f19dce5b-92a4-4f16-b7b4-e8e34eecc6d6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1834-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00841-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. liepos 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens J.

J. apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Povilui L. D. ir J. D., tretysis asmuo J. J., dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai, Povilui L.

D., J. D. dėl neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo, praÅ¡ydama: 1) panaikinti 2012-07-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos supaprastinto projekto raÅ¡ytinį pritarimÄ registracijos Nr. 11-1221;

2) įpareigoti statytojÄ PovilÄ L. D. ir J. D. iÅ¡ardyti pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Ä¯rengtÄ vandentiekį ir sutvarkyti statybvietę adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4). Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. D. ir J. J.. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-07-12 iÅ¡davė atsakovams Povilui L. D. ir J. D. raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovė, turėdama pareigÄ atlikti teisės aktuose nustatytÄ statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcijas ir vadovaudamasis Planavimo sÄ lygų, planavimo sÄ lygų sÄ vadų ir statybÄ leidžiančių dokumentų parengimo bei iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos apraÅ¡u (toliau - ApraÅ¡as), Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2011, Nr. 101-3597) 27 straipsnio l ir 3 punktais, patikrino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo Nr. 11-1221 parengimo ir iÅ¡davimo atitiktį Statybos įstatymo 23 straipsniui bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" reikalavimams.

Atlikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoto nesudėtingo statinio projektui raÅ¡ytinio pritarimo Nr. 11-1221 patikrinimÄ , 2011-12-30 buvo suraÅ¡ytas statybÄ leidžiančio dokumento parengimo bei iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-2123, kuriuo nustatyta, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija raÅ¡ytinį pritarimÄ supaprastintam projektui iÅ¡davė neteisėtai, pažeisdama Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2011, Nr. 101-3597) 23 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ ir STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai" 33.1 p., kuriuose nurodyta, kad norint gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Tuo tarpu žemės sklypo bendrasavininkis J. J. sutikimo atsakovams J. D. ir P.L. D. įrengti vandentiekÄ nedavė. Atkreipė dėmesį, kad tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 duodamas sutikimÄ atsakovams gyvenamojo namo rekonstrukcijai, priestato statybai ir kalno sulyginimui, nedavė sutikimo vandentiekio įrengimui. Taigi, nebuvo iÅ¡pildytos visos Statybos įstatymo 33 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos. Nepaisant Å¡ių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija 2011-07-12 pritarė J.

D. ir P.L. D. nesudėtingo statinio projektui Nr. 11-1221. Å is projektas statytojui suteikė teisę įrengti vandentiekį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pasak ieÅ¡kovės, supaprastintas statybos projektas negalėjo bÅ«ti suderintas, todėl statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo bendrasavininkis – tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 davė sutikimÄ dėl gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijos, priestato statybos ir kalno sulyginimo (b.l. 26), tačiau iÅ¡ sutikimo turinio matyti, jog sutikimas vandentiekos įrengimui duotas nebuvo. FaktÄ , jog atsakovai nepateikė Vilniaus m. savivaldybei bendraturčio - trečiojo asmens sutikimo dėl vandentiekos įrengimo, patvirtina ir atsakovų 2011-07-12 praÅ¡ymas raÅ¡tu pritarti statinio projektui, prie kurio pastarieji pridėjo tik statinio projektÄ (b.l. 9).

Nepaisant Å¡ių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybė 2011-07-12 iÅ¡davė atsakovams P.L. D. ir J. D. raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu pastarieji įsirengė vandentiekÄ gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturėdami žemės sklypo bendraturčio sutikimo (b.l. 5-7, 9). Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad bendraturčių sutikimas reikalingas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

Nagrinėjamojoje byloje duomenų apie tai, kad ši teisė būtų pasibaigusi, nėra.Tačiau šios bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant dėl galimo Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. reikalavimų ir bendraturčio – trečiojo asmens teisės ir teisėtų interesų pažeidimo, svarbu įvertinti šias konstatuotas ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias teismas konstatavo, t.y. tai, jog iš žemės sklypo, esančio Geležinė g. 1, Vilniuje, plano (b.l.

16) matyti, jog 1996 m. buvo nustatyta Å¡io sklypo naudojimo tvarka bei tai, jog vandentiekos faktinė įrengimo vieta yra žemės sklypo dalyje, kuri pagal žemės sklypo planÄ konkrečiai yra priskirta J. D.. Teismas nurodė, kad tretysis asmuo nepagrindė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, jog įrengta vandentiekos sistema yra per arti jo gyvenamo namo, todėl nurodė, jog nėra duomenų teigti, jog atsakovų įrengta vandetiekos sistema pažeistų trečiųjų asmenų teises ar jų interesus, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas taip pat atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl reikalavimo panaikinti 2011-07-12 pritarimÄ supaprastinam projektui, nes minėtas aktas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomas vieno mėnesio apskundimo terminas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme. Nurodė, jog Statybos įst. 281 str. 1 d. nurodyta, jog nustačius, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:

1) bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių Å¡alinimo, kai statyba yra pradėta;

2) administracinį teismÄ , kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybÄ leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, jog vandentieka, kuriai buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, yra baigta statyba. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė, ginčydama statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ , pagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , kuriame ginčas yra nagrinėjamas ieÅ¡kinio teisenos tvarka ir taikomi CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (b.l. 137-139) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, kad žemės sklypo bendraturtis nedavė sutikimo statytojui įrengti ginčo statinį, t.y. vandentiekį, žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovas J. D. ir J. J.. Todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai pritarė nesudėtingo statinio projektui, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus.

Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos žemės sklypo, bendrasavininkio- trečiojo asmens teisės. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojų tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos įstatymas yra pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas ir jo nuostatų yra privalu laikytis.

Teismas Å¡io imperatyvo nesilaikė ir nurodė, kad pritarimas statybÄ leidžiančiam dokumentui nesant kito bedraturčio sutikimui savaime nereiÅ¡kia jo teisių pažeidimo. Tačiau teismas neįvertino tai, jog bendraturčiui siekiant tiesti inžinerinius tinklus ateityje, jau esant įrengtam kito bendraturčio vandentiekiui, bÅ«tų nustatomos naujos apsaugos zonos, kurių privaloma laikytis, todėl bendraturtis negalėtų tiesti inžinerinių tinklų bet kurioje sklypo dalyje, o privalėtų atsižvelgti į jau nutiestus.

Todėl akivaizdu, jog trečiojo asmens interesai yra pažeidžiami. Tas faktas, jog sklypo bendrasavininkiai yra nusistatę naudojimosi sklypu tvarkÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti esant žemės sklypo padalinimo. Todėl nustačius naudojimosi tvarkÄ bendroji dalinė nuosavybė nenutrÅ«ksta. Be to, minėta naudojimosi tvarka nebuvo registruota vieÅ¡ame registre, todėl negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l. 143-147) praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo motyvuojamÄ dalį, panaikinant teismo sprendimo motyvus:

„atsakovė iÅ¡davė raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui gauti nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimui, yra vertinama kaip statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos neiÅ¡laikymas“ bei „Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės dalį ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyt tvarka, o dalį – pagal Civilinio proceso kodeksÄ â€œ ir taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje yra kartu sprendžiamas tiek individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Todėl administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams turėtų būti taikomi Administracinių bylų teisenos terminai.

Todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 1.125 str. 2 d., kurioje numatyta galimybė taikyti sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus, numatytus specialiuose įstatymuose. Toks specialus įstatymas yra Administracinių bylų teisenos įstatymas. Todėl nurodo, kad reikalavimui dėl raÅ¡ytinio pritarimo supaprastintam projektui Nr.11-1221 panaikinimo turėtų bÅ«ti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas apie ginčijamÄ administracinį aktÄ sužinojo, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-09-13 raÅ¡tu Nr.51-34290 pateikė ieÅ¡kovui visus dokumentus, susijusius su vandentiekos gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), statyba.

Taigi, laikytina, kad vieno mėnesio terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo minėto raÅ¡to datos, arba vėliausiai nuo 2011-12-30 priimto statybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto, kuriame ieÅ¡kovas konstatavo statybÄ leidžiančio akto neteisėtumÄ . IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi daugiau nei po pusės metų nuo sužinojimo apie ginčijamÄ aktÄ . IeÅ¡kovas praleisto termino nepraÅ¡o atnaujinti. Be to, pagrindo termino atnaujinimui nėra.

Todėl teismas turėjo taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti ir tuo pagrindu. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai motyvavo, jog atsakovė iÅ¡davė raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui nesant žemės sklypo bendraturčio sutikimui. Nurodo, jog vadovaujantis Å¡alių žemės sklypo planu matyti, kad Å¡alys nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , todėl faktiÅ¡kai įvyko atsidalijimas.

Kadangi vandentiekos įvadas buvo suprojektuotas tik atsakovės J. D. naudojamojoje žemė sklypo dalyje, tai atsakovei nereikėjo gauti kito bendraturčio sutikimo. Tretysis asmuo J. J. prisijungia prie ieÅ¡kovo apeliacinio skundo (b.l. 151-154) ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ byloje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog naudojimosi tvarkos nustatymas tarp Å¡alių sÄ lygojo bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigÄ ir faktiÅ¡kÄ atidalijimÄ .

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė byloje juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kai to padaryti neturėjo teisės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes jo kaip trečiojo asmens procesinė padėtis nebuvo konkrečiai įvardinta, t.y. kurios Å¡alies pusėje jis dalyvauja. Nurodo, jog pats teismas konstatavo, jog atsakovai veiksmus atliko neteisėtai, t.y. nesant bendraturčio sutikimo, tačiau nepagrįstai nurodė, jog atlikti statybos veiksmai nepažeidžia jo kaip bendraturčio teisėtų interesų.

Nurodo, jog teisės aktai nustato reikalavimus, kokie atstumai turi bÅ«ti nuo pastatų ir statinių įrengiant inžinerinius tinklus. IÅ¡ pateikto į bylÄ plano matyti, kad atstumas tarp pakloto vandentiekio yra mažesnis negu numato teisės aktai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ J. J. sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti (b.l. 158-159). Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (b.l. 160-163) praÅ¡o sprendimÄ palikti galioti ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ dėl teismo sprendimo motyvų pakeitimo.

Nurodo, jog trečiojo asmens teisių pažeidimas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad vandentiekio įrengimas apsunkino žemės sklypo naudojimÄ bei atsakovai įrengė vandentiekį 1,5-4 metrų atstumu nuo namo pamatų, dėl ko kyla grėsmė namo saugumui. Vandentiekos įrengimo planas patvirtina, jog vandentiekio prisijungimo taÅ¡kas yra suprojektuotas ir įrengtas atsakovės J. D. atskirai valdomojoje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu Nr.2. Tiesiogiai į kito bendraturčio dalį nėra įsiterpiama.

Todėl įrengtas vandentiekis nesuvaržo kito bendraturčio teisių naudotis bendru sklypu. Byloje nėra įrodymų, kad įrengtas vandentiekis daro neigiamÄ poveikį žemės sklypui. Be to, nurodo, kad savavaliÅ¡kų statinių griovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tokio pažeidimo byloje nėra nustatyta. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto (ieÅ¡kovo) teiginys, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neįregistravimas nesukelia teisinių pasekmių bendraturčiams.

Å alys 1996 m nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , todėl trečiojo asmens sutikimo statybai nereikėjo. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovas kelia naujus argumentus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog ateityje trečiajam asmeniui siekiant įsirengti naujus inžinerinius tinklus, kuriame jau yra vandentiekis, tai padaryti bÅ«tų sudėtinga, nes reikėtų atsižvelgti į jau įrengtus tinklus, negali bÅ«ti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ (b.l. 170-172) nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog reiÅ¡kiamas skundas tik dėl sprendimo motyvų. Nurodo, jog argumentai, kad Å¡alims susitarus dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jos neįregistravus vieÅ¡ame registre, ji sukelia atidalinimo pasekmes, atmestini kaip nepagrįsti. Å alių žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra registruota, todėl negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atliekant statybos darbus reikėjo bendraturčio sutikimo. Nurodo, kad ginčas nagrinėtinas pagal civilinio proceso bendros ginčo teisenos tvarkÄ , todėl turi bÅ«ti taikomi bendri ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse. Nurodo, kad teisės aktai nustato, jog tiesiant inžinerinius tinklus privaloma laikytis nustatytų apsaugos zonų, todėl teismo sprendimu akivaizdžiai pažeidžiami trečiojo asmens interesai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliaciniai skundai atmestini.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.IÅ¡ 2007-07-04 ir 2011-12-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, jog atsakovei J.

D. nuosavybės teise priklauso 481/1035, o trečiajam asmeniui J. J. - 554/1035 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8, 14).Atsakovai J. D. ir P.L. D. 2011-07-12 kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus m. savivaldybės administracijÄ dėl pritarimo statinio projektui – vandentiekos gyvenamajam namui statybos, Geležinės g. 1-1, Vilniuje, pateikdami statinio projektÄ Â (b.l. 9). 2011 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėja iÅ¡davė atsakovams raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2011-12-30 surašė StatybÄ leidžiančio dokumento parengimo ir iÅ¡davimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktÄ Nr. PS1-2123, kuriuo patikrino Vilniaus m. savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo Nr. 11-1221 parengimo ir iÅ¡davimo procedÅ«rų bei dokumentų atitiktį Statybos įstatymo 23 str. bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ reikalavimams (b.l. 5-7). Nurodytu aktu ieÅ¡kovė nustatė, kad atsakovė Vilniaus m. savivaldybės administracija pritarė statytojų – atsakovų J.

D. ir Povilo L. D. parengtam projektui – „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“. Nurodytas statinys priskirtas prie nesudėtingų. 2011-12-30 patikrinimo akto iÅ¡vados – Vilniaus m. savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas 2011-07-12 Nr. 11-1221 pagal projektÄ â€žVandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ parengtas ir iÅ¡duotas nesilaikant Statybos įst. 23 str. ir Reglamento (STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“) nuostatų. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčio sutikimas duotas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, priestato statybai ir kalno sulyginimui, tačiau ne vandentiekio įrengimui. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo ginčija atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų iÅ¡davimo skyriaus vedėjos iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pritarimo reg.

Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ teisėtumÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti ginčijamo teismo sprendimo motyvuojamÄ dalį, kur teismas pasisakė, jog „Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės dalį ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyt tvarka, o dalį – pagal Civilinio proceso kodeksÄ â€œ ir praÅ¡o taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 26 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai byloje vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobÅ«džio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas Å¡ioje byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , joje iÅ¡sprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimÄ . Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokioje byloje turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija v.

E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Giora“, V. M., R. G., S. M. v. R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno apskrities viršininko administracija, V.

J. B., I. M. G., A. S., bylos Nr. 3K-3-533/2009). Tačiau nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ vadovaudamasis Statybos įstatymo 28-1 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, t.y. esant pradėtai statybai, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi su ieÅ¡kiniu į bendrosios kompetencijos teismÄ ir Å¡is ginčas nagrinėtina pagal ieÅ¡kinio teisenos tvarkÄ , reglamentuotÄ civilinio proceso kodekse bei taikytinos Civiliniame kodekse numatytos nuostatos dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymų.

Be to, kolegija pažymi, jog taikant ieÅ¡kinio senaties instituto normas, įvertintina tai, kokius interesus ir teises siekiama apginti. IeÅ¡kovas kreipdamasis dėl individualaus akto panaikinimo veikė kaip įstatymo įgaliotas subjektas užtikrinti tai, jog nebÅ«tų pažeidžiamos Statybos įstatymo nuostatos ir tuo pačiu vieÅ¡oji tvarka statybų srityje. Todėl atsižvelgiant į ginamų teisių ir vertybių pobÅ«dį ir svarbÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo taikyti administracinio reikalavimo senaties termino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.

Dėl bendraturčio sutikimo Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad norint gauti leidimÄ statyti naujÄ statinį, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 10 d., raÅ¡ytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami Å¡ie dokumentai:

1) prašymas;

2) šio Įstatymo 20 straipsnio l dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas;

3) statinio kadastro duomenų byla - šio Įstatymo 20 straipsnio l dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais;

4) statinio bendraturčių sutikimas;

5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; Å¡io dokumento pateikti nereikia statinio kapitalinio remonto, statinio paprastojo remonto ir statinio griovimo atvejais. AnalogiÅ¡ka teisinė reglamentacija numatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.107.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte, kuriame nurodyta, kad tokiu atveju, jei žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, privaloma turėti raÅ¡ytinius bendraturčių sutikimus.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklypo bendrasavininkis – tretysis asmuo J. J. 2006-05-17 davė sutikimÄ dėl gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijos, priestato statybos ir kalno sulyginimo (b.l. 26), tačiau iÅ¡ sutikimo turinio matyti, jog sutikimas vandentiekos įrengimui duotas nebuvo. FaktÄ , jog atsakovai nepateikė Vilniaus m. savivaldybei bendraturčio - trečiojo asmens sutikimo dėl vandentiekos įrengimo, patvirtina ir atsakovų 2011-07-12 praÅ¡ymas raÅ¡tu pritarti statinio projektui, prie kurio pastarieji pridėjo tik statinio projektÄ (b.l. 9).

Nepaisant Å¡ių aplinkybių, atsakovė Vilniaus m. savivaldybė 2011-07-12 iÅ¡davė atsakovams P.L. D. ir J. D. raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. 11-1221 supaprastintam projektui „Vandentieka gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu pastarieji įsirengė vandentiekÄ gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturėdami žemės sklypo bendraturčio sutikimo (b.l. 5-7, 9). Kolegija nurodo, jog apelianto Vilniaus miesto savivaldybės argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju bendraturčio sutikimas nebuvo reikalingas, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo. Å i tvarka buvo nustatyta raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinant jÄ Å¡alių paraÅ¡ais žemės sklypo plane (b.l. 16). Nors Å¡i tvarka nebuvo registruota vieÅ¡ame registre, tačiau pačioms Å¡alims ji turi teisinę galiÄ , nes Å¡alys dėl Å¡ios tvarkos susitarė ir jÄ patvirtino raÅ¡tiÅ¡kai. Tai, kad ji nebuvo registruota turi įtakos tretiesiems asmenims tiek, jog Å¡io fakto Å¡alys negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 4.81 str. 2 d.).Byloje nėra ginčo, jog įrengta ginčo vandentiekio sistema yra tik atsakovės J.

D. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. nurodyta, kad bendraturčių sutikimas reikalingas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamojoje byloje duomenų apie tai, kad Å¡i teisė bÅ«tų pasibaigusi, nėra. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog bendraturčiams nustačius naudojimosi tvarkÄ faktiÅ¡kai įvyko atidalinimas ir todėl sutikimo nereikėjo, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog bendraturčiai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , tačiau tai negali bÅ«ti prilyginama ir vertinama kaip atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 str. prasme.

Naudojimosi tvarkos nustatymas nesuponuoja atskiro nekilnojamo daikto suformavimo. Be to, nagrinėjamu atveju matyti, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta tokiu bÅ«du, jog nėra galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ daiktÄ kiekvienam bendraturčiui, nepaliekant bendro naudojimo ploto (b.l. 16). Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vertinant Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p. pažeidimÄ Å¡ios bylos kontekste, svarbu įvertinti, ar buvo pažeistos bendraturčio – trečiojo asmens tesės ir teisėti interesai.

Tretysis asmuo savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimÄ grindė aplinkybėmis, kad papildomo vandentiekio įrengimas apsunkino žemės sklypo naudojimÄ bei atsakovai įrengė vandentiekį 1,5-4 metrų atstumu nuo namo pamatų, dėl ko kyla grėsmė namo saugumui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡ios aplinkybės byloje nėra įrodytos, t.y. neįrodyta, jog įrengta vandentiekos sistema yra pažeidžiami trečiojo asmens interesai. Kolegija nurodo, jog viena tas faktas, jog vandentiekis buvo įrengtas trečiojo asmens nurodytu atstumu savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos žemės sklypo bendraturčio teisės. Byloje nėra duomenų, kad vandentiekos statyba apsunkino bendraturčiui – trečiajam asmeniui žemės sklypo naudojimÄ ir daro neigiamÄ poveikį žemės sklypui.

Taip pat nėra įrodymų apie tai, kad vandentiekos statyba kelia konkrečiÄ grėsmę žemės sklypui ar, kad galimos kitos neigiamos pasekmės. Kolegija konstatuoja, jog Å¡ių argumentų tretysis asmuo neįrodė (CPK 178 str.). Apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentas, jog bendraturčiui siekiant tiesti inžinerinius tinklus ateityje, jau esant įrengtam kito bendraturčio vandentiekiui, bÅ«tų nustatomos naujos apsaugos zonos, kurių privaloma laikytis, todėl bendraturtis negalėtų tiesti inžinerinių tinklų bet kurioje sklypo dalyje, o privalėtų atsižvelgti į jau nutiestus, nenagrinėtini, nes tokių argumentų ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 314 str.).

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos žemės sklypo bendrasavininko teisės ir savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma padarinių šalinimo pasekmė. Statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet komiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Tokio esmingo trečiojo asmens teisių pažeidimo nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta.

Nepagrįsti trečiojo asmens J. J. argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretysis asmuo nurodė, jog jis į bylÄ buvo įtrauktas ne savo iniciatyva ir nenurodant, kurios Å¡alies pusėje, todėl jam turėjo bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kolegija nurodo, kad nenurodymas, kurioje pusėje tretysis asmuo įtrauktas į bylÄ , nesuponuoja teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ . Kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens pozicijos byloje, jis ieÅ¡kinį palaikė ir su juo sutiko (b.l. 54-56), todėl laikytina, kad tretysis asmuo J.

J. yra ieškovo pusėje dalyvaujantis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Kadangi ieškinys buvo atmestas, tai sprendimas buvo priimtas ieškovo nenaudai, todėl tiek ieškovo, tiek ieškovo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens išlaidas priteisti nėra pagrindo (CPK 93 str.). Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                      RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                                                   Liuda Uckienė                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                                           Â