2016-12-21 Nr. AB-24333-3-62-3-00265-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-978-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. O. P. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, A. I. S., I. S., B. E. K. ir I. K. dėl atsisakymo patikslinti žemės sklypų ribas ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. O. P. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą 2014 m. vasario 19 d. skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. sausio 28 d. atsisakymą Nr. SS-(8.5)-212 patikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), ribas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 1996 m. duomenis; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) atlikti Žemės sklypų, 1996 m. įregistruotų, Nekilnojamojo turto registre, klaidingų ribų patikslinimą pagal teisingus žemės sklypų matavimo duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. birželio 15 d. teisme gauti pareiškėjų prašymai, kuriuose pareiškėjai prašė bylą nutraukti. Prašymuose nurodė, jog atsakovui pripažinus, kad pareiškėjų reikalavimas patikslinti Žemės sklypų ribas yra teisėtas ir teisingas, administracinėje byloje Nr. 1-1527-428/2016 neliko ginčo dalyko, todėl prašė administracinę bylą nutraukti. 2016 m. birželio 16 d. teismas pareiškėjų prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 24 d.

Pareiškėjų atstovas pateikė prašymą teismui dėl 28,96 Eur žyminio mokesčio ir 1 420 Eur patirtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

Patirtas išlaidas detalizavo ir nurodė, kad jas sudaro: žyminis mokestis 28,96 Eur (100 Lt); planavimo darbų sutarties sudarymas 2013 m. balandžio 15 d. 20 Eur (70 Lt); 2013 m. sausio 17 d. parašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo rengti žemės sklypo planą parengimas – 20 Eur (70 litų); 2013 m. spalio 8 d. parašymo NŽT direktoriui parengimas – 80 Eur (280 Lt); 2013 m. gruodžio 2 d. prašymo surašymas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai – 80 Eur (280 Lt); skundo surašymas Kauno apygardos administraciniam teismui – 695 Eur (2 400 Lt); 2015 m. spalio 22 d. patikslinto skundo surašymas Kauno apygardos administraciniam teismui – 100 Eur; 2016 m. vasario 2 d. prašymo surašymas NŽT Kauno skyriui – 20 Eur; atstovavimas pasitarimuose NŽT Kauno skyriuje ir septyniuose teismo posėdžiuose – 10 val., 405 Eur.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, nurodydamas, jog su pareiškėjų prašymu nesutinka ir prašė teismą jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjams iš atsakovo NŽT 936,76 Eur su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų. Likusią dalį pareiškėjų prašymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas NŽT 2016 m. kovo 31 d. išvada Nr. 8IŽ-34 (14.8.101) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą ir 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 8SK-291-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, iš esmės patenkino pareiškėjų prašymą.

Kadangi atsakovas pareiškėjų prašymus tenkino, pareiškėjams prieš tai kreipusis į teismą, teismo vertinimu, pareiškėjai įgijo teisę į patirtų teismo išlaidų kompensavimą.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjus šioje administracinėje byloje 2014 m. sausio 15 d. pasirašytos paslaugų sutarties pagrindu atstovavo advokatas J. S. Patirtas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai (II t., b. l. 87–89), sąskaita už teisines paslaugas (II t., b. l. 86), žyminio mokesčio kvitas (I t., b. l. 9).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamus realumo, būtinumo bei privalomumo kriterijus, todėl pareiškėjai nagrinėjamu atveju turi teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 19 d. galiojančių Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2014 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 714,5 Eur, 2015 m. II ketv. – 714 Eur, 2015 m. III ketv. – 735,1 Eur, 2015 m. IV ketv. – 756,9 Eur.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašė priteisti 28,96 Eur (100 Lt) žyminio mokesčio. Byloje esantis žyminio mokesčio kvitas patvirtina pareiškėjų patirtas 28,96 Eur (100 Lt) žyminio mokesčio išlaidas (I t., b. l. 9), todėl prašymas dėl 28,96 Eur žyminio mokesčio priteisimo tenkintas, priteisiant pareiškėjams 28,96 Eur žyminio mokesčio atlyginimą iš atsakovo.

Pareiškėjai į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad su atstovu J. S. sudarė atstovavimo sutartį 2014 m. sausio 15 d. (I t., b. l. 11). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kada sudaryta atstovavimo sutartis tarp pareiškėjų ir jų atstovo, vertino, kokios patirtos pareiškėjų išlaidos gali būti priteistinos iš atsakovo jų naudai.

Kadangi atstovavimo sutartis tarp pareiškėjų ir jų atstovo sudaryta 2014 m. sausio 15 d., teismo vertinimu, iki šios dienos patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su pareiškėjų atstovavimu, kadangi atstovavimo pagrindo – sutarties, liudijančios, kad tuo metu pareiškėjus ir jų atstovą siejo atstovavimo santykiai, nei pareiškėjai, nei atstovas nepateikė, todėl jų prašymas dėl išlaidų, susijusių su planavimo darbų sutarties sudarymu 2013 m. balandžio 15 d. – 20 Eur (70 Lt); 2013 m. sausio 17 d. parašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo rengti žemės sklypo planą parengimu – 20 Eur (70 Lt); 2013 m. spalio 8 d. prašymo NŽT direktoriui parengimu – 80 Eur (280 Lt); 2013 m. gruodžio 2 d. prašymo surašymu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai – 80 Eur (280 Lt), atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjų prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl skundo surašymo Kauno apygardos administraciniam teismui – 695 Eur (2 400 Lt); 2015 m. spalio 22 d. patikslinto skundo surašymui Kauno apygardos administraciniam teismui – 100 Eur; 2016 m. vasario 2 d. prašymo surašymo NŽT Kauno skyriui – 20 Eur, ir advokato atstovavimo pareiškėjų interesams teismo posėdžiuose – 405 Eur, priimtinas.

Pareiškėjų atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog pareiškėjai patyrė 695 Eur (2 400 Lt) skundo surašymo išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtintas minimalios mėnesinės algos dydis – 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur). Todėl maksimali priteistina išlaidų suma už vieną Rekomendacijų 8.2 punkte numatytą teisinę paslaugą negali viršyti 3 000 Lt (868,86 Eur). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų prašomos priteisti išlaidos, susijusios su skundo parengimu (695 Eur), neviršija maksimalios Rekomendacijose už skundo parengimą nustatytos sumos, todėl šios išlaidos priteistinos.

Pareiškėjų atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog pareiškėjai patyrė 100 Eur 2015 m. spalio 22 d. patikslinto skundo surašymo išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) maksimali priteistina suma už kito dokumento parengimą gali būti 71,40 Eur, todėl pareiškėjų prašymas tenkintas iš dalies, jiems priteisiant 71,40 Eur patikslinto skundo paruošimo išlaidų.

Pareiškėjų prašomos priteisti išlaidos už 2016 m. vasario 2 d. prašymo surašymo NŽT Kauno skyriui – 20 Eur atmestos, kadangi pareiškėjai nepateikė šio prašymo į bylą ir teismas negalėjo įvertinti, ar toks prašymas atsakovui buvo pateiktas ir ar jis susijęs su nagrinėjama byla.

Pareiškėjų prašymas dėl jų atstovavimo teismo posėdžiuose tenkintas iš dalies. Vadovaujantis nuo 2015 m. kovo 19 d. galiojančių Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjų interesus Kauno apygardos administraciniame teisme jų advokatas J. S. atstovavo 2015 m. rugsėjo 8 d. (1 val. 13 min.), todėl pareiškėjams už šį laikotarpį gali būti priteistina maksimali 70 Eur suma (1 val. x 0,1 koef. x 700 Eur). Už laikotarpį: 2015 m. spalio 27 d. (19 min), 2016 m. sausio 14 d. (11 min), 2016 m. kovo 31 d. (18 min.), viso 2 val. 1 min., priteistina 71,40 Eur suma (1 val. x 0,1 koef. x 714 eur).

Kadangi pareiškėjai duomenų, susijusių su jų atstovavimu NŽT Kauno skyriuje, nepateikė, todėl teismas, negalėdamas įvertinti jų realumo ir trukmės, pareiškėjų prašymą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis bei apskaičiavus Rekomendacijoje numatytus maksimalius užmokesčio dydžius, pareiškėjams iš atsakovo priteista 936,76 Eur suma. Teismo vertinimu, ši suma atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei jo parengtų procesinių dokumentų kokybę), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti pareiškėjų prašymą ir priteisti jiems iš atsakovo 936,76 Eur dydžio patirtų žyminio mokesčio ir jų atstovavimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria tenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nusprendus prašymo neatmesti, prašo sumažinti teismo priteistas išlaidas.

Atskirajame skunde atsakovas pažymi, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai pateikė tik 2016 m. birželio 14 d., t. y. praleidę nustatytą terminą. Pažymi, kad NŽT 2016 m. kovo 30 d. sprendimu buvo patikslinti tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, tačiau sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys nebuvo tikslinti. Todėl negalima laikyti, kad pareiškėjų prašymas visiškai įgyvendintas. Be to, svarbu ir tai, jog NŽT jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios teigė, jog neturi įgaliojimų atlikti žemės sklypų kadastro matavimų. Minėtas NŽT sprendimas priimtas tik gavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro matavimų bylą. Taigi iš esmės patys pareiškėjai ėmėsi ginčą spręsti kitais būdais. Akcentuoja, jog priteistos išlaidos, pagal Rekomendacijas, yra per didelės ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nes byla buvo nesudėtinga.

Pareiškėja A. O. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad atsakovas neatliko jam pavestos funkcijos – žemės sklypo kadastrinių matavimų patikros ir nederino žemės sklypo ribų. NŽT pripažino, kad nauji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys yra teisingi, o įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje – neteisingi. Tuo pačiu buvo pripažinta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos ribos yra neteisingos. Mano, jog byla buvo sudėtinga, nes ginčas iš esmės buvo du kartus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog prašymas dėl išlaidų priteisimo buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjų prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. birželio 15 d. teisme gauti pareiškėjų prašymai, kuriuose pareiškėjai prašė bylą nutraukti. Prašymuose nurodė, jog atsakovui pripažinus, kad pareiškėjų reikalavimas patikslinti Žemės sklypų ribas yra teisėtas ir teisingas, administracinėje byloje neliko ginčo dalyko, todėl prašė administracinę bylą nutraukti. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. pareiškėjų prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 24 d.

Pareiškėjų atstovas pateikė prašymą teismui dėl 28,96 Eur žyminio mokesčio ir 1 420 Eur patirtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjams iš atsakovo NŽT 936,76 Eur su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų. Likusią dalį pareiškėjų prašymo atmetė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nutraukta, nes pareiškėjai atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimą padavus skundą teismui. Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 6 d.). ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Nors atsakovas atskirajame skunde ginčija aplinkybę, kad jis geruoju patenkino pareiškėjų reikalavimą po to, kai pareiškėjai padavė skundą teismui, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas NŽT 2016 m. kovo 31 d. išvada Nr. 8IŽ-34 (14.8.101) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą ir 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 8SK-291-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo adresu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ iš esmės patenkino pareiškėjų prašymą. Taigi pareiškėjai pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjams priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už tokią teisinę paslaugą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo sugaišta daug laiko susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant procesinius dokumentus, todėl mano, jog prašomos atlyginti išlaidos turėtų būti mažinamos, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais.

Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Rekomendacijų 2 punkte numatytas aplinkybes, be kita ko, ir bylos sudėtingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjams iš atsakovo priteista suma turėtų būti vertinama kaip pernelyg didelė ar neprotinga. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, jog byla buvo pakankamai sudėtinga, pareiškėjams priteistos sumos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, daugeliu atvejų buvo už juos mažesnės.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl termino prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti praleidimo, atmestini kaip nepagrįsti. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kaip minėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Nutartis 2016 m. birželio 24 d. įsiteisėjo. Prašymas ir patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamu atveju pateikti 2016 m. birželio 14 d. ir 2016 m. birželio 21 d., todėl akivaizdu, jog aptariamas terminas nebuvo praleistas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo išlaidų priteisimo klausimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius