f191955a-8564-4180-b438-05f9dd18f2d1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1181-658/2014(Proceso Nr. 2-28-3-01169-2013-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 114.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Didma“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-242-571/2014 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naras“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Didma“, tretiesiems asmenims N. S., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė bankrutuojanti UAB „Naras“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius pagal 2012-05-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija NAR Nr. 856508, 2012-05-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija NAR Nr. 856509, 2012-06-11 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija NAR Nr. 856512 negaliojančias nuo jų sudarymo momento;

2) taikyti restitucijÄ ir įpareigoti UAB „Didma“ grÄ Å¾inti BUAB „Naras“ mikroautobusÄ VWLT35,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir lengvÄ jį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės restitucijos taikyti natÅ«ra krovininiam automobiliui Mercedes Benz 1524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), restitucijÄ taikyti sumokant ekvivalentÄ pinigais ir priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Didma“ ieÅ¡kovei 7865 Lt;

3) priteisti ieškovei naudai iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos nuo 22990 litų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) įpareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti UAB „Didma“ į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 22990 Lt finansiniu reikalavimu;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti prieÅ¡ pat neteisminės bankroto procedÅ«ros UAB ,,Naras“ inicijavimÄ . Automobiliai parduoti už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, atliekant tarpusavio įsiskolinimų užskaitÄ . Å ie sandoriai pažeidė BUAB ,,Naras“ kreditorių interesus, suteikiant pirmenybę vienam iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovės kreditorių – UAB ,,Didma ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ .

Å ių sandorių UAB ,,Naras“ sudaryti neprivalėjo, o Å¡ių sandorių Å¡alys, juos sudarydamos, buvo nesÄ Å¾iningos. Atsakovės ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras“ direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50 % UAB „Naras“ ir UAB „Didma“ akcijų. Tai parodo, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma ieÅ¡kovės sunki finansinė padėtis ir ieÅ¡kovės nemokumas ginčijamų sandorių sudarymo metu (t.

I, b.l. 76-85).II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti BUAB „Naras“ administratorių įtraukti UAB „Didma“ į BUAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 22 990 Lt finansiniu reikalavimu, paliko nenagrinėtu (t. I, b.l. 182-183). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino automobilių pirkimo-pardavimo sandorius pagal 2012-05-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija NAR Nr. 856508, kuria parduotas automobilis Volvo S60 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-31 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija NAR Nr.856509, kuria parduotas mikroautobusas VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-06-11 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija NAR Nr.856512, kuria parduotas automobilis Mercedes Benz 1524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančias nuo jų sudarymo momento. Ä®pareigojo atsakovę UAB „Didma“ grÄ Å¾inti BUAB „Naras“ mikroautobusÄ VWLT35,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir lengvÄ jį automobilį Volvo S60, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 7 865 litus bei 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 7865 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad UAB ,,Naras“ 2012-04-01 negrÄ Å¾inus bankui kredito, UAB ,,Naras“ pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, ir įmonė tapo nemoki. Pagal 2012-04-30 UAB ,,Naras“ balanso duomenimis, įmonės turtas iÅ¡ viso sudarė 15 313 850 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 891 119 Lt. 2012-07-19 raÅ¡te BAB bankui SNORAS ieÅ¡kovo direktorius N. S. konstatavo, jog tarpinės finansinės atskaitomybės, sudarytos 2012-06-30 duomenimis, bendrovė tapo nemokia.

Tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, jog bendrovė buvo nemoki jau anksčiau, kuomet jau 2012 metų pradžioje ji iÅ¡ pelno ataskaitos matė, kad pelnas mažėja, o kreditoriniai įsipareigojimai auga, galutinė nemokumo riba buvo pasiekta 2012-04-24, kuomet sužinojo, kad kredito sutartis nebus pratęsta. IÅ¡ nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad UAB „Naras“ ne tik 2012 metų pirmÄ jį pusmetį, pagal savo buhalterinius dokumentus, bet ir pagal oficialų praneÅ¡imÄ jau žinojo apie savo įmonės nemokumÄ ir bÅ«dama nemoki 2012-05-31 sudarė 3 automobilių pirkimo pardavimo sandorius, tokiu bÅ«du tenkindama tik vieno iÅ¡ kreditorių UAB „Didma“ reikalavimus ir tuo sumažindama galimo realizuoti turto kiekį ir kainÄ , struktÅ«rÄ .

Nurodė, kad preziumuojama, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi N. S., buvęs UAB „Naras“ vadovas kartu su dukra turi daugiau nei pusę UAB „Naras“ akcijų ir daugiau nei pusę UAB „Didma“ akcijų. Teismas sprendė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės, nes sumažėjo ieÅ¡kovės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad automobiliai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainÄ (t.

II, b.l. 164-174). III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 1-4) atsakovė UAB „Didma“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Parduoti automobiliai nebuvo naudojami įmonės veikloje, todėl jų pardavimas buvo bÅ«tinas, siekiant iÅ¡saugoti nuo nuvertėjimo, nenaudojamų automobilių pardavimo vilkinimas bÅ«tų atnešęs įmonei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams papildomų nuostolių. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad panašų automobilį bankroto administratorius pardavė žymiai pigiau.

Teikdamas atsikirtimus, atsakovas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įmonės situacijÄ iki bankroto procedÅ«ros pradėjimo, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nelaikė svarbiomis, priimdamas sprendimÄ Ä¯ tai neatsižvelgė. Su pagrindiniu kreditoriumi banku Snoras kredito sutartis dėl 16 mln. Kredito gyvenamųjų namų kvartalui finansuoti buvo pasiraÅ¡yta 2007-05-30, o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2008-09-24. Prasidėjus pasaulinei krizei ir daugumai preliminarias sutartis pasiraÅ¡iusių bÅ«simų kvartalo gyventojų atsisakius toliau dalyvauti statybose, jau 2008 m. vasarÄ tapo aiÅ¡ku, kad nebus galimybių kredito grÄ Å¾inti laiku.

Bankas Snoras, papraÅ¡ytas nukelti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , pareikalavo pakeisti ir kitas kredito sutarties sÄ lygas – sumažino finansavimÄ 2 mln. litų bei pasunkino kitas kredito sÄ lygas, o terminÄ nukėlė labai trumpam laikotarpiui – tik iki 2009 m. sausio 24 d. Tokių kredito sÄ lygų nebuvo galimÄ Ä¯vykdyti ir bendrovė tapo nemokia jau 2009 m. pradžioje. Tuo metu statybos nebuvo užbaigtos, o jų nutraukimas bÅ«tų dar labiau padidinęs projekto nuostolingumÄ . Todėl įmonės vadovas, pasitikėdamas banko geranoriÅ¡kumu, sÄ Å¾iningai savo sÄ skaita užbaigė statybas, vykdė užbaigtų statybų priežiÅ«rÄ , pirkėjų paieÅ¡kÄ .

Iki pat banko praneÅ¡imo apie tai, kad bus keliama bankroto byla dar nebuvo visiÅ¡kai aiÅ¡kus projekto žlugimas. PrieÅ¡ingai, bankui nuo 2008 metų net 8 kartus sutinkant keisti kredito sÄ lygas, 2012 metai ekonominei krizei einant į pabaigÄ , pradėjo atsirasti butų pirkėjų, todėl pagrįstai tikėtasi, kad bankas ir toliau leis įmonei tęsti tokiÄ veiklÄ . UAB „Naras“ iki bankroto vykdė ir kitÄ veiklÄ , - prekybÄ buities prekėmis, tačiau „įklimpęs“ investicinis projektas Å¡iai veiklai labai trukdė, o bankui atsisakius suteikti visÄ kredito sumÄ â€“ įmonei teko panaudoti iÅ¡ prekybos gaunamas pajamas, todėl buvo juntamas didelis apyvartinių lėšų trÅ«kumas.

Todėl UAB „Naras“ buvo priversta restruktÅ«rizuoti savo veiklÄ , perkeldamas prekybÄ Ä¯ atskirus juridinius vienetus, nesusijusius su „įklimpusiu“ investiciniu projektu. Su kreditoriais buvo atsiskaitoma prekių likučiais. Tai buvo daroma atvirai ir sÄ Å¾iningai, žinant pagrindiniam kreditoriui bankui Snoras. Tokiu bÅ«du buvo iÅ¡saugotas ne tik bankui įkeistas turtas, bet ir atsiskaityta su visais kreditoriais – keliant bankroto bylÄ kreditorių sÄ raÅ¡e liko tik Snoro bankas, N. S., UAB „Didma“ ir einamieji kreditoriai, kuriems iÅ¡ esmės liko neatsiskaityta tik už paskutinį mėnesį.

Bankroto procedÅ«ros pradėjimo dienÄ prekių likučiai virÅ¡ijo visų kreditorių, iÅ¡skyrus, bankÄ , reikalavimus kartu paėmus. Resursų galėjo pritrÅ«kti tik banko reikalavimui visiÅ¡kai patenkinti, tačiau pagal tuo metu buvusiÄ bÅ«klę, bankui įkeistas turtas buvo vertinimas gerokai daugiau, negu visas jo reikalavimas kartu su palÅ«kanomis ir netesybomis. Teismas konstatavo, kad sudarydamas sandorius UAB „Naras“ vadovas žinojo apie įmonės nemokumÄ , o tai neatitinka tikrovės. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2012-04-24 banko Snoras darbuotojos siųstu laiÅ¡ku, taip pažeisdamas LR CPK 177 straipsnio 3 dalyje suformuotÄ Ä¯rodinėjimo priemonių leistinumo principÄ , nes 2007 m. gegužės 30 d.

Kredito sutartimi Å¡alys buvo susitarę dėl konkrečios informavimo tvarkos (susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu nebuvo numatytas), o minėtas praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas ne tik jÄ pažeidžiant, bet ir tuo metu atostogose buvusiai įmonės darbuotojai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtÄ laiÅ¡kÄ Ä¯monės vadovas gavo. Ä®monės vadovas iniciavo net kelis susitikimus su banko darbuotojais tiek Marijampolėje tiek centrinėje banko bÅ«stinėje, dėl ko 2012-06-06 į įmonę atvyko banko turto vertintojas nustatyti galimÄ Ä¯keisto turto vertę.

Tik po birželio 6 dienos banko vertintojo vizito galimai bankas nusprendė ne vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o inicijuoti bankrotÄ . Apie tai ir buvo informuotas UAB „Naras“ 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu. Taigi faktiÅ¡kai apie įmonės nemokumÄ tiek ieÅ¡kovė tiek atsakovė sužinojo jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Realizuodamas įmonei nereikalingÄ turtÄ ir /ar užsigulėjusias prekes už skolas, įmonės vadovas sudarė visiems kreditoriams vienodas galimybes ir jau dabar aiÅ¡ku, kad taip sumažino galimus kreditorių nuostolius dėl prekių nuvertėjimo daugiau kaip 10 kartų.Byloje yra įrodymai, patvirtinantys blogÄ automobilių bÅ«klę, be to atsižvelgtina į tai, kad automobilius pardavė prekybos įmonė, tad laikytina, kad sandoris sudarytas patyrusių darbuotojų, sugebančių tinkamai įvertinti rinkos sÄ lygas.

Nors ginčijamas sandoris yra tarp susijusių asmenų, tačiau nuginčyti jo kainÄ privalėjo ieÅ¡kovė. Teismui atmetus vidutinį statistinės rinkos kainos argumentÄ , teismas privalėjo vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais ir pripažinti, kad sandorio kainos neatitikimas rinkos kainai neįrodytas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. III, b.l.13-15) ieÅ¡kovė BUAB „Naras“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Automobiliai parduoti už sÄ lyginai nedidelę kainÄ susijusiai įmonei, neatlikus automobilių vertinimo, atliekant tarpusavio įsiskolinimų užskaitÄ . IeÅ¡kovė, pardavusi automobilius atsakovei ir vėliau atlikusi tarpusavio skolų užskaitÄ , patenkino nemaÅ¾Ä dalį iÅ¡imtinai UAB „Didma“ reikalavimo, prieÅ¡ingai nei realizuodama bankui įkeistÄ turtÄ , kai iÅ¡ gautų piniginių lėšų buvo atsiskaitoma ir su įkaito turėtoju ir dalis lėšų buvo skiriama kitoms UAB „Naras reikmėms“.IÅ¡ apeliaciniame skunde pateikto UAB „Naras“ veiklos paaiÅ¡kinimo akivaizdu, kad atsakovei buvo gerai žinomos viso ieÅ¡kovės veiklos detalės, nuo gyvenamojo namų kvartalo finansavimo bei statybos subtilybių iki vykdytos prekybos, taip pat sudėtingos finansinės padėties ir apyvartinių lėšų stygiaus.

Itin kritiÅ¡kai vertintini atsakovės teiginiai apie „nuostolingus UAB „Naras“ prekių likučius“ bei UAB „Naras“ vykdytos prekybinės veiklos perkėlimÄ Ä¯ kitas naujai įsteigtas įmones „nesusijusias su įklimpusiu investiciniu projektu“. Tai parodo, kad UAB „Naras“ ne visus kreditorius vertino vienodai, perkėlęs prekybinę veiklÄ Ä¯ kitas įmones, atsiskaitė tik su pasirinktais kreditoriais.Sudarius ginčo sandorius, ieÅ¡kovės turtas sumažėjo, neliko ginčijamais sandoriais perleisto turto kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui.

FaktÄ , kad automobiliai buvo perleisti už mažesnę nei rinkos kainÄ , pripažino ir pati atsakovė – byloje yra pateiktas 2013-01-04 raÅ¡tas, kuriame administratoriui siÅ«loma iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl 2012 m. gegužės-birželio mėn. transporto įsigijimo sandorių tarp UAB „Didma“ ir UAB „Naras“ primokant BUAB „Naras“ 12 000 Lt už ginčijamais sandoriais įsigytas transporto priemones. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. III, b.l.17-21) trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Bankroto procedÅ«ros metu buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie bylos nagrinėjimo metu sudarė 14 080 736,87 Lt. Pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui – pradelsti ieÅ¡kovės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir ieÅ¡kovė tapo nemokia. Apie tai, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas nebus pratęstas ir kredito sutartis yra laikoma nutraukta bankas pranešė 2012-04-24 raÅ¡tu. Atsakovei buvo gerai žinoma ieÅ¡kovės veikla, sudėtinga finansinė padėtis ir apyvartinių lėšų stygius, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei ginčo sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie faktinį ieÅ¡kovės nemokumÄ .

Po ginčo sandorių sudarymo, sandorių kaina buvo padengta daugiau kaip 40 % ieÅ¡kovės skolos atsakovei, tuo tarpu su banku po kredito sutartyje numatyto prievolės įvykdymo termino pasibaigimo (2012-04-01) tik apie 1,5 %, ir tai, tik iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ . Ginčo sandoriais buvo suteiktas pranaÅ¡umas vienam iÅ¡ ieÅ¡kovės kreditorių, sudarius ginčo sandorius, sumažėjo ieÅ¡kovės galimybės patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Byloje yra pateikti duomenys, kad bankroto procedÅ«ros metu nustatytos bankui įkeisto turto kainos yra apie 2,5 mln.

Lt mažesnės nei patvirtintas banko finansinis reikalavimas. Tad akivaizdu, kad lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ neužteks visiÅ¡kai patenkinti banko reikalavimÄ . Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar iÅ¡liko toks pats, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali bÅ«ti pažeidžiami kitais bÅ«dais, nesusijusiais su nemokumu. Nepatenkinti ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai bankroto byloje ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ .

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje kilo ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorių vertinimo kreditorių interesų pažeidimo aspektu klausimas.

Apeliantė nesutinka, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisės ir teigia, kad Å¡ie sandoriai buvo bÅ«tini tam, kad bÅ«tų sumažinti ieÅ¡kovės, kartu ir jos kreditorių nuostoliai.Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Naras“ 2012-05-31 pardavė atsakovei UAB „Didma“ lengvÄ jį automobilį Volvo S60 už 10 890 litų (t. I, .b. l.

8) bei mikroautobusÄ VW LT 35 už 4 235 litus (t. I, b.l.10), 2012-06-11 – krovininį automobilį MB 1524 už 7 865 litus (t. I, b.l. 9). Automobiliai buvo parduoti atliekant tarpusavio įsiskolinimų užskaitÄ , t.y. ieÅ¡kovės parduotų automobilių kaina buvo užskaityta už ieÅ¡kovės skolÄ atsakovei (t. I, b.l. 42). Neteisminė bankroto procedÅ«ra UAB „Naras“ buvo pradėta 2012-08-08 (t. I, b.l. 7). UAB „Naras“ ir UAB „Didma“ yra susiję asmenys, kadangi trečiasis asmuo N. S. buvo UAB „Naras“ direktorius ir nuosavybės teise valdė daugiau kaip 50 % UAB „Naras“ ir UAB „Didma“ akcijų (t.

I, b.l. 64, 98), be to abiejų įmonių akcininkai buvo trečiasis asmuo ir jo vaikai (sÅ«nus M. S. ir duktė E. M.).Dėl ieÅ¡kovės nemokumo kaip actio Pauliana sÄ lygos Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2012 m. gegužės 31 bei 2012 m. birželio 11 dienomis. Bankroto procedÅ«ra UAB „Naras“ buvo pradėta 2012-08-08. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoriu, pažeidžiančiu kreditoriaus teises, laikomas toks sandoris, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ä®monės nemokumas yra tos įmonės ekonominė bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar pajėgi su jais atsiskaityti.

Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas įmonei nesutampa su faktinės įmonės nemokumo padėties atsiradimu, t. y. įmonės ekonominis nemokumas visada atsiranda anksčiau, negu Å¡i bÅ«klė iÅ¡keliant bankroto bylÄ ar vykdant bankroto procesÄ ne teismo tvarka pripažįstama teisiÅ¡kai.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir AB banko SNORAS 2007 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 031-82144-000 (t.

II, b.l. 25-30), kuria ieÅ¡kovei buvo suteiktas 16 000 000 Lt kredito limitas daugiabučio gyvenamojo namo, trijų kotedžų bei dviejų sublokuotų gyvenamųjų namų statybai finansuoti (Kredito sutarties 3.1, 3.2 p.) iki 2008 m. spalio 24 d. ( Kredito sutarties 3.6.4 p.). Vėlesniais kredito sutarties pakeitimais buvo sumažintas kredito limitas bei pakeistas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas ir nustatyta galutinio atsiskaitymo data 2012 m. balandžio 1 d. (Papildomos susitarimo 3.6 p, t. II, b.l. 36). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nustatytu terminu kreditas grÄ Å¾intas nebuvo. 2012-05-01 skola bankui SNORAS siekė 13 429 866 Lt (t.

I., b.l. 90). Pagal balansÄ , sudarytÄ 2012-04-01 dienai UAB „Naras“ turėjo turto už 15 580 001 Lt (t. I, b.l. 86), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 115 631 Lt. 2012-04-30 įmonei priklausė turto už 15 313 850 Lt (t. I, b.l. 88), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 13 891 119 Lt. 2012 m. balandžio 1 d. UAB „Naras“ nuostoliai siekė 132 743 Lt (t. I, b.l. 87), o 2012 m. balandžio 30 d. 174 381 Lt (t.

I, b.l. 89). Byloje pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad 2012 m. gegužės 1 d. įmonė buvo pradelsusi įsipareigojimų už 13 891 118,43 Lt (t. I, b.l. 90-92). Taigi ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Naras“ nevykdė savo įsipareigojimų, įmonės veikla buvo nuostolinga, o jos pradelsti įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Naras“ buvo nemoki įmonė CK 6.66 straipsnio prasme.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Naras“ nebuvo žinoma apie UAB „Naras“ nemokumÄ . Visų pirma paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovės vadovo žinojimo apie UAB „Naras“ nemokumÄ yra prieÅ¡taringi. Viena vertus apeliaciniame skunde yra teigiama, kad bankui pakeitus kredito sutarties sÄ lygas jų nebuvo galima įvykdyti ir įmonė nemoki tapo jau 2009 metų pradžioje (apeliacinio skundo 2 psl., 2-os pastraipos 6-11 eilutės).

Kita vertus įrodinėjama, kad įmonės vadovui nebuvo žinoma apie įmonės nemokumÄ , kadangi praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ buvo perduotas sutartyje nenumatytu elektroniniu laiÅ¡ku ir ne pačiam įmonės vadovui, todėl faktiÅ¡kai apie įmonės nemokumÄ tiek ieÅ¡kovė tiek atsakovė sužinojo po ginčijamų sandorių sudarymo, t.y. tik gavę 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imÄ kuriame nurodoma, kad nuspręsta ne vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o inicijuoti bankroto procesÄ .

Byloje pateiktos elektroninių laiÅ¡kų kopijos patvirtina (t. II, b.l. 60-77), kad su banku SNORAS visus klausimus derino E. M., kuri yra tiek ieÅ¡kovės ir atsakovės akcininkė bei trečiojo asmens N. S. dukra, be to pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats trečiasis asmuo pripažino, kad E. M., padėdama savo tėvui, atsakinėdavo į elektroninius laiÅ¡kus (t. II, b.l. 141). Pažymėtina, kad pats trečiais asmuo neteigia, jog apie gautÄ praneÅ¡imÄ jam nebuvo žinoma, tik nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad minėtÄ laiÅ¡kÄ Ä¯monės vadovas gavo.

Todėl tai, kad banko raÅ¡tas apie sutarties nutraukimÄ buvo iÅ¡siųstas ne įmonės vadovui, bet toje įmonėje dirbančiai jo dukrai, kuri pagal susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ palaikė ryÅ¡ius tarp banko SNORAS ir UAB „Naras“ derinat visus klausimus, susijusiu su investiciniu projektu, nepakeičia paties fakto, kad bankas informavo UAB „Naras“ apie tai, kad paskolų komiteto posėdyje buvo nuspręstas nutraukti UAB „Naras“ kredito sutartį. Be to, nagrinėjamu atveju, įmonės nemokumas sietinas ne su praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo diena, bet su 2012 m. balandžio 1 d., t.y. su momentu kuomet pasibaigė terminas kredito grÄ Å¾inimui.

Iki Å¡io termino pabaigos tarp ieÅ¡kovės ir AB banko SNORAS nebuvo pasiraÅ¡ytas sutarties pakeitimas, kuriuo bÅ«tų pratęstas kredito grÄ Å¾inimo terminas. Pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui ir UAB „Naras“ negrÄ Å¾inus kredito – UAB „Naras“ įsipareigojimai bankui tapo pradelstais įsipareigojimais. Ä®monės vadovui, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovei bei atsakovei, turėjo bÅ«ti žinoma apie termino grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ pasibaigimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo ginčo sandorio Å¡alių žinojimÄ apie įmonės nemokumÄ susieti su praneÅ¡imo iÅ¡ banko gavimo data.

Apeliantė taip pat nepagrįstai ginčo sandorio Å¡alių žinojimo apie UAB „Naras“ nemokumÄ sieja su banko Snoras 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu, kuriuo bankas SNORAS įspėjo UAB „Naras“, kad per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos nesumokėjus visos skolos bankas kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. I, b.l. 113), kadangi kreditoriaus pasirinktas jo teisių gynybos bÅ«das (ar kreipimasis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ar priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pradėjimas) nepakeičia įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, t.y. niekaip neįtakoja įmonės mokumo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki įmonė pripažintina pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su kredito sutarties sÄ lygomis, jų modifikavimu, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi kredito sutarties sÄ lygų teisėtumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl kreditorių teisių pažeidimo Viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų yra ta, kad sudarytas sandoris turi pažeisti bent vieno kreditoriaus interesus ir teises.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; jei skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju yra aktuali įstatymo nuostata, kurioje sandoriu, pažeidžiančiu kreditoriaus interesus yra laikomas sandoris, kuriuo skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas ir plėtodamas actio Pauliana instituto taikymo praktikÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Å is aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais.BÅ«tinumÄ sudaryti sandorį, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, gali nulemti verslo logika, kadangi kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto.

Dėl Å¡ios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ , arba jam savo esme analogiÅ¡kas turto perleidimo už skolÄ sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainÄ . Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis.

PrieÅ¡ingai, tokie sandoriai gali bÅ«ti naudingi skolininkui, kartu ir jo kreditoriams, pvz., kai perleidžiamas tiesiogiai įmonės veikloje nenaudojamas ir taip pajamų nesukuriantis skolininko nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Kreditoriaus įsipareigojimų sumažinimas tokio turto sÄ skaita tuo momentu gali atitikti ir kitų kreditorių interesus, nes taip sumažinami finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudaromos prielaidos juos visiÅ¡kai įvykdyti. Kita vertus, toks perleidimas gali pažeisti kitų kreditorių interesus, jeigu įmonės mokumas yra tokios bÅ«klės, kai veiklos nutraukimas ir proporcingas kreditorių reikalavimų tenkinimas įmonės turto verte geriausiai atitinka kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos nagrinėjamoje byloje, nes ginčijami sandoriai savo esme yra skolininkui priklausančio turto perleidimas, mokėtinÄ už turtÄ sumÄ Ä¯skaitant į prieÅ¡prieÅ¡inius atsakovės reikalavimus, o perleistas atsakovei turtas – transporto priemonės, kaip nurodė trečiasis asmuo ir atsakovė, nebuvo tiesiogiai naudojamos įmonės veikloje ir nebÅ«tinos iÅ¡laikyti nuosavybėje ieÅ¡kovės tolimesnei veiklai vykdyti.

Aplinkybės, kad perleistos priemonės nebuvo naudojamos ir/ar bÅ«tinos ieÅ¡kovės veiklai bankroto administratorius byloje neginčijo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad realizuodamas įmonei nereikalingÄ turtÄ ir/ar užsigulėjusias prekes už skolas, įmonės vadovas visiems kreditoriams sudarė vienodas galimybes ir sumažino kreditorių nuostolius dėl galimo nuvertėjimo daugiau kaip 10 kartų. IÅ¡ byloje surinktų duomenų apie UAB „Naras“ finansinę bÅ«klę sandorių sudarymo metu akivaizdu, kad pagrindinis įmonės kreditorius buvo bankas SNORAS ir bÅ«tent nuo UAB „Naras“ finansinių pajėgumų įvykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus priklausė tolimesnis įmonės likimas.

Ä®monei neturint resursų grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ tolimesnis veiklos vykdymas praktiÅ¡kai nebuvo įmanomas, nes įmonės balanse apskaitytas turtas tik nežymiai virÅ¡ijo įmonės finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai. Todėl iki termino grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ pasibaigimo momento, t.y. iki 2012 m. balandžio 1 d. UAB „Naras“ neradus finansinių galimybių grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir/ar nepasiraÅ¡ius kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriomis bÅ«tų pratęstas kredito grÄ Å¾inimo terminas ir /ar nesikreipus į teismÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo tapo akivaizdu, kad įmonė nebus pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir veiklos nutraukimas bei kreditorių reikalavimų tenkinimas įmonės turto verte yra neiÅ¡vengiamas.

Ä®monės nemokumo atveju neretai įmonės turto nepakanka visiems kreditorių reikalavimams padengti, todėl siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ Ä®monių bankroto įstatyme (toliau Ä®BÄ®) yra nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka (35 straipsnis). Ä®statyme įtvirtintos tvarkos tikslas yra teisingai paskirstyti ribotÄ bankrutuojančios įmonės turtÄ taip, kad kreditoriai, atgautų bent dalį skolos ir iÅ¡vengti situacijos kai vienas ar keli kreditoriai atgauna skolÄ ar dalį skolos, o kiti kreditoriai neatgauna nieko.

Nagrinėjamu atveju, transporto priemonių perleidimas mokėtinÄ už turtÄ sumÄ Ä¯skaitant į prieÅ¡prieÅ¡inius atsakovės reikalavimus, niekaip negalėjo padėti įmonei iÅ¡vengti bankroto. Be to, atsižvelgtina į tai, kad buvo perleistos transporto priemonės, t.y. ne koks nors greitai gendantis ar prekinę vertę prarandantis turtas, kuris dėl savo pobÅ«džio turėtų bÅ«ti greitai realizuojamas. Teismas pripažįsta, kad transporto priemonių vertė ilgainiui mažėja, tačiau atsižvelgiant į laiko tarpÄ nuo ginčijamų sandorių sudarymo (2012-05-31, 2012-06-11) iki bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo (2012-08-08) teismas sprendžia, kad dviejų mėnesių laiko tarpas nebÅ«tų turėjęs didelės įtakos transporto priemonių vertės kritimui.

Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad perleistų transporto priemonių iÅ¡laikymas, nors ir nenaudojamų įmonės veikloje, reikalavo didelių finansinių sÄ naudų, dėl kurių bÅ«tų buvę neracionalu šį turtÄ iÅ¡laikyti įmonės nuosavybėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad įmonės, turinčios finansinių sunkumų, turtas buvo perleistas mokėtinÄ už turtÄ sumÄ Ä¯skaitant į prieÅ¡prieÅ¡inius atsakovės reikalavimus, kas reiÅ¡kia (net ir tuo atveju kai turtas yra perleidžiamas už jo rinkos kainÄ ), kad perleidus turtÄ sumažėjo UAB „Naras“ turimo turto kiekis ir dėl to kiti įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų iÅ¡ įmonei priklausiusio turto.

Taigi vienam kreditoriui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės galimybės atgauti dalį skolos, o prieÅ¡ingu atveju, t.y. nesant sudarytų ginčo sandorių – iÅ¡ perleisto turto bÅ«tų buvę tenkinami visų kreditorių reikalavimai proporcingai jų reikalavimų dydžiui. UAB „Naras“ bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 13 530 401,67 Lt (t. I, b.l. 41), bankroto procedÅ«ros metu nustatyta bendra įkeisto nekilnojamojo turto kaina yra 11 268 309,58 Lt (t. II, b.l. 50), prekių realizavimo kainos dėl visiÅ¡kai sustojusios jų realizacijos sumažintos 70 %, suteikti įgaliojimai administratoriui atskirais atvejais prekės kainÄ sumažinti iki 90 %.

Statybinių medžiagų sÄ raÅ¡e esančioms prekėms realizavimo kainos sumažintos 85 %, nerealizuotoms prekėms per mėnesį laiko, realizavimo kainas nutarta sumažinti 95 % ir pardavinėti komplekse (t. II, b.l. 48-48). Taigi akivaizdu, kad UAB „Naras“ priklausančio turto nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, kas reiÅ¡kia, kad sandorio Å¡alims buvo gerai žinoma UAB „Naras“ finansinė padėtis bei negalimumas įvykdyti visų pradelstų piniginių prievolių, kÄ beje patvirtina ir atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų turinys.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , remdamasis įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 7 p.). Nustatyta, kad atsakovės kreditorinis reikalavimas iki ginčo sandorių sudarymo siekė 51 593,10 Lt (t. I, b.l. 90). Sudarius ginčo sandorius atsakovei buvo padengta 44,56 % įsiskolinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d.) buvo atsiskaityta ne iÅ¡skirtinai su vienu kreditoriumi (atsakove), o su keletu, tenkinant jų reikalavimus visa apimtimi arba iÅ¡ dalies.

Tačiau faktas, kad buvo atsiskaitoma su keletu kreditorių, savaime nereiÅ¡kia, kad kitų kreditorių interesai nėra pažeidžiami, jeigu vieno ar kelių iÅ¡ jų itin didelės sumos reikalavimai patenkinami visiÅ¡kai ar beveik visiÅ¡kai, kai tuo tarpu kitiems kreditoriams apskritai nepatenkinama net dalis reikalavimų, arba patenkintoji dalis yra neproporcingai maža. IÅ¡ byloje esančių 2012-05-01 bei 2012-06-30 kreditorių sÄ rašų (t. I, b.l. 90-93) matyti, kad su dalimi kreditorių buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, UAB „Didma“ kreditorinis reikalavimas sumažėjo nuo 51 593,10 Lt iki 31 390,97 Lt.

Tuo tarpu kreditoriaus banko SNORAS buvo padengta tik 1% kreditorinio reikalavimo, o valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas iÅ¡augo. Taigi įvertinus tai, kad UAB „Naras“ ginčo sandorių sudarymo metu finansinė padėtis buvo tokia, kad įmonės veiklos nutraukimas ir proporcingas kreditorių reikalavimų tenkinimas įmonės turto verte geriausiai atitiko įmonės kreditorių interesus, bÅ«dama nemoki įmonė UAB „Naras“ suteikė pirmenybę atgauti įsiskolinimÄ su juo susijusiam asmeniui ir tuo pačiu pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti bent proporcingai atitinkamÄ dalį atsiskaitymo pagal turimas reikalavimo teises, sandoriai nebuvo bÅ«tini, tam, kad užtikrini UAB „Naras“ veiklos tęstinumÄ bei nesumažino įmonės patiriamų nuostolių, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Naras“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko sÄ Å¾iningo asmens, veikiančio visų kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, veiksmus.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nesirėmė byloje esančiais įrodymais apie blogÄ perleistų automobilių bÅ«klę ir nepripažino, kad sandorio kainos neatitikimas rinkos kainai neįrodytas.

Å is argumentas pateiktas neįsigilinus į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog automobiliai perleisti už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas nelaikė, jog turtas perleistas už per maÅ¾Ä kainÄ . Sandoriai pripažinti pažeidžiančiais kreditorių teises ne dėl to, kad jų kaina neatitiko rinkos kainos, bet dėl to, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama nemoki, ginčo sandoriais suteikė pirmenybę su ieÅ¡kove susijusiam kreditoriui taip pažeisdama kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl turto kainos atitikimo rinkos kainai, kaip beje ir nevertina byloje esančio atsakovės pateikto pasiÅ«lymo už perleistas transporto priemones papildomai sumokėti ieÅ¡kovei 12 000 Lt (t. I, b.l. 94), kadangi dėl to nėra apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 700 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t.

III, b.l. 28), todėl pagal CPK 98 straipsnyje įtvirtintas taisykles atmetus apeliacinį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ apeliantės. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės– uždarosios akcinės bendrovės „Didma“ (į.k. 151214459, buveinės adresas:

Marijampolės sav. Marijampolės m. Geležinkelio g.

3) ieškovei– bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Naras“ (į.k. 151133110, buveinės adresas: Marijampolės sav. Marijampolės m. Geležinkelio g. 3) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Virginija Gudynienė Nijolia Indreikienė Nerijus Meilutis