Legislator Case Law & Legislation
f18074d4-baeb-44b3-afe0-0d874bf9f6ee AI generated

Court dismisses tax appeal for VAT late fees, ruling partial relief unjustified due to state budget loss.

Case Number f18074d4-baeb-44b3-afe0-0d874bf9f6ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the taxpayer's appeal against a tax commission decision to partially exempt VAT late fees. The taxpayer argued the tax authority knew of non-compliance years prior but failed to notify them of specific deficiencies before imposing penalties. The court rejected this, stating that fee reduction is merely a budget loss compensation measure and the imposed amount was adequate for the violation.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas; 84 straipsnio 1 dalis; 86 straipsnio 1 dalis; 87 straipsnio 1 dalis; 132 straipsnio 1 dalis; 133 straipsnis: Partial exemption from tax late fees is a measure to compensate state budget loss and does not require detailed justification for every argument.

Keywords

AI generated
VAT late fees partial exemption state budget loss tax appeal dismissal procedural fairness

Cited Legislation

AI generated
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands
1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland
Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011
Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I3-1074-566/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02954-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 13.6.1.7; 13.7.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai RamoÅ¡kienei, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui R. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu „Brillante“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu „Brillante“ (toliau ir – SIA „Brillante“, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 2 dalį, kuria pareiÅ¡kėja nebuvo atleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo ir pakeisti Å¡iÄ sprendimo dalį atleidžiant jÄ nuo 45 187,12 Eur ar dalies Å¡ių PVM delspinigių mokėjimo bei palikti galioti Komisijos 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 1 dalį.

2. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI, Inspekcija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. atliko du mokestinius tyrimus dėl to paties dalyko - PVM sumokėjimo ir deklaravimo teisingumo. PareiÅ¡kėja pažymi, kad VMI apie pareiÅ¡kėjos Lietuvoje nevykdomas prievoles žinojo nuo 2019 m. liepos mėn. (buvo suformuota mokestinio tyrimo užduotis, iÅ¡siųsti paklausimai bankinėms institucijoms ir gauti atsakymai). Mokesčių administratorius žinodamas apie pareiÅ¡kėjos nevykdomas prievoles 2019 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡siuntė SCAC formos paklausimÄ Latvijos mokesčių administratoriui nurodydamas, kad pareiÅ¡kėja nėra užsiregistravusi PVM mokėtoju Lietuvoje ir nevykdo savo mokestinių prievolių, tačiau pavedimÄ tikrinti už 2018-2019 m. laikotarpį VMI suformavo tik 2021 m. gruodžio 28 d.

3. Pareiškėja pažymi, kad iš mokesčių administratoriaus SCAC formos paklausimo Latvijos mokesčių administratoriui matyti, jog mokesčių administratorius atlikto mokestino tyrimo metu nustatė pareiškėjos vykdomų mokestinių prievolių trūkumus, tačiau apie šiuos trūkumus ir/ar prieštaravimus pareiškėjos neinformavo, pranešimo apie mokestinio tyrimo rezultatus, trūkumus ir/ar prieštaravimus, jų pašalinimo terminus bei pašalinimo būdus nepateikė. O apie pareiškėjos nevykdomas mokestines prievoles informavo tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad mokesčių administratoriui nustačius, jog pareiÅ¡kėja nėra pateikusi atitinkamų deklaracijų ir nėra įvykdžiusi mokestinių prievolių, turėjo apie tai informuoti pareiÅ¡kėjÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinių tyrimų atlikimo taisyklių (toliau ir - MT Taisyklės) nustatyta tvarka, tačiau Inspekcija to nepadarė.

4. PareiÅ¡kėjos nuomone, Inspekcija mokestinį patikrinimÄ turėjo atlikti per objektyviai įmanomÄ kuo trumpesnį laikotarpį, tačiau ir Å¡ios pareigos taip pat nesilaikė. PareiÅ¡kėjos vertinimu, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAÄ®) 3 straipsnyje įtvirtintais principais, žinodamas apie pareiÅ¡kėjos vykdytinas, tačiau nevykdomas mokestines prievoles, galėjo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu veikti aktyviai, o to nepadarius, atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad jos apmokestinimo klausimas yra susijęs su tarptautiniu apmokestinimu, ji neturėjo tikslo ir motyvo iÅ¡vengti mokestinės prievolės, kadangi mokestines prievoles klaidingai vykdė kitoje jurisdikcijoje, todėl paskirta papildoma ekonominė sankcija nepasiektų nei savo tikslo nei atitiktų įstatymų leidėjo numatytÄ teisės normos tikslÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos nuomone, yra pagrindas atleisti jÄ nuo delspinigių mokėjimo arba sumažinti jų dydį.

5. Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad pagal 2019 m. liepos 17 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. mokesčių administratorius kreipėsi į AB „Swedbank“ bankÄ dėl pareiÅ¡kėjos turimos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2019 m. liepos 20 d. pateikimo, siekiant nustatyti galimas pareiÅ¡kėjos mokestines prievoles Lietuvoje. Mokestinio tyrimo metu padaryta iÅ¡vada, kad nėra galimybių nustatyti tikslių pareiÅ¡kėjos mokestinių prievolių Lietuvoje, nes bÅ«tina surinkti papildomÄ informacijÄ apie visus mokėjimus ir tiekimus į Lietuvos teritorijÄ .

PareiÅ¡kėja yra Latvijoje registruota įmonė. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡siuntė SCAC formos paklausimÄ Latvijos mokesčių administratoriui dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjÄ pateikimo ir informavimo apie galimas mokestines prievoles Lietuvoje. Inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. gavusi SCAC atsakymÄ iÅ¡ Latvijos mokesčių administratoriaus, iÅ¡siuntė papildomÄ praÅ¡ymÄ Latvijos mokesčių administratoriui, kuriuo prašė informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie prievolę Lietuvoje registruotis PVM mokėtoja ir mokėti PVM.

Latvijos mokesčių administratorius informavo, kad susisiekė su pareiškėja ir paragino registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje.

6. Atsakovė nurodo, kad pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ VMI kreipėsi į AB „Swedbank“ bankÄ dėl pareiÅ¡kėjos turimos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėja nevykdo mokestinių prievolių Lietuvoje, t. y. nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje, nors vykdo nuotolinę prekybÄ , o tiekiamų prekių privatiems asmenims Lietuvoje vertė virÅ¡ijo 35 000 Eur. Atsakovė pažymi, kad mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius nedisponavo pareiÅ¡kėjos turimais apskaitos dokumentais, todėl mokestinis tyrimas atliktas pareiÅ¡kėjos neinformuojant.

7. Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. spalio mėn. įsteigė dukterinę įmonę SIA „BrillanteEurope“, kuri nuo 2020 metų perėmė visus pareiÅ¡kėjos darbuotojus ir klientus. SIA „BrillanteEurope“ laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., vykdydama prekių tiekimÄ Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims, taip pat neįsiregistravo PVM mokėtoja Lietuvoje. Atsakovė pažymi, kad buvo bandoma geranoriÅ¡kai paskatinti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vykdyti mokestines prievoles Lietuvoje, tačiau pareiÅ¡kėja nesikreipė dėl registravimosi PVM mokėtoja ir mokestinių prievolių Lietuvoje neįvykdė, mokestinis tyrimas buvo baigtas ir inicijuotas mokestinis patikrinimas.

8. Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius atlikdamas pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ ir priskaičiuodamas PVM už 2018-2019 metus, jam suteiktų teisių nevirÅ¡ijo bei veikė jam suteiktos diskrecijos ribose. PareiÅ¡kėja laiku nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, mokėtini į biudžetÄ mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedÅ«rų metu, pareiÅ¡kėja taip pat tik iÅ¡ dalies vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus pateikti mokestiniam patikrinimui reikalingus dokumentus.

PareiÅ¡kėja mokestiniam patikrinimui nepateikė 2018-2019 metų registrų ar kitų dokumentų, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti pareiÅ¡kėjos vykdytus prekių tiekimus Lietuvos fiziniams asmenims. Atsakovės nuomone, pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo (ar sumažinti jų dydį), vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais nėra.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais.

10. PareiÅ¡kėjui ir jo atstovui apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas neatvyko, prašė teismo posėdį atidėti dėl jo tikslinių atostogų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjÄ atstovauja juridinis asmuo, be to, apie teismo posėdį pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas buvo informuoti 2023 m. vasario 23 d. Å¡aukimais, todėl teismo vertinimu , buvo pakankamai laiko pasirÅ«pinti atstovavimu byloje. PareiÅ¡kėjo atstovo neatvykimo priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 79 straipsnio 2 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:

11. Nagrinėjamoje byloje kilo mokestinis ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. S-90 (7-67/2022) 2 dalies, kuria pareiškėja nebuvo atleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad SIA „Brillante“ (identifikacinis numeris 9001542828), 2016 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikoje įregistravo domenÄ brillante.lt., per kurį Lietuvos klientai gali įsigyti įvairias higienos priemones (japoniÅ¡kas sauskelnes, vienkartinius kÅ«dikių higieninius paklotus, drėgnas servetėlės, popierines servetėles, prekes mažyliams, prekes moterims, prekes namams ir kt). Byloje nustatyta, kad Bendrovės gautų įplaukų iÅ¡ Lietuvos fizinių asmenų suma 2016 m. sudarė 15 421,09 Eur; 2017 m. sudarė 157 642,00 Eur; 2018 m. sudarė 309 327,89 Eur; 2019 sudarė 524 006,14 Eur.

13. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius pagal 2019 m. liepos 19 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į AB „Swedbank“ bankÄ dėl pareiÅ¡kėjos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2019 m. liepos 20 d. pateikimo. Apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ pareiÅ¡kėja informuota nebuvo. Inspekcija taip pat 2019 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡siuntė SCAC formos paklausimÄ Latvijos mokesčių administratoriui, nurodydama, kad pareiÅ¡kėja nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje ir nevykdo savo mokestinių prievolių, nors atsiskaitymų vykdant nuotolinę prekybÄ per interneto svetainę www.brillante.lt Lietuvos Respublikoje suma 2017 m. virÅ¡ijo 150 000 Eur.

14. Latvijos mokesčių administratorius 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė Inspekcijai atsakymÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjos valdybos narys J. P. 2019 m. spalio 11 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog viena pagrindinių įmonės veiklų yra prekyba vaikų higienos prekėmis. Å iomis prekėmis SIA „Briliante“ prekiauja ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europos SÄ jungos teritorijoje. Užsakymų priėmimas ir surinkimas vyksta Latvijoje. Prekių siuntimas ir pristatymas Lietuvos gyventojams ir Lietuvos juridiniams asmenims vyksta iÅ¡ Bendrovės sandėlio Latvijoje, o Å«kinės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdo.

Prekių pristatymÄ Lietuvos juridiniams asmenims vykdo siuntų tarnyba SIA „VITNA“, Lietuvos fiziniams asmenims - siuntų tarnyba SIA „VENIPAK LATVIA“ Prekių pardavimas Lietuvos gyventojams yra apmokestinamas 21 proc. PVM, visi sandoriai deklaruojami PVM deklaracijų III priede. Atsakyme pažymėta, kad SIA “Brillante“ apskaitos programoje visi pirkėjai iÅ¡ visų Europos SÄ jungos Å¡alių žymimi, kaip mažmeninis pirkėjas, todėl pareiÅ¡kėja neturi galimybės iÅ¡ visų pirkėjų iÅ¡skirti tik Lietuvos Respublikos pirkėjus.

Latvijos mokesčių administratorius informavo InspekcijÄ , kad 2019 m. lapkričio 19 d. susisiekęs su pareiÅ¡kėja paragino jÄ registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje.

15. Inspekcija 2019 m. gruodžio 25 d. Latvijos mokesčių administratoriui iÅ¡siuntė papildomÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad Lietuvos mokesčių administratoriaus turimais duomenimis, į LietuvÄ neapmokestinamiesiems asmenims patiektų prekių vertė (be PVM) 2017 m. virÅ¡ijo 35 000 Eur ribÄ , todėl atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - PVM direktyva) 34 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMÄ®) 12 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pareiÅ¡kėja privalo registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje ir privalo mokėti PVM Lietuvoje už Lietuvoje vykdomÄ nuotolinę prekybÄ .

16. Nustatyta, kad mokesčių administratorius 2020 m. rugsėjo 9 d., pagal užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kreipėsi į AB „Swedbank“ bankÄ dėl pareiÅ¡kėjos atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. pateikimo. Apie šį mokestinį tyrimÄ pareiÅ¡kėja informuota taip pat nebuvo.

17. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius 2021 m. gruodžio 28 d. suformavo pavedimÄ tikrinti Nr. (21.222 /Ar) FR0773-1948 SIA „Briliante“. Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. vykdytų prekių tiekimo Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims vertė (neįskaitant PVM) virÅ¡ijo nuotolinei prekybai nustatytÄ 35 000 Eur ribÄ , tačiau pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu (2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) PVM mokėtoju Lietuvoje neįsiregistravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo PVM.

18. VMI atlikusi Bendrovės PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. (21.222 Mr) FR0680-56 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad SIA „Brillante“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMÄ®) 71 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje, PVMÄ® 14 straipsnio 2 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neapskaičiavo ir nedeklaravo 144 629 Eur pardavimo PVM nuo vykdytų 688 705 Eur apmokestinamosios vertės prekių tiekimo Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims. Patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota 144 629 Eur PVM.

19. VMI 2022 m. kovo 30 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotÄ 144 629 Eur PVM sumÄ , apskaičiavo 45 187,12 Eur PVM delspinigių, skyrė 28 926 Eur PVM baudÄ . PareiÅ¡kėja nesutikdama su VMI 2022 m. kovo 30 d sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 pateikė skundÄ Komisijai.

20. Komisija 2022 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. S-90 (7-67/2022) nusprendė pakeisti VMI 2022 m. kovo 30 d sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-57 dalyje dėl 28 926 Eur PVM baudos ir sumažino jÄ iki 14 463 Eur. Bei nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėja nesutikdama su VMI sprendimu, Komisijos sprendimo 2 dalimi, kuria pareiÅ¡kėja neatleista nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo, pateikė skundÄ teismui.

21. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 18 d. įsteigė įmonę SIA „Brilante Europe“, kuri nuo 2020 metų perėmė visus pareiÅ¡kėjos darbuotojus ir klientus bei pradėjo tiekti prekes Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims, tačiau PVM mokėtoja Lietuvoje taip pat neįsiregistravo. Nustatyta, kad nuo 2021 m. veiklÄ vėl vykdo SIA „Brillante“, kuri nuo 2021 m. spalio 1 d. įregistruota Europos SÄ jungos vidaus nuotolinės prekybos apmokestinimo schemos One Stop Shop (toliau - OSS) sistemoje ir nuotolinės prekybos PVM sumas Europos SÄ jungos Å¡alims (tame tarpe ir Lietuvai) moka per OSS sistemÄ .

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinių tyrimų atlikimo taisyklės.

23. MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Pagal MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius. MAI 96 straipsnio 2 dalis numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėja vykdydama nuotolinę veiklÄ Lietuvos Respublikoje patiekė į LietuvÄ neapmokestinamiesiems asmenims prekių, kurių vertė (be PVM) 2017 m. virÅ¡ijo 35 000 Eur ribÄ , tačiau PVM mokėtoja neužsiregistravo, PVM mokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo. Todėl už pareiÅ¡kėjos laiku nesumokėtÄ PVM mokestį, mokesčių administratoriui pagal MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ atsirado pareiga skaičiuoti delspinigius.

24. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu:

1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme;

2) yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas;

3) kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , tačiau Å¡is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

25. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtojÄ gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarkÄ nustato centrinis mokesčių administratorius. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nenurodo MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų ir jų neįrodinėja, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

26. PareiÅ¡kėja praÅ¡o atleisti jÄ nuo 45 187,12 Eur ar dalies Å¡ių PVM delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės skundÄ grindžia tuo, jog mokesčių administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų, neinformavo pareiÅ¡kėjos apie netinkamÄ supratimÄ apie vykdomas PVM prievoles, apie atliktus mokestinius tyrimus ir jų rezultatus, o mokestinį patikrinimÄ pradėjo tik po dviejų metų, todėl praÅ¡o atleisti jÄ nuo delspinigių vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

27. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas nagrinėdamas mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, turi vadovautis ne tik MAÄ® įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių (baudų) pagrindais, bet teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotÄ doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2343/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-971/2014).

Akcentuotina, kad atleidimas nuo ekonominių sankcijų mokėjimo yra galimas tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo - pavyzdžiui, nepateisinamai ilgai truko mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmai, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus po mokestinio patikrinimo sustabdymo, pirminio patikrinimo metu nevisapusiÅ¡kai įvertintos su apmokestinimu susijusios aplinkybės, dėl kurių kilo bÅ«tinybė atlikti pakartotinius tikrinimo veiksmus, o visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai ir pan., arba tais atvejais, kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai dėl savo dydžio (pavyzdžiui, artimas, ar net virÅ¡ijantis pačiÄ mokestinę prievolę) bÅ«tų neadekvatÅ«s padarytam pažeidimui, taip pat turi bÅ«ti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-144-602/2018, 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3155-968/2020 ir kt.) ReikÅ¡mingomis aplinkybėmis, sprendžiant atleidimo nuo ekonominių sankcijų (baudų, delspinigių) klausimÄ , Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažįsta ir tokias aplinkybes, kaip mokestinio patikrinimo, mokestinio ginčo trukmė, mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo operatyvumas, paties mokėtojo elgesys kontrolės veiksmų metu ar po jų ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje. byloje Nr. A-556-3447/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-971/2014).

Taigi, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, vertintini visų mokestinių teisinių santykių dalyvių veiksmai mokesčių administravimo procese. Teisingumo siekimas suprantamas, kaip siekimas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių interesus bei pareigas (mokesčių mokėtojo prievolę teisingai mokėti ir deklaruoti mokesčius bei mokesčių administratoriaus pareigÄ skatinti savanoriÅ¡kÄ mokesčių mokėjimÄ ).

28. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAÄ® 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktai). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausias administracinis teismas, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje. byloje Nr. A-442-231/2014 ir kt.).

Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda laiku nesumokėjus mokesčių. Tad delspinigiai yra svarbus mokesčių teisės institutas, kurį esant pagrindui taikyti, Å¡is institutas negali bÅ«ti netaikomas, nesant tam svarbių iÅ¡imčių. Netaikant delspinigių instituto be svarbių priežasčių, bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas rinkti mokesčius valstybės (savivaldybių) vykdomoms funkcijos finansuoti, nes bÅ«tų prasilenkiama su delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esme, t. y. skatinti mokestinės prievolės savanoriÅ¡kÄ ir tinkamÄ vykdymÄ , o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju - užtikrinti įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-96-442/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ir protingumo kriterijams taikyti, sprendžiant klausimus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, turi bÅ«ti vertinami ir paties mokesčių mokėtojo veiksmai mokesčių administravimo procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1045-556/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad delspinigių skaičiavimas nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus elgesio, t. y. nuo patikrinimo akto suraÅ¡ymo laiko, ir pažymėjęs, jog tai priklauso nuo paties mokesčio mokėtojo, nes jis neturi jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimÄ ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetÄ sumas.

PrieÅ¡ingai, mokesčių mokėtojas turi pareigÄ pats deklaruoti ir sumokėti mokesčius dar iki mokestinio patikrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-877/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3247-575/2020).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad vadovaujantis MT taisyklių 18 punktu, ji turėjo būti informuota apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus.

30. MT taisyklių (aktuali redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 18 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas apie mokestinio tyrimo rezultatus turi bÅ«ti informuojamas visais atvejais, kai, vadovaujantis taisyklių nuostatomis, jis buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas, taip pat kai mokestinio tyrimo metu nustatomi trÅ«kumai ir/ar prieÅ¡taravimai. Pagal MT taisyklių V punkto nuostatas mokesčių administratorius, iÅ¡rašęs užduotį atlikti mokestinį tyrimÄ (forma FR0688), turi informuoti mokesčių mokėtojÄ apie numatomÄ atlikti mokestinį tyrimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai mokestinis tyrimas atliekamas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo, ir 14 punkte nurodytÄ atvejį.

MT taisyklių 14 punkte nurodyta, kad mokėtojo veiklos analizė gali bÅ«ti pradedama be atskiro pavedimo, mokesčių administratoriaus pareigÅ«nui vykdant savo funkcijas. Atliekant mokėtojo veiklos analizę, apie atliekamÄ mokestinį tyrimÄ mokėtojas neinformuojamas, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo papraÅ¡oma pateikti papildomos informacijos, duomenų ir/ar dokumentų. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius neprivalo informuoti mokesčių mokėtojo apie atliekamÄ mokestinį tyrimÄ ir jo rezultatus, jeigu mokestinis tyrimas, remiantis MT taisyklėmis, buvo atliekamas be mokesčių mokėtojo žinios ir nepraÅ¡ant mokesčių mokėtojo pateikti papildomÄ informacijÄ ir/ar dokumentus.

31. Pagal MAÄ® 136 straipsnį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia raÅ¡ytinį siÅ«lymÄ paÅ¡alinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčių deklaracijos ar kitų dokumentų trÅ«kumai ar kai nustatoma, kad Å¡ie dokumentai prieÅ¡tarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtojÄ turimai informacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1583/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2174/2011).

32. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos mokestiniai tyrimai buvo atlikti nesikreipiant į pareiÅ¡kėjÄ dėl papildomos informacijos ir/ar dokumentų pateikimo, todėl Inspekcija pagrįstai pareiÅ¡kėjos neinformavo apie atliekamÄ tyrimÄ . Mokesčių administratorius pirmojo mokestinio tyrimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjai galėjo atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje. Antrojo mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius, įvertinęs iÅ¡ Latvijos mokesčių administratoriaus gautÄ informacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėja padarė pažeidimų, susijusių su registravimusi PVM mokėtoja, PVM deklaravimu ir mokėjimu.

Šie pažeidimai buvo susiję ne su trūkumais ar prieštaravimais, atsiradusiais dėl padarytos klaidos deklaruojant, o su mokesčių įstatymų pažeidimais, t. y. pareiškėjai neįvykdžius savo prievolės registruotis PVM mokėtoja. Teismo vertinimu, pareiškėjos padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nepripažintini MAĮ 136 straipsnyje įvardintais prieštaravimais ar trūkumais, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjai įteikti pranešimo apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus ir rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas.

Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, jog Inspekcija atlikdama pareiÅ¡kėjos veiklos tyrimÄ MT taisyklių nepažeidė, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog ji turėjo bÅ«ti informuota apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus atmestini, kaip nepagrįsti.

33. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad mokesčių administratoriaus delsė pradėti mokestinį patikrinimÄ .

34. Pagal MAÄ® 114; 120 ir 121 straipsnių nuostatas mokesčių administratoriui yra suteikta teisė pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastÄ , dalykÄ ir laikÄ bei nustatyta pareiga apie tai informuoti mokesčių mokėtojÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-971-438/2019). Mokestinio patikrinimo pradžia sietina su mokestinio patikrinimo pavedimo iÅ¡raÅ¡ymu (MAÄ® 120 straipsnio 1 dalis). Pagal MAÄ® 68 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

35. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Inspekcija pagal 2019 m. liepos 19 d. užduotį atliko pareiÅ¡kėjos mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. Mokestinio tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėja yra Latvijoje registruota įmonė, todėl nėra galimybių nustatyti tikslių pareiÅ¡kėjos mokestinių prievolių Lietuvoje. Inspekcija kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Latvijos mokesčių administratorių.

Inspekcija, pagal 2020 m. rugsėjo 9 d., užduotį atliko pareiÅ¡kėjos mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Å io mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nevykdo mokestinių prievolių Lietuvoje, t. y. nėra įsiregistravusi PVM mokėtoja Lietuvoje, nors vykdo nuotolinę prekybÄ , o tiekiamų prekių privatiems asmenims Lietuvoje vertė virÅ¡ijo 35 000 Eur. Todėl mokesčių administratorius 2021 m. gruodžio 28 d. suformavo pavedimÄ tikrinti Bendrovę.

Tikrintas mokesčių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kaip minėta, po pirmojo tyrimo Inspekcija turėjo kreiptis į Latvijos mokesčių administratorių dėl papildomos informacijos pateikimo. Be to, Latvijos mokesčių administratorius informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pareigÄ registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad Inspekcija delsė atlikti mokestinį patikrinimÄ atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog mokesčių administratorius atlikdamas pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ ir priskaičiuodamas PVM už 2018-2019 metus, jam suteiktų teisių nevirÅ¡ijo bei veikė jam suteiktos diskrecijos ribose.

36. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja laiku nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų užsiregistruoti PVM mokėtoju, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Mokėtini į biudžetÄ mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva kontrolės procedÅ«rų metu. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad mokestinių patikrinimų metu pareiÅ¡kėja aktyviai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė jam papildomus įrodymus ar paaiÅ¡kinimus.

Pažymėtina, kad Latvijos mokesčių administratorius 2019 m. informavo pareiÅ¡kėjÄ apie jos pareigÄ registruotis PVM mokėtoja Lietuvoje, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ios pareigos nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad mokestinis patikrinimas nebÅ«tų atliekamas, jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų įvykdžiusi savo pareigÄ užsiregistruoti PVM mokėtoja, laiku apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokestį. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos mokestinių pareigų nevykdymas ir dėl to jai priskaičiuotų PVM delspinigių suma, yra jos pasirinkto elgesio (privalomų sumokėti mokesčių atžvilgiu) pasekmė.

Be to, pareiÅ¡kėja 2019 m. spalio mėn. įsteigė dukterinę įmonę SIA „Briliante Europe“, kuri laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė prekių tiekimÄ Lietuvos neapmokestinamiesiems asmenims (nuotolinę prekybÄ ), Å¡i įmonė taip pat neįsiregistravo PVM mokėtoja Lietuvoje. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, kad mokestinės prievolės mažinimas ar visiÅ¡kas atleidimas nuo mokėtinų delspinigių, pažeistų delspinigių, kaip vieno iÅ¡ mokestinės prievolės užtikrinimo bÅ«dų, esmę, t. y. užtikrinti valstybės biudžeto praradimų kompensavimÄ .

Be to, delspinigių suma (45 187,12 Eur) (atliekanti biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkcijÄ ) yra adekvati pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui (nesumokėtų mokesčių sumai 144 629 Eur). Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti ar visiÅ¡kai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

37. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti skundžiamų Sprendimų remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, Mokestinių ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. birželio 27 d. Sprendimu skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir neatleido pareiÅ¡kėjos nuo nuo 45 187,12 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

38. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

39. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestas jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Sabiedriba ar ierobežotuatbildibu "Brillante" patikslintÄ skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Diana Butrimienė