f19944c7-b129-4e02-9105-5fe9013e7cff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUTARTISBylos Nr. T-742-1058/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00946-2009-6                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimÄ , n u s t a t ė: V. R. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. gruodžio 28 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės V.

R. faktiÅ¡kai atliko 2017 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. birželio 14 d. – 2 metai 6 mėnesiai 14 dienų.Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 59-123 nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečiÄ kartÄ . Komisija atsižvelgdama į mažėjančiÄ nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ - 64 balus, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (ankstesnio vertinimo metu buvo 66 balai), vykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, atliktÄ laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, pripažįstamÄ problemÄ dėl alkoholio vartojimo ir dedamas pastangas Å¡iÄ problemÄ spręsti, dalyvavimÄ korekcinėse programose, mÄ stymÄ ir elgesį - geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, nuostatas – nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros, remia visuotinai priimtinas elgesio normas, taisykles, sutinka, jog įstatymai reikalingi bei visiems jų reikia laikytis, sutikimÄ su priežiÅ«ra, galiojančių nuobaudų neturėjimÄ , į tai, kad nuteistasis skatintas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dirba (fasavimo, tvirtinimo elementų bare), turimas įrengimų Å¡altkalvio, tekintojo specialybes, finansinių įpareigojimų neturėjimÄ , iÅ¡likusius socialinius ryÅ¡ius (su seserimi ir sugyventine), turimÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ lygtinio paleidimo atveju, turimus aiÅ¡kius ateities planus bei motyvacijÄ keistis, padarė iÅ¡vadÄ , jog V.

R. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Komisija lygtinio paleidimo atveju siÅ«lo nustatyti V. R. Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. gruodžio 28 d., nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų iki 2020 m. gruodžio 28 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų netvirtintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ , nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas sÄ lygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad V.

R. Komisijai pristatomas trečiÄ kartÄ , praeityje jis teistas 8 kartus, amžius pirmojo teistumo metu 17 metų, bÅ«dingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Å iuo metu nuteistasis atlieka bausmę už pasikėsinimÄ nužudyti ir neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais, t. y. pasikėsinimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ bei vieno apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Teismui pateikta Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad V. R. iki Å¡iol savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiÅ¡kai. Jis savo kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti pripažino ir tebepripažįsta tik iÅ¡ dalies.

Savo poelgį nuteistasis vertina kaip spontaniÅ¡kÄ , nurodydamas, kad nusikalstamos veikos metu buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl Å¡ių priežasčių spontaniÅ¡kai ėmėsi ginklo. Toks nuteistojo savo nusikalstamo elgesio vertinimas iÅ¡liko nepakitęs nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip vieni iÅ¡ kriminogeninių veiksnių nurodomi bÅ«tent nuteistojo impulsyvumas bei emocijų valdymo sunkumai.

Bausmės atlikimo metu V. R. nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, taip pat nebuvo fiksuota savitvardos praradimo protrūkių. Vis tik kaip ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu naujai pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje išskiriama, jog egzistuoja prielaidos, kad asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, t. y. esant apsvaigimo būsenoje - didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. nusikalstamo elgesio rizikÄ didina turimos problemos dėl alkoholio vartojimo. Bausmės atlikimo metu nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų nebuvo fiksuota, jis taip pat lankė specializuotas korekcines programas (Å¡iuo metu dėl darbinio užimtumo yra nutraukęs savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai alkoholikai“ lankymÄ ), vis tik naujoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad tikimybė, jog nuteistasis gali vartoti alkoholį laisvėje ir toliau iÅ¡lieka.

TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina aplinkybė, kad pasikėsinimo nužudyti metu asmuo buvo alkoholio apsvaigimo bÅ«senoje, nors prieÅ¡ tai alkoholio buvo nevartojęs apie 4,5 metų. Taigi akivaizdu, jog net praėjus ilgesniam laiko tarpui žalingo alkoholio vartojimo atvejai gali pasikartoti. Pažymėtina, ir tai, kad V. R. nusikalstamam elgesiui įtakos turi destabilizuojantys aplinkos veiksniai, kadangi alkoholį po ilgos pertraukos nuteistasis buvo pradėjęs vartoti mirus motinai, tuo laikotarpiu ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimÄ .

Nustatytos aplinkybės, įvertinus V. R. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį neabejotinai yra svarbios vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Svarstant galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ bÅ«tina įvertinti ir paties nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Å iame kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose V. R. atlieka jau ne pirmÄ kartÄ , taigi puikiai supranta savo elgesio pavojingumÄ ir baudžiamumÄ , tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė.

Kaip jau anksčiau yra pažymėję teismai, nepaisant to jog ankstesni V. R. teistumai yra už veikas, kurios padarytos jau pakankamai seniai, todėl negali bÅ«ti sureikÅ¡minami, vis tik amžius pirmosios nusikalstamos veikos padarymo metu, teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobÅ«dis bei jų skaičius neigiamai apibÅ«dina V. R. asmenybę ir liudija apie didesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Ta patvirtina ir aplinkybė, kad 1987 m. V. R. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas jis darė sistemingai, ilgÄ laikÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus reikalavimus jis yra įvykdęs, vienÄ kartÄ lygtinio paleidimo metu padarė naujÄ nusikaltimÄ . V. R. atžvilgiu lygintis paleidimas paskutinį kartÄ taikytas 2002 m., ir nors jo sÄ lygų nuteistasis nepažeidė, tačiau 2009 m. vėl nusikalto ir Å¡iuo metu atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taigi nepaisant ne kartÄ nuteistojo atžvilgiu iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas V.

R. ir toliau darė nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Toks nuteistojo elgesys rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų bei patvirtina tai, jog nuteistasis visiškai nekreipia dėmesio į jo atžvilgiu priimamus teismo nuosprendžius. Nustatytos aplinkybės neabejotinai svarbios vertinant tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo galimybes pakeisti savo elgesį teigiama linkme bei tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybių laikytis įstatymų ateityje.

Atskirai pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. R. Å¡iuo metu yra sulaukęs garbaus amžiaus niekaip nepatvirtina, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Čia atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ nuteistasis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat yra įvykdytos jam bÅ«nant brandaus amžiaus. Nepaisant to, kad nuteistasis per pastaruosius 7 metus nuobaudų neturėjo, yra net Å¡eÅ¡is kartus skatintas, nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose, su priežiÅ«rÄ vykdančiu personalu bendrauja palankiai, savitvardos praradimo protrÅ«kiai nestebėti, tačiau aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus (nors ir dėl smulkių vidaus tvarkos pažeidimų) yra pažeidęs du kartus neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, prieÅ¡ingai leidžia teigti, kad V.

R. savo elgesio nesugeba visiÅ¡kai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Aplinkybė, kad per pastaruosius 7 metus nuteistais nuobaudų neturėjo rodo jo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymėtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas iÅ¡skirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymÄ , nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Atskirai paminėtina ir tai, kad aplinkybės dėl nuobaudų neturėjimo ir 6 kartus taikytų paskatinimų nepasikeitė nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl naujai svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ esminio V.

R. elgesio pokyčio neatspindi.Pagal OASys vertinimo metodikÄ V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 64 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant. Nors po paskutinio karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo 2 balais, vis tik nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Pažymėtina, kad iÅ¡ 64 balų, net 24 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog pastarasis deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčiais veiksniais laikomi menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai ir stresui, emocijų valdymo sunkumai, impulsyvumas, įžvalgos apie savo elgesį ir jo pasekmes stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas.

Minėti veiksniai buvo iÅ¡skiriami ir ankstesnėse Socialinio tyrimo iÅ¡vadose bei analizuoti svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ . Čia teismas pažymi, kad tiek nuteistojo charakterio savybės, tiek elgesio nuostatos, tiek ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės atskleidžiančios Å¡ių veiksnių įtakÄ nuteistojo nusikalstamam elgesiui iÅ¡ esmės nėra pakitusios. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jau atliktÄ bausmės laikÄ neleidžia teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi, rodanti nuteistojo pasirengimÄ integruotis į visuomenę.

Pažymėtina ir tai, kad naujai pateiktoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar pažymima, jog nuteistasis nėra labai lankstus kitokio požiÅ«rio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiÅ«rÄ , kas vis dar leidžia abejoti dėl nuteistojo asmeninės motyvacijos savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį laisvėje.V. R. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose nuteistiesiems skirtose programose, tarp jų ir specializuotose korekcinėse programose, konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, lankė savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai alkoholikai“ susitikimus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi pramoninių įrenginių Å¡altkalvio, tekintojo specialybes, iki bausmės gyveno iÅ¡ pensijos, dirbo neoficialiai, Å¡iuo metu tęsia darbÄ Ä¯kalinimo įstaigoje (dirba fasavimo, tvirtinimo elementų bare), gauna atlyginimÄ , priežiÅ«rÄ vertina palankiai, linkęs bendradarbiauti su įkalinimo įstaigos personalu, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryÅ¡ius su sugyventine ir seserimi, išėjęs į laisvę iÅ¡ pradžių planuoja apsigyventi pas seserį, yra gautas sutikimas, jog lygtinio paleidimo atveju sesuo priimtų jį gyventi (asmens b. l. 134), vėliau teigia nurodysiantis gyvenamÄ jÄ vietÄ sugyventinės ir jos Å¡eimos bÅ«stÄ .

Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiÅ«ros vertinimas, darbas bausmės atlikimo metu, motyvacija keisti savo elgesį tinkama linkme, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, veiksnius, turinčius įtakos jo nusikalstamajam elgesiui, pokyčius įvykusius po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, pasiruoÅ¡imÄ gyvenimui laisvėje bei likusiÄ neatliktos bausmės dalį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V.

R.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, n u t a r i a: atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 59-123 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam V. R..Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Giedrė Telksnienė