f1982f86-bdbe-43f2-b3c1-ae971b0beeb3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2681-957/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38387-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.29.1.1; 2.12.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, vertėjaujant Ipolitui Lėkai, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam A. B. C. G. (A. B. C. G.), jo gynėjui advokatui Mariui Barisevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

B. C. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena vieÅ¡butyje, nevedęs, bedarbis, baigęs 8 klases, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. B. C. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, įgijo žinomai netikrÄ suklastotÄ dokumentÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 337, kuriÄ laikė ir panaudojo pateikdamas 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 13.40 val.

AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), banko klientų aptarnavimo vadybininkei, siekdamas savo vardu atidaryti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje iÅ¡tirti įrodymai ir jų vertinimas 2. Kaltinamasis A. B. C. G. teismo posėdžio metu savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad į LietuvÄ atvažiavo maždaug prieÅ¡ savaitę ir turėjo tvirtÄ ketinimÄ Ä¯sidarbinti čia.

Apsistojo vieÅ¡butyje, porÄ dienų pasivaikščiojo po miestÄ ir pradėjo ieÅ¡koti darbo. VienÄ vakarÄ , bÅ«damas klube kalbėjo su draugu apie darbÄ , kaip greičiau susirasti darbÄ , kokio atlyginimo tikėtis. Å alia staliuko sėdėjo dar vienas žmogus vardu K., kuris pastebėjo, kad jie yra (duomenys neskelbtini) ir pradėjo su juo Å¡nekėti apie darbÄ . Paklausus, kÄ turėtų padaryti, kad gautų darbÄ , minėtas asmuo pasakė, kad reikalinga asmens tapatybės kortelė ir darbo sutartis.

Asmuo pasisiÅ«lė padėti, todėl jis davė jam savo duomenis ir išėjo iÅ¡ klubo. Po kelių valandų minėtas asmuo grįžo su popieriais ir nurodė, kad tai yra darbo sutartis, tačiau jo neįdarbino. Kaltinamojo teigimu, nesuprato, kad nebus priimtas į darbÄ . Tas asmuo sakė, kad jam reikalingi tokie dokumentai, kad galėtų atsidaryti sÄ skaitÄ banke. Ta darbo sutartis buvo reikalinga, kad įsidarbintų, tačiau pirmiausia reikėjo atsidaryti sÄ skaitÄ . Asmuo, padavęs sutartį, apie darbÄ nieko nepasakė.

Darbo sutartis buvo skirta tik banko sÄ skaitai atsidaryti. Rugsėjo 24 d., o galbÅ«t po dviejų dienų, nuėję į bankÄ pateikė dokumentÄ ir paprašė, kad atidarytų sÄ skaitÄ . Jie su draugu pasiliko banke, o pareigÅ«nė paskambino 112. Pasak kaltinamojo, tik po to susivokė, kad tas dokumentas yra netikras. Pradžioje nesuprato, kad kažkas negerai, bet po to įtarinėjo, kad kažkas su pateiktu dokumentu netvarkoj. Jei bÅ«tų neradęs darbo, sÄ skaita bÅ«tų buvus nereikalinga. Anot kaltinamojo, turėtų galimybę sumokėti baudÄ , turi Å¡iek tiek pinigų, o jei prireiktų, papraÅ¡ytų brolio paskolinti.

Labai gaila, kad taip pasielgė.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Liudytoja G. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba banke „(duomenys neskelbtini)“ klientų konsultante-eksperte. 2020 m. rugsėjo 24 d. į bankÄ atėjo du vyrai, iÅ¡ kurių vienas – A. B. C. G. pateikė savo (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelę. Å is asmuo angliÅ¡kai kalbėjo prastai. Taip pat kartu su juo atėjo, kaip suprato, jo pažįstamas, kuris angliÅ¡kai kalbėjo gerai, kadangi daugiausia ir atsakinėjo į klausimus, nors klausimus ji uždavinėjo bÅ«tent A.

B. C. G.. Å is vizitas banke buvo užregistruotas per internetinę bankininkystę, kas konkrečiai registravo šį asmenį vizitui, ji nemato sistemoje. Bendraujant su A. B. C. G., užduodant jam elementarius klausimus, tokius kaip „name“, jis juos suprasdavo ir į juos atsakydavo, tačiau užduodant sudėtingesnius klausimus, už jį atsakydavo kartu su juo atėjęs pažįstamas. Pastarasis asmuo paaiÅ¡kino, jog A. B. C. G. nori banke atsidaryti sÄ skaitÄ , kadangi jis dirba Lietuvoje ir padėjo ant stalo darbo sutartį, tačiau kuris iÅ¡ jų ant stalo padėjo darbo sutartį jį nematė, kadangi sėdėjo už kompiuterio.

Taip pat paaiÅ¡kino, jog jam reikalinga banko kortelė ir prašė jos jokiu bÅ«du nesiųsti jų nurodytu kontaktiniu adresu Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Paklausus, kurioje Å¡alyje jie gyvena, kartu su A. B. C. G. buvęs vyras paaiÅ¡kino, jog A. B. C. G. reziduoja Lietuvoje, Rumunijoje jis jau negyvena. Darbo sutartis Nr. 337, kuriÄ A. B. C. G. pateikė kaip teisinį pagrindÄ , įrodantį sÄ sajÄ su Lietuva, buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B. ir paties A. B. C. G., ant sutarties buvo abiejų Å¡alių paraÅ¡ai.

Tada ji per banko vidinę sistemÄ patikrino ir sulygino ant pateiktos darbo sutarties esantį R. B. paraÅ¡Ä su banko vidinėje sistemoje esančia parašų pavyzdžių kortele ir pastebėjo, jog paraÅ¡ai neatitinka. Ä®tarusi, jog pateikta darbo sutartis galimai yra suklastota, kreipėsi į kolegę I. B., kuri, telefonu susiskambinusi su pačia UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore R. B., gavo atsakymÄ , jog toks pilietis kaip A. B. C. G. niekada įmonėje nedirbo, nedirba ir darbo sutartis su Å¡iuo asmeniu niekada sudaryta nebuvo.

Apie įvykį buvo informuota 112, o A. B. C. G. banke sÄ skaita nebuvo atidaryta, kadangi jis nesugebėjo įrodyti savo sÄ sajos su Lietuva. Dar nori patikslinti, jog su A. B. C. G. buvęs vyras labai aktyviai domėjosi, ar dar Å¡iandien A. B. C. G. galės įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ grynuosius pinigus (b. l. 16-17).

5. Liudytojas M. M. P. (M. M. P.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir į LietuvÄ atvyko maždaug prieÅ¡ savaitę, kadangi planavo su Å¡eima apsigyventi čia, ieÅ¡kojo darbo. Kartu su juo atvyko draugas B. G., kurį pažįsta apie 1,5 mėnesio, susipažino Rumunijoje. Draugas taip pat norėjo kažkur įsidarbinti, jie ieÅ¡kojo darbų atskirose srityse. 2020 m. rugsėjo 24 d. B. G. paprašė nueiti kartu su juo į bankÄ , kad jis jam pabÅ«tų vertėju, nes norėjo atidaryti banko sÄ skaitÄ .

B. G. nemoka anglų kalbos, o jis moka gerai. Apie 13.40 val. buvo banke, esančiame (duomenys neskelbtini), prie langelio nuėjo kartu su B. G.. Jis (M. M. P.) kalbėjo, jokių dokumentų banko darbuotojai nepateikė, paaiÅ¡kino, ko B. G. nori ir tik padėjo jam susikalbėti su darbuotoja. Apie tai, kad B. G. padavė banko darbuotojai galimai suklastotÄ darbo sutartį neįtarė, dokumentÄ matė, tačiau nežinojo, kad jis suklastotas ir iÅ¡ kur jis gavo. Tuomet atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir juos iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ (b. l. 82-83).

6. IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 13.45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos, „(duomenys neskelbtini)“ banko konsultacinio skyriaus darbuotojos pavarde B. praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į bankÄ atėjo du vyrai su suklastotais dokumentais (b. l. 5-7). 7. 2020 m. rugsėjo 24 d. klientų konsultantės G. G. raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g., atvyko 2 piliečiai, pageidaujantys atidaryti vienam iÅ¡ jų banko sÄ skaitÄ .

Atidarant sÄ skaitÄ pateikė savo asmens tapatybės kortelę bei darbo sutartį su Lietuvos įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susisiekus telefonu su įmonės direktore R. B., gauta informacija, kad toks pilietis – A. B. C. G., įmonėje nedirbo ir nedirba. Ä®tariama, kad pažyma bei kiti asmens dokumentai yra suklastoti. Kitas pilietis sandoryje atidarant sÄ skaitÄ dalyvavo kaip vertėjas, už pirmÄ jį asmenį atsakinėjo į užduodamus klausimu (b. l. 8).

8. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 24 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad G. G. pateikė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę ir darbo sutartį Nr. 337 (b. l. 19-20, 22-25). 9. 2020 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«rima pateikta darbo sutartis Nr. 337 2020/09/01, ji sudaryta iÅ¡ trijų lapų, pirmo lapo virÅ¡uje užraÅ¡ytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, suraÅ¡yti įmonės duomenys, darbuotojo duomenys. Pirmo lapo apačioje ir antrame lape suraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos, trečiame lape prie darbdavio atstovo yra įraÅ¡as R. B. ir asmens paraÅ¡as mėlynos spalvos tuÅ¡inuku, žemiau įraÅ¡as – darbuotojas A. B. C. G. ir asmens paraÅ¡as mėlynu spalvos tuÅ¡inuku (b. l. 27-30).

10. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. R. B. nurodo, jog tai ne jų įmonės sutarties blankas, toks darbuotojas nėra įdarbintas jų įmonėje. Taip pat nurodoma, kad sutartis patvirtinta ne jos parašu (b. l. 31).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. telefonu buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore R. B.. Pastaroji teigė, kad su asmeniu A. B. C. G., gim. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nepasiraÅ¡inėjo. Toks asmuo niekada į jÄ nesikreipė dėl įdarbinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbina (duomenys neskelbtini) piliečių.

Jų įmonės darbo sutarties blankas yra kitoks, jis nėra niekur paskelbtas. Jai parodytoje (banko darbuotojos atsiųstoje) darbo sutartyje panaudotas tik jų įmonės logotipas. Paskutiniame sutarties lape yra ne jos paraÅ¡as, jų darbo sutartys tvirtinamos įmonės spaudu, o pateiktoje sutartyje spaudo nėra (b. l. 33). III. Teismo argumentai ir iÅ¡vados 12. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Kadangi Å¡ios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartÄ siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigÅ«nui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu atlikus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintus veiksmus, šiuo konkrečiu atveju – nuo dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

13. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. C. G. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

14. Kaltinamasis A. B. C. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad vienÄ vakarÄ , bÅ«damas klube kalbėjo su draugu apie darbÄ . Å alia sėdėjo žmogus vardu K., kuris pastebėjo, kad jie yra (duomenys neskelbtini) ir pradėjo su juo Å¡nekėti apie darbÄ , pasisiÅ«lė padėti, todėl davė jam savo duomenis. Po kelių valandų K. sugrįžo su popieriais ir nurodė, kad tai yra darbo sutartis, kad jam reikalingi tokie dokumentai, jog galėtų atsidaryti sÄ skaitÄ banke, tačiau apie darbÄ nieko nesakė.

Kaltinamojo teigimu, nesuprato, kad nebus priimtas į darbÄ . Rugsėjo 24 d., o galbÅ«t po dviejų dienų, nuėję į bankÄ pateikė dokumentÄ ir paprašė, kad atidarytų sÄ skaitÄ . Jie su draugu pasiliko banke, o pareigÅ«nė paskambino 112. Pasak kaltinamojo, tik po to susivokė, kad tas dokumentas yra netikras. Pradžioje nesuprato, kad kažkas negerai, bet po to įtarinėjo, kad kažkas su pateiktu dokumentu netvarkoj.

15. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo A. B. C. G. parodymai esminėse detalėse yra pakankamai nuoseklÅ«s, jie atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

16. Antai, ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. P., kuris buvo atvykęs į bankÄ su kaltinamuoju, parodė panaÅ¡ias aplinkybes apie tai, kad su draugu norėjo kažkur įsidarbinti. 2020 m. rugsėjo 24 d. draugas A. B. C. G. paprašė nueiti kartu su juo į bankÄ , kad jis jam pabÅ«tų vertėju, nes norėjo atidaryti banko sÄ skaitÄ . Apie tai, kad A. B. C. G. padavė banko darbuotojai galimai suklastotÄ darbo sutartį neįtarė, dokumentÄ matė, tačiau nežinojo, kad jis suklastotas ir iÅ¡ kur jis gavo (b. l. 82-83). Teismas iÅ¡ esmės tokiais minėtų asmenų duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį. Kita vertus, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

17. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. į bankÄ atėjo du vyrai, iÅ¡ kurių vienas – A. B. C. G. pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Su juo kartu atėjęs jo pažįstamas daugiausiai vertėjavo ir paaiÅ¡kino, jog A. B. C. G. nori banke atsidaryti sÄ skaitÄ , kadangi dirba Lietuvoje ir padėjo ant stalo darbo sutartį, tačiau kuris iÅ¡ jų padėjo sutartį, jį nematė. Taip pat vyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, jog A.

B. C. G. reziduoja Lietuvoje, Rumunijoje jau negyvena. Darbo sutartis, kuriÄ A. B. C. G. pateikė kaip teisinį pagrindÄ , įrodantį sÄ sajÄ su Lietuva, buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B. ir paties A. B. C. G., ant sutarties buvo abiejų Å¡alių paraÅ¡ai. Patikrinusi per banko vidinę sistemÄ ir sulyginusi ant pateiktos darbo sutarties esantį R. B. paraÅ¡Ä su banko vidinėje sistemoje esančia parašų pavyzdžių kortele pastebėjo, jog paraÅ¡ai neatitinka (b. l. 16-17).

AnalogiÅ¡kos aplinkybės iÅ¡dėstytos ir jos raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 8). Pirmiau minėtus liudytojos parodymus patvirtina policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog iÅ¡ties, 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 13.45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos, banko konsultacinio skyriaus darbuotojos praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į bankÄ atėjo du vyrai su suklastotais dokumentais (b. l. 5-7). Be to, pirmiau nurodytas aplinkybes detalizuoja ir byloje esantys savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad G.

G. pateikė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę ir darbo sutartį Nr. 337 (b. l. 19-20, 22-25), kurie buvo apžiÅ«rėti ir nustatyta, jog darbo sutartis sudaryta iÅ¡ trijų lapų, pirmo lapo virÅ¡uje užraÅ¡ytas pavadinimas, suraÅ¡yti įmonės, darbuotojo duomenys. Pirmo lapo apačioje ir antrame lape suraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos, trečiame lape prie darbdavio atstovo yra įraÅ¡as R. B. ir asmens paraÅ¡as mėlynos spalvos tuÅ¡inuku, žemiau įraÅ¡as – darbuotojas A. B. C. G. ir asmens paraÅ¡as mėlynu spalvos tuÅ¡inuku (b. l. 27-30).

Net ir sugretinus darbo sutartyje ir parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje esančius R. B. paraÅ¡us, vizualiai matyti, kad paraÅ¡ai akivaizdžiai skiriasi. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių prasme ir vyresniosios tyrėjos J. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomos aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. telefonu buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore R. B.. Pastaroji teigė, kad su asmeniu A. B. C. G., gim. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties nepasiraÅ¡inėjo.

Toks asmuo niekada į jÄ nesikreipė dėl įdarbinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbina (duomenys neskelbtini) piliečių. Jų įmonės darbo sutarties blankas yra kitoks, jis nėra niekur paskelbtas. Jai parodytoje (banko darbuotojos atsiųstoje) darbo sutartyje panaudotas tik jų įmonės logotipas. Paskutiniame sutarties lape yra ne jos paraÅ¡as, jų darbo sutartys tvirtinamos įmonės spaudu, o pateiktoje sutartyje spaudo nėra (b. l. 33). Tokios aplinkybės nurodytos ir byloje esančiame R.

B. rašytame elektroniniame laiške (b. l. 31). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

18. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, bÅ«tina nustatyti ir bÅ«tinÄ jį subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad pagamina netikrÄ dokumentÄ , suklastoja tikrÄ dokumentÄ ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti.

Pažymėtina, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iÅ¡ jo paties parodymų, bet ir iÅ¡ jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017). Nors apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog tik po to, kai pateikė sutartį ir darbuotoja pranešė policijai, suvokė, kad sutartis netikra, vis tik nagrinėjamu atveju matyti, kad jau prieš tai kaltinamasis iš nenustatyto asmens gavęs sutartį aiškiai žinojo, kad toje įmonėje nėra įdarbintas.

Paties kaltinamojo teigimu, asmuo, padavęs sutartį apie darbÄ nieko nesakė. Taigi kaltinamasis atėjo į bankÄ jau žinodamas, kad toje įmonėje nedirba ir pateikęs tokiÄ sutartį nurodo melagingas sÄ sajas su Lietuva, jog atsidarytų banko sÄ skaitÄ . Å ios aplinkybės atskleidžia, kad A. B. C. G. suvokė, jog pateikia suklastotÄ sutartį ir norėjo, kad tai sukeltų teisines pasekmes – banke bÅ«tų atidaryta sÄ skaita. Aptarti A. B. C. G. veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti.

19. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka iÅ¡vadai, jog kaltinamasis A. B. C. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, įgijo žinomai netikrÄ suklastotÄ dokumentÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. 337, kuriÄ laikė ir panaudojo pateikdamas 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 13.40 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), banko klientų aptarnavimo vadybininkei, siekdamas savo vardu atidaryti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ .

20. Pagal teismo nustatytas tokias faktines bylos aplinkybes, taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamojo veika neturi kvalifikuojančių požymių, darytina iÅ¡vada, jog veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. IV. Dėl skirtinos bausmės 21. Nors baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numato įstatymas, kadangi veika pasekmių nesukėlė. Visgi Å¡iuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudaro teisinį pagrindÄ kaltinamajam taikyti minėtas nuostatas.

Teismas Å¡iame kontekste pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio, sudėtis yra formali ir padarinių atsiradimas nėra bÅ«tinas Å¡ios veikos požymis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, dėl veikos padarymo galinčių atsirasti tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę A. B. C. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmiausia teismas parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. B. C. G. įvertina jo kaltės formÄ , padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadijÄ â€“ kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , veika baigta.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam klausimÄ , laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. B. C. G., jo paties teigimu, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, iÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 93).

Be to, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų, nevedęs, nedirbantis. Teismas nustato A. B. C. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo netinkamas, todėl jo veika pripažintina greičiau atsitiktinio pobÅ«džio.

Taigi, iÅ¡ esmės kaltinamasis nėra neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios ir įsiÅ¡aknijusios. Teismas Å¡iuo metu negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie jo aiÅ¡kų polinkį nusikalsti. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. C. G. paskyrus Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Teismo vertinimu, pagal A.

B. C. G. asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

23. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24. A. B. C. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., 14.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.02 val. (b. l. 61, 64). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. B. C. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. dvi dienos, kadangi sulaikymo laikas virÅ¡ijo vienÄ parÄ , įskaitytinas į bausmę, vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

25. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 71, 73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos ir dokumentas, t. y. asmens tapatybės kortelė, grÄ Å¾intina A. B. C. G..

26. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – darbo sutartį Nr. 337 ir parašų, antspaudo pavyzdžių kortelę, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. B. C. G. (A. B. C. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 24 d., 14.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.02 val., dvi laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti A. B. C. G. nubaustu galutine 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir dokumentÄ , t. y. asmens tapatybės kortelę, grÄ Å¾inti A. B. C. G.. Jeigu bauda bÅ«tų sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dokumentÄ grÄ Å¾inti pateikus įrodymus apie baudos sumokėjimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – darbo sutartį Nr. 337 ir parašų, antspaudo pavyzdžių kortelę, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. B. C. G., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodÄ 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Marijus Kursevičius