Legislator Case Law & Legislation
f17dc193-98f1-4d4a-9fcf-c2f0cfde3561 AI generated

f17dc193-98f1-4d4a-9fcf-c2f0cfde3561 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number f17dc193-98f1-4d4a-9fcf-c2f0cfde3561
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl materialinės ir moralinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 500 Eur materialinę žalÄ , 3 000 Eur moralinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jos sodo sklypas ribojasi su atsakovės sodo sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2009 m. ji, raÅ¡tiÅ¡kai suderinusi su 14 sklypo savininku V. B., pastatė vielinio tinklo tvorÄ , kainavusiÄ 2 500 Eur.

Legislator headnote

AI generated

f17dc193-98f1-4d4a-9fcf-c2f0cfde3561 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kiekviena dalis pritvirtinta aÅ¡tuoniomis tvirtinimo detalėmis, todėl nuo kiekvienos jų tvoroje liktų po aÅ¡tuonias skyles. Dėl tvoros uždengimo jos sklype trÅ«ksta saulės, Å¡iemet net neturėjo serbentų, neužaugo moliÅ«gas, nežydėjo gėlės. Apie 1 metro atstumu nuo tvoros sukuriamas pavėsis. Dėl tokio atsakovės tvoros modifikavimo kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , bet jokio raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo negavo. Palaikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nuo 2012 m. patyrė tris infarktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-1437-964/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26454-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Å iÅ¡kienė sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Augustei Juodėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei T. B., jos atstovui advokatui Jonui Algirdui Smagurauskui, atsakovei M. R., jos atstovui advokatui ArtÅ«rui VaiÅ¡vilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

B. ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl materialinės ir moralinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 2 500 Eur materialinę žalÄ , 3 000 Eur moralinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jos sodo sklypas ribojasi su atsakovės sodo sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2009 m. ji, raÅ¡tiÅ¡kai suderinusi su 14 sklypo savininku V. B., pastatė vielinio tinklo tvorÄ , kainavusiÄ 2 500 Eur.

Metalinis tinklas neužstojo saulės, todėl augalai gerai augdavo saulės Å¡ildomoje erdvėje. V. B. sodo sklypÄ Ä¯sigijus atsakovei, ji savavaliÅ¡kai, pažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01.2017 reikalavimus, prie tvoros įrengė metalinę konstrukcijÄ , t.y. pritvirtino metalinius lakÅ¡tus. Jie sudaro absoliutų Å¡ešėlį nuo saulės, dėl ko pavėsyje neauga ir nenoksta daržovės, agrastai, svogÅ«nai bei kiti saulės reikalaujantys pasėliai.

Apgadinusi tvorÄ , kiekviename metaliniame stulpelyje ir skersinyje tvirtinant tankius metalinius skydus, atsakovė padarė dideles kiaurymes dėl varžtų, kas sudaro ne tik Å¡ešėlį, bet ir mažina tvoros tvarumÄ bei jos ilgaamžiÅ¡kumÄ . Dėl metalinių lakÅ¡tų nėra galimybės dažyti tvorÄ , užtaisyti pamato įtrÅ«kimus, tvoroje atsiranda korozija. Taigi atsakovė padarė 2 500 Eur turtinę žalÄ , o kadangi dėl atsakovės užgaliojimų ir įžeidinėjamų jautė emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei pažeminimÄ prieÅ¡ sodo kaimynus, kas pablogino sveikatÄ , atsakovė turėtų atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčo tvora pastatyta atsakovei priklausančiame žemės sklype. Šį sklypÄ ji nusipirko 2011 m. ir nuo spalio 1 d. įsikėlė gyventi. IÅ¡ pradžių santykiai su ieÅ¡kove buvo kaimyniÅ¡ki, tačiau 2012 m. papraÅ¡ius ieÅ¡kovės perkelti arti sklypų ribos laikomÄ dujų balionÄ ir apgenėti prie tvoros augančiÄ treÅ¡nę, ji pradėjo elgtis piktybiÅ¡kai – pasitaikius progai atsakovę įžeidinėjo, virÅ¡ sklypus skiriančios tvoros džiovė apatinius drabužius, skudurÄ grindims plauti, labai dideliu garsu paleisdavo televizorių, mėtė nuorÅ«kas į atsakovės žemės sklypÄ , prie pat ginčo tvoros maudėsi pripučiamame baseine nuoga.

Atsakovė bandė geranoriÅ¡kai spręsti konfliktinę situacijÄ , siÅ«lė prie sklypų ribos užveisti tujų gyvatvorę, bet ieÅ¡kovė nesutiko. Atsakovei tapo ne tik nesmagu ir nejauku grįžti į namus, bet ir kviesti pas save draugus, giminaičius, o ieÅ¡kovė į praÅ¡ymus liautis taip elgtis, atsakydavo, kad savo kieme gali daryti kÄ nori. Siekdama privatumo ir apsisaugoti nuo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų, atsakovė 2019 m. kovo mėn. nusprendė prie jau esamos tvoros iÅ¡ jos žemės sklypo pusės pritvirtinti papildomas metalines konstrukcijas.

Jas montuojant buvusi tvoros dalis nebuvo nei sunaikinta, nei kitaip sugadinta, žala Å¡iai tvoros daliai nebuvo ir nėra padaryta. Ginčo tvora tebėra toje pačioje vietoje, gali bÅ«ti ir tebėra naudojama pagal tiesioginę paskirtį, į bylÄ nepateikta jokių duomenų, kad sumažėjo tvoros tvirtumas, ilgaamžiÅ¡kumas, atsirado korozija, dėl pritvirtintų konstrukcijų Å¡alia tvoros neauga augalai. 2019 m. atsakovė gavo ieÅ¡kovės reikalavimÄ paÅ¡alinti nuo jos tvoros metalinius lakÅ¡tus, nurodė patyrusi turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau atsakovė su tokiais reikalavimais nesutiko.

IeÅ¡kovė reikalauja žalos, kurios nepatyrė, be to, praÅ¡o priteisti 2 500 Eur (visos tvoros įrengimo iÅ¡laidas), nors pati pripažįsta, kad sugadinta ne visa, o tik dalis tvoros. Å i tvora pastatyta 2009 metais, tačiau ieÅ¡kovė nevertina jos nusidėvėjimo. Nėra jokio pagrindo tenkinti ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl papildomų konstrukcijų sumontavimo ant tvoros ji tokiÄ Å¾alÄ patyrė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovės neuropatines ligas tariamai sukėlė ir suaktyvino įtempti santykiai su atsakove, nuolatiniai dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Algirdas Smagurauskas ieÅ¡kinį palaikė. Tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus papildomai praÅ¡ant paÅ¡alinti prie tvoros pritvirtintas konstrukcijas, atstatant tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį, atsisakė. Pažymėjo, kad atsakovės sodo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad daiktai neturi jokių paslėptų trÅ«kumų, taigi atsakovės argumentai, kad jos sklype stovi tvora, nepagrįsti. Atsakovė savavaliÅ¡kai pritvirtino plokÅ¡tes prie tvoros, nors turėjo suderinti su ieÅ¡kove.

Dabar tvora užstoja saulę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. pastatė tvorÄ , suderinusi tai su buvusiu gretimo sodo sklypo savininku B. Atsakovė sklypÄ nusipirko 2011 m. M. R. reiÅ¡kė pretenzijas, kad tvora jos sklype, kad medžių Å¡akos jos sklypo teritorijoje. TvorÄ statė etapais. Vien už 27 metrų tvoros (tiek, kiek ribojasi su atsakovės sklypu) darbus sumokėjo 3 000 Lt (kaip nurodyta kasos pajamų orderio kvite, pateiktame į bylÄ ). Ä® bylÄ pateiktame UAB „SÄ stato prekyba“ prekiniame čekyje nurodyta 428,80 Lt suma visa panaudota tvoros ginčo dalies statybai.

To net neužteko. Daugelio čekių, mokėjimo kvitų nebeturi iÅ¡saugojusi. IÅ¡ 2 625 Lt UAB „Adreta“ pinigų priėmimo kvito ir 2009-05-14 Å¡ios įmonės PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodytos 2 625,02 Lt sumos ginčo tvoros daliai panaudojo dalį sumos, nes iÅ¡ 45 metalinių toros stulpų panaudojo ne mažiau kaip 14, iÅ¡ 100 vielos tinklo ne mažiau, nei 27 m. ir dar 3 m. gera valia davė atsakovei, taip pat panaudojo 27 m. įtempimo vielos, 6 vienetus vielos įtempėjo bei visus sÄ skaitoje nurodytus 40 kg cemento.

Taigi Å¡ioje sÄ skaitoje nurodyta suma ne visa panaudota ginčo tvoros daliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalies iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų neturi, laiko, kad ieÅ¡kinyje nurodyta faktiÅ¡kai patirtų ginčo tvoros dalies iÅ¡laidų suma. Mano, kad tvora nei kiek nenusidėvėjo, nes jÄ prižiÅ«rėjo, dažė. Atsakovė tvorÄ sugadino 2019 m. balandį. Korozijos nėra (per mažai laiko praėjo), tačiau fundamentas pradėjo trÅ«kinėti. Jei atsakovė nuimtų lakÅ¡tus nuo tvoros, liktų didelės skylės, todėl reikalavimo dėl metalinių konstrukcijų paÅ¡alinimo nekelia.

Kiekviena dalis pritvirtinta aÅ¡tuoniomis tvirtinimo detalėmis, todėl nuo kiekvienos jų tvoroje liktų po aÅ¡tuonias skyles. Dėl tvoros uždengimo jos sklype trÅ«ksta saulės, Å¡iemet net neturėjo serbentų, neužaugo moliÅ«gas, nežydėjo gėlės. Apie 1 metro atstumu nuo tvoros sukuriamas pavėsis. Dėl tokio atsakovės tvoros modifikavimo kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , bet jokio raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo negavo. Palaikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nuo 2012 m. patyrė tris infarktus.

Juos lėmė atsakovės pretenzijų reiÅ¡kimas, užgauliojimai, kabinimasis prie dukters. Atsakovė 6 valandÄ ryto iÅ¡leisdavo Å¡unį, 10 valandÄ triukÅ¡maudavo. Ji pažemino ieÅ¡kovę sugadindama tvorÄ . Å is veiksmas buvo paskutinis postÅ«mis sveikatos pablogėjimui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas ArtÅ«ras VaiÅ¡vila su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad ieÅ¡kovės tvora yra atsakovės sklype. Vandentiekiai anksčiau buvo vedami kaip riboženkliai tarp sklypų.

Pačios ieÅ¡kovės pateiktas B. sutikimas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad tvora pastatyta atsakovės sklype. Be to, pati atsakovė patvirtino, kad B. prašė statyti tvorÄ jo sklype. Pažymėjo, kad byloje yra susitarimas dėl tvoros statymo (kitos tvoros nėra), tačiau jame nėra nurodyta, kokia tvora bus statoma. Nėra į bylÄ pateiktų kvitų sÄ sajumo su ginčo tvoros dalimi, nėra įrodymų, kad 3 000 Lt iÅ¡leista bÅ«tent už ginčo tvoros dalies statybos darbus.

Čekiai, kvitai iÅ¡raÅ¡yti tiesiog ieÅ¡kovei ar be adresato. Atkreipė dėmesį, kad antstolis nekonstatavo, kad tvora paliesta korozijos, kad joje yra įtrÅ«kimų. Jie net negalėtų atsirasti per tokį trumpÄ laikÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja visiÅ¡ko atlyginimo už tvoros pastatymÄ , kai nėra jokių duomenų, jog ji sugadinta, juo labiau, kad sugadinta nepataisomai. Teismo posėdžio metu atsakovė M. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovės sodo sklypo skiria 25,06 m tvora, kaip tai į bylÄ pateiktame nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos dokumente.

Pripažįsta, kad 3,86 m tvoros papildomai pastatė pati. PaaiÅ¡kino, kad sodo sklypÄ nusipirko 2011 m., į sodo namelį įsikėlė 2011 m. spalio 1 d. Norėdama daugiau privatumo, pasiÅ«lė atsakovei sodinti tujas ir taip labiau atriboti sklypus, tačiau pastaroji nesutiko. IeÅ¡kovė ėmė filmuoti ir fotografuoti atsakovės kieme esančius žmones, todėl ieÅ¡kovė apsisprendė atsitverti. Kadangi tvora jau buvo, ant jos pritvirtino metalines konstrukcijas, suteikiančias daugiau privatumo. Jos estetiÅ¡kos, o pavėsis minimalus.

Ji nesielgė piktybiÅ¡kai, tiesiog norėjo jaustis savo sklype geriau. Nors konstrukcijų montavimo su ieÅ¡kove nederino, nes su ja jau kelis metus nesikalba, tačiau dar 2017 m. po Nacionalinės žemės tarnybos apsilankymo informavo ieÅ¡kovę, kad nori kitokios (uždaresnės) tvoros. IÅ¡ ieÅ¡kovės pritarimo negavo. IeÅ¡kinys atmestinas. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisę patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, juo papildant reikalavimu paÅ¡alinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal ieškovės faktiškai pareikštus reikalavimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos sodo sklypas ribojasi su atsakovės sodo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji nusipirko 2011-06-14 iš V. B. ir O. B.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-12-19 matavimų ir situacijos schemos matyti, kad tvora pastatyta atsakovės sodo sklype.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie matavimai nuginčyti. IÅ¡ 2009 m. liepos mėnesio akto matyti, kad buvęs ieÅ¡kovės sodo sklypo kaimynas, kurio sklypo Nr. 16, 2009 m. liepÄ sutiko, kad tvora bÅ«tų pastatyta iÅ¡ jo pusės sklypo 15 cm atstumu nuo vandentiekio vamzdžio. Å is dokumentas bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu apie tvoros statymo aplinkybes tai patvirtina papildomai. Kita vertus, net byloje esant duomenims, jog ginčo tvora stovi atsakovės sklype, atsakovė į jos nuosavybę nepretenduoja ir neginčija, kad Å¡i tvora pastatyta ieÅ¡kovės lėšomis.

Papildomai Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tiek pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, tiek 2009 m. liepos mėnesio T. B. ir V. B. aktas dėl tvoros statybos, tiek 2009-07-14 kasos pajamų orderio kvitas už tvoros įrengimo darbus. Taigi bylos duomenų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės sodo sklype stovi ieÅ¡kovės lėšomis pastatyta tvora. Ginčo, kad Å¡i tvora pastatyta teisėtai, nėra, nes sutikimÄ dėl jo statybos davė buvęs atsakovės sklypo savininkas. Aplinkybė, kad pastarojo sodo sklypo savininkas pasikeitė, tvoros statybos teisėtumui reikÅ¡mės neturi.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti CK 4.37 str. 1 d.). Pagal CK 4.93 str. 1 d. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodÄ teisių apsaugÄ . Pagal CK 4.103 str. 2-3 d. asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ ; teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi ieÅ¡kovė turi teisę naudotis tvora kaip savo nuosavybe, o atsakovė, siekdama jÄ keisti, vadinasi, ir tvirtinti metalines konstrukcijas, turi gauti pastarosios sutikimÄ . Jei tokie veiksmai padaromi nesuderinus, ieÅ¡kovė gali kreiptis į teismÄ dėl savo kaip savininkės teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, kad ant ieÅ¡kovės tvoros pritvirtino metalines konstrukcijas. Tai padarė neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo. Darytina iÅ¡vada, kad ji modifikavo ieÅ¡kovės tvorÄ be leidimo.

Aplinkybė, kad tvora stovi jos sklype, ir ji siekia privatumo, atsakovės veiksmų teisėtumo neįrodo. Tačiau ieÅ¡kovė, nors ir teigia, kad toks tvoros modifikavimas pažeidžia jos interesus, reikalavimo paÅ¡alinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį nekėlė, nors teismas jai tokiÄ teisę iÅ¡aiÅ¡kino. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčo tvoros modifikavimas taip pablogino sÄ lygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimÄ , kad sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ , atmestini.

IeÅ¡kovė, įrodinėdama neteisėtus atsakovės veiksmus, rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 2 ir 3 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 1.2.2 p., numatančiu, kad raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų sutikimai privalomi statant užtvarÄ prie sklypo ribos, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ), plotÄ ) – kai statmenai užtvaros į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ) metamas Å¡ešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei užtvaros kiaurymių ploto, nei metamo Å¡ešėlio parametrų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tėra pateiktos tvoros nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti prie tinklo tvoros pritvirtintos metalinės konstrukcijos, tačiau jokie matavimai neatlikti ir neapraÅ¡yti. Ä® bylÄ nepateikta jokių konkrečių duomenų nei dėl kiaurymių ploto, nei dėl Å¡ešėlio dydžio. Kita vertus, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, Å¡ių duomenų trÅ«kumas neturi esminės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovės tvoros kaip jos nuosavybės modifikavimas turėjo bÅ«ti atliekamas arba gavus pastarosios sutikimÄ , arba teismo leidimÄ .

Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.263 str. 1-2 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pažymėtina, kad pareiga atlyginti žalÄ asmeniui atsiranda tada, kai yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. IeÅ¡kovė teigia patyrusi 2 500 Eur žalÄ dėl tvoros sugadinimo, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, žalos neįrodė.

Tai pagrindžia tiek aplinkybė, kad ji nepraÅ¡o Å¡alinti atsakovės veiksmų padarinių, tiek tai, kad bylos duomenimis apskritai nenustatyta jokia reali žala. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad pritvirtinus metalines konstrukcijas padarytos skylės, jos nėra matomos kabant konstrukcijoms, ir estetinio vaizdo negadina, o Å¡alinti Å¡ių konstrukcijų ieÅ¡kovė nepraÅ¡o. Be to, pati ieÅ¡kovė pripažino, kad Å¡iuo metu korozija tvoros nėra paveikusi. Nors ji užsiminė, kad ėmė trÅ«kinėti tvoros fundamentas, jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Ji pateikė į bylÄ Äekį, kvitÄ , sÄ skaitÄ dėl patirtų iÅ¡laidų statant tvorÄ , tačiau prekiniame kvite net nėra datos, o sÄ skaitos ir čekio datos ankstesnės nei gautas sutikimas dėl tvoros statybos. Be to, ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje nurodžiusi, kad 2 500 Eur iÅ¡leido tvoros statybai ir tai laiko žala, teismo posėdžio metu pripažino, kad tik dalis raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtinamų iÅ¡laidų susiję su ginčo tvoros dalimi, skiriančia jos ir atsakovės sklypÄ .

Nors teigė, kad bendra ginčo tvoros dalies iÅ¡laidų dalis vis vien iÅ¡liktų 2 500 Eur, raÅ¡ytinių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir konkrečios iÅ¡laidų sumos pagal panaudos medžiagas ginčo tvoros daliai nenurodė. Nors ji teigė, kad 2009-07-14 kasos pajamų orderis kvitas patvirtina 3 000 Lt iÅ¡laidas už ginčo tvoros dalies, o ne už visos tvoros statybos darbus, jokių duomenų, už kokiÄ tvoros statybos darbų dalį Å¡ie pinigai sumokėti, byloje nėra.

Net ir laikant labiau tikėtina, kad pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovė dėl ginčo tvoros dalies statybų patyrė iÅ¡laidų, jas skaičiuojant proporcingai nurodytai sunaudotų medžiagų daliai, lieka neįrodyta, kad atsakovė tvorÄ sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiÅ¡kumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad neįrodyta civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga – žala, todėl nėra pagrindo ir pačiai civilinei atsakomybei taikyti, vadinasi, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl atsakovės užgauliojimų ir įžeidinėjamų jautė emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei pažeminimÄ prieÅ¡ sodo kaimynus dėl tvoros sugadinimo. Tai pablogino sveikatÄ , todėl atsakovė turėtų atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalÄ , tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.) bei žalÄ (CK 6.249 str.)). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kaip neteisėtus veiksmus nurodo atsakovės atliktÄ tvoros modifikavimÄ , tačiau neturtinės žalos praÅ¡o ir už atsakovės užgauliojimus bei įžeidinėjimus, kurių niekaip nepagrindžia, o iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konfliktuoja abi kaimynės. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad dėl tvoros modifikavimo buvo atsakovės pažeminta prieÅ¡ kaimynus, jokių pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2012 m. patyrė tris infarktus, tačiau į bylÄ tėra pateikta 2019-05-13 stacionaro epikrizė, kurioje nurodoma apie praeityje, t.y. 2012 m., 2014 m. ir 2018 m. persirgtus iÅ¡eminius insultus. Sprendžiant iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ginčo tvoros dalis modifikuota 2019 m. pavasarį, vadinasi aukščiau nurodyti insultai patirti iki Å¡ių veiksmų, o 2019-05-13 stacionaro epikrizėje nėra sÄ sajų su joje iÅ¡vardytomis ligomis ir atsakovės veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė naudojosi teisine pagalba ir patyrė atstovavimo išlaidų. Ji prašo priteisti 2 516,80 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pastaroji suma atsispindi teisinių paslaugų suvestinėje.

Joje nurodyta, kad atsakovė iÅ¡laidas apmokėjo pagal tris PVM sÄ skaitas trimis mokėjimo dokumentais. Ä® bylÄ pateiktos dvi sÄ skaitos, t.y. 347,88 Eur sumai ir 2 047,93 Eur sumai bei mokėjimo nurodymai - pinigų priėmimo kvitai bendrai 2 516,80 Eur sumai. Spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Rekomendacijos nenumato atskiro mokesčio už dokumentų pateikimÄ el. bÅ«du, atskiro mokesčio už pasirengimÄ posėdžiui ar susipažinimÄ su bylos medžiaga. Ä®vertinęs suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumÄ , taip pat aplinkybę, kad nors ieÅ¡kinys atmestas, tačiau nustatyta, kad atsakovė tvoros modifikavimÄ atliko neturėdama nei ieÅ¡kovės sutikimo, nei teismo leidimo, sprendžia, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 12,14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Atmetus ieÅ¡kinį, jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės T. B. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,14 Eur (dvylika eurų, 14 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ , esančiÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus paÅ¡to iÅ¡laidas, teismui turi bÅ«ti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Loreta Å iÅ¡kienė