f19c641a-60db-4edb-9f96-78a46b26c8fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-5458-1006/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01286-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei, atsakovų atstovei advokatei Ingrida Ivanovienei,

trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“ atstovei Laimai Å iaudinienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams G. G. ir I. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – VÅ¡Ä® „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams G. G. ir I. G., praÅ¡ydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ I. G. vaiko V. G. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ G. G. vaiko V. G. atžvilgiu; 3) priteisti iÅ¡ atsakovų teismo iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad V. G. biologinėje tėvų Å¡eimoje negyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyta laikinoji globa VÅ¡Ä® „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros V. G. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu V. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VieÅ¡oji įstaiga „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“, iÅ¡ atsakovų priteistas mokėti iÅ¡laikymas dukrai po 200 Eur/mėn. Apribojus atsakovams tėvų valdžiÄ , jiems buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas. Socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugas atsakovui teikė BÄ® Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras, tačiau (duomenys neskelbtini) minėtas socialines paslaugas Å¡eimai baigta teikti, kadangi pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia (pridedami atvejo vadybos posėdžių protokolai). Nuo laikino tėvų valdžios I. G. ir G. G. apribojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, tačiau situacija atsakovų Å¡eimoje nepasikeitė. Tėvų pareigų atsakovai dukros V. G. atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grÄ Å¾inimo į biologinę Å¡eimÄ nesikreipė.

3. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistas aplankė nepilnametę V. G. rÅ«pintojo buveinės adresu ir įvertino, kad vaiko nuolatinė rÅ«pyba vyksta sklandžiai ir atitinka vaiko interesus. Lankymosi metu nepilnametė pasakojo, kad gyventi globos įstaigoje jai patinka. RÅ«pintojas nurodė, jog vaiko tėvai nelanko, nebendrauja su padalinio darbuotojais. Su dukra bendrauja mobiliuoju telefonu, tačiau dažniausiai tai vyksta Viktorijos iniciatyva. (duomenys neskelbtini) atliekant nepilnametės rÅ«pybos peržiÅ«rÄ nustatyta, jog atsakovų Å¡eimoje situacija iÅ¡lieka nepakitusi – tėvai priprato prie tokios padėties, žino, kad dukrai sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, kurių jie negali suteikti, nesiekia jos susigrÄ Å¾inti. Vaiko mokymosi pasiekimais, pažangumu, kylančiomis problemomis domisi ir bendradarbiauja su ugdymo įstaiga rÅ«pintojai. Tėvai visiÅ¡kai nesidomi dukros ugdymo procesu ir nebendradarbiauja, mergaitės sveikata nesidomi, jÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ atveda socialinės darbuotojos.

4. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ Å¡eimos atvejo vadybininkės apie V. G., kurioje nurodyta, kad nuo paskutinio (duomenys neskelbtini) atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, situacija Å¡eimoje nepasikeitė, tėvai ir toliau nenori vykdyti pagalbos plane iÅ¡keltų uždavinių, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nesistengia gerinti gyvenimo sÄ lygų (Å¡eima gyvena be patogumų, buities ir gyvenimo sÄ lygos nepatenkinamos, motina neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso). Abu tėvai susitaikė su mintimi, kad dukra pas juos gyventi tikrai negrįš ir bandyti kažkÄ keisti jie neketina. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iÅ¡ tėvų yra priteistas iÅ¡laikymas, kurio neteikia, nors abiem tėvams nėra nustatytas ribotas darbingumas. Darbas su Å¡eima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į Å¡eimÄ nėra galimybių. Tėvų Å¡eimose neįvyko pozityvių pokyčių, tėvai negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo ir ugdymo sÄ lygų. Paauglė palaiko ryšį su tėvais, susitinka, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kia noro grįžti gyventi pas vienÄ iÅ¡ tėvų. Taip pat abu atsakovai nenori, kad jų Å¡eimoms bÅ«tų teikiamos socialinės priežiÅ«ros paslaugas, kadangi žino, jog dėl dukros grÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ privalės kreiptis į teismÄ bei argumentuotai pateikti patvirtinančius dokumentus, jog situacija Å¡eimoje pagerėjo bei gali savarankiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku.

5. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gautas motyvuotas siÅ«lymas dėl atsakovų Å¡eimos, kurio pagrindu siÅ«loma riboti neterminuotai tėvų valdžiÄ nepilnametės atžvilgiu, kadangi atsakovų Å¡eimoje pokyčių nestebima, vaikui grįžus gyventi su atsakovais kiltų pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, atsakovė neturi tinkamų sÄ lygų nepilnametei augti ir vystytis kaip emociÅ¡kai brandžiai asmenybei.

6. Atsakovų atstovė advokatė Ingrida Ivanovienė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su atsakovais buvo bendrauta telefonu, byloje nurodytais telefono numeriais. Atsakovai pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai, Å¡iai dienai nei vienas iÅ¡ atsakovų nėra pasirengęs grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ .

7. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovai visiÅ¡kai nusiÅ¡alinę nuo dukros. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovai nei karto nesikreipė į TarnybÄ dėl ryÅ¡io su dukra atkÅ«rimo, pagalbos iÅ¡ specialistų nepriima.

9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas netiki jokia galimybe susigrÄ Å¾inti dukrÄ , pats jokių veiksmų nesiima, taip pat pareiÅ¡kė, kad Å¡is klausimas jo nedomina ir prašė daugiau Å¡iuo klausimu į jį nesikreipti ir nebendrauti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė Å¡iai dienai nėra pasirengusi susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , Å¡iuo metu ji tvarkosi asmeninį gyvenimÄ .

10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad bendravimas su tėvais vyksta tik mergaitės iniciatyva. Kai vaikas skambina mamai, pastaroji dažnai nekelia ragelio, o pati vaikui paskambina tik kartais. Mergaitė kartais nuvažiuoja pas mamÄ Ä¯ darbÄ . Su tėvu visiÅ¡kai nebendrauja, su juo gyventi nenori. Gyventi su mama norėtų, tačiau mama jai neatskleidžia savo gyvenamosios vietos, su ja nesusitinka, nelanko jos. Mergaitė globos įstaigoje jaučiasi gerai, teigia, kad tai yra jos namai. Jos psichinė ir fizinė bÅ«klė yra stabili, pati teigia, kad neturi jokių problemų. Mergaitė yra draugiÅ¡ka, paslaugi, su kitais vaikais sutaria.

11. Atsakovai G. G. ir I. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai, kad nėra pasirengę grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiÅ«rėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimÄ .

Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra iÅ¡imtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į Å¡eimos globÄ ir priežiÅ«rÄ bei Å¡eimos ryÅ¡ius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas; toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ Â (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (žr.

EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

13. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų negali gyventi su vaiku ir juo rÅ«pintis, gali bÅ«ti priimtas sprendimas atskirti vaikÄ nuo tėvų ar vieno iÅ¡ jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sÄ raÅ¡as baigtinis. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirÅ«pina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡Â CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra iÅ¡imtinė priemonė ir gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

16. Teismui sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik Å¡iuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimÄ lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai G. G. ir I. G. turi nepilnametę dukrÄ V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukros V. G. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu V. G. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VieÅ¡oji įstaiga „Lietuvos katalikių moterų sÄ jungos vaikų ir jaunimo paramos centras“, iÅ¡ atsakovų priteistas mokėti iÅ¡laikymas dukrai po 200 Eur/mėn. Nuo laikino tėvų valdžios apribojimo situacija atsakovų Å¡eimoje nepasikeitė. Tėvų pareigų atsakovai dukros atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grÄ Å¾inimo į biologinę Å¡eimÄ nesikreipė. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje gauta informacija elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ Å¡eimos atvejo vadybininkės apie V. G., kurioje nurodyta, kad nuo paskutinio (duomenys neskelbtini) atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, situacija Å¡eimoje nepasikeitė, tėvai ir toliau nenori vykdyti pagalbos plane iÅ¡keltų uždavinių, vengia bendravimo ir bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, nesistengia gerinti gyvenimo sÄ lygų (Å¡eima gyvena be patogumų, buities ir gyvenimo sÄ lygos nepatenkinamos, motina neatskleidžia savo gyvenamosios vietos adreso). Abu tėvai susitaikė su mintimi, kad dukra pas juos gyventi tikrai negrįš ir bandyti kažkÄ keisti jie neketina. Darbas su Å¡eima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į Å¡eimÄ nėra galimybių. Tėvų Å¡eimose neįvyko pozityvių pokyčių, tėvai negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo ir ugdymo sÄ lygų. Paauglė palaiko ryšį su tėvais, susitinka, tačiau neiÅ¡reiÅ¡kia noro grįžti gyventi pas vienÄ iÅ¡ tėvų. Taip pat abu atsakovai nenori, kad jų Å¡eimoms bÅ«tų teikiamos socialinės priežiÅ«ros paslaugas, kadangi žino, jog dėl dukros grÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ privalės kreiptis į teismÄ bei argumentuotai pateikti patvirtinančius dokumentus, jog situacija Å¡eimoje pagerėjo bei gali savarankiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku.

18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad atsakovai G. G. ir I. G. nusiÅ¡alinę nuo nepilnametės V. G. auginimo bei auklėjimo. Teismo vertinimu, aptarta faktinė situacija atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytus tėvų valdžios ribojimo pagrindus, t. y. atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrÄ , nesirÅ«pina vaiku (neteikia iÅ¡laikymo, nesidomi sveikatos bÅ«kle, neužtikrina saugios vaikui gyvenamosios aplinkos, nesidomi vaiko pasiekimais ir pan.). Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia teismui spręsti, jog ieÅ¡kovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovų G. G. ir I. G. tėvų valdžiÄ nepilnametės V. G. atžvilgiu yra pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai norėtų keisti esamÄ situacijÄ ir dėtų aktyvias pastangas vienokiu ar kitokiu bÅ«du imtis iniciatyvos atkurti prarastus ryÅ¡ius su nepilnamečiu vaiku, susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Konstatuotina, jog nepilnametės V. G. interesus aptariamos situacijos kontekste atitinka bÅ«tent neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžiÄ , jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris bÅ«tinas sÄ lygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaikÄ ; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

20. Teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (deÅ¡imt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, bÅ«tinus bylai iÅ¡nagrinėti, taip pat iÅ¡vadÄ dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 4961 straipsnio 1–2 dalis).

21. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. G. globos ir išlaikymo klausimai jau buvo išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys byloje patenkintas visiÅ¡kai.

23. Už reikalavimus apriboti tėvų valdžiÄ atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimÄ iÅ¡ atsakovų valstybei nepriteistinas.

24. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 5 punktas).

25. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklė, pagal kuriÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

26. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleisti 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžiÄ ir atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžiÄ nepilnametės dukros V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justė Kliučinskienė