f183fa62-c8db-4cf1-9df5-a7b9c04a0104 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1527-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12093-2014-1                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai 60.000 Lt skolÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 60.000 Lt vertės atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ ar pinigines lėšas. Nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra didelė, atsakovų prievolių įvykdymas neužtikrintas jokiais prievolių užtikrinimo bÅ«dais, ieÅ¡kovas neturi informacijos apie atsakovų vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, atsakovai skolos negrÄ Å¾ina ir po raginimo iÅ¡siuntimo.

Atsakovai sÄ moningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali be jokių suvaržymų iÅ¡leisti pinigines lėšas, perleisti jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ tretiesiems asmenims arba sumažinti turimo turto vertę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.  Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovai sÄ moningai vengia vykdyti prievoles ieÅ¡kovui, toks argumentas nenagrinėtinas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kadangi jis susijęs su ieÅ¡kinio pagrįstumu. Tačiau taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo. Teismas sprendė, kad nesudaro pagrindo taikyti atsakovų turtui laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kovo reikalavimo dydis. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, pagal kuriuos bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovų finansinė bÅ«klė tokia bloga, kad jie negalėtų įvykdyti galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo ar kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovams yra tokia didelė, jog jų turimo turto nepakaktų galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį 60.000,00 Lt vertės nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ ar pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. IeÅ¡kovas teismui pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo perleista nuosavybės teisė į dalį atsakovams priklausančiame pastate esančių patalpų.

Pagal sutartį atsakovai besÄ lygiÅ¡kai sutiko, kad bÅ«tų vykdoma pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedÅ«rų įgyvendinimui. IeÅ¡kovas atsakovams sumokėjo papildomai 60.000,00 Lt tam, kad atsakovai duotų leidimus, reikalingus rekonstrukcijos procedÅ«rų įgyvendinimui. IeÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovų pastovų ir sÄ moningÄ vengimÄ duoti reikalingus leidimus ir taip vykdyti savo prievoles.Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

IeÅ¡kovo reikalavimo suma – 60.000,00 Lt – turėtų bÅ«ti pripažįstama didele. IeÅ¡kovas neturi jokios informacijos apie atsakovų finansinę bÅ«klę ar jų vardu registruotÄ turtÄ . Tačiau dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir nenoro bendradarbiauti, ieÅ¡kovas turi pagrįstÄ abejonę dėl galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai kaip ginčo Å¡alis dalyvauja kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo pateikę teismui praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ atsakovai praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nurodo, jog teismų praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, jog didelė reikalavimo suma nėra absoliuti ir savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovai turi nekilnojamojo turto ne tik ieÅ¡kovo norimame rekonstruoti pastate, bet ir greta esančiuose pastatuose. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti 60.000,00 Lt skolos ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 1-10). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėjamas ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo klausimas, o laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, kadangi ieÅ¡kovai nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad reikalaujamos priteisti sumos dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. V. kartu su ieÅ¡kovu yra bendrasavininkas buto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 289.000,00 Lt (b.l. 52-53). Minėtam butui nėra registruoti jokie nuosavybės teisių į jį suvaržymai. Taigi, vien Å¡io buto, kurio didesnioji dalis priklauso atsakovui, vertė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 60.000,00 Lt suma atsakovams nėra didelė.Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovams nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti kitų kreditorių reikalavimus.

IeÅ¡kovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-1093-936/2014 (Nr. 2-43504-936/2013) iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ buvo priteista 3645,46 Lt skolos ir 184,90 Lt palÅ«kanų. Nurodyta suma yra gana nedidelė, lyginant jÄ su atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto verte. Aplinkybė, jog atsakovas savanoriÅ¡kai nevykdo minėto teismo sprendimo ir byloje yra iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje teismui priėmus galimai ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , jo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Nes vykdomojo rašto išdavimo faktas nereiškia, kad jį vykdantis antstolis negalės išieškoti priteistos sumos.Teismų informacinėje sistemoje LITEKO registruotoje civilinėje byloje Nr. 2-237-232/2014 (Nr. 2-4116-232/2013) ieškovais esantys atsakovai yra pareiškę reikalavimus dėl 3.000.000,00 Lt vertės nekilnojamojo turto pripažinimo jų nuosavybe. Todėl vien prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teismui padavimas nepatvirtina tikrai sunkios atsakovų padėties ir negalėjimo vykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma atsakovams bÅ«tų didelė ar egzistuotų kitokios aplinkybės, keliančios grėsmę galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė