) dienpinigių įsiskolinimas ir nebuvo pagrindo kokiÄ nors dalį Å¡ios sumos skirti galutiniam darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsiskaitymui. Kita vertus, 200,24 Eur sumÄ darbdavys aiÅ¡kiai nurodė mokėjęs ne kaip dienpinigius, bet kaip darbo užmokestį, todėl yra pagrindas tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti jam iÅ¡ atsakovės 3 520,20 Eur dienpinigių.

Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas 31. Kaip minėta sprendimo 14 ir 29 punktuose, nesant ginčo dėl atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo mokėtinos 1 157,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, darbdavys nurodė faktiÅ¡kai sumokėjęs 200,24 Eur, o kitai prievolės daliai (1 157,57 Eur – 200,24 Eur = 957,33 Eur) įvykdyti panaudojęs dienpinigių permokÄ . Konstatavus, kad atsakovė neįrodė dienpinigių permokos fakto, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 957,33 Eur (suma po mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

32. Pabrėžtina, kad kitoks, nei nurodo ieÅ¡kovas, 200,24 Eur sumos kvalifikavimas, jos pervedimÄ vertinant kaip darbo užmokestį, bet ne kaip dienpinigių apmokėjimÄ (dėl to ieÅ¡kovui priteisiama didesnė, nei jis nurodė, dienpinigių suma (sprendimo 30 punktas) ir tokiu pačiu dydžiu sumažinta darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma, apskaičiuota atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo), negali bÅ«ti pripažįstamas išėjimu už reikalavimo ribų, o kartu ir nėra pagrindas konstatuoti, kad aptariami ieÅ¡kovo reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi.

IÅ¡ esmės byloje buvo reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, kurį pripažinęs pagrįstu vykdydamas iÅ¡ įstatymo kylančiÄ pareigÄ , teisiÅ¡kai kvalifikavo bylÄ nagrinėjantis teismas. Dėl reikalavimo taikyti netesybas 33. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Vadovaujantis DK 145 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1, 5.5, 5.6 punktais, kai darbuotojo faktiÅ¡kai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris apskaičiuojamas per paskutinius tris mėnesius, einančius prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį užmokestis skaičiuojamas, gautÄ darbo užmokesčio sumÄ padalinant iÅ¡ dirbtų valandų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ darbdavio į bylÄ pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentų, 2020 m. liepos – rugsėjo mėn. ieÅ¡kovui už 549 val. priskaityta 3 171,59 Eur darbo užmokesčio arba vidutiniÅ¡kai 5,777 Eur (3 171,59 Eur ÷ 549 val.) už valandÄ . Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 buvo patvirtintas 167,5 darbo valandų per mėnesį esant 6 dienų darbo savaitei skaičius 2020 m., todėl vidutinis ieÅ¡kovo mėnesio darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sudarė 967,65 Eur (5,777 Eur × 167,5 val.).

Už maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį netesybų suma sudaro 5 805,90 Eur (967,65 Eur × 6). Å i suma priteisiama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 34. Konstatavus, kad atsakovė su ieÅ¡kovu tinkamai neatsiskaitė, apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 3 319,96 Eur dienpinigių, 1 157,57 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat netesybų priteisimo atmesti ir iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, naikinama ir dėl Å¡ių reikalavimų priimamas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 3 520,20 Eur dienpinigių, 957,33 Eur (suma po mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5 805,90 Eur vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikÄ .

35. Apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie 700,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (2021 m. lapkričio 25 d. praÅ¡ymas) ir 133,10 Eur iÅ¡laidas už tachografo kortelės duomenų analizę (2022 m. vasario 9 d. praÅ¡ymas) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė – apie 2 238,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. liepos 4 d. praÅ¡ymai).

Byloje iÅ¡ esmės buvo reiÅ¡kiami trys turtiniai reikalavimai (dėl dienpinigių, darbo užmokesčio už neapskaitytÄ darbo laikÄ ir galutinio atsiskaitymo (darbo užmokesčio už 2020 m. spalio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo)). IÅ¡nagrinėjus bylÄ vienas reikalavimas buvo atmestas, o kiti du reikalavimai patenkinti. Kadangi buvo atmestas reikalavimas dėl neapskaityto darbo užmokesčio priteisimo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidų už tachografo kortelės duomenų analizę atlyginimÄ atmetamas.

Atsižvelgiant į santykį tarp patenkintų ir atmestų reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 2/3 dalių atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas (700,20 Eur ÷ 3 × 2 = 466,80 Eur), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1/3 dalies atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas (2 238,50 Eur ÷ 3 = 746,17 Eur) (CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas 279,37 Eur (746,17 Eur – 466,80 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

36. Už patenkintus turtinius reikalavimus, kurių suma 10 283,43 Eur (3 520,20 Eur + 957,33 Eur + 5 805,90 Eur), pareikštus elektroninėje byloje, mokėtinas 231 Eur žyminis mokestis (10 283,43 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jo pateikdamas ieškinį nesumokėjo, už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtina suma priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

37. Apeliacinį skundÄ patenkinus, atsakovės praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliaciniame procese turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ netenkinamas. Kartu, vadovaujantis sprendimo 36 punkte pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡ atsakovės valstybei priteisiamas 231 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundÄ patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 3 319,96 Eur dienpinigių, 1 157,57 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat netesybų priteisimo ir iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, ir dėl Å¡ių reikalavimų priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, 3 520,20 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 20 ct) dienpinigių, 957,33 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 33 ct) (suma po mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5 805,90 Eur (penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkis eurus 90 ct) vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikÄ .

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, iÅ¡ ieÅ¡kovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 279,37 Eur (dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 37 ct) atstovavimo iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, 231 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio už patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus.

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, 231 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio už patenkintÄ apeliacinį skundÄ . Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė