2025-08-27 Nr. AB-13289-3-63-3-00059-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2093-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo pagal pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D., V. K., E. V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai P. J. K. (kuriam mirus, Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi įtraukė į bylą pareiškėjais jo teisių perėmėjus V. K., E. A. K., L. K. ir L. D.), K. L. Č. (2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu atsisakė nuo savo skundo reikalavimų dalies), E. V. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste atlyginant pinigais Nr. 16S-363-(14.16.3.) ir 16S-362-(14.16.3.) (toliau – ir Sprendimai) ir priteisti pareiškėjams iš NŽT po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

2. Pareiškėjai skunde ir patikslintuose skunduose nurodė šiuos argumentus:

2.1. NŽT Palangos skyrius 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste atlyginant pinigais piliečiams (pareiškėjams) P. J. K., E. V. S. Pareiškėjui P. J. K. NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais 923,62 Eur už 0,4810 ha žemės plotą; pareiškėjai E. V. S. NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ nusprendė atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais 930,14 Eur už 0,4844 ha žemės plotą.

Prieš priimdama minėtus Sprendimus NŽT informavo pareiškėjus, kad nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisių pareiškėjų pasirinktu būdu – natūra, kadangi Palangos mieste nebeliko žemės plotų, į kuriuos būtų galima atkurti nuosavybes natūra. Pareiškėjai nesutiko su NŽT priimtais Sprendimais, manė, kad Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti, o NŽT teikiama informacija apie tai, kad Palangos mieste nebėra laisvų žemės plotų, yra neteisinga. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Pareiškėjai yra išreiškę aiškią ir nepakeistą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašydami, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra. Ši pareiškėjų valia niekada nebuvo pakeista. Pareiškėjų įsitikinimu, NŽT turi galimybes pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra, o NŽT teiginiai apie tai, kad Palangos mieste nebeliko žemės plotų, į kuriuos galima atkurti nuosavybės teises natūra, yra nepagrįsti. Pareiškėjų posesija yra buvusių ganyklų teritorijoje, kuri apima 152,99 ha. Pareiškėjai, gavę Sprendimus ir nesutikdami su jais, kreipėsi į specialistus, užsiimančius teritorijų planavimu ir panašia veikla, kad būtų identifikuoti laisvi žemės plotai Palangos mieste.

Pareiškėjų užsakymu buvo parengtas Palangos miesto teritorijos žemės sklypų ir plotų planas (toliau – ir Planas), kuriame yra sužymėti NŽT valdomi valstybinės žemės plotai (tame tarpe ir laisvi žemės plotai), kurie turėtų būti nuosavybės teisių natūra atkūrimo objektai. Iš Plano pagal susistemintus duomenis buvo matyti, kad NŽT valdo ne mažiau kaip 14,71 ha valstybinės žemės ploto pievų ir ganyklų, neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre, kurie galėtų būti laisvi valstybinės žemės plotai, tinkami nuosavybės teisių atkūrimui.

2.2. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai nurodė konkrečius laisvus žemės plotus, į kuriuos galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams. Surinkus papildomus rašytinius įrodymus tiek tiesiogiai iš atsakovų, tiek teismo pagalba, pareiškėjai sukonkretino laisvus žemės plotus, į kuriuos turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėjai 2020 m. kovo 30 d. prašyme nurodė, kad yra laisvas valstybinis žemės plotas ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve.

Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir PMSA) 2020 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypais esančiame žemės plote yra ir savivaldybei priklausantys želdiniai, kuriuos yra būtina išsaugoti pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą. Be to, PMSA nurodė, kad laisvame žemės plote augantys medžiai yra saugotini, kadangi jų kamienas yra didesnis kaip 12 cm skersmens. Pareiškėjai 2021 m. kovo 4 d. prašymu dėl informacijos suteikimo kreipėsi į PMSA, prašydami pateikti minimo laisvo žemės ploto medžių taksacijos planą ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų PMSA teiginius.

PMSA 2021 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (19.5.E) D3-1287 pakartojo, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu nurodytame žemės plote yra savivaldybei priklausantys želdynai ir saugotini medžiai. Kartu su atsakymu buvo pateiktas 11 priedas – Želdinių būklės įvertinimo aktas. Pareiškėjų įsitikinimu, PMSA nurodyti argumentai yra nepakankami tam, kad šis laisvas žemės plotas negalėtų būti teisių į nuosavybės atkūrimą objektas. Nuosavybės teisės į tam tikrus žemės plotus negali būti atkurtos, jeigu tai yra valstybės išperkama žemė.

Kokia žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, yra reglamentuota Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Tačiau nei vienas iš Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų nesudarė pagrindo konstatuoti, kad žemės plotas ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais galėtų būti valstybės išperkama žemė, t. y. PMSA nurodytos aplinkybės, kad šiame žemės plote yra saugotini želdiniai, nėra pagrindas priskirti šio žemės plotą valstybės išperkamai žemei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-440/2013, konstatavo:

„<...> atsakovo nurodomi želdiniai taip pat nesudaro pagrindo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien tik aplinkybė, kad teritorijoje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, auga želdiniai, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą“. Todėl pareiškėjai reikalavo suformuoti naują žemės sklypą laisvame žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, bei atkurti nuosavybės teises pareiškėjams natūra į visą jo plotą.

2.3. Pareiškėjai 2020 m. kovo 30 d. prašyme nurodė, kad yra laisvas žemės plotas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių. PMSA 2020 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nurodyti žemės plotai pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.7 punktu, sprendinius yra reikalingi želdiniams, poilsiui ir įrengti vaikų žaidimo aikšteles. „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas nėra detalusis planas, neatitinka detaliesiems planas keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju „Lino“ gyvenamasis kvartalas suplanuotas ne detaliuoju planu, kaip to reikalauja Atkūrimo įstatymo teisės norma, o detalaus išplanavimo projektu, todėl neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto būtinosios sąlygos, t. y. teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu. Be to, vien aplinkybė, jog prieš 27 metus ši teritorija buvo pažymėta kaip skirta poilsiui ir laisvalaikiui „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekte, tačiau niekada nebuvo realizuota, negalėjo nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl pareiškėjai reikalavo laisvame žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, suformuoti naują žemės sklypą bei atkurti nuosavybės teises pareiškėjams natūra į visą jo plotą.

2.4. Pareiškėjai 2020 m. kovo 30 d. prašyme nurodė, kad yra laisvas žemės plotas greta (duomenys neskelbtini)žemės sklypo. PMSA 2020 m. spalio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl žemės plotų, esančių prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, svarstytų pasirašyti taikos sutartį šioje byloje. Tačiau PMSA nenurodė jokių argumentų, kodėl šiuose plotuose pareiškėjams negalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu PMSA iš esmės patvirtino, kad nėra jokios objektyvios priežasties, trukdančios suformuoti naują žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjams natūra į visą jo plotą. Pareiškėjai nustatė, kad dar vienas laisvos žemės plotas, kuriam Palangos miesto bendruoju planu nėra nustatyta jokių apribojimų, yra ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais. Minėtas laisvas žemės plotas galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu, kadangi nėra priežasties, trukdančios suformuoti naują žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjams natūra į visą jo plotą.

2.5. NŽT 2020 m. vasario 6 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kurią sudarė 2,00 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį Palangos miesto bendrosiose ganyklose. Tačiau NŽT neteisingai įvertino J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės plotą, tai sąlygojo, kad pareiškėjams nuosavybės teisė atkurta į mažesnį plotą nei priklauso pagal archyvinę medžiagą. Susipažinę su prie bylos prijungta archyvine medžiaga – nuosavybės teisių atkūrimo byla, pareiškėjai nustatė, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė 2,3107 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha, kaip neteisingai nurodo NŽT. Šį pareiškėjų teiginį patvirtino, be kita ko, (duomenys neskelbtini)žemės sklypų savininkų sąrašas iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir 1991 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas. Taigi, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas atkuriamos nuosavybės plotas nuo 2,3107 ha iki 2,00 ha, dėl to pareiškėjams buvo atkurta mažiau žemės, nei turėjo būti atkurta pagal archyvinę medžiagą. Šios aptartos aplinkybės sudarė savarankišką pagrindą panaikinti NŽT priimtus Sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

2.6. Teritorija, įsiterpusi į Palangos miško 109 kvartalą, nepagrįstai įtraukiama kaip želdynai, ji galėtų būti nuosavybės teisių atkūrimo objektas. Pareiškėjai nustatė, kad į buvusių ganyklų teritoriją, kuri apima 152,99 ha plotą, patenka Palangos miško 109 kvartalo dalis. Šiame miško kvartale yra įsiterpęs medžiais neapaugęs laisvos žemės plotas, kuris pagal miškų kadastro duomenis nėra miškas. Nurodytas laisvos žemės plotas patenka į buvusių ganyklų, kurių plotas 152,99 ha, teritoriją. Pagal geoportal.lt informaciją, aptariamas laisvas žemės plotas nepatenka į miškų teritorijas ir nėra laikomas mišku. Nepaisant to, šis laisvas žemės plotas pagal Palangos miesto bendrąjį planą yra priskiriamas želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai). Pareiškėjų vertinimu, Palangos miesto bendruoju planu minėta teritorija nepagrįstai priskiriama želdynams ir galėtų būti nuosavybės atkūrimo objektu pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas.

2.7. Nuosavybės teisės pareiškėjams tinkamai neatkuriamos jau keliolika metų, tai lėmė neturtinės žalos jiems padarymą. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas užtrukęs labai ilgą laiką, NŽT neveikimas yra nepagrįstas, sudarantis nepateisinamai ir neprotingai ilgus nuosavybės teisių atkūrimo intervalus. Dėl ilgo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjai patyrė ir vis dar patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, neteisybės jausmą, taigi pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, o tarp neteisėtų NŽT atstovo veiksmų ir pretendentų patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo nuosavybės teisių proceso priteisiama tiek nacionalinėje teisėje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5653-552/2019), tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisingumo teisme (pvz. byla Grigolovič prieš Lietuvą). Teismai yra konstatavę, kad nepateisinamai ilgas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, dėl kurio asmenys patiria nepatogumus, neteisybės ir nepasitikėjimo jausmą, sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjai vertino savo patirtą neturtinę žalą dėl NŽT veiksmų / neveikimo, kurių pagrindu nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė labai ilgą laiko tarpą, 5 000 Eur suma kiekvienam pareiškėjui.

3. Atsakovas NŽT ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. NŽT atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjų prašomi panaikinti Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. Palangos mieste valdytą žemę, pareiškėjams atlyginant pinigais, buvo priimti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko J. K. Palangos mieste valdytą žemę, pagal PMSA direktoriaus pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. NŽT manė, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie patyrė neturtinę žalą, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus. Pareiškėjų prašomi priteisti piniginiai reikalavimai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti ir NŽT prašė atmesti juos. Pareiškėjų pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso ir kitų institucijų kompetencijai. Priimdamas sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Palangos mieste, NŽT vadovavosi PMSA direktoriaus pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą arba panaikinti skundžiamus Sprendimus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1. PMSA, atsakydama į pareiškėjų prašymą, paaiškino dėl reikalaujamų žemės sklypų:

1) ties (duomenys neskelbtini) sklypu esančiame žemės plote buvo ir yra PMSA priklausantys želdiniai, kuriuos būtina išsaugoti pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą. Vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems 1 priedu, kurortuose (tuo pačiu ir nurodytoje teritorijoje) yra saugotini visi didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai (medžių taksacija pateikta į bylą); 2) žemės plotas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, suplanuotas pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 44 1.7 punkto, sprendinius.

Sklypai pagal pagrindinį brėžinį Nr. 65 ir 66 yra reikalingi želdiniams, poilsiui ir vaikų žaidimo aikštelėms įrengti. Minėto plano tiek aiškinamasis raštas, tiek pagrindinis brėžinys, tiek minėtas Palangos miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 44 yra viešai paskelbti ir išviešinti TPDR sistemoje, „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektas TPDR Nr. (duomenys neskelbtini). Natūralu, kad suplanuotame kvartale yra reikalingos bent minimalios bendro naudojimo erdvės visai visuomenei (detaliojo plano ištrauka pridėta);

3) ties sklypu (duomenys neskelbtini) nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą; visa nurodyta teritorija patenka į požeminio vandens gręžinio, iš kurio tiekiamas vanduo visam Palangos miestui, apsaugos zoną: apie 3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų;

4) ties (duomenys neskelbtini) esančiais žemės sklypais taip pat nėra galimybės suformuoti minimalų 4 arų sklypą: pagal esamą urbanistinę situaciją, reljefą nėra jokio privažiavimo prie nurodytos žemės ir nėra galimybės įrengti jį, apie 3 arų sklypo formavimas nurodytoje teritorijoje neatitiktų racionalumo bei realumo principų;

5) pareiškėjai teisingai nurodė, jog pagal Bendrąjį planą, nurodyta teritorija yra priskiriama želdynų teritorijoms (ekstensyviam naudojimui įrengiami želdynai), pareiškėjai taip pat pridėjo teisingą Bendrojo plano ištrauką. Savivaldybės administracija atsakė į šiuos pareiškėjų argumentus, nurodydama, kad norminio teisės akto – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų – 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymuose nustatytą tvarką patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, proceso Nr. 3-63-3-00209-2011-0, teismas nustatė, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta. Ginčo žemė yra intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamose kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei.

Pareiškėjai neprašė atkurti nuosavybės teisių į bendras ganyklas, nenurodė jų vietos, neteikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nenurodė, kas yra dabartinis valdytojas, tačiau, nepaisant to, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas (nesant nei prašymo, nei dokumentų).

6.2. Pareiškėjai nurodė, kad NŽT neteisingai įvertino J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės plotą, tai sąlygojo, kad pareiškėjams nuosavybės teisė atkurta į mažesnį plotą nei priklauso pagal archyvinę medžiagą. Šis pareiškėjų teiginys neteisingas, nes sklypai yra grąžinami pagal lygiavertiškumą, o ne pagal plotą. Pareiškėjai, turėję žemės ūkio paskirties žemės (su šimtais bendraturčių) miesto pakraštyje kemsynuose, krūmynuose ir pelkėse, į kurią net neprašė atkurti nuosavybės teisių, nepagrįstai pasiėmė neproporcingos vertės svetimą žemę, kuri yra kopose prie jūros, (duomenys neskelbtini) parko, miesto centre ir dar nepagrįstai teigė, kad valstybė atlygino jiems neteisingai. Nesąžiningai pasiimdami svetimas žemes, pareiškėjai padarė šimtus tūkstančių eurų žalos valstybei. NŽT perdavė pareiškėjams kaip kompensaciją naujus žemės sklypus, kurie yra svetimų žmonių žemėje: (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nuosavybės teise gavo sklypą (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau valdė tik nuomos teise. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1- 913 (duomenys neskelbtini) sklypo adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini), nes tai buvo kampinis sklypas. Kaip nurodė NŽT, pareiškėjų turėtų bendrų ganyklų žemės vertė yra apie 400 Eur už 1 hektarą (pareiškėjai iš viso turėjo 78 arus, dalis jų grąžinta turėtoje vietoje), todėl pareiškėjai, neturėdami tam pagrindo, pasiėmė svetimoje žemėje esančius sklypus, taip neteisėtai praturtėdami, padarydami valstybei šimtus tūkstančių eurų žalos. Vien minimali mokestinė minėtų perimtų sklypų vertė yra šimtai tūkstančių eurų. Dėl išperkamos žemės vertės (apie 400 Eur už 1 hektarą) yra pasisakę tiek Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjai nurodytu atveju neturi reikalavimo teisės, nes neįrodė, kaip jų teisės yra pažeistos. Valstybės teisių pažeidimas, neteisėtas praturtėjimas ir padaryta žala yra akivaizdūs.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjų E. V. S. skundą ir patikslintus skundus; tenkino iš dalies pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. skundą ir patikslintus skundus – panaikino NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-363-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 16S-362-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“, įpareigojo atsakovą NŽT Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje) bei priteisė pareiškėjai E. V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė kitas skundo ir patikslintų skundų dalis dėl neturinės žalos atlyginimo pareiškėjams A. K., L. K., L. D. ir V. K..

8. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytą 2,7816 ha žemę buvo atkurtos tokiu būdu:

1) E. V. S. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta, Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), NŽT 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 16S-3 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1450 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-218-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0388 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 36-iuose žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4844 ha valstybės išperkamos žemės dalį;

2) P. J. K. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta, Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0271 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2704 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-180-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-219-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0373 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 34-iuose žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4810 ha valstybės išperkamos žemės dalį;

3) K. L. Č. tenkanti 0,2781 ha žemės valdos dalis buvo atkurta, Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77 perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0108 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0544 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1476 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1499 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-178-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-222-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0171 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 33-juose žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-359-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,1003 ha valstybės išperkamos žemės dalį. NŽT paaiškino, kad nuosavybės teisės atkurtos pareiškėjams visiškai, kadangi ginčijamais Sprendimais nuspręsta atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais.

9. Teismas, remdamasis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad NŽT gali priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.

10. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-616-415/2022 32 punkte nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei teismo sprendime motyvuoti savo išvadas dėl šių pareiškėjų argumentų: buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose; pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad buvęs savininkas J. K. valdė ne 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o 2,3107 ha; buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje papildomai valdė 0,1087 ha žemės prie namų valdos adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjams nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,3107 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini).

11. Teismas, susipažinęs su prie bylos prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla (I tomas, 2 lapas), sutiko su pareiškėjų išsakyta pozicija, jog, pagal 1991 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą, J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė 2,3107 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha.

12. Teismas nurodė, kad NŽT Palangos skyrius 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto bendrosiose ganyklose“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritoriją, ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra. Teismas padarė išvadą, kad, sprendžiant dėl skundžiamų aktų teisėtumo, pirmiausia spręstina, ar PMSA pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei visus žemės sklypus buvusių ganyklų teritorijoje, kuri apima 152,99 ha, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.

13. Teismas pažymėjo, kad, norint žemę priskirti valstybės išperkamai žemei, būtina konstatuoti visų sąlygų, kylančių iš Konstitucijos, egzistavimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog šiose bylose įrodinėjimo našta įrodyti ir pagrįsti įrodymais aiškų visuomenės poreikį konkretiems žemės sklypams tenka būtent sprendimų priėmimo procedūroje dalyvaujančioms institucijoms. Taigi, vertinant konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, privalėjo būti įvertinta, koks yra konkretus ginčo žemės sklypo visuomeninis poreikis, ar analizuojamu atveju šis poreikis, kurio nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra, yra konkrečiai ir aiškiai išreikštas.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens PMSA atsiliepime nurodoma, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu nurodytame žemės plote buvo ir yra Palangos miesto savivaldybei priklausantys želdiniai, kuriuos yra būtina išsaugoti pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą; vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, 1 priedu, kurortuose (be kita ko, ir nurodytoje teritorijoje) yra saugotini visi didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai.

15. Teismas sutiko su pareiškėjų išsakyta pozicija, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-858-440/2013, konstatavo, kad vien tik aplinkybė, kad teritorijoje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, auga želdiniai, negali nusverti realių ir nenuginčytų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog, pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalaus išplanavimo projektą, žemės sklypas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini)gatvių, būtų skirtas poilsio paskirties statiniams / įrenginiams eksploatuoti, jame būtų pastatyti / įrengti tam skirti įrenginiai, vaikų žaidimo aikštelės. Teismo vertinimu, dėl laisvo žemės ploto, įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, nėra nustatyti jokie realūs, pagrįsti, konkretūs visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o, priimant sprendimą atkurti natūra, – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas tikrai yra priskirtas valstybės išperkamam turtui.

18. Teismas neturėjo pagrindo padaryti galutinės išvados, kad visa buvusių bendrų ganyklų teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, todėl panaikino NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-363-(14.16.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant 923,62 Eur pinigais už 0,4810 ha žemės plotą, ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-362-(14.16.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant 930,14 Eur pinigais už 0,4844 ha žemės plotą, ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje).

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, vertintinas iš naujo ir atkuriamos nuosavybės plotas, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje turimų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,3017 ha žemės sklypą Nr. 21.

20. Dėl neturtinės žalos teismas akcentavo, jog pareiškėjai E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. yra ne pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, o teisių perėmėjai. Todėl iki P. J. K. mirties ir jo teisių perėmimo pareiškėjai negalėjo turėti teisėto lūkesčio į nuosavybės teisių atkūrimą, nes pretendentas į J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą buvo įpėdinis P. J. K. ir dėl jo buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjai E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. skunde ir patikslintuose skunduose neišdėstė neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių dėl laikotarpio iki pretendento mirties, taip pat dėl vėlesnio laikotarpio, kai jie tapo pretendento P. J. K. teisių perėmėjais.

21. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teismas nustatė, kad iki skundžiamo akto priėmimo pareiškėjai E. V. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,2110 ha žemės, Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 16S-3, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.), 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-218. Pareiškėjos pradinis pareiškimas pateiktas 1991 m. birželio 7 d. Teismo vertinimu, pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra sprendžiamas nuo 1991 m. birželio 7 d., skundžiamas aktas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas 2019 m. lapkričio mėn. Teismas, įvertinęs ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę, dėl jos padėties neapibrėžtumo jai atsiradusius neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu ir negali būti atlyginamas tik pažeidimo pripažinimu, darė išvadą, kad 2 000 Eur suma yra proporcinga kompensuoti jos patirtus išgyvenimus.

23. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismo nespręstas.

III. 24. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, bei NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjos E. V. S. skundą ir patikslintus skundus, tenkinti iš dalies pareiškėjų E. A. K., L. K., L. D. ir V. K. skundą ir patikslintus skundus, panaikinti Sprendimus, įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje), priteisti pareiškėjai E. V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus kaip nepagrįstus.

25. Atsakovai grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimus, kurie buvo priimti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Teismas iš esmės konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybė galimai nepagrįstai priskyrė visą buvusių ganyklų teritoriją valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, tačiau perkėlė atsakomybę ir žalos atlyginimą atsakovui NŽT. Tačiau NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti pareiškėjams natūra nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, Sprendimai buvo galutinis rezultatas, užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. NŽT mano, kad pareiškėjai turėjo skųsti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštą Nr. (4.17)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jie nepasinaudojo šia teise.

25.2. Už žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, atlyginimo pinigais dydis apskaičiuojamas pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Metodika). Vadovaujantis Metodikos 6.1.4 punktu, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam – gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (bylos Nr. 6/2010) konstatavo, kad Metodikos 4.2 punktas (dėl nustatyto žemės vertės dydžio) neprieštarauja Konstitucijai bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Dėl išperkamos žemės vertės taip pat pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-717-525/2018; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-668-858/2017). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus (pvz., 2003 m. kovo 4 d. sprendimas Jantner prieš Slovakiją, 2005 m. kovo 2 d. nutarimas dėl priimtinumo Maltzan ir kt. prieš Vokietiją, 2009 m. liepos 21 d. sprendimas A. prieš Lietuvą, 2010 m. spalio 12 d. sprendimas Maria Atanasiu ir kt. prieš Rumuniją, 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas S. ir K. prieš Bulgariją), Lietuvos valstybė neprisiėmė besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte.

25.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. NŽT nesutinka, kad 1991 m. kovo 20 d. išduotas Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas yra vėlesnis dokumentas ir NŽT privalėjo vadovautis juo, atkurdama pareiškėjams nuosavybės teises. Pagal buvusio savininko J. K. vardu parengtoje Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esančius dokumentus, J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė Palangos miesto teritorijoje 2,7816 ha žemės plotą: 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir 0,7816 ha žemės Palangos miesto bendrosiose ganyklose (iš bendro 152,99 ha ploto). J. K. žemės valdymą nuosavybės teise patvirtina minėtoje Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esantys archyviniai dokumentai: 1938 m. kovo 25 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas ir Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miesto bendrų ganyklų likvidavimo planas. NŽT atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valstybinio archyvo 1991 m. kovo 20 d. pažymėjime nurodyta, jog pažymėjimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) planas, sudarytas 1927 m. balandžio 27 d. Taigi Lietuvos valstybinio archyvo 1991 m. kovo 20 d. pažymėjimas parengtas pagal ankstesnį archyvinį dokumentą ir NŽT pagrįstai vadovavosi vėlesniais archyviniais dokumentais – 1938 m. kovo 25 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu ir Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miesto bendrų ganyklų likvidavimo planu. Pagal šiuos dokumentus NŽT teisingai nustatė buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytos žemės plotą, t. y. 2,7816 ha.

25.4. Teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija ir NŽT neturi teisinio pagrindo revizuoti savivaldybės priimamų teritorijų planavimo dokumentų. PMSA pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiu metu laikėsi pozicijos, kad norminio teisės akto – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano – Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamu želdynu funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00209-2011-0) teismas nustatė, kad minėta Bendrojo plano norma yra teisėta. Taigi įrodinėjimo našta turėjo tekti trečiajam suinteresuotam asmeniui PMSA.

25.5. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja E. V. S. patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos E. V. S. fizinės ir psichinės sveikatos būklės esminį pablogėjimą dėl NŽT, kaip institucijos, ir jos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Net jei ginčo metu susiklosčiusi situacija ir galėjo sukelti tam tikras neigiamas emocijas, nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad jos pasiekė tokį lygį, kad turėtų būti vertinamos kaip pareiškėjos E. V. S. patirta neturtinė žala, atlygintina pinigais. Be to, ginčo bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-415-2022), teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. eI3-1537-621/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2020-3), iki paaiškės mirusio P. J. K. teisių perėmėjas. 2024 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, išnykus bylos sustabdymo pagrindui, t. y. atsiradus mirusio pareiškėjo P. J. K. teisių perėmėjams, bylos nagrinėjimas atnaujintinas

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo PMSA atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra.

27. PMSA nesutinka su apeliacinio skundo pozicija, kad visa atsakomybė dėl laisvos ar nelaisvos žemės buvimo tenka Palangos miesto savivaldybės administracijai, kadangi yra laisvos grąžintinos žemės dalys sklypuose: žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1551 ha, adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1833 ha, adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.1496 ha, adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.1482 ha, adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0749, adresas: (duomenys neskelbtini). Minėti sklypai yra suformuoti grąžinti pretendentams natūra, prieš ilgą laiką perduoti NŽT, dalis sklypų yra grąžinti natūra, o kitos dalys nėra perduotos pretendentams, jos be pagrindo liko valstybės nuosavybėje. Dėl to netgi buvo nagrinėjamos civilinės bylos (Nr. e2-3904-1086/2024; proc. Nr. Nr. 2-10-3-00658-2024-3; Nr. e2-3254-1086/2024; proc. Nr. Nr. 2-10-3-00528-2024-9; Nr. e2-3254-1086/2024; proc. Nr. 2-10-3-00528-2024-9; Nr. e2-4188-1086/2024; proc. Nr. Nr. 2-10-3-00723-2024-6), kuriose nurodyta, kad atsakovas NŽT, neperduodama likusių sklypų dalis, pažeidžia kitų bendraturčių teises, nes taip yra trukdoma įsiregistruoti pastatytus pastatus. Nuosavybės teisėms atkurti natūra į nurodytų sklypų dalis nėra reikalingi jokie papildomi PMSA sprendimai.

28. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti jį, taip pat prašo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

29.1. Byloje nėra ginčo, jog teritorijoje, kurioje pareiškėjai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, yra laisvos grąžintinos valstybinės žemės (jos buvo ir NŽT Sprendimų priėmimo metu).

29.2. Byloje nėra ginčo, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, yra laisvos grąžintinos valstybinės žemės. Tai tiesiogiai patvirtina trečiojo asmens PMSA atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą nurodyti faktai. Be to, pati savivaldybė, kuri ir yra atsakinga už laisvos grąžintinos valstybinės žemės identifikavimą ir sklypų suformavimą nuosavybės teisių atkūrimo procese, neskundė teismo sprendimo. Todėl laikytina, kad ji pripažįsta ir sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis apie nurodytą kitą laisvą valstybinę žemę, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. PMSA atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą tiesiogiai apkaltino NŽT, kad pastaroji nevykdo jai priskirtų pareigų ir vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

29.3. NŽT apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų aplinkybių apie laisvą valstybinę žemę, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Ginčydami NŽT Sprendimus, pareiškėjai skunde nurodė konkrečią laisvą valstybinę žemę, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra. Teismo sprendimu pritarta, kad pareiškėjų skunde nurodytos teritorijos yra laisva valstybinė žemė, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, ir nurodė konkrečius bei aiškius argumentus. Teismas konstatavo, kad laisva valstybinė žemė, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, yra ties (duomenys neskelbtini) sklypu nurodytas žemės plotas; žemės plotas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių; ties sklypu (duomenys neskelbtini) žemės sklypu esantis žemės plotas; ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypais esantis žemės plotas. NŽT neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių, o tai reiškia, kad jis pripažįsta šias aplinkybes. Taigi byloje nėra ginčo dėl nustatytų aplinkybių, jog NŽT Sprendimų priėmimo metu buvo laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

29.4. PMSA 2018 m. vasario 19 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija buvo melaginga (neteisinga), šio rašto pagrindu NŽT priėmė neteisėtus Sprendimus, kuriais buvo nuspręsta už grąžintiną žemę pareiškėjams atlyginti pinigais. Taigi NŽT apeliacinio skundo argumentai apie NŽT Sprendimų teisėtumą yra nepagrįsti, nes jie buvo priimti melagingos (tikrovės neatitinkančios) informacijos pagrindu, todėl savaime yra neteisėti.

29.5. Įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad tuo atveju, jeigu yra laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, negali būti priimamas sprendimas dėl atlyginimo pinigais, nes prioritetas teikiamas atkūrimui natūra. Todėl esant įrodytai, teismo nustatytai ir bylos šalių neginčijamai aplinkybei, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjai prašo atkurti nuosavybės teises natūra, buvo laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, NŽT Sprendimai prieštarauja Atkūrimo įstatymui, todėl yra neteisėti ir pagrįstai buvo panaikinti.

29.6. Institucijų atsakomybės klausimas, sprendžiant dėl NŽT Sprendimų teisėtumo, nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjams nėra svarbu, kuri iš institucijų (PMSA ir (ar) NŽT)) yra atsakinga už neteisėtų Sprendimų priėmimą. Faktas, kad Sprendimų priėmimo metu buvo laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, yra nustatytas, todėl Sprendimai, kuriais buvo nuspręsta atlyginti pinigais, yra prieštaraujantys Atkūrimo įstatymui ir yra neteisėti.

29.7. PMSA 2018 m. vasario 19 d. raštas Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukėlė pareiškėjams tiesioginių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Pareiškėjai nėra šio rašto gavėjai, jo gavėjas yra NŽT, šis raštas nėra individualus administracinis sprendimas, jis yra tarpinis procedūrinis tarpinstitucinis dokumentas nuosavybės teisių atkūrimo procese. NŽT Sprendimai sukėlė teisines pasekmes pareiškėjams, jie laikytini individualiais administraciniais sprendimais ir gali būti ginčo teisme objektu.

29.8. Pareiškėjų turimomis žiniomis, NŽT nurodyti įrodymai – 1938 m. kovo 25 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas ir Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miesto bendrų ganyklų likvidavimo planas – nėra bylos medžiagoje, todėl pareiškėjai negali pasisakyti dėl jų (įskaitant dėl jų įrodomosios galios). Pareiškėjai pažymi, kad byloje yra pateiktas įrodymas – 1991 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė 2,3107 ha žemės sklypas Nr. 21. Remiantis šiuo įrodymu, teismo sprendime pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad Sprendimuose buvo neteisingai nurodytas iki nacionalizacijos valdytas žemės plotas ir padaryta išvada, kad J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė 2,3107 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha.

29.9. Dėl neturtinės žalos pareiškėjai nurodo, kad teismo neturtinė žala priteista už laikotarpį, kuris neapima ginčo nagrinėjimo teisme laiko, todėl NŽT argumentai dėl užsitęsusio teismo proceso dėl sustabdytos bylos yra atmestini. Pareiškėjos E. V. S. vertinimu, vien faktas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas truko daugiau nei 18 metų (iki kol buvo priimti NŽT Sprendimai), rodo, kad institucijos akivaizdžiai vilkino šį procesą, nesivadovavo gero administravimo principais, sukėlė nepasitikėjimo institucijomis jausmą, nepagarbą asmens teisėms, o tai sąlygojo neigiamus išgyvenimus, neapibrėžtumą, neapgintų teisių jausmą. Todėl teismo priteista 2 000 Eur neturtinė žala už 18 metų laukimą yra atlygis pareiškėjai, nors, pareiškėjos vertinimu, jis neatperka visų neigiamų išgyvenimų, kuriuos pareiškėja patyrė per visą šį laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-363-(14.16.3.) ir 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste“ Nr. 16S-362-(14.16.3.) teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

31. Pareiškėjai ginčija Sprendimus, kuriais nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurtos pinigais, o ne natūra, nors, pareiškėjų teigimu, dalis žemės nepriskirtina valstybės išperkamai žemei ir turi būti grąžinta natūra.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo padaryti galutinės išvados, kad visa buvusių bendrų ganyklų teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, panaikino Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje). Teismas taip pat priteisė pareiškėjai E. V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

33. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria panaikinti Sprendimai, atsakovas NŽT įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje), bei pareiškėjai E. V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, prašo priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus kaip nepagrįstus. NŽT teigimu, teismas nepagrįstai panaikino Sprendimus, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja E. V. S. patyrė neturtinę žalą.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis ginčas jau buvo nagrinėtas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-616-415/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas minėtoje nutartyje nustatė, jog, sprendžiant, ar ginčijamais Sprendimais pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nuosavybės teisės į žemę atkurtos ne natūra, o pinigais, pareiškėjų reikalavimų Palangos miesto savivaldybei pagrįstumo įvertinimas turi esminę reikšmę, nes tik paneigus pareiškėjų argumentus dėl laisvos, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemės, kurioje jų nurodomose vietose formuotini žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybė teikė NŽT teisingą informaciją, todėl ir ginčijami NŽT sprendimai yra teisėti; pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei teismo sprendime motyvuoti savo išvadas dėl pareiškėjų argumentų, kad buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose; pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, kad buvęs savininkas J. K. valdė ne 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o 2,3107 ha; buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje papildomai valdė 0,1087 ha žemės prie namų valdos adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjams nėra atkuriamos nuosavybės teisės į 0,3107 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini).

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, susijusią su byloje kilusiais ginčo klausimais, nustatė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esantys pareiškėjų prašymai patvirtina, kad jie kreipėsi į Agrarinės reformos tarnybą, prašydami atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko vardu turėtą žemę natūra. Iš NŽT paaiškinimų matyti, kad buvęs savininkas J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdė 2,7816 ha žemės: 2 ha žemės sklypą Nr. 21 (duomenys neskelbtini) bei 0,7816 ha žemės dalį (iš bendro ploto 152,99 ha) Palangos miesto bendrosiose ganyklose. Pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, pareiškėjai turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. K. valdytą žemę: P. J. K. – į 0,6954 ha dalį, E. V. S. – į 0,6954 ha dalį. Nuosavybės teisės į buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos dabartinėje Palangos miesto teritorijoje valdytą 2,7816 ha žemės buvo atkurtos priimant šiuos sprendimus:

1) E. V. S. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77, perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0272 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), NŽT 2011 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 16S-3 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1450 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-182-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-218-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0388 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 36 žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-362-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4844 ha valstybės išperkamos žemės dalį;

2) P. J. K. tenkanti 0,6954 ha žemės valdos dalis buvo atkurta Palangos miesto valdybos 1992 m. balandžio 16 d. potvarkiu Nr. 77, perduodant nuosavybėn naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0271 ha dalį (iš bendro sklypo ploto 0,0543 ha), Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 2704 perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), NŽT 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 16S-180-(14.16.3.) ir 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 16S-219-(14.16.3.) grąžinant nuosavybėn natūra 0,0373 ha žemės dalį buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose 34-iuose žemės sklypuose, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16S-363-(14.16.3.) atlyginant pinigais už likusią negrąžintą 0,4810 ha valstybės išperkamos žemės dalį.

37. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.

38. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas gali priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo(ų) planą(us) bei perduoda Tvarkos 1061 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo(ų) duomenis ir šią dokumentaciją atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

39. Kaip nurodė NŽT ir pirmosios instancijos teismas, NŽT Palangos skyrius 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto bendrosiose ganyklose“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritoriją, ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra; PMSA 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra; gavus PMSA minėtą raštą, ginčijamais Sprendimais nuspręsta atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais.

40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar PMSA pagrįstai priskyrė visus žemės sklypus buvusių ganyklų teritorijoje, kuri apima 152,99 ha, valstybės išperkamai žemei, nustatė, kad negalima daryti galutinės išvados, kad visa buvusių bendrų ganyklų teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį. Tiek NŽT apeliaciniame skunde, tiek ir PMSA atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog Sprendimų priėmimo metu buvo laisvos grąžintinos valstybinės žemės, kurioje pareiškėjai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pabrėžtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo PMSA atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą detaliai nurodo laisvos grąžintinos žemės dalis atitinkamuose žemės sklypuose Palangos mieste.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ne visa buvusių bendrų ganyklų teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, pagrįstai panaikino Sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus, bei įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste (buvusių ganyklų teritorijoje).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini NŽT apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimus, kurie buvo priimti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad yra laisvos grąžintinos žemės Palangos mieste.

43. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).

44. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą tirti ir vertinti bei motyvuoti išvadas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su buvusio savininko J. K. valdytu ne 2 ha, o 2,3107 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), susipažinęs su prie bylos pridėta nuosavybės teisių atkūrimo byla (I t., 2 psl.), patvirtino, jog, pagal 1991 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą, J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę, kurią sudarė 2,3107 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini), o ne 2,00 ha.

45. NŽT apeliaciniame skunde nesutinka, kad 1991 m. kovo 20 d. išduotas Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas yra vėlesnis dokumentas ir NŽT privalėjo vadovautis juo, atkurdama pareiškėjams nuosavybės teises. NŽT apeliaciniame skunde nurodo, jo nuomone, vertintinus dokumentus, t. y. 1938 m. kovo 25 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą ir Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miesto bendrų ganyklų likvidavimo planą. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 41 esančių dokumentų teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miesto bendrų ganyklų likvidavimo plano, NŽT neteikė jo į bylą, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įvertinti šį dokumentą ir remtis juo. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1938 m. kovo 25 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos I t., 43 psl.) nėra neginčijamos informacijos, paneigiančios 1991 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime nurodytus duomenis apie buvusio savininko J. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buvusio savininko J. K. valdyto žemės sklypo dydžio, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėjo prie pagrįstos išvados, kad buvęs savininkas J. K. valdė 2,3107 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjai E. V. S. nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybes, priimtus sprendimus, trukmę, neigiamą poveikį, padarė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri įvertinta 2 000 Eur suma. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria neturtinės žalos atlyginimas priteistas tik iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, neįvertinus Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, galbūt lėmusių pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi neteisėtais ir nepagrįstais pripažintų Sprendimų priėmimą.

47. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad PMSA 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog buvusių bendrų ganyklų teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra, o NŽT, gavusi šią informaciją, ginčijamais Sprendimais nusprendė atlyginti už likusią neatkurtą žemės sklypo dalį pinigais. NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad atsakomybė dėl laisvos ar nelaisvos žemės buvimo tenka PMSA, o NŽT, kuri išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra, ir ginčijamais Sprendimais užbaigė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

49. Nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę, esančią miesto teritorijoje, įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Tvarkoje, kurios 106 punkte, be kita ko, nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima, gavęs iš savivaldybės detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo NŽT prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui; sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

50. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.

51. Taigi, kad pagal minėtus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, atitinkamų dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso ir kitų institucijų, ne tik sprendimą priimančios institucijos kompetencijai.

52. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl subjekto (-ų), kuris (-ie) turi atlyginti neturtinę žalą, būtina surinkti ir įvertinti išsamius įrodymus apie iki Sprendimų priėmimo atliktus NŽT ir PMSA veiksmus bei visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamų Sprendimų priėmimu. Šių aplinkybių nustatytas yra svarbus, siekiant tinkamai išspręsti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, iš atitinkamų subjektų atskirai ar solidariai.

53. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, panaikinama ir bylos dalis dėl neturtinės žalos priteisimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai E. V. S. priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė