2025-10-29 Nr. AB-17664-3-63-3-01914-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-310-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01914-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amžinas rojus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amžinas rojus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Amžinas rojus“ (toliau – ir UAB „Amžinas rojus“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas neužtikrino, kad A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22 ir 23 d. dirbtų pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais, sudarius su jais rašytines darbo sutartis, ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, todėl tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio l dalies l punkto nuostatos. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta 1 800 Eur dydžio bauda.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 12 d. liudytoju apklaustas A. G. teigė, jog 2023 m. balandžio mėnesį nuvažiavo į Bendrovę pakalbėti su direktoriumi R. U. (toliau – ir direktorius) dėl darbo. Po pokalbio, gal kitą dieną, gal po kelių dienų A. G. su D. A. sužinojo, jog yra ruošiamos laidotuvės ir reikalinga kasti duobę, todėl jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) įrengtas kapines, kad galėtų parodyti kaip atlieka kasimo darbus. Visi trys (A. G., D. A. ir R. U.) susitiko prie kapinių įvažiavimo ir nuėjo prie kapavietės. Pastebėjus, kad trūksta uždangalų, kurie reikalingi apkloti kapavietę, R. U. išvažiavo į Bendrovę atvežti daugiau uždangalų, o A. G. ir D. A. pasitiesė užklotus ir pradėjo kasti duobę. To daryti R. U. neliepė, tiesiog A. G. ir D. A. abu nusprendė, jog nori direktoriui parodyti, kad moka kasti duobę, abu yra šį darbą dirbę ir nereikia jų prižiūrėti. Iškasę pusę duobės A. G. ir D. A. paskambino direktoriui ir išvažiavo namo. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 23 d., A. G. kartu D. A. nuvyko į Bendrovę apsižiūrėti patalpas, kad sužinotų Bendrovės teikiamas paslaugas. R. U. Bendrovėje nebuvo, jo žmona paprašė nuvežti gėles ir papuošti kapo duobę, A. G. ir D. A. sutiko padėti šiuose darbuose, siekdami sužinoti, kaip šioje Bendrovėje vyksta darbas. Atvažiavę į kapines A. G. ir D. A. pamatė, kad duobė iškasta giliau, jiedu į ją įlipo ir pradėjo puošti gėlėmis.

4. Tame pačiame ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad per Facebook programėlę parašė Bendrovei žinutę, jog jei reikės duobkasio – jis gali padėti. Pavasarį D. A. paskambino Bendrovės administratorė J. U. su prašymu padėti iškasti vieną kapavietę. D. A. padėjo keletą valandų kasti duobę. Balandžio mėnesį paskambinusi Bendrovės administratorė pasiūlė darbą Bendrovėje ir paprašė padėti iškasti duobę. D. A. kartu su A. G. ir direktoriumi R. U. 2023 m. balandžio 22 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančias kapines. Pritrūkus užtiesalų, direktorius išvažiavo į Bendrovę jų atsivežti, o A. G. ir D. A. pasiliko prie kapavietės ir pradėjo kasti duobę, nors jų niekas to daryti neprašė. Po šio darbo A. G. ir D. A. susisiekė su direktoriumi ir pasakė, kad iškasė duobę ir važiuoja namo, o likusius duobės kasimo darbus atliks pats direktorius. Pokalbio metu buvo susitarta, kad kitą dieną susitiks Bendrovės laidojimo namuose dėl pokalbio apie įdarbinimą. 2023 m. balandžio 23 d. A. G. kartu su D. A. nuvažiavo į Bendrovę, kur administratorė J. U. atnešusi gėlių paprašė nuvažiuoti ir papuošti duobę. Nuvažiavus į kapines A. G. įlipo į duobę, kuri buvo dar giliau iškasta, ir puošė ją gėlėmis, o D. A. stovėjo šalia duobės, karpė gėlių žalumynus ir vielas.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. G. ir D. A. tvirtino, jog nelegalaus darbo nebuvo, darbo užmokesčio jie negavo, nebuvo susitarimo dėl darbo sąlygų. A. G. ir D. A. savanoriškai padėjo Bendrovės direktoriui, nesusitarę dėl jokio atlygio, trumpą laiko tarpą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad nelegalaus darbo ir savanorystės atribojimas įmanomas tik nustačius būtent nelegaliam darbui priskiriamus požymius – darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl darbo, faktinį darbo pradėjimą, asmens paklusimą darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlyginimą. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek A. G., tiek D. A. pagalba iškasant dalį kapavietės gali būti vertinama kaip savanoriška veikla, jie savo iniciatyva pradėjo kasti kapavietę, darbo nebaigė, atlygio negavo, pats direktorius pabaigė kasimo darbus.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundas dėl Bendrovės veiklos buvo parašytas suinteresuoto asmens A. N., tarp kurio ir pareiškėjo 2023 m. balandžio 23 d. kilo konfliktas ir buvo kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

7. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

9. Atsakovas teigė, kad Bendrovės direktorius nurodė, jog 2023 m. balandžio 22 d. apie 11 val. kartu su A. G. ir D. A. buvo (duomenys neskelbtini) kapinėse. Direktorius norėjo A. G. ir D. A. parodyti, kaip yra kasama ir ruošiama kapavietė, nes A. G. ir D. A. planavo įsidarbinti ir direktorius norėjo juos supažindinti su Bendrovės darbu. Kitą dieną A. G. ir D. A. atvyko į Bendrovės patalpas, norėdami susipažinti su Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Nors Bendrovės direktorius teigė nedavęs jokių nurodymų D. A. ir A. G., tačiau iš šių darbuotojų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie dirbo pareiškėjo naudai, t. y. kasė duobę, puošė ją gėlėmis, tačiau darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, apie jų darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniams skyriui.

10. Atsakovo teigimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma leido pagrįsti tarp D. A., A. G. ir Bendrovės susiklosčiusius darbinius santykius. Tarp D. A., A. G. ir direktoriaus buvo susitarimas pabandyti atlikti tam tikrus darbus, nes D. A. ir A. G. turėjo ketinimus įsidarbinti Bendrovėje, o Bendrovė turėjo tikslą įdarbinti minėtus asmenis. Tai ir buvo padaryta 2023 m. balandžio 28 d., kai Bendrovė su A. G. ir D. A. sudarė darbo sutartis ir nuo 2023 m. gegužės 2 d. įdarbino juos pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais.

11. Atsakovo vertinimu, VDI Klaipėdos skyrius tinkamai, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo teisės pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes Nutarimu pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą (finansinę sankciją) už nelegalų darbą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Amžinas rojus“ skundą.

13. Teismas byloje nustatė, kad VDI darbo inspektoriai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūne pagal gautą informaciją, jog A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22–23 d. nelegaliai dirbo UAB „Amžinas rojus“ kasant duobę kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), atliko tyrimą. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis konstatuota, kad A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22–23 d. dirbo UAB „Amžinas rojus“ pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais, nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio l dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies l punkto nuostatas. Už šį pažeidimą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, pareiškėjui paskirta 1 800 Eur dydžio bauda ir jis įpareigotas sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą.

14. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog A. G. ir D. A. ketino įsidarbinti UAB „Amžinas rojus“, patvirtino ir pats Bendrovės direktorius. A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22–23 d. dirbo darbus (kasė duobę, vežė ir tvarkė gėles, puošė kapo duobę) pareiškėjo naudai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartys su minėtais asmenimis dėl pagalbinio darbuotojo-vairuotojo funkcijų atlikimo pasirašytos 2023 m. balandžio 28 d., nurodant, kad darbuotojai pradeda dirbti nuo 2023 m. gegužės 2 d. VSDFV duomenimis, A. G. ir D. A. Bendrovėje įdarbinti nuo 2023 m. gegužės 2 d.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis neigė padarytą pažeidimą, nurodė, kad nors byloje nėra duomenų apie sutartą darbo užmokestį, tačiau šių duomenų nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai. Atlygintinumas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus atliekamą darbą, dirbtą darbo laiką ir pan. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

16. Teismas, įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir patikrinimo metu surinktus įrodymus, nustatęs, kad A. G. ir D. A. faktiškai atlikti veiksmai atitinka pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas, nesant duomenų apie prieš 2023 m. balandžio 22 ir 23 d. atliekamus darbus sudarytas darbo sutartis ir VSDFV teritoriniam skyriui nepranešus apie šių asmenų priėmimą į darbą, darė išvadą, kad 2023 m. balandžio 22 ir 23 d. UAB „Amžinas rojus“ nelegaliai dirbo du darbuotojai, todėl pareiškėjui, kaip darbdaviui, kilo Užimtumo įstatyme nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą.

17. Teismas sprendė, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, priimant Nutarimą, nebuvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Amžinas rojus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas išvadą, kad A. G. ir D. A. dirbo nelegaliai, padarė tik pagal vieną požymį, t. y. nors ir nebuvo susitarimo dėl darbo užmokesčio, tačiau minėti asmenys atliko pagalbinių darbuotojų funkcijas. Tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl nelegalaus darbo. Pareiškėjas pažymi, kad vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas ir nauda asmeniui (darbdaviui) bei atlygintinumas. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas byloje neapklausė nei vieno liudytojo, o išvadas, kaip ir atsakovas, padarė pagal ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinktus duomenis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. G. ir D. A. nepatvirtino, jog jie buvo priimti į darbą Bendrovėje, kad būtų susitarę dėl darbo sąlygų, grafiko ir darbo pobūdžio.

21. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybę, jog direktorius neprašė A. G. ir D. A. atlikti duobės kasimo darbus, patvirtina ir tai, jog A. G. ir D. A., pradėję kasti duobė, darbų nebaigė iš išvažiavo namo. Pasak pareiškėjo, jeigu darbuotojai būtų įdarbinti, jie nepaliktų nebaigto darbo. D. A. ir A. G. neneigė, kad jie ieškojo papildomo darbo, tačiau dėl darbo susitarė tik 2023 m. balandžio 28 d., o 2023 m. balandžio 22–23 d. dėl darbo Bendrovės naudai nesitarė ir jokio darbo neatliko.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nunešti gėles kapo duobei papuošti D. A. paprašė Bendrovės vadybininkė, tačiau byloje nėra duomenų, jog vadybininkė yra įgaliotas asmuo spręsti priėmimo į darbą klausimus bei duoti nurodymus. D. A. paaiškino, kad Bendrovės vadybininkę jis pažįsta seniai ir paslaugą padarė jos paprašytas, o ne Bendrovės naudai. Pareiškėjo teigimu, byloje reikšminga įvertinti ir tai, ar Bendrovė sutaupė kokias nors lėšas, pasinaudodama A. G. ir D. A. paslaugomis. Byloje nustatyta, kad duobę kartu su A. G. ir D. A. kasė ir bendrovės direktorius, o kitą dieną pats direktorius pabaigė ją iškasti.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad A. G. ir D. A. pagalba iškasant dalį kapavietės gali būti vertinama kaip savanoriška, neatlygintina veikla, bet ne kaip nelegalus darbas, pagalba buvo trumpalaikė, epizodinė, jokios pridėtinės vertės Bendrovei nesukūrė.

24. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog A. G. ir D. A. kasė duobę, puošė ją gėlėmis, naudojosi darbdavio darbo įrankiais, tačiau darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta ir apie jų darbą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniams skyriui, sudaro pagrindą vertinti, kad tarp A. G., D. A. ir Bendrovės direktoriaus buvo susiklostę darbiniai santykių, o ne savanoriška veikla.

26. Atsakovo teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp A. G., D. A. ir R. U. buvo susitarimas pabandyti padirbėti. Tiek A. G., tiek D. A. turėjo ketinimus įsidarbinti Bendrovėje, taip pat ir Bendrovės direktorius turėjo tikslą įdarbinti minėtus asmenis. Tai buvo padaryta tik 2023 m. balandžio 28 d., kai pareiškėjas su A. G. ir D. A. sudarė darbo sutartis.

27. Atsakovas pažymi, kad norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar darbas tinka darbuotojui, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kurį nustato DK 36 straipsnis. Minėtame straipsnyje yra nustatyti bendri išbandymo, sudarant darbo sutartį, požymiai, t. y. išbandymas galimas tik sudarius darbo sutartį ir pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie dirbti pradėjusio asmens socialinio draudimo pradžią. To nepadarius, toks darbas laikomas nelegaliu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Amžinas rojus“ už DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio l dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies l punkto nuostatų pažeidimą paskirta 1 800 Eur dydžio bauda ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti dirbusiems asmenims sulygtą atlyginimą už darbą, teisėtumo.

29. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 straipsnio redakcija) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (žr., pvz., LAT 2020 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

32. LAT suformuotoje praktikoje pažymima, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Minėta, kad įstatymuose nedraudžiama asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis jis siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Dėl to DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų, kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių.

Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius.

Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (žr., pvz., LAT 2013 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2013 50 p.).

V. 33. VDI Nutarime konstatuota, jog UAB „Amžinas rojus“, būdama darbdaviu, atstovaujamu direktoriaus R. U., neužtikrino, kad A. G. ir D. A. 2023 m. balandžio 22, 23 dienomis dirbtų minėtoje įmonėje pagalbiniais darbuotojais-vairuotojais, sudarius su jais rašytines darbo sutartis ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

34. Išvada dėl minėtų asmenų nelegalaus darbo padaryta VDI darbo inspektoriams atlikus tyrimą ir nustačius, kad A. G. ir D. A. dirbo UAB „Amžinas rojus“ kasant duobę kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK Plungės r. PK buvo atliekamas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse nuversto ir suskilusio paminklinio akmens, kurio metu apklausti liudytojai (A. G., D. A., UAB „Amžinas rojus“ direktorius R. U.), priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. VDI atlikto tyrimo metu papildomai nebuvo apklausti A. G. ir D. A., padarius išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys pakankamai išsamiai viską paaiškino. VDI atlikto tyrimo metu papildomus paaiškinimus pateikė UAB „Amžinas rojus“ R. U., UAB „Amžinas rojus“ administratorė J. U..

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus VDI atlikto tyrimo metu surinktus ir įvertintus dokumentus, konstatavo: darbuotojai A. G. ir D. A. ketino įsidarbinti UAB „Amžinas rojus“, tai patvirtino ir įmonės vadovas; 2023 m. balandžio 22 ir 23 d. minėti asmenys dirbo darbus (kasė duobę, vežė ir tvarkė gėles, puošė kapo duobę) pareiškėjo naudai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą; darbo sutartys su minėtais asmenimis dėl pagalbinio darbuotojo-vairuotojo funkcijų atlikimo pasirašytos 2023 m. balandžio 28 d., nurodant, kad A. G. ir D. A. pradeda dirbti nuo 2023 m. gegužės 2 d. VSDFV duomenimis, A. G. ir D. A. į UAB „Amžinas Rojus“ įdarbinti nuo 2023 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. G. ir D. A. faktiškai atlikti veiksmai atitinka pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas, nesant duomenų apie prieš 2023 m. balandžio 22 ir 23 d. atliekamus darbus sudarytas darbo sutartis ir VSDFV teritoriniam skyriui nepranešus apie šių asmenų priėmimą į darbą, darbuotojai dirbo nelegaliai.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad A. G. ir D. A. veiksmai atitiko darbo teisinių santykių objektyviuosius požymius: tarp šalių buvo susitarimas; jo pagrindu buvo vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija; viena iš šalių dirbo paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Tiek VDI, tiek pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos teisingai sprendė, kad konkretaus darbo atlikimo sąlygos suteikė pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad teismas neapklausė liudytojų, neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė teismui prašymo apklausti liudytojus, bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Minėta, kad VDI atlikto tyrimo metu papildomai nebuvo apklausti A. G. ir D. A., padarius išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys pakankamai išsamiai viską paaiškino. VDI atlikto tyrimo metu papildomus paaiškinimus pateikė UAB „Amžinas rojus“ direktorius R. U., UAB „Amžinas rojus“ administratorė J. U.. Tiek VDI, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad minėti paaiškinimai yra pakankami siekiant teisingai spręsti byloje kilusius klausimus.

38. Pasisakant dėl kitų pareiškėjo motyvų, kuriais abejojama atlikto tyrimo objektyvumu, akcentuotina, kad VDI atliktas tyrimas pradėtas ne tik gavus A. N. (asmens, su kuriuo buvo kilęs konfliktas) pranešimą, bet taip pat ir perdavus informaciją VDI, kai ikiteisminio tyrimo tyrėja nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas su skundu pateikė 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Amžinas rojus“ patalpose kilusio konflikto tarp J. U. ir A. N.. Šie dokumentai nesudaro pagrindo abejoti VDI atlikto tyrimo objektyvumu, nes pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad VDI pareigūnai, atlikę tyrimą ar priėmę administracinį sprendimą, buvo šališki. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad skundžiamas administracinis sprendimas neatitinka vieno iš viešojo administravimo principų – objektyvumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amžinas rojus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius