2015-11-24 Nr. ATPB-894-4-52-3-02066-2014-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-92-697/2015

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02066-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija (S)

2.4.12

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. AM118387 G. S. pagal ATPK 87 straipsnio 6 dalį paskirta 800 Lt (231 Eur) bauda ir žvejybos įrankio konfiskavimas už tai, kad 2014 m. spalio 12 d., 11.45 val., Neries upėje, Vilniaus r., prie Karmazinų k., žvejojo viena meškere, naudodamas masalą plėšrioms žuvims (voblerį), neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, taip pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.16 punkto ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 punkto (1 priedo limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų 1 dalies 1 punkto) reikalavimus.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis palikta nepakeista.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė proceso ir materialiosios teisės normų (ATPK 87 straipsnio 6 dalies, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11, 11.16, 12, 12.2, 13 punktų) taikymo ir aiškinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Administracinė atsakomybė už limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimus numatyta ATPK 87 straipsnio 4 dalyje, o šio straipsnio 6 dalyje yra nustatyta privilegijuota administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal BK 87 straipsnio 6 dalį, būtina įrodyti, kad jis pažeidė limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas išskirtinai dėl lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių. G. S. teigia žvejojęs prie stambių, plėšrių žuvų priskiriamas žuvis – lydekas, o ne ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodytas žuvis. Toje vietoje, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys žvejojant su plėšrioms žuvims gaudyti skirtais žvejybos įrankiais, nėra galimybės pasirinkti, kokia žuvis turi užkibti. Taigi tokių žvejybos įrankių naudojimas negali būti įrodymu, kad jis gaudė būtent lašišas arba kitas ATPK 87 straipsnio 6 dalies dispozicijoje nurodytas žuvis.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 13 punkto nuostatas pagautos žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Taigi sistemiškai analizuojant ATPK 87 straipsnio 6 dalį ir Taisyklių 13 punktą, akivaizdu, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 87 straipsnio 6 dalį kyla tik tada, kai asmuo tyčia siekia sužvejoti šioje normoje išvardytas žuvis arba, atsitiktinai pagavęs šias žuvis, jų tuoj pat nepaleidžia į tą patį vandens telkinį, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad G. S. tyčia siekė sužvejoti kaltinime nurodytas žuvis, be to, teismai nepaneigė G. S. teiginių, jog, pagavęs tokią žuvį, iš karto būtų ją paleidęs. Pareiškėjas tvirtina neatlikęs jokių veiksmų, kurie sudarytų ATPK 87 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį – jis nežvejojo išimtinai lašišoms ar kitoms žuvims (šlakiams, margiesiems upėtakiams ir kiršliams) gaudyti skirtais įrankiais, draudžiamų žvejoti žuvų pas jį nerasta, nenustatyta, kad jis tokias žuvis žvejojo ar pagavo. Dėl to teismai negalėjo konstatuoti, kad G. S. padarė ATPK 87 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pareiškėjas nesutinka su teismų aiškinimu, kad ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta sudėtis yra formali. Ši sudėtis yra privilegijuota, o tai reiškia, kad turi būti nustatytos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos – tiesioginė tyčia, įrodymai, kad ši tyčia buvo nukreipta į ATPK 87 straipsnio 6 dalyje saugomų vertybių pažeidimą, ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau teismai šių būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nenustatė, t. y. kad G. S. padarė būtent lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos taisyklių pažeidimą, netyrė, ar G. S. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

G. S. pažymi, kad ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta norma nukreipia į Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Taisyklių 11 ir 11.16 punktuose nustatyta, kad draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių, 12 ir 12.2 punktuose – kad draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių lašišas ir šlakius. Taigi šiuose punktuose nustatyta, jog žvejyba be žvejo mėgėjo kortelės draudžiama būtent dėl to, kad tokia žvejyba yra limituota, o tai reiškia, kad žvejyba yra leidžiama tik turint žvejo mėgėjo kortelę, neturint žvejo mėgėjo kortelės – limituota žvejyba yra draudžiama, tokiu atveju pagavus draudžiamą žuvį, ji turi būti tuoj pat paleidžiama į tą patį vandens telkinį (Taisyklių 13 punktas). Pareiškėjo manymu, sistemiškai aiškinant nurodytų taisyklių nuostatas ir jam inkriminuotą ATPK normą, akivaizdu, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 6 dalį, turi būti įrodyta, kad jis pažeidė ne tik šių taisyklių 11.6 punktą, bet ir 12, 12.2 ir 13 punktus, t. y. kad ne tik žvejojo be žvejo mėgėjo kortelės (t. y. pažeidė limituotos žvejybos taisykles pagal paprastąją pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 87 straipsnio 4 dalyje), bet ir žvejojo ne bet kokias, o ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodytas žuvis, ir, pagavęs šias žuvis, jų tuoj pat nepaleido į tą patį vandens telkinį.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Ričardas Lazarevičius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 punkte nustatytas draudimas žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelės (t. y. mėgėjų žvejybos leidimo, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba) ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti. Tai reiškia, kad Taisyklių 3 punkte nurodytuose upių ruožuose vykdomai žvejybai yra taikomi ribojimai, t. y. gali būti vykdoma tik limituota žvejyba arba naudojant mėgėjų žvejybos įrankius, skirtus vėžiams gaudyti, gali būti vykdomas rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymas. Byloje nustatyta, kad G. S. žvejojo mėgėjų žvejybos įrankiu – spiningine meškere su pinto valo gale esančiu dirbtiniu masalu (vobleriu), kuris nepatenka į Taisyklių 11.16 punkte nurodytų žvejybos įrankių, skirtų vėžiams gaudyti, sąrašą, be to, tokio įrankio komponentų (pintas valas, vobleris) fizinės savybės rodo, kad jis buvo paruoštas būtent plėšriųjų žuvų, tarp jų ir lašišinių, žvejybai. Taigi pagrįstai konstatuota, kad G. S. vykdė limituotą žvejybą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vykdant limituotą žvejybą, remiantis Taisyklių 3 punktu, Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį limituota žvejyba – saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama, arba žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 11.16 punkte nustatyta limituota žvejyba Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose yra susijusi su Baltijos jūros migruojančių lašišų (Salmo Salar) ir šlakių (Salmo trutta trutta) nerštu. Dėl populiacijos retumo ir pažeidžiamumo šios žuvų rūšys yra įtrauktos į Bendrijos svarbos rūšių sąrašus (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“), kurių išsaugojimui būtina užtikrinti apsaugą nuo šių rūšių trikdymo, ypač jų neršto metu, taip neleidžiant pažeisti ar naikinti nerštaviečių ar jų poilsio vietų. Įgyvendinant šiuos tikslus, Mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Bendrijos svarbos rūšims priklausančios žuvų rūšys yra saugojamos ir globojamos. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose, saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintas Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas.

Byloje nustatyta, kad nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Neries upėje, kur žvejojo G. S., su žvejyba (išskyrus vėžių gaudymą) susijusius santykius reguliuoja Tvarkos aprašo 1 priedo 1 dalies 1 punktas, t. y. vandens telkinių, kuriuose organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, sąrašai ir limituotos žvejybos šiuose vandens telkiniuose reguliavimo priemonės ir sąlygos. Šiose sąlygose nenumatyta jokių išimčių kitų žuvų rūšių žvejybai, dėl kurių šios sąlygos ir priemonės taptų neprivalomos, todėl pagal nurodytas sąlygas bet kokioms žuvų rūšims gaudyti (Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad vykdant limituotą žvejybą, iki sugaunamas limituotos žvejybos sąlygose nurodytas žuvų kiekis, galima papildomai sužvejoti Taisyklėse nustatytą leistiną kitų žuvų rūšių normą) privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę žvejybos vietoje. Taigi, priešingai negu nurodo G. S., pažeidimui konstatuoti nebūtina įrodyti, kad jis žvejojo ar sugavo būtent ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nurodytas žuvis. Ši norma yra blanketinė – administracinė atsakomybė asmeniui kyla už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, be kitų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo nustatyta, kad G. S. nebuvo įsigijęs žvejo mėgėjo kortelės (Tvarkos aprašo 1 dalies 1 punkto pažeidimas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. prašymas atmestinas.

ATPK 30221 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

Pareiškime ydingai keliama administracinio pažeidimo kvalifikavimo problema, nesutinkant su teismų aiškinimu, kad ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta sudėtis yra formali, nes, pareiškėjo manymu, ši sudėtis yra privilegijuota. Šiuo klausimu pažymėtina, kad formalioji ir privilegijuota administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teorinė definicija, pagal skirtingus kriterijus apibrėžianti administracinio teisės pažeidimo sudėties klasifikavimo būdus, suskirstant juos į atskiras grupes. Todėl formaliosios ir privilegijuotosios administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių tarpusavio lyginimas iš esmės neteisingas metodas sprendžiant administracinio teisės pažeidimo sudėties bei kvalifikavimo klausimą šioje byloje.

Administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės teisės pažeidimo protokolu ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. 2014 m. spalio 12 d., 11.45 val., Neries upėje, Vilniaus r., prie Karmazinų k., žvejojo viena meškere, naudodamas masalą plėšrioms žuvims (voblerį), neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Teismai pagrįstai nurodė, kad ATPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta pažeidimo sudėtis yra formali – nereikalaujanti veikos padarinių. Pati norma pagal konstrukciją yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.16 punkto ir to paties ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintas Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 16 punkto (1 priedo limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų 1 dalies 1 punkto) reikalavimus. Kaip jau minėta, ši norma yra blanketinė – administracinė atsakomybė asmeniui kyla už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą. Administracinėje byloje nustatyta, jog G. S. žvejojo vietoje, kur, vadovaujantis Taisyklių 11.16 punktu, nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Tai reiškia, kad tuose upių ruožuose gali būti vykdoma tik limituota žvejyba. Taigi teismai nustatė visus formaliuosius ATPK 87 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose yra išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis pripažįstama, kad tokia žvejyba buvo pažeisti saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejybos – nagrinėjamu atveju Taisyklių 11.16 punkte nustatytos limituotos žvejybos – upių ruožuose, kur iš Baltijos jūros migruojančių lašišų (Salmo Salar) ir šlakių (Salmo trutta trutta) dėl neršto nustatyti apribojimai. Informacija apie saugomų žuvų neršto ir migracijos vietas yra viešai prieinama ir skelbiama per visuomenės informavimo priemones, todėl ši aplinkybė G. S. buvo žinoma.

Teismai, vertindami nustatytus faktus, teisingai pažymėjo, kad tiek lydekos, tiek lašišos arba šlakiai yra plėšrios žuvys, todėl, vykdant šių žuvų žvejybą upėje, naudojami tokie patys mėgėjų žvejybos įrankiai – spininginės meškerės su dirbtiniu masalu (blizge, vobleriu ar kt.). Be to G. S. naudojo pintą valą ir tai rodo, kad mėgėjų žvejybos įrankis paruoštas stambioms žuvims gaudyti. Žvejojant tokioje vietoje, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys ir žvejybai pasirinkus žvejybos įrankius plėšrioms žuvims gaudyti, nėra galimybės pasirinkti, kokia žuvis (lydeka ar lašiša) užkibs, todėl žvejodamas teismų nustatytomis aplinkybėmis G. S. veikė neapibrėžta tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl populiacijos retumo ir pažeidžiamumo lašišų ir šlakių žuvų rūšys yra įtrauktos į Bendrijos svarbos rūšių sąrašus (1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“), kurių išsaugojimui būtina užtikrinti apsaugą nuo šių rūšių trikdymo, ypač jų neršto metu, taip neleidžiant pažeisti ar naikinti nerštaviečių ar jų poilsio vietų. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos ir teismai pagrįstai nubaudė G. S. pagal ATPK 87 straipsnio 6 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis