f1936015-e838-40d1-9bdb-1cecc259f7cd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-327-245/2020 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00062-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Å iugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimÄ Nr. 93-31 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė :

1. E. J. (toliau – E. J.) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos) paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2024 m. vasario 28 d.

3. Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 93-31 buvo nutarta nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerÄ darbÄ vienÄ kartÄ skatintas. E. J. pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo – dirba VÄ® „M.“ darbininko pareigose, jo nuostata į darbÄ teigiama. Mokosi VÅ¡Ä® Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybės. Laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas Komisijos rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimÄ Nr. 93-31. Nutartyje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje E. J. nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų modelis, praeityje bendrininkų grupės įtaka. Nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, dėl ko negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimÄ Nr. 93-31. 5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nuteistojo teigimu, minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad jis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nepripažino Pasak E. J., tokia teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių aplinkybių, yra klaidinga ir turėjo tiesioginės reikÅ¡mės priimant skundžiamÄ nutartį bei sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo.

Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ Vilniau apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio matyti, kad savo kaltę jis pripažino iÅ¡ dalies. 5.2. E. J. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį nenurodė, jog nuteistasis yra vedęs, turi Å¡eimÄ , mažametę dukrÄ , taip pat, kad palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima. Nuteistojo teigimu, Å¡i aplinkybė taip pat turėjo įtakos priimant sprendimÄ . 5.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į Komisijos nutarimo argumentus, neatsižvelgė į tai, kad net ir bÅ«damas suėmime, E. J. buvo charakterizuojamas teigiamai.

Å i aplinkybė nepasikeitusi ir Å¡iuo metu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nuteistasis nurodo, kad dėl jo neapgalvoto elgesio kenčia Å¡eima, jis negali rÅ«pintis mažamečiu vaiku ir Å¡eimai yra reikalinga jo pagalba. E. J. sutinka, kad tai nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai neįvertino ir apie tai nepasisakė skundžiamoje nutartyje. 5.4. Pasak E. J., Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekcijÄ , laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, pažangÄ mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutÄ ir, kad tai neturėtų sutrukdyti iki galio realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui, pavojingumui, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei, lakoniÅ¡kai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti.

Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. 5.5. E. J. nurodo, kad teigiamai jį apibÅ«dinančių duomenų visuma Å¡iuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau galima jį taisyti ir neizoliuotÄ nuo visuomenės. IÅ¡ esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir visų veiksnių visuma sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad jis, bÅ«damas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalÅ«s bei du materialieji pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra:

a) nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra:

a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. J. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau aptarta aukščiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tini ir materialieji lygtinio paleidimo paleidimo pagrindai – inidividualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. J. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė – 46 balai pagal „OASys“, tačiau teismui bÅ«tina nustatyti, ar nuteistojo pažanga, mažinat nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – plano vykdymo laikotarpiu dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybės, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja nuteistųjų visuomeniniuose renginiuose bei nepažeidė teisės aktų. Pasimatymų bei laiškų pagalba palaiko socialinius ryšius su šeima.

Nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už stropų darbÄ vienÄ kartÄ skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Sutiktina, kad aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir patvirtina faktÄ , kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau visais atvejais bÅ«tina įvertinti visus nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis.

9. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad iÅ¡skiriami net keturi nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimų modelis, bendrininkų grupės įtaka praeityje, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Anksčiau teistas vienÄ kartÄ . Nusikaltimas, dėl kurio Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkesnis ir yra teisės pažeidėjui bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis – disponavo psichikÄ veikiančiomis medžiagomis.

Nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nuteistasis suvokia, kad Å¡i įtaka buvo vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Abejonių dėl E. J. pasiruoÅ¡imo laikytis įstatymų ir nebenusikalsti teismui kelia jo mÄ stymas ir elgesys. IÅ¡ byloje esančios socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė siekdamas tiesioginio atlygio. Svarbu ir tai, kad E. J. save linkęs pateikti labiau iÅ¡ teigiamos pusės, neigiamų savo bÅ«do bruožų įvardinti jis negeba bei neįžvelgia kÄ norėtų ir galėtų savyje pakeisti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal „OASys“ metodikÄ E. J. nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iÅ¡ kurių 20 balų yra statiniai, todėl likusius 26 dinaminius balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti keisti mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Teismas pažymi, kad E. J. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar pakankamai didelė – kiek daugiau nei 4 metai, todėl, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje.

Savo skunde nuteistasis iÅ¡skirtinai pabrėžia aplinkybę, kad turi Å¡eimÄ , palaiko su ja socialinius ryÅ¡ius, taip pat tai, jog Å¡eimai bÅ«tina jo pagalba. Teismas sutinka, kad minėtos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau vertinant jas visų kitų, neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad jos negali bÅ«ti laikomos esminėmis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto nuteistajam taikymo.

10. Apygardos teismas, įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad bÅ«tų galima spręsti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl Å¡ių aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. J. skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : Nuteistojo E. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. kovo 27 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė