2013-10-16 Nr. AB-6362-3-61-3-00169-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-683/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00169-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą ištirti atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas ištirti, ar Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 7-139 „Dėl savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo“ 2 priedo 3 punkto, kuriame numatyta, kad išsinuomoti savivaldybės tarnybines gyvenamąsias patalpas turi teisę valstybės institucijų teritorinių padalinių Ukmergės rajone darbuotojai, jei tarp valstybės institucijos ir savivaldybės yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria valstybės institucija bendradarbiauja su savivaldybe vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.618 straipsniui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą ištirti atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 7-139 „Dėl savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo“ 2 priedo 3 punkto teisėtumą nutraukė.

Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 114 straipsnio 1 dalies nuostatas bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ šešioliktame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką. Taigi kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškime iš esmės yra tik pacituotos ginčijamo savivaldybės norminio administracinio akto nuostatos bei CK 6.618 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir išdėstyti tam tikri atskiri samprotavimai, kurie neatskleidžia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp šių teisės aktų. Todėl toks pareiškimo pagrindimas negali būti laikomas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme yra neįmanomas. Pažymėjo ir tai, kad toks teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškimas suvaržo atsakovo (viešojo administravimo institucijos, priėmusios ginčijamą norminį administracinį aktą) teises, nes jam yra sudėtinga atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, nes mano, jog teismas be pagrindo nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi, nesant tyrimo dalyko. Teigia, jog ginčo dalykas buvo suformuluotas aiškiai ir suprantamai – tai Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 7-139 „Dėl savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo“ 2 priedo 3 punkto ištyrimas.

Nurodo, jog teismas, matydamas, jog pareiškėjo teisės (ar atstovaujamas viešasis interesas) pareikštais reikalavimais nebus apgintos visa apimtimi, turi pareigą išaiškinti pareiškėjui galimybę tikslinti skundą. Toks teismo išaiškinimas pareiškėjui nebuvo pateiktas, dėl to galima teigti, kad ginčo dalykas teismui buvo aiškus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, pateiktus teisminio nagrinėjimo metu, rėmėsi vien pareiškime suformuluotais argumentais, kuriuos laikė nepakankamais, nors ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas, o galutiniai skundo (prašymo) reikalavimai išdėstomi teisminių ginčų metu (ABTĮ 82 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria spręstas pareiškėjo prašymas ištirti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo atitiktį CK 6.618 straipsniui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas ištirti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 7-139 „Dėl savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo“ 2 priedo 3 punkto atitiktį CK 6.618 straipsniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje administracinę bylą nutraukė, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų pagrindžiančių jo abejones dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo teisėtumo. Dėl to teigė, kad tinkamas administracinės bylos dėl savivaldybės akto teisėtumo išnagrinėjimas neįmanomas. Be to, konstatavo, kad teisiniais argumentais nepagrįstas pareiškimas suvaržo ir atsakovo teises, nes jam sudėtinga atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Teismas laikė, kad pareiškėjas nesuformulavo tyrimo dalyko, dėl to pareiškimas nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino administracinį procesą reglamentuojančias normas. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jo dalykas yra aiškus – Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 7-139 „Dėl savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondo“ 2 priedo 3 punkto atitikties CK CK 6.618 straipsniui ištyrimas. Teismas, matydamas, jog pareiškimas neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių nustatytų reikalavimų jo formai ar turiniui, turi dar priėmimo stadijoje nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Tik tada, jei nurodyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą, pareiškimas gali būti laikomas nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą, negali nutraukti bylos, remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo ginčo dalyką ar nepateikė pakankamai savo poziciją pagrindžiančių argumentų. Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, pateiktus žodinio bylos nagrinėjimo metu, rėmėsi tik pareiškime suformuluotais argumentais, kuriuos laikė nepakankamais, dėl to bylą nutraukė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ABTĮ normų aiškinimu, nes teismas šiuo atveju turėjo būti aktyvus, ir jei jam buvo neaiškus pareiškimo dalykas ar pagrindas, turėjo prašyti pareiškėjo juos tikslinti raštu bei papildomai žodinio bylos nagrinėjimo metu. Kadangi teismas šių pareigų neatliko, jis negalėjo nutraukti bylos, remdamasis tuo, kad nėra aiškus ginčo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas savo 2013 m. birželio 14 d. nutartyje remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1503-2013. Šioje vietoje pažymėtina, kad minėtos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, dėl to remtis ja nebuvo pagrindo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-442-1503-2013 byla buvo nutraukta apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teisme kaip yra nagrinėjamos bylos atveju. Pirmosios instancijos teismas pirma turėjo imtis anksčiau nurodytų priemonių (nustatyti terminą trūkumams šalinti arba, nagrinėjant iškeltą bylą, prašyti pareiškėjo patikslinti jo reikalavimus, jei teismas manytų, jog jie nėra pakankamai apibrėžti). Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tačiau administracinę bylą nutraukė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ normas, dėl to teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius