2023-03-08 Nr. AB-5264-3-61-3-03983-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-152-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03983-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – D. B. ir J. B., dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1971 negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1971, sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B., dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbiami ), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) pardavimo; 2) taikyti restituciją natūra, 0,027 ha žemės sklypo (projektinis Nr. . (duomenys neskelbiami ), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) dalį grąžinti valstybei; 3) įpareigoti atsakovą, remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus; 4) priteisti 10 000,00 Eur neturtinę žalą dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbiami ); 5) priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę . (duomenys neskelbiami ), į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde kelia reikalavimą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, taigi šiuo atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnis).

Pareiškėja ginčijo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų penkių pareiškėjos skundo reikalavimų, pasisakė tik dėl vieno ir tuo pagrindu atsisakė motyvuodamas, kad ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiškėjos L. B. skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pasisakė tik dėl pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo (pripažinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo pardavimo) priimtinumo, nors skundą atsisakė priimti visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog vienareikšmiškai teigti, kad likę pareiškėjos skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, negalima. Nustačius, kad pareiškėjos pirmasis skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, teismas turėjo pareigą pasisakyti bei spręsti ir dėl kitų pareiškėjos reikalavimų priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, įvertino ne visus pareiškėjos skunde iškeltus reikalavimus, todėl skundžiama nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta ir dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus 5 pareiškėjos skundo reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pagrindinis pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 1971 negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1971), sudarytą tarp K. L. ir J. B. ir D. B. dalyje dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbiami ) (kadastro Nr. . (duomenys neskelbiami )) kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 4 d. nutartį, taip pat konstatavo, jog likę pareiškėjos reikalavimai: taikyti restituciją natūra, 0,027 ha žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbiami ) (kadastro Nr. . (duomenys neskelbiami )) dalį grąžinti valstybei; įpareigoti atsakovą, remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus; priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. . (duomenys neskelbiami); priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę (duomenys neskelbiami ), į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260 yra išvestiniai reikalavimai iš pirmojo skundo reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas apibendrindamas pažymėjo, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į minėtą teisės normą, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir išnagrinėti pareiškėjos skundą iš esmės arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad būtent pirmasis jos skundo reikalavimas yra pagrindinis, o kiti šalutiniai. Ji teigia, kad būtent trečiasis jos skundo reikalavimas turėtų būti laikomas pagrindiniu, o pirmasis išvestiniu iš jo nepriklausomai nuo pareiškėjos skunde išdėstyto reikalavimų eiliškumo. Teismas, pareiškėjos teigimu, turėjo pasisakyti dėl valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nenagrinėjo dokumentų, susijusių su ikiteisminiu ginču tarp valstybės įmonės Registrų centro ir NŽT Elektrėnų skyriaus.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai neaišku, kaip Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu formaliai panaikinus neteisėtus aktus, negalimas faktinis šių teisės aktų panaikinimas, todėl būtina, kad teismas paaiškintų įgyvendinimo tvarką.

Pareiškėja, pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti jai neturtinę žąlą, jį kildina iš NŽT neteisėtų veiksmų, nes ji negali naudotis jos nuosavybės teise, todėl jai turėtų būti atlyginama dėl jos konstitucinių teisių pažeidimo.

Penktasis skundo reikalavimas, pareiškėjos teigimu, sietinas ne su pirmuoju reikalavimu, tačiau su pareiškėjai iki šiol negrąžintu 4,65 ha sklypu (duomenys neskelbiami ), į kurį atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260, į todėl pareiškėjai turėtų būti atlyginta dabartine šio sklypo rinkos verte.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas kviečia ją į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami ) ribų ženklinimą, tačiau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 sprendimo paženklintos ribos yra neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja į teismą kreipėsi skunde nurodydama šiuos reikalavimus:

1) pripažinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1971 negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1971, sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B., dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. . (duomenys neskelbiami ), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) pardavimo;

2) taikyti restituciją natūra, 0,027 ha žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbiami ), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) dalį grąžinti valstybei;

3) įpareigoti atsakovą, remiantis 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine nutartimi, skubos tvarka įvykdyti panaikintų teisės aktų faktinį panaikinimo įgyvendinimą ir pateikti teismui įrodymus;

4) priteisti 10 000,00 Eur neturtinę žalą dėl tęstinių konstitucinių teisių pažeidimų, vilkinant nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbiami );

5) priteisti esamą šios dienos rinkos vertę už negrąžintą 4,65 ha nuosavybę . (duomenys neskelbiami ), į kurią atkurtos nuosavybės teisės 2002 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-260.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra teisminga tam teismui, kadangi bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti tokį ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su lėtai vykdomu nuosavybės grąžinimu pagal atkurtas nuosavybės teises, nes toks neveikimas, jos manymu, pažeidžia jos teisę į nuosavybę.

Pažymėtina, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam iš laisvos valstybinės žemės fondo. 0,0270 ha žemės ploto dalis, kuri buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei, pateko į pareiškėjos iš laisvos žemės fondo pasirinktą lygiavertį 1,05 ha žemės sklypo plotą. Vėliau paaiškėjo, jog 0,0270 ha žemės plotas buvo nepagrįstai įtrauktas į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas, todėl pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą siekdama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (ginčo kilimo metu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius) (toliau – ir NŽT) aktus, priimtus dėl trečiojo suinteresuotojo asmens. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98.) ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas apskundė šią teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išnagrinėjo apeliacinį skundą ir 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje atmetė atsakovo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pabrėžtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje konstatavo, kad nors pripažinti neteisėtais ginčijami administraciniai aktai nebuvo tiesiogiai susiję su nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo procesu, tačiau nustačius, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo neteisėtai nustatytos (patikslintos) gretimų žemės sklypų ribos ir plotas ir vienas iš sklypų buvo neteisingai buvo sujungtas su kitu žemės sklypu, dėl ko pareiškėja prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jos visą pasirinktą 1,05 ha žemės sklypą. Teismas darė išvadą, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidė pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į visą minėtą žemės sklypą ir tokiu būdu jai sukėlė realias teisines pasekmes.

Iš pareiškėjos skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja teigia negalinti realizuoti savo atkurtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo 0,0270 ha dalį) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu panaikinus ginčytus atsakovo administracinius aktus ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetus atsakovo skundą, todėl siekia faktinio turto grąžinimo ir papildomai reikalauja pripažinti trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytą 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1971 negaliojančia ir panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1971, sudarytos tarp K. L., J. B. ir D. B., dalį dėl 0,0270 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami )) pardavimo ir taikyti restituciją natūrą (0,0270 ha sklypo dalį grąžinti valstybei). Ketvirtasis pareiškėjos reikalavimas sietinas su atsakovo vilkinamu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, o penktasis su pareiškėjai dar negražintu turtu (4,65 ha žemės sklypu), kuomet pareiškėja pageidauja gauti kompensaciją šio sklypo dabartine rinkos verte.

Taigi, apibendrindama atliktą prima facie (pirminį) pareiškėjos skundo reikalavimų vertinimą, jų nenagrinėdama iš esmės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie visi sietini su pareiškėjos atkurtų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) realiu įgyvendinimu (faktiniu grąžinimu, piniginės kompensacijos išmokėjimu ir neturtinės žalos priteisimu dėl atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. skundo reikalavimai kildinami iš teisinių santykių, susiklosčiusių įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir kitus teisės aktus teisės aktus šioje srityje. Tai, kad pareiškėja pirmuoju reikalavimu prašo panaikinti trečiųjų asmenų sudarytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį savaime nereiškia civilinio teisinio ginčo pobūdžio ar civilinių teisinių santykių vyravimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį reikalavimą kaip pagrindinį, o kitus išvestiniais iš jo.

Specialioji teisėjų kolegija praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 28 d. nutartis byloje V. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2004 m. gegužės 6 d. nutartis byloje M. M. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m. birželio 28 d. nutartis byloje L. L. ir G. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Pasvalio rajono taryba ir kt.; 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje M. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje A. G. ir V. G. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. 2020 m. vasario 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-12/2020).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, bylos teismingumo klausimą, neteisingai vertino pareiškėjos skundo reikalavimų pobūdį ir todėl padarė neteisingą išvadą, todėl skundžiama nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. B. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys