2025-09-18 Nr. CB-5257-2-52-3-00218-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3237

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00218-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 4 d. paduotu atsakovo S. J. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas S. J. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Futura LT“, UAB SPV A2-1 ir UAB SPV A2-2 patikslintą ieškinį atsakovui S. J. dėl servitutų nustatymo; tretieji asmenys individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Liepiniai“, namų bendrija „Klevinės linai“, Vilniaus raj., Avižienių sen., Klevinės vs., Ievų gatvės individualių gyvenamųjų namų (butų) savininkų bendrija, Vilniaus rajono bendruomenė Bendorėlių slėnis, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Naujieji Bendorėliai“, Bendorėlių alėjos bendrija, Raisteniškių kaimo Klevų gatvės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, individualių namų ir butų savininkų bendrija „Bendorių kalvos“, gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija „Aurių bendruomenė“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė 0,105 ha ploto kelio servitutą (suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku) ir kitą (inžinerinių tinklų) servitutą (suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) atsakovo S. J. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal matininko M. K. 2023 m. gruodžio 4 d. servituto nustatymo planą M 1:500, pasirašytą matininko M. K. elektroniniu parašu 2023 m. gruodžio 21 d., nustatant, kad viešpataujantys daiktai yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui už servitutų žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatymą solidariai iš ieškovių 13 593,75 Eur dydžio vienkartinę piniginę kompensaciją.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

Atsakovas S. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 9 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.112 ir 4.126 straipsnių nuostatas – servitutu buvo užtikrintas hipotetinių ieškovų ateities planų įgyvendinimas, o ne teisė naudoti savo daiktą pagal egzistuojantį (esamą) būtiną poreikį. Ieškovams žemės sklypai yra prieinami byloje nurodytais keliais, nėra kliūčių ieškovams naudoti savo nuosavybę. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią priimdamas sprendimą dėl daiktinės teisė į kelio servitutą teismas faktinių bylos aplinkybių pagrindu turi įvertinti pagal CK įtvirtintus kriterijus ir nustatyti: 1) ar prašomos suteikti teisės į tarnaujantį daiktą susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį; 2) ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023).

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.119 ir 4.126 straipsnių nuostatas – netinkamai įvertino esamus privažiavimo kelius, kurie viršija CK 4.119 straipsnio 3 dalyje preziumuojamą 4 metrų kelio plotį. Teismai šiuos esamus kelius pripažino netinkamais, remdamiesi projektuojamoms naujoms D kategorijos gatvėms taikomais reikalavimais. Teismai taikė techninius statybos normatyvus, kurie aktualūs tik gatvių projektavimui, bet ne sprendžiant dėl teisės patekti į sklypą per esamus kelius. Apeliacinės instancijos teismas priėmęs skundžiamą nutartį nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos išaiškinimų, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; nėra pagrindo riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybę nustatant servitutą vien dėl to, kad turto savininkui siekiančiam servituto nustatymo reikalauja, nes naudojimasis svetimu daiktu jam yra naudingesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.111 ir 4.126 straipsnius – be įrodyto poreikio ir būtinybės automatiškai nustatė inžinerinių tinklų servitutą.

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą – priteisė vienkartinę kompensaciją už servitutus remdamasis tik ieškovo paskaičiavimais ir nevertino atsakovo argumentų dėl servituto kompensacijos dydžio, pateiktų atsakovo atsiliepime į pradinį ieškinį. Vien dėl to, kad šie argumentai nebuvo pakartoti atsiliepime į patikslintą ieškinį, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neva neginčijo ieškovų nurodytos kompensacijos dydžio. Tai lėmė, kad buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui, ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti, kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo, ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti, taip pat į kitas svarbias aplinkybes; kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.); sprendžiant dėl servituto atlygintinumo turi būti vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys ir jų adresai: individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Liepiniai“, taip pat gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija „Aurių bendruomenė“ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui S. J. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 27 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 158997417, kodas ZO66240.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė