2021-06-02 Nr. AB-12183-3-61-3-03044-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1494-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03044-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui J. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 21R-474 (AG-413/01-2019).

2. Atsakovas paaiškino, kad pagal 2015 m. kovo 29 d. paraišką projektui „J. P. sodininkystės ūkio įkūrimas“ nuspręsta skirti 50 000 Eur paramą. Pareiškėjas įsipareigojo projektą įgyvendinti per 2015–2018 metus, trimis etapais. Atsakovas, gavęs trečiąjį mokėjimo prašymą, nustatė, kad atliekų smulkintuvas buvo įsigytas jau po projekto pabaigos (finansinių metų pabaigos 2018 m. gruodžio 31 d.), nes pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. sausio 14 d., technikos priėmimo-perdavimo aktas – 2019 m. vasario 21 d. Projekto įgyvendinimo vietoje atlikus patikrinimą taip pat nustatyta, kad pastatyta ne visa tvora – 1 544 m iš 1 600 m. Apskaičiuota, kad galima mokėti paramos suma – 43 510,04 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui pritaikytos sankcijos: už pastatytą ne visą tvorą – 329,84 Eur, už žolės smulkintuvą – nekompensuojama 6 160,12 Eur, už prašomą didesnę paramos sumą nei galima – 6 489,96 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. KP_05_09 „Dėl J. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kreipėsi į Komisiją. Pareiškėjas neginčijo pritaikytos sankcijos už nepastatytą tvoros dalį, tačiau nesutiko dėl nekompensuotos sumos už žolės smulkintuvą. Komisija ginčijamu 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 21R-474 (AG-413/01-2019) iš dalies tenkino jo skundą, t. y. panaikino Sprendimo dalį dėl sankcijos už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą ir įpareigojo atsakovą pakartotinai spręsti dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio.

3. Atsakovas mano, kad sankcija už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą pareiškėjui skirta pagrįstai. Paraiškoje pareiškėjas pats nusimatė verslo planą įgyvendinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjo įsitikinimas, jog jis investicijas galėjo įgyvendinti iki galutinio prašymo pateikimo datos – 2019 m. vasario 28 d., nelaikytinas objektyvia priežastimi. Atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, jog dėl ankstesnio bylinėjimosi su Agentūra jis patyrė finansinių sunkumų ir todėl pavėlavo įsigyti investiciją, kadangi visos lėšos pareiškėjui buvo išmokėtos laiku, o teismas atmetė jo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas jo nurodytų pajamų negavo dėl savo paties veiksmų, t. y. reikiamo kiekio sodinukų neįsigijimo (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2665-662/2018). Atsakovas tvirtino, kad Komisija nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl kurių mokėjimo prašymų teikimo terminas pagal aktualią paramos teikimo priemonę yra ilgesnis, t. y. kad mokėjimo prašymo pateikimo terminas nustatytas po dviejų mėnesių po finansinių metų pabaigos tam, kad jaunieji ūkininkai galėtų spėti paruošti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius finansinius metus. Pareiškėjas pats susimaišė tarp datų.

Atsakovas nesutiko su Komisijos išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog verslo plane numatytos investicijos nėra įgyvendintos, o aplinkybė, kad žolės smulkintuvas buvo įsigytas šiek tiek pavėluotai (tačiau iki mokėjimo prašymo pateikimo dienos), negali lemti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (originali redakcija; toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 56.2.3 papunktyje numatytos sankcijos taikymo, tokia sankcija neproporcinga.

Šiuo atveju pareiškėjas pats prisiėmė įsipareigojimus, žinojo apie Įgyvendinimo taisyklių 24 punkto reikalavimus verslo plano įgyvendinimui, bet padarė pažeidimą, todėl negalima jam taikyti išimčių. Be to, atsakovas nepritarė Komisijos pozicijai, kad Įgyvendinimo taisyklės nukreipia į Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodiką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Metodika), pagal kurios 17 punktą pareiškėjui galėjo būti taikomas 0,5 proc. paramos sumažinimas ir (arba) susigrąžinimas nuo paramos sumos, kadangi Komisija neatsižvelgė į Metodikos 2 punkte apibrėžtą šio teisės akto taikymo apribojimą.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi jame detaliai aprašyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, nurodytos pažeistos teisės normos, šis administracinis aktas pagrįstas objektyviais faktais, motyvų išdėstymas jame adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4. Pareiškėjas J. P. atsiliepime į skundą prašė atmesti atsakovo skundą.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 47 punktu, parama galėjo būti išmokama iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (5 metai nuo sprendimo skirti paramą išsiuntimo 2015 m. rugsėjo 2 d.), todėl jis nepavėlavo įgyvendinti investicijas. 2015 metais parengtame verslo plane nurodydamas investicijų įgyvendinimo terminą – 2018 m. gruodžio 31 d. – pareiškėjas nesitikėjo, kad atsakovas neteisėtai susigrąžins paramą ir vėliau ją grąžins, nepratęsdamas terminų, būtent tai lėmė pavėluotą verslo plano įvykdymą. Lėšų susigrąžinimas ir vėliau jų grąžinimas nelaikytinas lėšų išmokėjimu laiku, nes pareiškėjas tam tikrą laiko tarpą negalėjo naudotis paramos lėšomis (patyrė finansinius sunkumus). Kita vertus, Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje nurodytos sankcijos taikymas siejamas su paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo momentu; ginčo atveju paskutinis mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2019 m. vasario 27 d., t. y. po žolės smulkintuvo įsigijimo 2019 m. vasario 21 d. Pareiškėjas pastebėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktis taikytinas visos paramos susigrąžinimo atveju, tačiau atsakovas minėtą sankciją pritaikė tik specifinei veiklos sričiai, vėliau padvigubino sankciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis mokėjimo prašymą pateikė 2019 m. vasario 27 d., tačiau Sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 29 d., t. y. praleidus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-236 redakcija; toliau – ir Administravimo taisyklės), 125 punkte įtvirtintą 30 darbo dienų terminą. Pareiškėjo įsitikinimu, jo nurodytos pavėlavimo įvykdyti verslo planą priežastys yra svarbios, o padarytas pažeidimas mažareikšmis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. pateikė atsakovui paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kurioje įsipareigojo verslo planą įgyvendinti 2 etapais: pirmojo etapo pabaiga – 2017 m. vasario mėn. (prašoma paramos suma – 15 000 Eur), antrojo etapo pabaiga – 2019 m. vasario mėn. (prašoma paramos suma –10 000 Eur).

8. Projekto aprašyme nurodoma, kad 2015 metais visoje veiklai naudojamoje žemėje bus pasėtos pluoštinės kanapės, o 2016 m. pavasarį bus pasodinta 7 250 vnt. įvairių veislių lazdynų sodinukų. Už projekto įgyvendinimą atsakingas ūkio valdytojas – ūkininkas J. P. Verslo planas bus įgyvendintas 2015–2018 metais (iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Tam, kad verslo planas būtų įgyvendintas tinkamai, ūkininkas per 2015–2018 metus įgyvendins visus įsipareigojimus: vykdys verslo plane numatytą ūkinę veiklą; pasieks verslo plane numatytą pasiekti ūkio ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcija; taps aktyviu ūkininku; įgyvendins visas verslo plane numatytas investicijas (žolės smulkintuvas, sodo tvora, sodinukai ir jų pasodinimo paslauga); išklausys „Jaunųjų ūkininkų kompensacijos ugdymo programą“; pasieks verslo plane suplanuotus pasiekti ekonominio gyvybingumo ir kitus rodiklius. Kadangi verslo planas bus įgyvendintas per keturis metus (iki 2018 m. gruodžio 31 d.), paramą bus prašoma išmokėti trimis dalimis. Bus teikiami du mokėjimo prašymai. Su antruoju mokėjimo prašymu bus pateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ir finansinės ataskaitos už 2018 metus. Mokėjimo prašymai bus pateikti iki 2017 m. vasario 28 d. ir iki 2019 m. vasario 28 d. Projektas bus finansuojamas paramos lėšomis (50 proc. avansu ir 30 proc. antrąja (tarpine) išmokos dalimi) ir ūkio veiklos lėšomis. Planuojama, kad paskutinė paramos lėšų dalis (20 proc.) bus gauta iki 2019 m. gegužės 31 d. ir nuo tada prasidės projekto kontrolės laikotarpis, kuris preliminariai baigsis iki 2022 m. gegužės 31 d.

9. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. KU-(4.4.22)-1112 patvirtino 50 000 Eur paramos sumą.

10. Pareiškėjas projektą įgyvendino trimis etapais: 2015 m. rugsėjo 7 d. sukurtas avansinis mokėjimo prašymas ir paramos gavėjui išmokėta 25 000 Eur paramos suma (avansas); 2017 m. vasario 13 d. įvertintas antrasis avansinis mokėjimo prašymas ir paramos gavėjui išmokėta 15 000 Eur paramos suma (avansas); 2019 m. vasario 27 d. gautas trečiasis mokėjimo prašymas, kuriame prašoma paramos suma – 10 000 Eur.

11. Atsakovas, vertindamas trečiąjį mokėjimo prašymą, nustatė, kad atliekų smulkintuvas (vertė – 7 100 Eur be PVM) įsigytas jau įgyvendinus projektą t. y. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2019 m. sausio 14 d., technikos priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2019 m. vasario 21 d. Finansinių metų pabaiga – 2018 m. gruodžio 31 d.

12. Pareiškėjas, atsakydamas į 2019 m. kovo 21 d. paklausimą Nr. S-KP-0288713, paaiškino, jog kadangi galutinio mokėjimo prašymo pateikimo data nurodyta 2019 m. vasario 28 d., jis manė, kad visos investicijos turi būti įgyvendintos iki šios datos. Pažymėjo, kad atsakovas buvo laikinai susigrąžinęs paramą, todėl pareiškėjas visus metus negalėjo vykdyti projektą ir nusikėlė investicijų atlikimo data.

13. 2019 m. balandžio 17 d. projekto įgyvendinimo vietoje buvo atlikta patikra, kurios metu nustatyta, kad pastatyta ne visa tvora, t. y. pastatyta tik 1 544 m tvoros. 2017 m. birželio 14 d. darbų priėmimo ir perdavimo akte nurodyta, kad įsigyta 1 600 m tvoros, taigi nepastatyta 56 m tvoros. Atliekant patikrą pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad sodo tvoros nupirkta 1 600 m, o aptverta mažiau dėl tvoros persidengimo, tinklas parduodamas rulonais po 50 m, be to, dalis tinklo panaudota atstatant tvorą, kuri buvo pažeista nuvirtusių medžių ir laukinių žvėrių.

14. Atsakovas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. KP_05_09 pritaikė pareiškėjui 2 979,92 Eur paramos susigrąžinimo sankcija (50 000 Eur - 329,84 Eur - 6 160,12 Eur - 6 489,96 Eur = 37 020,08 Eur; 40 000 Eur - 37 020,08 Eur = 2 979,92 Eur). Pritaikytos sankcijos: už nepastatytą tvorą – 329,84 Eur (pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2 nurodyta tvoros kaina 9 423,96 Eur x 1 544 m (rasta patikros metu) / 1 600 m (pirkta m.) = 9 094,12 Eur (galima kompensuojama suma); 9 423,96 Eur - 9 094,12 Eur=329,84 Eur); už žolės smulkintuvą – nekompensuojama 6 160,12 Eur (vertė 7 100 Eur); už prašomą didesnę paramos sumą nei galima – 6 489,96 Eur. Sprendimas pareiškėjui išsiųstas kartu su 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. BRK-3870.

15. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 21R-474(AG-413/01-2019) panaikino Sprendimo dalį, kuria faktiškai pritaikyta 6 489,96 Eur sankcija, bei dalį, kuria pritaikyta 6 160,12 Eur sankcija už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą, bei įpareigojo atsakovą pakartotinai spręsti dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą, priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjui mokėtinos likusios paramos dalies lėšų sumos.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko, įskaitant) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Konstatavo, kad atsakovas, skirdamas sankciją, ne tik nesilaikė proporcingumo principo, bet ir netinkamai taikė teisės normas. Komisija pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog žolės smulkintuvas buvo įsigytas šiek tiek pavėluotai (tačiau iki 2019 m. vasario 27 d. mokėjimo prašymo pateikimo dienos), negali lemti Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje numatytos sankcijos taikymo. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė verslo plano įgyvendinimo grafiko, todėl taikytinas Metodikos priedo 17 punktas. Nustačius, kad sankcija pagal Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktį pritaikyta nepagrįstai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo mokėjimo prašyme nurodyta prašoma suma daugiau nei 10 procentų viršijo jam mokėtiną sumą, dėl ko būtų pagrindas taikyti Metodikos priedo 6 punkte numatytą sankciją. Teismas padarė išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai panaikino dalį Sprendimo bei įpareigojo atsakovą pakartotinai spręsti dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos dydžio. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi, atsakovo skundas nepagrįstas.

III. 17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo J. P. skundą.

18. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus. Jis sutinka su teismo pozicija, kad Agentūra yra saistoma bendrųjų teisės principų, tačiau pabrėžia, jog vadovavimasis minėtais principais nereiškia, kad ji turi netaikyti sankcijų už padarytus pažeidimus ar netaikyti sankcijos, numatytos už konkretų pažeidimą, jei už lengvesnį pažeidimą numatyta mažesnė sankcija. Vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, atsakovas privalėjo taikyti pareiškėjui sankciją, numatytą Įgyvendinimo taisyklėse. Teismas nepagrįstai pritarė Komisijos išvadoms, kad pavėluotas žolės smulkintuvo įsigijimas šiuo atveju negalėjo lemti Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje numatytos sankcijos taikymo ir kad turėjo būti vadovaujamasi Metodikos priedo 17 punktu, kadangi minėtų taisyklių 56 punkte nurodytos specifinės sankcijos už netinkamai įgyvendinamą projektą. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Be to, skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas, nes jo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo skundas atmestinas, o rezoliucinėje dalyje – kad atmetamas atsakovo skundas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sankcijos už pavėluotą verslo plano įvykdymą taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Dėl atsakovo pastebėjimo, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad „pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas“, o rezoliucinėje dalyje – „Atsakovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą“, teisėjų kolegija nurodo, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia teismo sprendimo esmės. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstu laiko būtent atsakovo skundą, o teismo sprendimas nėra prieštaringas.

22. Byloje nėra ginčo dėl Sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs projektą (verslo planą) įgyvendinti 2015–2018 metų laikotarpiu (iki 2018 m. gruodžio 31 d.), tačiau žolės smulkintuvo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. sausio 14 d., priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2019 m. vasario 21 d. (iki trečiojo mokėjimo prašymo pateikimo 2019 m. vasario 27 d.). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjui kompensuojamos sumos už žolės smulkintuvo įsigijimą – 6 160,12 Eur. Atitinkamai atsakovas, apskaičiuodamas galimą paramos sumą pareiškėjui, neįskaitė minėtos 6 160,12 Eur sumos. Palyginęs pareiškėjo prašomą visą paramos sumą (50 000 Eur) ir galimą mokėtiną paramos sumą (50 000 Eur - 329,84 Eur - 6 160,12 Eur = 43 510,04 Eur) atsakovas nustatė, kad prašoma paramos suma yra daugiau nei 10 proc. didesnė nei galima mokėtina paramos suma, todėl pritaikė pareiškėjui dar vieną sankciją – 6 459,96 Eur dydžio (Metodikos priedo 6 p.). Kadangi pareiškėjui jau buvo išmokėta 40 000 Eur suma, nors, pritaikius sankcijas, mokėtina suma buvo 37 020,08 Eur, atsakovas įpareigojo pareiškėją grąžinti 2 979,92 Eur.

23. Komisija ginčijamame 2019 m. liepos 23 d. sprendime Nr. 21R-474 (AG-413/01-2019) padarė išvadą, kad Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje įtvirtintos sankcijos, t. y. visiškas paramos neskyrimas už žolės smulkintuvo įsigijimą, taikymas susidariusioje situacijoje būtų netinkamas ir neproporcingas, nes nėra pagrindo laikyti, kad verslo plane numatytos investicijos nėra įgyvendintos (minėtas daiktas buvo įsigytas, nors ir pavėluotai, iki mokėjimo prašymo pateikimo dienos). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiek tiek (beveik 2 mėnesius) nukrypo nuo projekto įgyvendinimo grafiko, jam turėtų būti pritaikyta Metodikos priedo 17 punkte numatyta sankcija – 0,5 proc. paramos sumažinimas ir (arba) susigrąžinimas nuo paramos sumos. Dėl šių priežasčių Komisija panaikino Sprendimo dalis, kuriose pareiškėjui pritaikyta 6 489,96 Eur sankcija bei 6 160,12 Eur sankcija, ir įpareigojo atsakovą pakartotinai spręsti dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą dydžio bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl jam mokėtinos likusios paramos dalies lėšų sumos.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (Įgyvendinimo taisyklių 53 p.). Sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (Įgyvendinimo taisyklių 54 p.). Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Administravimo taisyklėse ir Metodikoje (Įgyvendinimo taisyklių 55 p.). Veiklos sričiai taikomos specifinės sankcijos išdėstytos Įgyvendinimo taisyklių 56 punkte, tarp jų – visos paramos susigrąžinimas, kai paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos bei suplanuoti rodikliai nėra pasiekti) (56.2.3 p.).

25. Ginčui aktualiame Metodikos priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ 17 punkte nurodytos sankcijos konstatavus pažeidimą, kad paramos gavėjas ir (arba) nepradeda vykdyti projekto per paramos skyrimo ir naudojimo sąlygose nustatytą, su Agentūra suderintą terminą arba nesilaiko nustatyto, su Agentūra suderinto projekto įgyvendinimo grafiko, kai taikoma (išskyrus, kai pavėluotai pateikiamas mokėjimo prašymas). Šiame lentelės punkte, be kita ko, pažymėta, kad paramos gavėjui ir (arba) partneriui nesilaikant projekto įgyvendinimo grafiko taikytina sankcija – 0,5 proc. paramos sumažinimas ir (arba) susigrąžinimas nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

26. Pagal Metodikos 2 punktą, sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka už nenurodytus šioje Metodikoje pažeidimus nustatoma Įgyvendinimo taisyklėse. Jei Įgyvendinimo taisyklės už tokį patį pažeidimą kitaip reglamentuoja sankcijų taikymo klausimus, nei nustatyta Metodikoje, taikomos Įgyvendinimo taisyklės. Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką, patvirtintą Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83. Pažeidimų tyrimo, nustatymo, sprendimų dėl sankcijų priėmimo tvarka nustatyta Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80.

27. Be to, sankcijų apskaičiavimo ir taikymo kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-791442/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018). Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-791-442/2019, 2020 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-293-822/2020).

28. Iš anksčiau aptartų teisės normų, pareiškėjo argumentų bei Komisijos padarytų išvadų matyti, kad, siekiant teisingai išspręsti šį ginčą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas laikytinas pažeidimu, numatytu Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje – paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, kad verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos bei suplanuoti rodikliai nėra pasiekti). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad parama skiriama verslo planui įgyvendinti (Įgyvendinimo taisyklių 21 p.). Verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai: 1. vykdoma numatyta ūkinė veikla; 2. ūkis, kurio ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, pasiekia verslo plane numatytą dydį; 3. pats pareiškėjas tampa aktyviu ūkininku ir įgyvendinamos visos verslo plane numatytos investicijos, įsipareigojimai (jei buvo) dėl profesinių įgūdžių ir kompetencijos įgijimo bei verslo plane pasiekti suplanuoti rodikliai (ekonominio gyvybingumo ir kt.); 4. verslo plano įgyvendinimo pabaiga turi sutapti su finansinių metų pabaiga (Įgyvendinimo taisyklių 24 p.). Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje nėra tiesioginės nuorodos į tų pačių taisyklių 24 punktą.

29. Ginčo atveju nustatyta, kad paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu suplanuota investicija – žolės smulkintuvo įsigijimas – buvo įgyvendinta, bet pavėluotai, t. y. pora mėnesių po numatytos verslo plano įgyvendinimo pabaigos. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas verslo planą įgyvendino netinkamai (pavėlavo įsigyti žolės smulkintuvą), tačiau būtent Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje nėra įtvirtinta sankcija už tai, kad verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos bei suplanuoti rodikliai buvo pasiekti pavėluotai, konkrečiai – po numatytos verslo plano įgyvendinimo pabaigos, bet iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad Sprendime pats atsakovas minėtą teisės normą taiko nenuosekliai: už tai, kad pareiškėjas žolės smulkintuvą įsigijo, bet pavėluotai, pritaikė visos šiam daiktui skirtos paramos dalies susigrąžinimą, o už tai, kad neįsigijo dalies tvoros, – paramos dalies, proporcingos neįsigytai daikto daliai, susigrąžinimą. Be to, Įgyvendinimo taisyklių 56.2 papunktis reglamentuoja visos paramos susigrąžinimą, o paramos dalies susigrąžinimo sankcija numatyta 56.3 ir 56.4 papunkčiuose, t. y. atsakovas, ginčo atveju pritaikydamas 56.2.3 papunktyje numatytą sankciją, paramą dirbtinai suskaidė pagal atskiras suplanuotas investicijas. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su Komisijos išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog verslo plane numatyta ginčo investicija nebuvo įgyvendinta, todėl Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 papunktyje numatyta sankcija netaikytina. Komisija ginčijamu 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 21R-474 (AG-413/01-2019) pagrįstai panaikino Sprendimo dalis, kuriose pareiškėjui pritaikyta 6 489,96 Eur sankcija bei 6 160,12 Eur sankcija, ir įpareigojo atsakovą pakartotinai spręsti dėl pareiškėjui taikytinos sankcijos už pavėluotai įsigytą žolės smulkintuvą dydžio bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl jam mokėtinos likusios paramos dalies lėšų sumos.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius