A-556-2967-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2967/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00442-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 24; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 70.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

vertėjaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo ir rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 6-19), kurį patikslino (b. l. 32-33), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 ir 2011 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 0-2-(1.5)-1580; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atlyginti jam padarytą 1 000 Lt materialinę žalą ir 2 000 Lt nematerialinę žalą, ir 3) įpareigoti atsakovą patenkinti 2011 m. gegužės 9 d. prašymą, suteikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011, kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį.

Pareiškėjas prašyme teismui, kuris buvo gautas 2012 m. gegužės 2 d. (b. l. 148-149), nurodė, kad jo skundo trečiasis reikalavimas, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovą patenkinti 2011 m. gegužės 9 d. prašymą, suteikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011, kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo nutartį, neteko prasmės ir iš skundo reikalavimų prašė pašalinti, o kitus skundo reikalavimus prašė nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, jog jis kreipėsi į Tarnybą 2011 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. gegužės 19 d. su prašymais teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teigė, kad, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 3 dalį, kasacinį skundą turi surašyti advokatas, jei kasatorius neturi aukštojo teisinio išsilavinimo. Tarnyba skundžiamu 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi tokia pagalba jam teikiama daugiau kaip trijose bylose.

Atsakovas 2011 m. gegužės 25 d. priėmė raštą Nr. 0-2-(1.5)-1580, kuriuo netenkino pareiškėjo 2011 m. gegužės 19 d. prašymo, kadangi pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl kasacinio skundo parengimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamame rašte nurodo klaidingus duomenis, jog jam kreipimosi metu 5 bylose teikiama antrinė teisinė pagalba, kai tuo tarpu, pareiškėjo teigimu, teisinė pagalba tuo metu yra teikiama tik trijose bylose, t. y. pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. balandžio 12 d. ir 2011 m. gegužės 9 d. sprendimus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad materialinę žalą sudaro pašto išlaidos ir išlaidos už skundų, kurie buvo pateikti į įvairias valstybės institucijas, vertimus. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog turtinę žalą sudaro žyminiai mokesčiai, sumokėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2070-582/2009 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (po 199 Lt), bylos dokumentų kopijavimo paslaugos (36 Lt), vertimo paslaugos nuo 2007 metų apytiksliai sudaro 1 500 Lt. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu iš pareiškėjo priteista 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 59 Lt žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą šioje byloje pareiškėjas taip pat sumokėjo 65 Lt žyminio mokesčio.

Moralinė žala, pareiškėjo teigimu, pasireiškė negatyviomis pasekmėmis dėl to, kad baigiasi terminai paduoti skundą teismui, tačiau ginčas iki šiol liko neišspręstas, nes neteikiama teisinė pagalba. Be to, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam padarė neturtinės žalos, nes jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

Patikslintame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš atsakovo neveikimo, nurodė, jog neteikdamas jam antrinės teisinės pagalbos atsakovas sukelia pareiškėjo nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, valdžios organais, teisingumu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 40-44) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog skundžiamu 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi sprendimo priėmimo momentu V. S. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 5 skirtingose bylose. Informaciją apie pareiškėjui teikiamos antrinės teisinės pagalbos skaičių atsakovas buvo gavęs iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Duomenų apie tai, kad pagal skundžiamame sprendime įvardintus sprendimus antrinė teisinė pagalba yra užbaigta ar nutraukta, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo, o abejoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsakovas 2012 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1474-1357, kuriuo nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo manymu, patenkinus pareiškėjo prašymą, reg. Nr. TP-1-(2.1)-1474, ginčo dalykas dėl atsakovo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo ir 2011 m. gegužės 25 d. rašto yra išnykęs. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl prašė bylą dalyje dėl sprendimo ir rašto panaikinimo nutraukti, o skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 156-161) skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 ir 2011 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 0-2-(1.5)-1580. Teismas priteisė pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti 2011 m. gegužės 9 d. pareiškėjo prašymą, suteikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011, kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, nutraukė. Skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą 2011 m. gegužės 6 d. su prašymu (Tarnyboje gautas 2011 m. gegužės 9 d.), reg. Nr. TP-l-(2.1)-1474, teikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėjui sprendimo priėmimo metu teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, todėl, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 19 d. pateikė Tarnybai (Tarnyboje gautas 2011 m. gegužės 20 d.) prašymą, reg.

Nr. TP-1-(2.1)-1616, suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo. Tarnybos 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 0-2-(1.5)-1580 pareiškėjo 2011 m. gegužės 19 d. prašymas buvo paliktas nenagrinėtinu, kadangi buvo pripažintas analogišku Tarnyboje 2011 m. gegužės 9 d. gautam prašymui, reg. Nr. TP-l-(2.1)-1474. Tarnyba 2012 m. balandžio 3 d. priėmė naują teigiamą sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1474-1357, kuriuo nusprendė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl advokatės G.

R. ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, atlyginimo. Tokiu būdu, pareiškėjo 2011 m. gegužės 9 d. ir gegužės 19 d. pateikti prašymai buvo patenkinti ir išspręsti teigiamai. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas atsisako šios dalies skundo ir tokį jo prašymą patenkino. Teismas administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., 101 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo nuomone, visi kiti jo skunde nurodyti reikalavimai išliko aktualūs ir nepriklausomai nuo to, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo jam suteikė antrinę teisinę pagalbą, turėtų būti nagrinėjami iš esmės ir teismo įvertinti, kadangi šiais neteisėtais sprendimais jam padaryta bendra 3 000 Lt žala.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ankstesnis atsakovo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 ir 2011 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 0-2-(1.5)-1580 panaikinti nebuvo. Tokiu būdu konstatavus, kad tuo pačiu klausimu vis dar galioja keli iš esmės prieštaringi sprendimai, pareiškėjo reikalavimu teismas ginčijamus administracinius aktus panaikino. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais.

Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011, kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, suteikimo. Atsakovas objektyviai netyrė bei nevertino faktinės aplinkybės, ar iš tiesų pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, į šį skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat patikimai nenustatė, ar antrinė teisinė pagalba pagal kai kuriuos sprendimus jau nebuvo teikiama ar buvo pasibaigusi.

Taigi atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas, priimdamas teigiamą sprendimą, šiuos neteisėtus veiksmus pats pripažino. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju faktinis pagrindas - neteisėti atsakovo veiksmai, iš kurių kildinama žala, neginčijamai nustatytas, tačiau išlaidos, pareiškėjo manymu, sudarančios turtinės žalos dydį, objektyviai neįrodytos, yra abejotinos kilmės ir nesietinos su neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos įrodymų instituto kontekste, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A556-1639/2008), administracine byla Nr. A4-180/2007.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą teismui nustatyti būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl neteisėtų Tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 ir 2011 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 0-2-(1.5)-1580 pareiškėjui kilusios turtinės žalos atlyginimo, todėl nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, susidariusią dar 2007 metais.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos patyrimo faktą. Kiti pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl jo reikalavimas dėl 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti ir 3 000 Lt neturtinę žalą. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Materialios (piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Teismas atkreipė dėmesį, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad nepagrįsto sprendimo priėmimas sukėlė jam emocinę ir dvasinę depresiją, dvasinius išgyvenimus. Kitus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos kompensavimo teisėjų kolegija vertino kaip neįrodytus ir nepagrįstus, nes susieti pareiškėjo nurodytas aplinkybes - egzistavimą kankinimo sąlygomis, patirtas kančias, neturėjimą elementarių buities patogumų, nuolatinį psichologinį traumavimą - su atsakovo veiksmais ir ginčijamu sprendimu ginčui aktualiu laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo.

Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Konkrečiu atveju Tarnyba nepagrįstai apribojo pareiškėjo galimybę gauti reikalingą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011, kasaciniame procese Lietuvos Aukščiausiame Teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, taip apginant galimai jo pažeistus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, patirti dvasiniai išgyvenimai, viršiję įprastinių išgyvenimų ribas, emocinė depresija ir dvasinė skriauda savo pobūdžiu ir intensyvumu patenka į atlygintinos neturtinės žalos sampratą, t. y. sudarė pagrindą atsirasti toms neigiamoms pasekmėms, kurios nurodytos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeistų vertybių pobūdį ir pakenkimo intensyvumą, trukmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, tai, kad 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu galimai sukelti neigiami padariniai tebuvo pašalinti 2012 m. balandžio 3 d. Tarnybos sprendimu suteikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, taip pat tai, jog pareiškėjo teisė į gynybą vis tik buvo realizuota, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teise nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, nusprendė, kad 300 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas.

III. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 163-165) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Vien tik paaiškinimų apie patirtą turtinę ir neturtinę žalą nepakanka, o faktas apie Tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-227 panaikinimą nesudaro pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

2. Šiuo momentu nėra eliminuota galimybė gauti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, siekiant apginti galimai pažeistus jo interesus, paduodant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl advokatės G. R. ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, atlyginimo. Tarnybos nuomone, 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas TP-2-(2.2)-12-T-1474-1357 teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra pakankama moralinė satisfakcija. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 300 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 186-187) prašo atsisakyti priimti atsakovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o taip pat palikti nepakeistą teismo 2012 m. gegužės 14 sprendimą ir pagal galimybes priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovui atnaujinti terminą apeliacinio skundo padavimui nėra jokių įstatyminių pagrindų todėl, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tarnybine padėtimi, ir ignoruoja teismo autoritetą. Teismas, vadovaudamasis humaniškumo, protingumo ir teisingumo principus, gali priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1474-2227 ir 2011 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 0-2-(1.5)-1580 bei priteisė pareiškėjui V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinį skundą pateikusi Tarnyba nesutinka su sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas iš esmės ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes galima teigti, kad pareiškėjas patyrė papildomų nepatogumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), kurių jis nebūtų pajutęs, jei Tarnyba nebūtų atlikusi nepagrįstų veiksmų. Valdžios institucija prieš priimdama sprendimą galėjo ir turėjo visiškai įsitikinti savo sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškėjui iš principo buvo atimta galimybė pasinaudoti teise į kasaciją, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. vis dėl to padarė dvasinę skriaudą, sukėlė neigiamas emocijas, ir tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, vertintiną pinigais. Aritmetinė neturtinės žalos išraiška pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo teisė paduoti kasacinį skundą vis tik buvo realizuota, o konkrečios sumos nustatymą nulėmė ir teisingumo bei protingumo kriterijai.

Šioje plotmėje pažymėtina ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kuri taip pat įgalina pripažinti teisėtu bei pagrįstu Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

„Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės - galingo mechanizmo - savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Realus žmogaus teisių ir laisvių apgynimas ne visada apsiriboja vien valdžios institucijų veiksmų pripažinimu neteisėtais. Neretai tam, kad būtų atlyginta už patirtą skriaudą, priimtini sprendimai susiję su piniginiu atlygiu nukentėjusiajam nuo valstybės institucijų veiksmų, aišku, kai tam yra visos reikalingos įstatymų leidėjo numatytos sąlygos.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius