2021-11-03 Nr. AB-23037-3-61-3-03312-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1021-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03312-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (A. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) dėl planinės (duomenys neskelbtini) operacijos. 2019 m. birželio 27 d., apie 06:30 val. buvo etapuotas iš LAVL į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Kauno ligoninę ir apie 09:00 val. pareiškėjui buvo pradėta (duomenys neskelbtini) operacija, kuri truko apie 2:15 val. Apie 20:00 val. konvojus informavo pareiškėją, kad jis bus etapuojamas atgal į LAVL. Po operacijos praėjo vos 9 val., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo sėdėti, todėl etapavimui prieštaravo, nes operaciją atlikęs gydytojas pareiškėjui teigė, kad ligoninėje jis praleis maždaug parą. Pareiškėjas reikalavo, kad etapuojant į LAVL, jis būtų vežamas gulimoje padėtyje, tačiau turėjo sėdėti, kadangi nebuvo kitokio transporto. Atvykus į LAVL, visur turėjo eiti pats, nors vaikščioti nebuvo galima, kadangi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ne kartą skundėsi skausmais, prašė fiksuoti šiuos pažeidimus, tačiau buvo atsisakyta tai daryti.

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad po pareiškėjui atliktos operacijos ir operavusiam gydytojui surašius epikrizę bei nurodžius gydymo rekomendacijas, 2019 m. birželio 27 d. vakare pareiškėjas buvo konvojumi grąžintas į LAVL tęsti gydymo. LAVL specialusis transportas skirtas asmenims konvojuoti ir jis visiškai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. LAVL specialusis transportas yra naudojamas vadovaujantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu, transporto priemonės valstybinės atitikmens sertifikatais su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Pareiškėjas, manydamas kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu. LAVL postų žiniaraščiuose įvykių, susijusių su pareiškėjo nusiskundimais dėl netinkamo ar nesaugaus konvojavimo nebuvo užfiksuota. LAVL transportas yra pritaikytas visiems pacientams, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius, nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo vežamas specialiuoju mikroautobusu „Fiat Ducato Furgone“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad LAVL savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. LAVL neatliko veiksmų, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas automobiliu „Fiat Ducato Furgone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 27 d. 06:30 val. planiniu konvojumi buvo konvojuotas iš LAVL į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę ir 2019 m. birželio 27 d. 21:00 val. konvojumi sugrąžintas į LAVL.

6. Teismas nurodė, jog transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai.

7. Teismas aptarė Konvojavimo taisyklių 3, 99.4, 109, 145–146, 218 punktus ir iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas iš VšĮ Kauno Respublikinės ligoninės į LAVL buvo konvojuotas specialiuosius ir techninius reikalavimus atitinkančiu tarnybiniu automobiliu „Fiat Ducato Furgone“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra techniškai įrengta vienvietė ir dvivietė kameros. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad automobilyje buvo pervežamas tik vienas asmuo – pareiškėjas. Įvertinęs automobilio dokumentus, teismas priėjo prie išvados, jog automobilis, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka Konvojavimo taisyklių reikalavimus konvojuoti suimtuosius, nuteistuosius su gulima padėtimi, todėl pareiškėjas konvojavimo metu turėjo galimybę gulėti. Teismas nenustatė, jog dėl atliktos operacijos pareiškėjas negalėjo būti konvojuojamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui turėjo būti sudarytos specialiosios sąlygos konvojavimo metu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, į kokias patalpas turėjo eiti pats, ar jis prašė pagalbos, nurodydamas, kad neįstengs eiti ir dėl kokių priežasčių tokia pagalba nebuvo suteikta, teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais.

8. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl skausmų, prašymų fiksuoti pažeidimus, teismas analizavo Konvojavimo taisyklių 137 punktą, vertino 2019 m. birželio 27 d. kelionės žiniaraštį ir nustatė, jog jame įrašų apie pareiškėjo skundus nėra. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, kuriems buvo išsakęs nepasitenkinimą, taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos pagalbos eiti ar galimybės gulėti konvojavimo metu, kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais ne tik į konvojaus viršininką ar kitus pareigūnus, tačiau ir į LAVL administraciją. Teismas sprendė, jog pareiškėjo abstraktūs argumentai ir samprotavimai praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po neva neteisėtų LAVL pareigūnų veiksmų, nepatvirtina, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus.

9. Konstatavęs, jog atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio nuostatos. Teismas buvo suklaidintas LAVL, atsakovo atstovui skyrė išskirtinį dėmesį ir nukrypo nuo ginčo esmės (dėl neturtinės žalos atlyginimo), nes vertindamas automobilį, nenustatė, ar pareiškėjas būtent juo buvo konvojuojamas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis teismo sprendime vertintu automobiliu nebuvo konvojuojamas, nes jis skirtas ypatingiems įvykiams, t. y. pasipuikuoti prieš visuomenę, teismą. LAVL teismui nepateikė informacijos apie visus automobilius, kuriais yra vežami sergantys ligoniai, teismas neišreikalavo vaizdo medžiagos iš Kauno rajono vyriausiojo policijos komisariato, miesto kamerų. Teismas nenustatė, ar LAVL neviršijo kompetencijos, ar jos veika neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. LAVL nefiksavo nusiskundimų, kurie buvo teikiami nuolat, nes žinojo, kad pareiškėjas negalės savo pozicijos apginti. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo atstovo argumentai dėl kaltės nebūvimo yra nereikšmingi, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalai atlyginti nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės. Teismui neturėtų kilti abejonių, kad LAVL padarė pareiškėjui įvairiausių nepatogumų, dėl kurių jis patyrė išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

12. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 1 d. gautas pareiškėjo prašymas prie bylos pridėti Vilniaus apygardos administracinio teismo grąžintą atsikirtimą, nes jis sudarė pagrindą byloje priimti neteisingą sprendimą.

13. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad teismas objektyviai analizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus ir skundžiamą sprendimą grindė galiojančiomis teisės normomis bei teismų praktika. ABTĮ suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė, jog bylos įrodymus vertina teismas, nei vienos iš proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. P. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios iš neteisėtų LAVL veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo ginčo esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas ir pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjas LVAT pateikė prašymą prie bylos pridėti Vilniaus apygardos administracinio teismo grąžintą atsikirtimą, nes jis sudarė pagrindą byloje priimti neteisingą sprendimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos pirmosios instancijos teismo pareiškėjui grąžintą atsikirtimą.

19. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

21. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nebuvo aktyvus, neišreikalavo papildomų įrodymų tikslu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą, nes ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia teismo pareigos surinkti nagrinėjamoje byloje ir tokius duomenis, kurių išreikalauti neprašė proceso šalys, t. y. pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atsikirtime į atsiliepimą neprašė teismo išreikalauti vaizdo medžiagos iš Kauno rajono vyriausiojo policijos komisariato, miesto kamerų. Net ir jeigu byloje būtų toks prašymas, ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020).

22. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas LAVL, tačiau nepateikė pagrįstų ir detalizuotų argumentų, pagrindžiančių atsakovo atstovo pateiktų duomenų suklastojimą. Priešingai nei pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, LAVL Turto valdymo skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. BD-2077 patvirtina, kad LAVL turi du techniškai tvarkingus, atitinkančius Konvojavimo taisyklių reikalavimus, automobilius, skirtus konvojuoti nuteistuosius su galima padėtimi (b. l. 93). Byloje esantis 2019 m. birželio 27 d. postų žiniaraštis Nr. 8-APS-4148 patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuotas vienas, specialiuoju automobiliu valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70–71), taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi valstybės institucijos oficialiai pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas vadovavosi išskirtinai atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo išsakytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų nevertino taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ar išimtinai vadovavosi tik atsakovo atstovo pozicija.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad LAVL nefiksavo jo nusiskundimų, vertintini kaip deklaratyvūs, nedetalizuoti bei nesuteikiantys pagrindo byloje esančias faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nekonstatuoti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas. Atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nukrypo nuo ginčo esmės (neturtinės žalos atlyginimo), nes nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė