f18bc643-a977-4553-82ae-38cd52decf2c · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1078-856/2015Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00016-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.5; 3.3.2.4. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. R. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1570-339/2015, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , n u s t a t ė:

I.  Ginčo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi priėmė ieÅ¡kovo K. R. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovams M. G., M. V., D. V., tretiesiems asmenims TelÅ¡ių rajono 2-ojo notaro biuro notarei N.U., TelÅ¡ių rajono 4-ojo notaro biuro notarei L. B., TelÅ¡ių rajono 3-ojo notaro biuro notarui G. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir civilinę bylÄ nutraukė (3 t., 82–83 b. l.).TelÅ¡ių rajono apylinkės teisme 2015-06-29 gautas ieÅ¡kovo K.

R. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį ir priimti sprendimÄ Å¡ioje byloje, sustabdyti vykdymo procesÄ pagal TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 ir 2015-06-11 nutartis. Nurodė, kad susipažinęs su ekspertizės aktu dėl močiutės S. R. sveikatos bÅ«klės, jo nesuprato, ir, supratęs, kad reikės mokėti dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsisakė nuo ieÅ¡kinio.

Gavęs TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį sužinojo, kad jo močiutė sirgo lėtine smegenų galvos iÅ¡emija, nepatikslinta demencija ir kitomis ligomis. Be to, sirgdama Å¡iomis ligomis S. R. prisidėjo prie ieÅ¡kovo tėvo A. R. nužudymo. 2015-06-10 kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Testatorė S. R. pasirašė testamentÄ jau sirgdama, jausdamasi silpnai, todėl ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad testatorė nesuprato, jog pasiraÅ¡ydama po žodžiais „visÄ turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų“ nesuprato, jog Å¡iuo testamentu visÄ turtÄ palieka svetimam žmogui.

Testatorė esminiai suklydo, jeigu bÅ«tų sveiko proto, tokio testamento nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ (3 t., 145–147 b. l.). Teismas nurodė, jog K. R. 2015-05-06 nutartyje teismo iÅ¡dėstytus teiginius vertina neteisingai. Teismas, nagrinėdamas atsakovų praÅ¡ymÄ skirti ieÅ¡kovui baudÄ dėl nepagrįsto kreipimosi į teismÄ , pasisakė apie pirminius duomenis, kurių pagrindu ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nes abejojo S. R. galėjimu suprasti savo veiksmų esmę pasiraÅ¡ant ginčijamus dokumentus.

Tai, jog S. R. galimai sirgo lėtine galvos smegenų iÅ¡emija, nepatikslinta demencija ir kitomis ligomis, buvo nurodyta jau ieÅ¡kovui pateikiant ieÅ¡kinį, iÅ¡klausius J. V. parodymus, tačiau 2014-11-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, jog S. R. nesirgo kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl kurios bÅ«tų negalėjusi suprasti sudaromų sandorių esmės. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2015-05-06 nutartyje nekonstatavo jokių S. R. sveikatos sutrikimų, o tik apibÅ«dino paties ieÅ¡kovo prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ turėtus duomenis, dėl ko jo kreipimosi į teismÄ nepripažino nesÄ Å¾iningu elgesiu ir neskyrė baudos.

IeÅ¡kovo teiginys, kad jis pateikdamas ieÅ¡kinį nežinojo apie S. R. valiÄ palikti jam turtÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas. IÅ¡ civilinės bylos medžiagos Nr. 2-1-187/2015, paties ieÅ¡kovo teisme duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie S. R. ketinimus palikti jam turtÄ ieÅ¡kovas K. R. žinojo, todėl tai nėra jokia naujai paaiÅ¡kėjusi ar juo labiau esminė aplinkybė. Be to, ieÅ¡kovas K. R. ieÅ¡kinio atsisakė savo valia, posėdyje, kuriame svarstytas ieÅ¡kinio atsisakymo klausimas nedalyvavo, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties nustatyta tvarka neskundė, o pateikė praÅ¡ymÄ nutartimi priteistų sumų mokėjimÄ iÅ¡dėstyti.

Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovas sutiko su teismo nutartimi, jokių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių atsisakė ieÅ¡kinio, nenurodė. PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės, duomenys iÅ¡ esmės nesiskiria nuo turėtųjų nagrinėjant bylÄ , nenurodyta jokių esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o kitų LR CPK 366 str. 1 d. numatytų pagrindų proceso atnaujinimui teismas nenustatė.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas K. R. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje. Nurodo, kad proceso metu buvo atstovaujamas advokatės, kuri patarė nutraukti procesÄ , nes ieÅ¡kovas neturėjo galimybių samdyti advokatÄ , atvežti į teismo posėdį papildomus liudytojus bei praÅ¡yti skirti papildomÄ komisinę ekspertizę. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi byla buvo nutraukta.

Po teismo nutarties priėmimo paaiškėjo aplinkybės, kurių ieškovas nežinojo atsisakymo nuo ieškinio metu. Teisme jam nebuvo pateiktas psichiatrinės ekspertizės aktas, todėl apie ekspertizės akte esančius duomenis jis sužinojo tik gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškinio, o atsisakymas nuo ieškinio teisines pasekmes sukėlė tik ieškovui. Teismo išankstinis nusistatymas ieškovo atžvilgiu yra akivaizdus, nes, nenagrinėjęs bylos iš esmės, netyręs įrodymų visumos, nepriėmęs sprendimo dėl ginčo dalyko, žino, kad liudytojai iš esmės nieko naujo nepaliudys, kad pakartotinė ekspertizė nereikalinga ir pan.

Teismas nesidomėjo, kodėl ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio (4 t., 12–14 b. l.). Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovai M. V, D. V. ir M. G. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti galioti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį (4 t., 29–31 b. l.). Nurodė, kad praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės ieÅ¡kovui buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teisme. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nekonstatuota jokių S. R. sveikatos sutrikimų, o tik apibÅ«dinami paties ieÅ¡kovo prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ turėti duomenys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Atskirasis skundas atmestinas. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.

Procesas turi bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti. IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ â€“ kai naujai paaiÅ¡kėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015 priėmė ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinio atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ nutraukė, priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priėmus 2011-06-21 įstatymÄ Nr. XI-1480, kuriuo pakeistos CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinta, jog proceso atnaujinimas galimas tik bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu).

Nuo 2011-10-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, buvo apribota galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo tose bylose, kuriose procesas nors ir yra jau pasibaigęs (t. y. procesine prasme jos yra užbaigtos bylos), tačiau galutiniu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (teismo sprendimu, nutartimi ar įsakymu) ginčas nėra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Proceso atnaujinimo institutas galimas tik dėl tų galutinių, užbaigus bylÄ nagrinėti, priimtų sprendimų, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo.

SÄ vokos „užbaigta byla“ ir „užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės“ nėra tapačios CPK 365 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-712/2014). Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2011-10-01 proceso atnaujinimo institutas galimas tik dėl tų galutinių, užbaigus bylÄ nagrinėti, priimtų sprendimų, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo.                  IeÅ¡kovas siekia atnaujinti procesÄ byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas (nutartis) dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju bylos proceso atnaujinimas negalimas, nes nėra vienos iÅ¡ proceso atnaujinimo sÄ lygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, 369 straipsnį, jeigu praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas CPK nustatyta tvarka iÅ¡sprendžia Å¡io praÅ¡ymo trÅ«kumų paÅ¡alinimo klausimÄ , o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako priimti praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovo K.

R. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-187/2015, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 365 straipsnio, 370 straipsnio 1 dalies pagrindu.IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių, nurodydamas, kad jis tik po TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties priėmimo sužinojo teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytus duomenis apie savo senelės Stefanijos Rimkienės sveikatos bÅ«klę.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi paskyrė mirusiajai S. R. pomirtinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (3 t., 23–24 b. l.).

IeÅ¡kovui K. R. pateikus atskirÄ jį skundÄ , 2013-09-04 nutartis panaikinta dalyje dėl ekspertams suformuluotų klausimų ir 2013-09-16 nutartimi suformuluoti klausimai ekspertams (3 t., 29–30 b. l.). Å i ekspertizė buvo paskirta ieÅ¡kovo K. R. praÅ¡ymu (3 t., 2–6 b. l.). Teismas klausimus ekspertams suformulavo atsižvelgdamas tiek į ieÅ¡kovo praÅ¡yme, tiek į atsakovų praÅ¡yme dėl ekspertizės skyrimo pateiktus klausimus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui 2014-11-04 ekspertizės aktÄ Nr. 85TPK-363/2014.

Pažymėtina, kad atlikus ekspertizę, nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovė neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nors CPK 219 str. yra numatyta galimybė dalyvaujančiam byloje asmeniui praÅ¡yti teismo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę. Jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę, kuriÄ atlieka tas pats ekspertas (CPK 219 str. 1 d.). Jeigu teismui (ar byloje dalyvaujantiems asmenims) kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ atlikti kitam ekspertui (CPK 219 str. 2 d.).

Po teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo ieÅ¡kovas K. R. pateikė teismui atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir prašė civilinę bylÄ nutraukti, nurodė, kad jam yra žinomos, iÅ¡aiÅ¡kintos ir suprantamos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje (3 t., 79 b. l.). Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas K. R. suprato byloje atliktos ekspertizės jam nepalankias iÅ¡vadas ir galimai todėl pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovÄ K.

R. teisme atstovavo profesionali teisininkė advokatė S. J., todėl ieškovui nesuprantant ekspertizės akto išvadų, jis turėjo galimybę konsultuotis su jį atstovaujančia advokate, išsiaiškinti visas jam neaiškias ar nesuprantamas ekspertizės akto išvadas. Esant nurodytiems motyvams nesutiktina su apelianto argumentu, kad jis nesuprato ekspertizės akto. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog tik gavęs Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį jis sužinojo ekspertizės išvadas.

Net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas apie ekspertizės iÅ¡vadas sužinojo gavęs TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, jis turėjo galimybę su Å¡ia teismo nutartimi nesutikti ir jÄ apskųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, tačiau Å¡ios nutarties neskundė, tik pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimÄ (3 t., 94 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nesuprato ekspertizės iÅ¡vadų ir tik gavęs 2015-05-06 nutartį sužinojo apie savo senelės sveikatos bÅ«klę ir ligas, nėra proceso atnaujinimo pagrindas, nes jos egzistavo bylos nagrinėjimo metu, atlikus psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, ir apeliantui galėjo bÅ«ti žinomos.

PrieÅ¡ingai, ekspertizės akte nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog S. R. bÅ«tų sirgusi kokiu nors lėtiniu, laikinu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, dėl kurio bÅ«tų negalėjusi suprasti sudaromo sandorio esmės (3 t., 49 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla Nr. 2-1-187/2015 nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, joje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, į tai, kad apeliantas nenurodė esminių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovui bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, jog nesant proceso atnaujinimo sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , tenkinti atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovo K. R. atskirasis skundas atmestinas, o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                            Â