2013-10-09 Nr. AB-6071-3-62-3-00444-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-716/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00444-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. V. 2013 m gegužės 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: a) atlikti darbo stažo, pareiškėjo įgyto iki 1994 m. sausio 1d., trukmės patikslinimą; b) atlikti darbo stažo, pareiškėjo įgyto po 1994 metų, trukmės bei draudžiamųjų pajamų dydžio patikslinimus; c) atlikti pareiškėjo senatvės pensijos dydžio perskaičiavimą; 2) pripažinti senatvės pensijos mokėjimo pradžios momentu 2007 m. gruodžio 23 d., o ne 2009 m. vasario 4 d.; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010 m. vasario 25 d. sprendimą „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. K. V.“ Nr. 10.33.C-3624; 4) įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui padarytą žalą: a) išmokėti pareiškėjui pensijos skirtumą už laikotarpį nuo pensijos mokėjimo pradžios iki padarytai žalai atlyginti nustatytos sumos išmokėjimo momento (per 30 dienų laikotarpį įsiteisėjus teismo sprendimui); b) perskaičiavus pensijos dydį, ir pensijos mokėjimo terminą pripažinus 2007 m. gruodžio 23 d., išmokėti pareiškėjui koreguoto dydžio pensiją už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. vasario 4 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymo) 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ginčui dėl pensijos skyrimo ir mokėjimo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nepateikta. Tai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prieš tai nesikreipęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, t. y. nesilaikė skundo išankstinės privalomos nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos, dėl to teismas atsisakė priimti skundą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėti teisme netaikant ginčo išankstinio nagrinėjimo ikiteismine tvarka procedūros.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi ir teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta specialioji norma, kurioje nustatyta, kad ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, jog joje nustatyta privaloma išankstinė tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tokios pat juridinės galios nuostata, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių sprendimai taip pat gali būti skundžiami teismui, dėl to įstatyme įtvirtintas alternatyvusis tokio pobūdžio bylų teismingumas. Pareiškėjas taip pat teigia, jog dalis patikslinto skundo reikalavimų priskirtini tai reikalavimų kategorijai, kuriai įstatymas apskritai nenustato ikiteisminio nagrinėjimo privalomos procedūros (dėl žalos atlyginimo). Teigiama, jog sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pareiškėjas taip pat teigia, kad net jei prieš kreipiantis į teismą dėl šio ginčo būtina ginčą nagrinėti ikiteismine tvarka, pareiškėjas kreipėsi 2012 m. vasario 25 d. raštu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, o skyriaus direktoriaus pavaduotoja (pensijoms) J. B. kreipėsi dėl konsultacijos ir gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymą, kuriame buvo nepritarta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą nesilaikius įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t.y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ir privalėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir privalėjo atsisakyti priimti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino normas, nustatančias privalomą ikiteisminę tvarką.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.

Pensijų įstatymo 45 straipsnis bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka skundžiant šiuos sprendimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Būtent tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1d.) priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-168-11).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui buvo išaiškinta ginčo nagrinėjimo procedūra ir sprendime nurodyta, kuriai institucijai ir per kokį terminą jis gali būti apskųstas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. vasario 25 d. sprendimas), tačiau pareiškėjas nurodyta tvarka nepasinaudojo.

Vadovaujantis pareiškėjo minima Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi bendrosios kompetencijos tesime gali būti nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susiujusių su pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų, nustatymu (Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 9 p.). Minėta įstatymo nuostata nepaneigia išvados, jog sprendimams dėl pensijų mokėjimų, kurių teisėtumą tikrina administracinis teismas, nustatoma privaloma ikiteisminė tvarka (ABTĮ 3 str.).

Neteisingi yra pareiškėjo motyvai dėl to, kad teismas privalėjo priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas teisingai sprendė, kad visi pareiškėjo reikalavimai yra susiję su pensijos perskaičiavimu bei mokėjimu. Pareiškėjo nurodomas reikalavimas, įvardintas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra reikalavimas įpareigoti sumokėti pensijos sumas pagal pareiškėjo nurodytus paskaičiavimus, taigi tai nėra žalos teisiniai santykiai, atsirandantys iš delikto. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, neprivalo nurodyti skundo teisinio pagrindo (ABTĮ 23 str.), jeigu ir yra nurodomas skundo teisinis pagrindas, jis nesaisto bylą nagrinėjančio teismo, nes teisę taiko teismas. Todėl teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, įvertina ginčo pobūdį bei ex officio privalo nustatyti, ar gali būti teisme priimta nagrinėti byla, ar yra prielaidos kreiptis į teismą. Teismas teisingai vykdė minėtas pareigas ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo nutartį nėra pagrindo.

Konstatavus, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti visus pareiškėjo reikalavimus, neturi reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui pareiškėjo pateikiamas aiškinimas dėl ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies normos. Pastebėtina, kad ši norma aiškintina kitaip negu nurodo pareiškėjas, ši norma aiškintina, kai iškyla klausimas dėl ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo, t.y. kada vienoje byloje yra sujungiami reikalavimai nagrinėtini teisme ir nagrinėtini kitoje institucijoje, tačiau ši norma nepaneigia pareigos laikytis kitų procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius