2022-01-26 Nr. AB-2256-3-65-3-00295-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-39-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00295-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Utenos valdybos 2021 m. liepos 22 d. raštą Nr. (17.2)-AD5-13802 „Dėl gauto pranešimo“ (toliau – ir Raštas); 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsniu įpareigoti atsakovą įvertinti padarytą žalą ir pareikšti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, iš naujo nagrinėdami pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. lapkričio 24 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo dalykas (reikalavimai), pateikti kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir pareiškėjo sunkią turtinę, finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatę, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas R. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, kurioje apeliacinės instancijos teismas nurodė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą. Pareiškėjas pažymi, kad individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus.

Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimai yra aiškiai išdėstyti skunde, prie skundo pridėtas ginčijamas Raštas, todėl teismo nutartis pažeidžia bendruosius teismo principus ir yra naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, kurioje apeliacinės instancijos teismas nurodė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus ir teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduotas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 34 straipsnį skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties. Pažymėtina, kad minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo, jog pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš naujo vertino pareiškėjo skundo atitiktį ABTĮ įtvirtintiems reikalavimams ir nustatęs, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2021 m. lapkričio 24 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo dalykas (reikalavimai), pateikti kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir pareiškėjo sunkią turtinę, finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

Vertindama, ar pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatyti skundo trūkumai, teisėjų kolegija pažymi, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjo pateikto skundo turinio galima suprasti, koks sprendimas (Raštas) yra skundžiamas, kokie klausimai ginčijami, kokios bylos aplinkybės ir kokie yra pareiškėjo reikalavimai teismui. Pareiškėjas prie skundo pridėjo ginčijamą Raštą. Taigi teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatytas skundo trūkumas, jog pareiškėjas suformulavo abstraktų reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, nepripažintinas esminiu trūkumu, trukdžiusiu apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas vertintinas kaip esminis skundo trūkumas.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pareiškėjo pateiktas skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytą neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl už jį turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėjas atskirajame skunde neteigia, kad jis sumokėjo žyminį mokestį už teismui paduotą skundą, o tai reiškia, kad pareiškėjas nepašalino nustatyto skundo trūkumo.

Pirmosios instancijos teismas per teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje nustatytą terminą negavęs iš pareiškėjo duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, pagrįstai ir teisėtai skundžiama 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo argumentų, dėl kokių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pažymėtina ir tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė