2022-04-28 Nr. BB-2952-1-05-7-00005-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties išteisintųjų K. A., R. G., G. L., L. S., T. J., G. R., S. U., J. B. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-04-28 Nr. BB-2952-1-05-7-00005-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1792/2022
Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00005-2018-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties išteisintųjų K. A., R. G., G. L., L. S., T. J., G. R., S. U., J. B. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde nurodo, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos, kadangi teismas neobjektyviai, nenuosekliai ir tendencingai vertindamas byloje surinktus įrodymus, vieniems įrodymams suteikdamas prioritetą prieš kitus įrodymus, išvadas grįsdamas prielaidomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei, esant faktiniam ir teisiniam kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindui, nepagrįstai nusprendė, kad kaltinamųjų teisės, prieš juos atliekant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, dėl to dalies byloje surinktų duomenų nepagrįstai nepripažino įrodymais pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, nepašalino neaiškumų ir prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų, objektyviai nevertino išteisintųjų iškeltų įvykio versijų, dėl to iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino visus bylos duomenis, kurie galėjo patvirtini arba paneigti svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, dalį šių duomenų nepagrįstai atmetė (nepripažino patikimais ar gautais teisėtu būdu) ar ignoravo, todėl, netinkamai pritaikydamas įstatymo, tai yra BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, nuostatas ir jas pažeisdamas, padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Pažymėtina, kad tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, nes skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas.
Pažymėtina, kad nors kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau nenurodo materialinės teisės normos, kuri, anot jo, buvo netinkamai pritaikyta.
Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas