f18cdb92-5f0c-4af7-bb73-aa1e9dccfc3e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-217-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00178-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 3.3.1.18.1(S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dalės Burdulienės ir Mindaugo Å imonio,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lorem“ dėl darbo teisių gynimo.                          Teisėjų kolegija              n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 1–5) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. DGKS-455 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ , atsakovės 2016 m. birželio 10 d. įsakymÄ Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę pripažinti prieÅ¡taraujančiu įstatymams, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 21,12 Eur kelionės į DGK posėdį iÅ¡laidų, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. tarp atsakovės ir jo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 33, kuria jis priimtas į vairuotojo–ekspeditoriaus pareigas. Atsakovės 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16/18 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotę, tačiau 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 16/23 atsakovė jį iÅ¡ komandiruotės atÅ¡aukė. 2016 m. liepos 29 d. ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ po komandiruotės pabaigos.

DGK 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atskirų darbo sutarties sudėtinių dalių prieÅ¡taravimo įstatymams, o praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtu. DGK nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Å ioje byloje ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti argumentus dėl darbo sutarties prieÅ¡taravimo įstatymams. Be to, DGK nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia.

IeÅ¡kovas nurodė su tokia pozicija nesutinkantis, nes jo reikalavimai nėra tapatÅ«s nagrinėjamiems kitose civilinėse bylose. ReikalavimÄ dėl darbo sutarties nuostatų pripažinimo prieÅ¡taraujančiomis įstatymams ieÅ¡kovas nurodė reiÅ¡kiantis dėl to, kad darbo sutartis bÅ«tų nutraukta teismo sprendimu, todėl DGK privalėjo įvertinti darbo sutarties nuostatų teisėtumÄ . 2016 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 16/18 darbdavys nenurodė ieÅ¡kovo komandiruotės trukmės, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį.

Å is darbdavio veiksmas sukÅ«rė jam galimybę 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 16/23 atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komandiruotės, iÅ¡vengiant pareigos dėl nuo 2016 m. liepos 1 d. padidėjusios minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) padidinti ieÅ¡kovo darbo užmokestį, kad jis atitiktų MMA, padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 1,3 (darbo sutarties 3 p.). TokiÄ darbdavio pareigÄ nulėmė darbo sutarties 5, 7 ir 10 punktų nuostatos, pagal kurias ieÅ¡kovas privalėjo vežti krovinius užsienio valstybėse.

Dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas nurodė patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 1 500 Eur.Atsakovė atsiliepimu (b. l. 28–29) nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl darbo sÄ lygų, kurios įstatymams neprieÅ¡tarauja, ieÅ¡kovas su jomis sutiko, vykdė darbo funkcijas. Atsakovės vertinimu, įsakymas dėl ieÅ¡kovo siuntimo į komandiruotę yra įmonės lokalinis aktas, kuris neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normoms.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė DGK naujÄ praÅ¡ymÄ su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nenurodydamas, jog teisme nagrinėjami jo turtiniai reikalavimai, kildinami iÅ¡ darbo sutarties sÄ lygų. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 padidinus MMA iki 380 Eur, atsakovei nekilo pareiga keisti darbo sutarties 3 punkto, nes darbo sutartyje nebuvo nustatytas minimalus darbo užmokestis. Atsakovė ieÅ¡kovui iÅ¡laidas, susijusias su tarnybine komandiruote, atlygino pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.

99. Tiek vykstant į komandiruotę, tiek jos metu ieÅ¡kovas jokių pretenzijų, praÅ¡ymų atsakovei neteikė, savo veiksmais patvirtino, kad sutinka su komandiruotės reikmėms iÅ¡mokėta suma. Grįžęs iÅ¡ komandiruotės ieÅ¡kovas pateikė atsakovei dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines iÅ¡laidas, o atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu 2016 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (b. l. 66–74) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 230 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 5,38 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartimi ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, jam nustatytas 456 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 p.), darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitÄ ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte (sutarties 5 p.).

Sutartyje įtvirtinta darbdavio teisė 50 proc. sumažinti dienpinigius (sutarties 7 p.). Tos pačios dienos įsakymu ieÅ¡kovas iÅ¡siųstas į komandiruotę į DanijÄ . Atsakovė 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 16/23 atÅ¡aukė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komandiruotės nuo 2016 m. liepos 2 d. Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas supažindintas 2016 m. liepos 1 d.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo nagrinėjami kitose civilinėse bylose.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti neteisėtais 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartį Nr. 33 ir jos vykdymÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos. Teismas konstatavo, kad Å¡alys aptarė privalomÄ sias darbo sÄ lygas – darbo sutartyje numatyta darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo sutarties rÅ«Å¡is (neterminuota), darbo apmokėjimo sÄ lygos, nustatytas iÅ¡bandymo laikotarpis ir kt. IeÅ¡kovas sutartį pasirašė ir jÄ vykdė. Teismas pažymėjo, kad įsakymas dėl ieÅ¡kovo siuntimo į komandiruotę nėra sudėtinė darbo sutarties sÄ lyga.

Tai lokalinis teisės aktas, kuriame nustatyti individualÅ«s darbdavio reikalavimai darbuotojui. Ä®sakyme konkrečiai ir aiÅ¡kiai nustatytos pareigos ieÅ¡kovui ir įmonės buhalterijai, įsakymas atitinka darbdavio lokaliniams teisės aktams keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovė tinkamai taikė mokesčių paskaičiavimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančius įstatymus ar poįstatyminius aktus. Ä®sakyme dėl vykimo į komandiruotę atsakovei nenurodžius jos trukmės nebuvo pažeistos ar ribotos ieÅ¡kovo teisės. Be to, atsakovė neturėjo pareigos pasiaiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, dėl kokių priežasčių jį atÅ¡aukė iÅ¡ komandiruotės, nes darbdavys vienasmeniÅ¡kai sprendžia, kokius lokalinius norminius teisės aktus priimti.Netenkinęs ieÅ¡kinio teismas atmetė iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 21,12 Eur kelionės iÅ¡laidų atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu (b. l. 79–85) ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, tenurodė sutinkantis su DGK 2017 m. sausio 23 d. sprendimu, tačiau nenurodė konkrečių tokio sutikimo motyvų ir argumentų.Teismas be pagrindo taikė DK ir poįstatyminių aktų redakcijas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d.

Turėjo bÅ«ti taikomas teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nuspręsdamas vertinti dienpinigių normas, teismo sprendimus kitose civilinėse bylose, kuriose nustatyti faktai nesusiję su nagrinėjamu ginču, o dėl ginčo esmės, t. y. 2016 m. birželio 10 d. įsakymo teisėtumo, nepasisakė.Nuo 2016 m liepos 2 d. atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komandiruotės jis nebuvo informuotas apie kitÄ jo darbo funkcijų atlikimo vietÄ . Kadangi 2016 m. birželio 10 d.

įsakyme nebuvo nurodyta komandiruotės trukmė, ieÅ¡kovas tikėjosi, kad jo darbo funkcijų atlikimo vieta ir toliau liks 2016 m. birželio 10 d. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nurodyta Danijos Karalystė. Dėl to, kad UAB „Lorem“ įsakymas neatitiko DK nuostatų, ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes jam neatvykus į darbÄ adresu Veisiejų g. 11-27, Druskininkai buvo žymimos pravaikÅ¡tos. Darbdavys ieÅ¡kovui po 2016 m. birželio 30 d. įsakymo priėmimo jokia forma nebuvo nurodęs kitos darbo vietos.Teismas nenurodė argumentų, kodėl atsakovė neturėjo pareigos pasiaiÅ¡kinti dėl darbuotojo netikėto atÅ¡aukimo iÅ¡ komandiruotės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 90–92) atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio normos nustato, jog ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas iki DK įsigaliojimo, sprendžiamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nagrinėjo ir analizavo reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas, o darbo bylų nagrinėjimo ypatumai leidžia teismui iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti įsakymÄ dėl siuntimo į komandiruotę prieÅ¡taraujančiu įstatymų nuostatoms yra nepagrįstas, nes tai nėra sudėtinė darbo sutarties sÄ lyga.

Atsakovė su ieÅ¡kovu 2016 m. birželio 10 d. susitarė dėl visų darbo sutarties sÄ lygų, su kuriomis ieÅ¡kovas sutiko. 2016 m. birželio 10 d. įsakymas yra įmonės lokalinis aktas, kuris neprieÅ¡tarauja įstatymui, be to, ieÅ¡kovas su įsakymu susipažino pasiraÅ¡ytinai, jo neginčijo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, negalėjo bÅ«ti tenkintas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ .              Teisėjų kolegija             k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡ darbo santykių kylančių teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti be pagrindo taikė iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksÄ (toliau – DK), kuris ginčijamo sprendimo priėmimo metu negaliojo. Šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ . Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, bÅ«tent iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK taikomas ginčams, kai ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki 2017 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. vasario 24 d. Be to, 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios. Å i nuostata lemia, kad po ginčijamų veiksmų atlikimo pasikeitęs teisinis reglamentavimas negali turėti įtakos galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai darbdavio atliktų veiksmų teisėtumui, Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti vertinami bÅ«tent pagal jų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ . Ä®vertinusi nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad kilusiam ginčui taikyti 2017 m. liepos 1 d. redakcijos DK nebuvo pagrindo.Teisėjų kolegija nepagrįstais, nepaneigiančiais ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl nemotyvuoto sprendimo ir išėjimo už ieÅ¡kinio ribų.

Vadovaujantis CPK 417 straipsniu, byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Å i norma, kartu su CPK 413 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas darbo bylose taikomas iÅ¡imtiniais atvejais, kuria teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį teismas bylos nagrinėjimo metu įvertina darbuotojo pozicijÄ dėl galimo jo teisių pažeidimo ir kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendžia įvertindamas jo esmę.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu konkretų darbdavio aktÄ â€“ 2016 m. birželio 10 d. įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo siuntimo į komandiruotę, akcentavo galimÄ jo su darbdaviu sudarytos darbo sutarties sÄ lygų neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Tiek dėl sutarties sÄ lygų teisėtumo, tiek ir dėl ginčijamo 2016 m. birželio 10 d. įsakymo pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė. Be to, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime įvardijo kitus tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilusius ginčus dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir atsiskaitymo su atleistu darbuotoju tinkamumo, Å¡iais klausimais atskirai nepasisakydamas ir galimų ieÅ¡kovo teisių pažeidimų papildomai nevertindamas.

Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, ar vertinti, jog teismas neteisėtai išėjo už reikalavimo ribų, nėra pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 417 str.). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja, kad jo teises darbdavys pažeidė priimdamas neteisėtÄ 2016 m. birželio 10 d. įsakymÄ dėl siuntimo į komandiruotę bei vėliau 2016 m. birželio 30 d. įsakymu ieÅ¡kovÄ iÅ¡ komandiruotės atÅ¡aukdamas. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iais darbdavio veiksmais buvo pažeisti teisės aktų ir Å¡alių sudarytos darbo sutarties reikalavimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundÄ argumentus, taip pat ginčijamo sprendimo motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbdaviui priimant įsakymus dėl ieÅ¡kovo siuntimo į komandiruotę ir atÅ¡aukimo iÅ¡ komandiruotės ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos. Ginčijamu 2016 m. birželio 10 d. įsakymu (b. l.

8) ieÅ¡kovui įsakyta 2016 m. birželio 11 d. vykti į komandiruotę į DanijÄ , komandiruotės tikslu nurodant krovinių gabenimÄ Danijoje – Vokietijoje, pavedant buhalterijai apmokėti teisės aktuose numatytas iÅ¡laidas, įpareigojant ieÅ¡kovÄ informuoti atsakovės buhalterijÄ kiekvienos darbo savaitės pabaigoje apie tiksliÄ buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę. IeÅ¡kovas įsakymo neteisėtumÄ sieja su tuo, kad įsakyme nenustatyta komandiruotės trukmė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkÄ . Komandiruotės sÄ naudos, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktu, priskiriamos prie sÄ naudų, nuo kurių yra leidžiami mokestiniai atskaitymai. BÅ«tent mokesčių apskaičiavimo tikslais Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje apibrėžta komandiruotės įforminimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Pelno mokesčio įstatyme 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos darbdavio pareigos įsakyme dėl komandiruotės nurodyti komandiruotės trukmę nesilaikymas nėra susijęs su ieÅ¡kovo teisėmis ir pareigomis.

Å ios pareigos nesilaikymas gali turėti įtakos mokestine prasme vertinant komandiruotės sÄ naudas, tačiau nelemia pačios komandiruotės neteisėtumo ar darbuotojo teisių pažeidimo.Be to, kaip teisingai nurodoma ginčijamame sprendime, komandiruotės pabaiga buvo įforminta savarankiÅ¡ku 2016 m. birželio 30 d. priimtu įsakymu (b. l. 9). Jokiame teisės akte nėra ribojama darbdavio teisė atÅ¡aukti darbuotojÄ iÅ¡ komandiruotės. PrieÅ¡ingai, DK 93, 228–229 straipsniuose įtvirtintos darbo sutarties Å¡alių pareigos, pagal kurias darbdaviui suteikta prerogatyva nustatyti darbo organizavimo tvarkÄ , o darbuotojas privalo tokios tvarkos laikytis.

Toks teisinis reglamentavimas taip pat paneigia ieÅ¡kovo argumento dėl 2016 m. birželio 10 d. įsakymo dėl komandiruotės turinio įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams pagrįstumÄ . Net ir tuo atveju, jeigu įsakyme dėl komandiruotės bÅ«tų buvusi nurodyta komandiruotės trukmė, 2016 m. birželio 30 d. įsakymo priėmimas sÄ lygotų komandiruotės pabaigÄ ir įpareigojimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ komandiruotės sugrįžti. Å i iÅ¡vada paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad ginčijamo įsakymo turinys galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovui sprendžiant dėl jo pareigos vykti į darbÄ kitu adresu, nei nurodytas siunčiant ieÅ¡kovÄ Ä¯ komandiruotę.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimas yra iÅ¡spręstas kitoje civilinėje byloje (Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-47-314/2017), todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pakartotinai vertinti ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumu, nėra pagrindo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodytos darbo sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti vertinamos kaip neteisėtos nei jas vertinant atskirai, nei siejant su įsakymu dėl ieÅ¡kovo siuntimo į komandiruotę ar ieÅ¡kovo atÅ¡aukimu iÅ¡ komandiruotės. 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartimi (b. l.

6) ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, jam nustatytas 456 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 p.), darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitÄ ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte (sutarties 5 p.). Sutartyje įtvirtinta darbdavio teisė 50 proc. sumažinti dienpinigius (sutarties 7 p.). Tarp Å¡alių nekilo ginčo nei dėl ieÅ¡kovo pareigybės, nei dėl to, kad jam, kaip vairuotojui ekspeditoriui, galėjo bÅ«ti taikoma speciali darbo laiko apskaitos tvarka, kad susitardamos dėl delspinigių dydžio mažinimo Å¡alys teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Darbo sutarties 3 punktu nustatytas ieÅ¡kovo darbo užmokestis virÅ¡ijo MMA, todėl teisinio reglamentavimo pokyčiai, pagal kuriuos nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA padidėjo nuo 350 Eur iki 380 Eur, nenulėmė darbo sutarties sÄ lygos neteisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo“, darbuotojo, kurio darbo užmokestis yra mažesnis nei MMA, padauginta iÅ¡ koeficiento 1,3, siuntimo į komandiruotę sÄ naudoms taikomas kitoks apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu režimas, taip pat kitokia tokių sÄ naudų panaudojimo pelno mokesčio bazei sumažinti tvarka, tačiau pati savaime tokia situacija negali bÅ«ti vertinama kaip teisės aktų, o kartu ir darbuotojo teisių pažeidimas.

Kaip neturintį įtakos ginčijamo įsakymo teisėtumui teisėjų kolegija vertina ir ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jo su atsakove sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje (b. l.

7) buvo numatyta jo atsakomybė už žalÄ , padarytÄ vykdant atsakovės partnerių Danijoje nurodymus. DK 256 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta darbo sutarties Å¡alių teisė susitarti dėl konkrečių darbų ir vertybių, kuriuos vykdant darbuotojui bus taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė. Konkretus susitarimas kolektyvinėje sutartyje apribojo ieÅ¡kovo materialinę atsakomybę, tačiau nesusiaurino jo darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Pripažinęs, kas pagrindinis materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl pažeidimu padarytos žalos bei su teisių gynimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimo.Apibendrindama nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamais darbdavio veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiamas atsakovės iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, atlyginimas – 242 Eur (b. l. 93) (CPK 93 str., 98 str.), kuris nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 090,31 Eur).

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Lorem“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. ?Teisėjai                                                                 Marius Bartninkas                                                                  Dalė Burdulienė Mindaugas Å imonis