2017-11-21 Nr. AB-21387-3-61-3-03477-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-995-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lošimų strateginė grupė, UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lošimų strateginė grupė, UAB skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lošimų strateginė grupė, UAB (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. DI-636 „Dėl atlikto Lošimų strateginė grupė, UAB neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2017 m. balandžio 19 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-39“ (toliau – Įsakymas).

Pareiškėjo įsitikinimu, Lošimų priežiūros tarnyba Įsakymu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra atsakingas už reklaminius skydelius su pareiškėjui priklausančiu prekės ženklu „TonyBet“ interneto svetainėse www.f-1.lt, www.eurofootball.lt ir www.sport24.lt. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybių imtis atitinkamų veiksmų prieš subjektus, valdančius minėtas interneto svetaines, kuriose buvo skelbiama azartinių lošimų reklama. Pareiškėjo nuomone, jis negali atsakyti už reklamą, kurios jis neinicijuoja. Be to, minėta reklama skelbta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas Įsakymas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjas pagal minėtą Įsakymą turėtų imtis aktyvių veiksmų visoje internetinėje erdvėje ieškant reklamos skelbėjų, naudojančių aktyvią www.tonybet.lt nuorodą, juos nustatyti ir duoti nurodymus, kurie neturi jokios teisinės galios ir pagal kompetenciją turėtų būti duodami Lošimų priežiūros tarnybos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo Lošimų strateginė grupė, UAB skundą atsisakė priimti bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. Šios institucijos vykdomos viešojo administravimo funkcijos nustatytos Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje. Tačiau be šių funkcijų, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 42 punktas suteikia teisę Lošimų priežiūros tarnybai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus (kuris, be kita ko, savaime vertintinas kaip tarpinis aktas), todėl Lošimų priežiūros tarnyba vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, tačiau turi įgaliojimų ir administracinių nusižengimų bylų procese.

Teismas nustatė, kad Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas skelbdamas daugiau informacijos, negu yra leidžiama vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi, pažeidė minėtas įstatymo nuostatas. Įsakymu taip pat nutarta pareiškėjo atsakingam asmeniui surašyti administracinio nusižengimo protokolą už ANK 134 straipsnio pažeidimą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas yra vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-855-662/2017 jau yra atmetęs Lošimų strateginė grupė, UAB atskirojo skundo argumentus, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. DI-481 jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Šioje nutartyje LVAT nurodė, kad įsakyme konstatuoti pažeidimai ir nutarta atsakingam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o ne taikytos poveikio priemonės, susijusios su asmens subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Minėtoje nutartyje taip pat buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų, kuriais konstatuojamas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas ir nutariama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenagrinėtini administracinių teismų (LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-141/2010).

III. Pareiškėjas Lošimų strateginė grupė, UAB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą nutarta surašyti pareiškėjo atsakingam asmeniui, t. y. fiziniam asmeniui, o Įsakymu, be kita ko, konstatuota jog būtent pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, nesiėmė atitinkamų veiksmų prieš subjektus, valdančius interneto svetaines www.f-1.lt, www.eurofootball.lt ir www.sport24.lt, kad nebūtų reklamuojama šiose interneto svetainėse draudžiama azartinių lošimų reklama ir tuo pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad net jei Įsakymu ir nebūtų nutarta pareiškėjo atsakingam fiziniam asmeniui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, Įsakymas vis tiek sukurtų pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, teisines pasekmes, kadangi pagal jį pareiškėjui tektų imtis aktyvių veiksmų visoje internetinėje erdvėje ieškant azartinių lošimų reklamos skelbėjų, naudojančių aktyvią www.tonybet.lt nuorodą, juos kažkokiu būdu mėginant nustatyti bei duodant nurodymus, kurie neturi jokios teisinės galios ir pagal kompetenciją turėtų būti duodami atsakovo. Šių funkcijų atlikimui pareiškėjas neturi nei įstatyminio pagrindo, nei techninių galimybių. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamu Įsakymu yra keičiama pareiškėjo, kaip juridinio asmens, teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. ji pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Lošimų strateginė grupė, UAB skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tokio pobūdžio įsakymai negali būti administracinės bylos dalyku.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nepaisant teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principų, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti įgyvendinama ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, todėl kreipiantis į administracinį teismą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į ABTĮ 18 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetenciją ribojančias išimtis. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Įvertinusi skundžiamo Įsakymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje skundžiamas Lošimų priežiūros tarnybos sprendimas yra vada pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (LVAT 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad ginčai dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų, kuriais konstatuojamas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas ir nutariama surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nenagrinėtini administracinių teismų (pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009; 2010 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-141/2010; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1018-261/2015; 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-855-662/2017).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog administracinio nusižengimo protokolą nutarta surašyti pareiškėjo atsakingam asmeniui, t. y. fiziniam asmeniui, o Įsakymu konstatuota, jog būtent pareiškėjas pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, yra susijęs ne su skundo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai klausimu, o su bylos nagrinėjimu iš esmės, pasisakant dėl minėto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo reikalavimo pagrįstai nenagrinėjo iš esmės.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, nes juo pareiškėjas iš esmės įpareigojamas imtis aktyvių veiksmų, t. y. visoje internetinėje erdvėje ieškoti azartinių lošimų reklamos skelbėjų, naudojančių aktyvią www.tonybet.lt nuorodą, juos nustatyti bei duoti jiems nurodymus, kuriuos pagal kompetenciją turėtų duoti Lošimų priežiūros tarnyba. Šis pareiškėjo argumentas teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu, nes minėtu Įsakymu toks privalomai vykdytinas nurodymas pareiškėjui nebuvo nustatytas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, formuojama panašiose bylose, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Lošimų strateginė grupė, UAB atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė