2013-10-30 Nr. AB-7246-3-63-3-00023-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1355/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) su skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 1146 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose įtvirtinta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Teigė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 1146 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo. Vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota pagal turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį (gyvenamasis namas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams (vienbutis gyvenamasis namas) taikomas tarifas.

Atsakovas A. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30) nurodė su skundu sutinkantis iš dalies – sutinka mokėti vietinę rinkliavą nuo namų valdos įregistravimo dienos, t. y. nuo 2011 m. spalio 8 d.

Nurodė, kad pareiškėjo nurodytu adresu esantis žemės sklypas priklauso jam nuo 1999 m. gegužės 13 d., o gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma maždaug 2009–2010 metais. Tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pranešimų apie rinkliavą nerasdavo, konteineriai nebuvo pastatyti. Paskutinius 4 metus į namą atvažiuodavo retai, nes būdavo komandiruotėse užsienyje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu (b. l. 42–47) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1146 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pažymėjo, kad nors atsakovas daiktines teises Nekilnojamojo turto registre į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo tik 2011 m. spalio 18 d., tačiau pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas anksčiau. Iš pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 26), darytos 2010 m. lapkričio 8 d., matosi, kad gyvenamasis namas pilnai pastatytas, aptvertas tvora, jame yra užuolaidos, kas leidžia teigti, jog jis naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. 2010 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (8.17)-8R-438 nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra gyvenamas, todėl siūloma vietinę rinkliavą apskaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d. (b. l. 27). Atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos minėtame gyvenamajame name, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), teisinio vertinimo nekeičia, nes teisėkūros subjektas atskaitos tašku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Aplinkybės, kad atsakovas dažnai būna komandiruotėse (b. l. 31-33) ir jam nebuvo pateiktas konteineris, taip pat nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 50–51), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti.

Nurodo, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ užregistruota 2011 m. spalio 18 d., todėl vietinę rinkliavą turėtų mokėti nuo šios dienos. Paaiškina, kad paskutinius 4 metus į šią namų valdą atvažiuodavo retai, nes būdavo komandiruotėse užsienyje, jokių pranešimų apie rinkliavas negavo, jokie pareiškėjo pareigūnai atvykę nebuvo ir telefonu nesusisiekė, konteinerių nepastatė. Tuo laikotarpiu gyveno jam priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė nuotrauką ir patikrinimo aktą, neva patvirtinančius, kad namas buvo gyvenamas iki jo įregistravimo, tačiau iš tiesų tuo metu namas buvo dar neįrengtas ir negyvenamas, buitinių atliekų nesusidarė.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71–72) prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei susiformavusia teismų praktika, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 1146,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. K. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d..

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Dėl atsakovo argumentų, kad faktiškai jam nėra teikiama paslauga, nes jis nesukuria atliekų, kadangi ir pan., taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 6 punktą, galiojusį iki 2011 m. sausio 1 d. ir nuo šios datos galiojančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 3 punktą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad rinkliavos mokėtoju jis tapo nuo 2008 m. liepos 1 d., nes jam priklausantį gyvenamąjį namą nustatyta tvarka nekilnojamojo turo registre, kaip nekilnojamojo daikto objektą, įregistravo tik nuo 2011 m. spalio 18 d.. Teigia, kad iki tol šio būsto neturėjo ir juo nesinaudojo, todėl iš jo nepagrįstai prašoma priteisti rinkliavą už ankstesnį laikotarpį.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (registrą) pavesta organizuoti ir tvarkyti pareiškėjui (KRATC), kuris tai turi daryti (registruoti vietinės rinkliavos mokėtojus), vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus asmenis įrašyti į šį registrą, t. y., juos pripažinti šios rinkliavos mokėtojais yra kitų, valstybės įstaigų administruojamų, registrų duomenys bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą.

Byloje esanti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma patvirtina atsakovo teiginius, kad ginčo nekilnojamąjį turtą, teisės aktų nustatyta tvarka, jis šiame registre įregistravo tik 2011 m. spalio 18 d..

Į bylą yra pateiktas ir pareiškėjo 2010 m. lapkričio 8 d. atliktas patikros vietoje aktas, kuriuo yra užfiksuoti duomenys apie pastatytą bei naudojamą gyvenamąjį namą, kuris priklauso atsakovui (b. l. 26-27). Šiame akte taip pat padaryta išvada, kad vietinę rinkliavą už šį objektą iš pareiškėjo yra tikslinga skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d., tačiau kokiu teisiniu pagrindu bei kokių faktinių aplinkybių pagrindu nutarta atsakovą pripažinti šios rinkliavos mokėtoju nuo 2008 m. liepos 1 d., nenurodyta.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal minėtų nuostatų 6 punktą pareiškėjas yra įpareigotas registro duomenis atnaujinti pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, Vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją KRATC arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms.

Iš šio teisinio reguliavimo taip pat seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui.

Įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas jau 2010 m. turėjo bei naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau nepaneigė atsakovo teiginių, kad jis iki to laiko tokio objekto neturėjo.

Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas neįrodė ir savo reikalavimo pagrįstumo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti nustatyta tvarka pripažintas šios rinkliavos mokėtoju bei kad privalo už šį laikotarpį sumokėti vietinę rinkliavą.

Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas bei negali būti tenkinamas. Atitinkamai yra keičiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl priteistinos rinkliavos dydžio.

Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad vietinės rinkliavos dydis atsakovui už kiekvienus 2010 m. ir 2011 m. sudarė po 330 Lt (b. l. 24-25), todėl iš jo priteistos sumos dydis – 1146 Lt, mažintinas iki 660 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą.

Pareiškėjo UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo A. K. priteistą UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“ 1146 Lt vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., sumažinti iki 660 Lt (šešių šimtų šešiasdešimt litų) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas