f190bb79-e746-495a-bc55-f00e8ffcabf7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-968-462/2012Teisėja Zita Romanovaitė                                                   (Proceso Nr. 1-31-1-00223-2012-8)                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                           1.2.5.4.; 1.1.7.2.3.                                                                                                                                                                                                                                                                                                               (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,nuteistajam A.

R., gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. 6 mėnesiams viešųjų darbų ir įpareigotas per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį teismas tenkino visiÅ¡kai.

IÅ¡ nuteistojo A. R. priteisė 271,45 Lt žalos atlyginimÄ Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. R. nuteistas už tai, kad 2012-02-14, apie 19.00 val., bute, esančiame Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, įžeidinėjo žmonÄ D. R. necenzÅ«riniais žodžiais, priėjo prie jos ir laikydamas rankoje peilį pagrasino jÄ užmuÅ¡ti, po to du kartus rankos kumščiu smogė jai į deÅ¡inės pusės smilkinį, padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ (Å«maus periodo lengvos formos trauminę galvos smegenų ligÄ ), tai sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Apeliaciniu skundu A.

R. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendį ir baudžiamojoje byloje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis mano, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas prieÅ¡taringai vertino liudytojo J. B. parodymus ir nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiosios D. R. parodymais, kaip teisingais ir vieninteliais įrodančiais nusikalstamos veikos faktÄ . Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų apie nuteistojo A.

R. praneÅ¡imus į Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemÄ apie tai, jog D. R. jį sužalojo.Apeliantas mano, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes visos byloje esančios abejonės buvo aiÅ¡kinamos ne jo naudai, yra nuteistas dėl veikos, kuri objektyviai neįrodyta.Apeliantas įsitikinęs, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡vadas padarė remdamasis liudytojo J. B. prieÅ¡taringais parodymais. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad „tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigÅ«nas J.

B. nuo įvykio dienos praėjus apie pusei metų negalėjo atsiminti, ar nukentėjusioji D. R. buvo sužalota, nepaneigia jos sužalojimo fakto“. PrieÅ¡ingai, liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, kad sužalojimų nesimatė (b. l. 125–126). Taip pat byloje esantis 2012-03-12 liudytojo apklausos protokolas patvirtina J. B. tuos pačius nuoseklius parodymus (b. l. 45).Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, pripažindamas neabejotinai įrodytÄ jo kaltę, nepagrįstai rėmėsi tik specialisto iÅ¡vada apie D.

R. sumuÅ¡imÄ ir pačios D. R. parodymais. Kadangi nukentėjusioji kreipėsi į specialistÄ praėjus parai laiko po įvykio, negalima atmesti galimybės apie jos nesÄ Å¾iningus veiksmus dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių. Tai, kad nukentėjusioji D. R. ne kartÄ su juo elgėsi nesÄ Å¾iningai apkalbėdama dėl tariamai pavartoto smurto, patvirtina faktas apie nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2012-06-25 nutarimu jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nebuvo įrodyta jo kaltė, po to, kai buvo apklausti liudytojai, kurie paneigė D.

R. duotus melagingus parodymus. Nutarime prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkti įrodymai duoda pagrindÄ vertinti nukentėjusiosios D. R. parodymus kritiÅ¡kai ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. R. tendencingai duoda parodymus dėl A. R. veiksmų dėl jos. Dėl minėto D. R. melagingo pareiÅ¡kimo jis labai nukentėjo, buvo sulaikytas ir uždarytas areÅ¡tinėje dvi paras. Å io įrodymo neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi jis jam buvo įteiktas tik 2012-08-16 ir tik po to, kaip pats paprašė.

Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vienÄ nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams. Teismas nepakankamai iÅ¡analizavo A. R. palankius parodymus ir netinkamai įvertino jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis.Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo padarytos iÅ¡vados, kuriomis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, yra pagrįstos ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, ne teisme iÅ¡tirtais įrodymais, o tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais.

Nuteistasis A. R. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti.Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. R. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., yra įrodyta visiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog nuteistasis A. R., suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai ir grasindamas nužudyti, suvokė, kad vartoja smurtÄ prieÅ¡ žmonÄ , ir norėjo taip veikti, ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiosios D. R., liudytojų J. B., E. R. parodymai, 2012-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 438/12 (03), 2012-02-22 specialisto iÅ¡vada Nr. G 371/12 (03), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2012-03-26 raÅ¡tas, Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ charakteristika ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tuo, kad apylinkės teismas įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vienÄ nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinantiems įrodymams. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Ä®rodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Nukentėjusioji D. R. pirmosios instancijos teisme 2012-08-14 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad „...įvykio metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas...2012-02-14 apie 19 val. vyras užsipuolė jÄ , nes ji neatsakė į jo telefono skambučius. Vyras buvo iÅ¡gėręs, grÄ sino užmuÅ¡ti, rankose laikydamas virtuvinį peilį, grÄ sino papjauti, jog ji pradėjo skyrybų procesÄ , jai atrodė, jog realiai įvykdys savo ketinimus. Grasinimas atrodė realus. Po to jis du kartus smogė į galvÄ , dėl ko ji pasijuto blogai, pykino, todėl atsigulė ant sofos.

Policijos tÄ vakarÄ nekvietė, nes vyras grÄ sino užmuÅ¡ti, jeigu bus apie tai praneÅ¡ta policijos pareigÅ«nams, atėmė telefonÄ . Sakė: „Pabandai užmuÅ¡iu“. Ryte skaudėjo galvÄ , vyras buvo paėmęs pasÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ . PapraÅ¡ius vyro Å¡iuos dokumentus grÄ Å¾inti, jis dokumentų neatidavė. Dokumentai atsirado tik po savaitės. Kitos dienos rytÄ vyras vėl pradėjo jÄ užgaulioti, konfliktuoti, tada ji paskambino policijai. Policijoje paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ dėl dokumentų pavogimo ir sumuÅ¡imo iÅ¡vyko į ligoninę....“ (b. l. 124–125).

IÅ¡ byloje esančio nukentėjusiosios D. R. 2012-02-15 pareiÅ¡kimo matyti, kad 2012-04-14 vakare buvęs vyras apie 19.00 val. jai grįžus iÅ¡ darbo puolė su peiliu, davė smÅ«gius jai į galvÄ . Policijos nekvietė, nes buvo iÅ¡tikta Å¡oko ir bijojo smurtaujančio A. R. Vyras yra nuolat agresyvus, smurtaujantis. Kitos dienos ryte norėjo vykti į ligoninę, nes labai svaigo galva, po sumuÅ¡imo blogai jautėsi, norėjo vykti pas gydytojÄ . Tada pastebėjo, kad iÅ¡ namų yra dingę jos vairuotojo pažymėjimas, pasas ir asmens tapatybės kortelė.

Tuomet į namus iÅ¡sikvietė policijÄ (b. l. 3). IÅ¡ byloje esančio 2012-02-23 liudytojos D. R. apklausos protokolo matyti, kad „...2012-02-14 apie 19 val. ji grįžo į namus, esančius Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Namuose buvo vyras. Jai įėjus į namus, vyras pradėjo keiktis, jÄ Ä¯Å¾eidinėti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Po to pasiėmęs iÅ¡ virtuvės peilį, pradėjo juo mosikuoti jai aplink veidÄ sakydamas, kad „užmuÅ¡iu tave kurva, tu padavei skyrybom“, sakė, kad yra jam neiÅ¡tikima.

Ji jo bijojo, nes jis yra agresyvus, todėl stengiasi su juo gražiuoju. Ji bijo, kad jis gali smogti, nes jis yra girtas, labai agresyvus, neprognozuojamas. Po to jis smogė jai du kartus kumščiu į deÅ¡inės pusės smilkinį. Po suduotų smÅ«gių, ji nukrito, apsvaigo ir nugriuvo į lovÄ . Tuo metu nukrito į lovÄ ir gulėjo, nežinojo kÄ daryti, nes galva sukosi, buvo Å¡okas...“ (b. l. 21–22). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios parodymai bÅ«tų nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems bei teismo nustatytoms kitoms faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡vadas padarė remdamasis liudytojo J. B. prieÅ¡taringais parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis neturi pagrindo Å¡io liudytojo parodymų vertinti kaip prieÅ¡taringų. Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Byloje esantis liudytojo J. B. apklausos 2012-03-12 protokolas patvirtina, kad 2012-02-15 dirbant kartu su vyr. patruliu L. P. apie 12.50 val. iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame Minijos g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, sutuoktinis A. R. yra agresyvus, puola ant jos, atėmė jos asmens dokumentus. Atvykus minėtu adresu moteris paaiÅ¡kino, kad jÄ 2012-02-14 sumušė vyras ir kad jis yra paėmęs jos dokumentus. Ji sakė, kad vyksta skyrybų procesas. IÅ¡ vyro elgesio matėsi, kad jis yra agresyvus, buvo nervingas. Jis kalbėjo su jais pakeltu tonu. Jis Å¡aukė ir ant savo žmonos. Jis priekaiÅ¡tavo, kad ji neva turi jaunÄ meilužį (b. l. 45–46). Liudytojas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad „...2012-02-14 sutuoktinių konfliktÄ pamena.

Konfliktas kilo dėl to, jog vyras nedavė dokumentų žmonai. Atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ jų butÄ , muÅ¡tynių pėdsakų Å¡eimoje nesimatė. Žmonai patarė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl dingusių dokumentų. Vyras teigė dokumentų neėmęs, sakė, kad jį žmona peiliu užpuolė, rodė peilį, taip pat teigė, kad žmona turi meilužį. Vyro elgesys buvo panaÅ¡us į paranoiko. KÄ nurodė žmona, nepamena, sužalojimų nebuvo matyti. Moteris elgėsi ramiai, o vyras daug kalbėjo.

Vyras buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ dėl užpuolimo, tačiau teigia, kad žmona jį buvo suplėšiusi...“ (b. l. 125–126). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Å¡io liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, daro iÅ¡vadÄ , kad jie yra pakankamai logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, todėl teigti, kad jie yra prieÅ¡taringi, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigÅ«nas J.

B. nuo įvykio dienos praėjus apie pusei metų negalėjo atsiminti, ar nukentėjusioji D. R. buvo sužalota, nepaneigia jos sužalojimo fakto, tuo labiau, kad liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietÄ D. R. paaiÅ¡kino, kad vyras jÄ sumušė. Taigi apylinkės teismas įvertinęs Å¡io liudytojo parodymus dėl jų motyvuotai pasisakė, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokių Å¡ių įrodymų vertinimu. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje vidiniam įsitikinimui taip pat labai svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi yra nuteistojo ir nukentėjusiosios dukters E. R. duoti parodymai. E. R. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad „...2012-02-14 vakarÄ namo buvo grižusi trumpam, namuose buvo abu tėvai. Po kurio laiko grįžusi neįtarė, kad tarp tėvų bÅ«tų kilęs konfliktas.

Apie tarp tėvų įvykusį konfliktÄ kitÄ dienÄ jai papasakojo mama. Jinai mama patikėjo, nes tėvas užgauliodavo, žemindavo motinÄ ir jÄ muÅ¡davo, stumdydavo, ji ir pati buvo nukentėjusi nuo tėvo smurto, tai pastebėjo mokyklos socialinė pedagogė. Tėvas, mama bei ji gyvena tame pačiame bute, Minijos g., tėvas tik neilgam buvo išėjęs gyventi kitur. Tėvas nėra alkoholikas, bet mama su jokiu sugyventiniu negyveno. Paskutiniu metu tėtis jai yra davęs pinigų, bet pastoviai jÄ iÅ¡laiko mama ir močiutė...“ (b. l. 126–127).

Konstatuotina, kad Å¡ie liudytojos parodymai tiesiogiai neįrodo nuteistojo kaltės dėl grasinimo nužudyti, nors buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tačiau Å¡ie liudytojos parodymai leidžia teismui spręsti apie nuteistojo elgesį su nukentėjusiÄ ja artimojoje aplinkoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosekliam vidinio teismo įsitikinimo apie nuteistojo asmenybę susidarymui bei jo galimÄ elgesį su kitais jo aplinkoje esančiais asmenimis taip pat atsižvelgtina į byloje esančiÄ Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ A.

R. charakteristikÄ (b. l. 81). IÅ¡ Å¡ios Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ direktorės paraÅ¡ytos charakteristikos matyti, kad A. R. dirbdamas Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“ savo elgesiu žalojo vaikus, o į kolektyvÄ Ä¯nešė destrukcijos, sumaiÅ¡ties, baimės, įtampos, nesaugumo vaikams ir darbuotojams. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusioji kreipėsi į specialistÄ praėjus parai laiko po įvykio, todėl negalima atmesti galimybės jos nesÄ Å¾iningiems veiksmams dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai susipažinusi su byloje esančiomis 2012-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 438/12 (03) bei 2012-02-22 specialisto iÅ¡vada Nr. G 371/12 (03), daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka teismo nustatytas kitas faktines baudžiamosios bylos aplinkybėms, taip pat jas sugretinus galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie D. R. padarytus sužalojimus, jų lokalizacijÄ ir padarymo aplinkybes. 2012-03-05 specialisto iÅ¡vada Nr. G 438/12 (03) patvirtina, kad D. R. sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2012-02-15, tai neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui.

Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis – galva, kuri buvo sužalota tiesiogiai ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kontaktavus su kietu buku daiktu. D. R. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: galvos sumuÅ¡imas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas (Å«maus periodo lengvos formos trauminio galvos smegenų liga) (b. l. 17–18). Taip pat byloje esanti 2012-02-22 specialisto iÅ¡vada Nr. G 371/12 (03) patvirtina, kad pats A. R. ekspertui nurodė, jog 2012-02-14, apie 21–22 val., namuose sutuoktinė smogė su plaktuku (mėsai muÅ¡ti) į krÅ«tinę bei juosmens kairę pusę, taip pat sužalojo peiliu apatinę lÅ«pÄ ir kairį žastÄ .

Po sužalojimo į medicinines įstaigas nesikreipė. Specialistas iÅ¡vadoje konstatavo, kad A. R. padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairiame priekiniame pavirÅ¡iuje, kairio klubakaulio sparno projekcijoje, kairiojo žasto virÅ¡utinio bei vidurinio trečdalių iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Minimus sužalojimus A. R. galėjo įgauti dėl keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais į Å¡ias sritis. Poodinių kraujosruvų spalva (rezorbacijos stadija) leidžia teigti, kad Å¡iuos sužalojimus A.

R. patyrė maždaug prieÅ¡ 5–8 paras laiko iki objektyvios apžiÅ«ros, galbÅ«t ir apžiÅ«rimojo nurodytu laiku, t. y. 2012-02-14 (b. l. 84). Taigi specialistas nustatė, kad pas nuteistÄ jį rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nors apeliantas buvo nurodęs, jog nukentėjusioji jį sužalojo peiliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad D. R. neneigė gynusis nuo smurtaujančio kaltinamojo, o besigindama galėjusi suduoti jam, tačiau ji neigė, jog naudojo peilį ar juo dÅ«rė.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis bÅ«tų iniciavęs kokį nors procesÄ dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas tinkamai neįvertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų apie nuteistojo A. R. praneÅ¡imus į Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemÄ apie tai, jog D. R. jį sužalojo, yra nepagrįsti. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2012-03-26 raÅ¡tas patvirtina, kad peržiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro Informacinę sistemÄ , 2012-02-14 nuo 21.00 iki 00.00 val. nebuvo užfiksuotas A.

R. praneÅ¡imas iÅ¡ tel. „(duomenys neskelbtini)“, apie tai, kad Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, jo žmona prieÅ¡ jį yra agresyviai nusiteikusi ir jį sužalojo (b. l. 79). Å is raÅ¡tas patvirtina, kad nuteistasis A. R. nurodomu metu į BendrÄ jį pagalbos centrÄ nesikreipė, todėl jo nurodomus teiginius nėra pagrindo vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. A. R. byloje yra pateikęs mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus „Tele 2“ telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2012-02-01–2012-02-29 iÅ¡klotinę, iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡ telefono Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo skambinta tris kartus į telefono numerį 022: 2012-02-14 22.02.14–22.00.17 val., ryÅ¡io trukmė 00.00.54 val., 212-02-14 22.02.20 val. ryÅ¡io trukmė 00.05.16 val., 2012-02-15 13.02.00 val., ryÅ¡io trukmė 00.01.00 val.

Å i iÅ¡klotinė tik gali patvirtinti, jog iÅ¡ minėto numerio tris kartus buvo renkamas Nr. 022 ir galbÅ«t bendraujama trumpais pokalbiais, tačiau nei kas, nei dėl kokių priežasčių skambino Å¡iuo numeriu iÅ¡ Å¡ios pateiktos iÅ¡klotinės nėra aiÅ¡ku. Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad A. R. suprasdamas, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia D. R., keldamas jai baimę, kad priverstų jÄ paklusti savo valiai, ir norėdamas taip elgtis, laikydamas rankoje peilį pagrasino jÄ užmuÅ¡ti, po to du kartus rankos kumščiu smogė jai į deÅ¡inės pusės smilkinį, sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo A. R. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Jis neabejotinai padarė kaltinime jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Todėl apeliacinis skundas dėl A. R. iÅ¡teisinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Paskirdamas bausmę nuteistajam A. R. pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę.

A. R. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ . Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Byloje esantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2012-06-25 nutarimas patvirtina, kad Å¡iuo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl A. R. ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-00650-12 medžiagoje, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymo (b. l. 141–142).

Tačiau Å¡ioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-1-00650-12 tyrimas buvo atliekamas dėl kito įvykio, t. y. įtariant, kad A. R. 2012-04-30, apie 09.00 val., namuose, adresu Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, tyčia plaukų džiovintuvo laidu smaugė žmonÄ D. R. taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ (b. l. 141). Todėl Å¡is prokurorės priimtas nutarimas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje D. R. galėjo duoti tendencingai parodymus dėl A. R. veiksmų dėl jos, kurių jis bÅ«tų nepadaręs. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių – vieÅ¡uosius darbus ir jų vykdymo trukmę nustatė artimÄ numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui.

Be to, įpareigojo nuteistÄ jį per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui, tai yra nustatė mažesnį valandų skaičių per mėnesį nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡io įpareigojimo dydis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo paskirta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis yra optimalus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta.

ApeliantÄ iÅ¡teisinti, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                 Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                                                           Dalius Jocys Savinijus Katauskas