f17bb83b-008f-489a-9fa3-41a791102e31 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-631-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01178-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.

(S)

2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.22.

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. A. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė G. A. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu atsakovui E. K. (toliau – atsakovas) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos: 1) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui A. A. (toliau – vaikas, sÅ«nus) iÅ¡laikymÄ po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės; iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jo motinÄ ; 2) nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ :

- Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį sÅ«nų, rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę bÅ«klę, sudarant palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis.

- Nepilnamečio sÅ«naus tėvas, negyvenantis kartu su sÅ«numi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebÅ«na iÅ¡vykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sÅ«numi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sÅ«nus. Nepilnametis sÅ«nus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sÅ«nus, neturi kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su sÅ«numi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokiÄ tėvų bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1.1. Nuo 2022 m. vasario 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitę, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (fiziÅ¡kai nepatenkant į vaiko gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) antradienį 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.2. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitgalį, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) penktadienį 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

1.3. Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.4. Tuo laiku, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo pasirÅ«pinti visaverte sÅ«naus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirÅ«pinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sÄ lygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.5. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.6. SÅ«naus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situacijÄ tÄ pačiÄ dienÄ privalo informuoti mamÄ .

1.7. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.8. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitÄ informuoti apie su sÅ«naus sveikata ir jo priežiÅ«ra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų iÅ¡vadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo bÅ«dus ir pan.).

1.9. Pradėjus sÅ«nui lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas praleidžia su sÅ«numi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.10. SÅ«nui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį), tėvas turi galimybę su sÅ«numi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.10.1. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ rudens atostogų savaitę;

1.10.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.10.3. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ pavasario atostogų savaitę.

1.11. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dienÄ praleidžia su tėvu, jam pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.12. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dienÄ praleidžia su motina.

1.13. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.14. Å alys įsipareigoja ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų informuoti viena kitÄ apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio paÅ¡to adresų pasikeitimus.

1.15. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.16. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.17. Papildomai Å¡alys susitaria, kad tėvo bendravimas su sÅ«numi vyksta nepatenkant tėvui fiziÅ¡kai į vaiko gyvenamÄ sias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryÅ¡iui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaiÅ¡taujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 patvirtinta taikos sutartimi atsakovas pripažintas vaiko tėvu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistas 200 Eur iÅ¡laikymas vaikui, nustatyta neribota atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti perskaičiuotas ir padidintas, nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, kadangi su atsakovu tapo sudėtinga suderinti vaiko lankymo grafikÄ ir esama tvarka prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsakovas neatsižvelgia į vaiko bÅ«klę, motinos nuomonę, vaiko poreikius, dienotvarkę, priima sprendimus dėl bendravimo su vaiku savavaliÅ¡kai. Nurodė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra pasikeitusi. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. ji yra motinystės atostogose. IeÅ¡kovės žiniomis atsakovo finansinė padėtis leidžia padidinti vaiko iÅ¡laikymo dydį ir tai nesukels jam papildomų finansinių sunkumų. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti ne mažesnis, nei pusė minimalios mėnesinės algos (267 Eur), tačiau atsižvelgiant į Å¡alių nevienodÄ turtinę padėtį, padidintas iki 280 Eur.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas prašė nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ :

1. Å alys pareiÅ¡kia, kad bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį sÅ«nų, rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę bÅ«klę, sudarant palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis.

2. Å alys susitaria, kad nepilnamečio sÅ«naus tėvas, negyvenantis kartu su sÅ«numi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebÅ«na iÅ¡vykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sÅ«numi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sÅ«nus. Nepilnametis sÅ«nus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sÅ«nus, neturi kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su sÅ«numi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokiÄ tėvų bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

2.1. Nuo 2021 m. spalio 1 d. ir iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitę, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos antradienį 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.

2.2. Tuo laiku, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo pasirÅ«pinti visaverte sÅ«naus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirÅ«pinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sÄ lygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

2.3. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

2.4. SÅ«naus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situacijÄ tÄ pačiÄ dienÄ privalo informuoti mamÄ .

2.5. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 11 val. iki 17 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

2.6. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitÄ informuoti apie su sÅ«naus sveikata ir jo priežiÅ«ra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų iÅ¡vadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo bÅ«dus ir pan.).

2.7. Pradėjus sÅ«nui lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas praleidžia su sÅ«numi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

2.8. Å alys susitaria, kad sÅ«nui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį), tėvas turi galimybę su sÅ«numi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

2.8.1. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ rudens atostogų savaitę;

2.8.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

2.8.3. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ pavasario atostogų savaitę.

2.9. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dienÄ praleidžia su tėvu, jam pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos tėvo dienos 9.00 val. ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20.00 val.

2.10. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dienÄ praleidžia su motina.

2.11. Šalys susitaria, kad Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

2.12. Å alys įsipareigoja ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų informuoti viena kitÄ apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio paÅ¡to adresų pasikeitimus.

2.13. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

2.14. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

4. Atsakovas nurodė tokius nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus: reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo pakeitimo ieÅ¡kovė reiÅ¡kia nepraėjus nei metams nuo taikos sutarties patvirtinimo, todėl vaiko poreikiai nėra pasikeitę, vaiko poreikiai nepagrįsti, ieÅ¡kovė gauna vaiko iÅ¡mokÄ , kuri turi bÅ«ti įskaičiuota į iÅ¡laikymÄ , ieÅ¡kovė antraisiais vaiko priežiÅ«ros metais gali pilnai dirbti ir gauti 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio, todėl ieÅ¡kovės turtinė padėtis nepasikeitė, ieÅ¡kovės nurodyta bendravimo tvarka atsakovui neįgyvendinama dėl jo darbo, susijusio su komandiruotėmis į užsienio valstybes, pobÅ«džio, vaiko iÅ¡laikymo padidinimas, galimai yra sÄ lygotas ne dėl vaiko poreikių tenkinimo, bet dėl ieÅ¡kovės asmeninių poreikių patenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , iÅ¡laikymÄ po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieÅ¡kovę; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir nustatė tokiÄ atsakovo ir nepilnamečio A. A. bendravimo tvarkÄ :

- Tėvai bendrai vykdys savo – tėvų – pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametį sÅ«nų, rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį materialiai, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę bÅ«klę, sudarant palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis.

- Nepilnamečio sÅ«naus tėvas, negyvenantis kartu su sÅ«numi, tuo metu kai gyvena ir dirba Lietuvoje (nebÅ«na iÅ¡vykęs į užsienio valstybę), bendrauja su sÅ«numi bei dalyvauja jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir mama, su kuria gyvena sÅ«nus. Nepilnametis sÅ«nus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ir mama, pas kurį gyvena sÅ«nus, neturi kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su sÅ«numi ir dalyvauti jį auklėjant ir nustatyti tokiÄ tėvų bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1.1. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas su sÅ«numi bendrauja betarpiÅ¡kai grįžęs į LietuvÄ Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį 9:00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) bei grÄ Å¾indamas jį pirmadienį 19:00 val. į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę).

1.2. Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis).

1.3. Tuo laiku, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo pasirÅ«pinti visaverte sÅ«naus mityba (nupirkti, pagaminti ar kt. pasirÅ«pinti maitinimu), higiena, apranga pagal oro sÄ lygas, jo amžiui tinkančiomis pramogomis ir / ar renginiais ir pan.

1.4. Tuo laiku, kai sūnus yra su tėvu, tėvas privalo pats pasirūpinti arba bendru sutarimu, su mama aptarus, sūnui reikalingomis higieninėmis priemonėmis (dantų šepetėlis, šampūnas ir kt.), drabužiais (apatiniais, miego, šiltam ar vėsesniam orui skirtais drabužiais) ir ugdymo priemonėmis / žaislais ir pan.

1.5. SÅ«naus ligos, negalavimų ar kitu ekstra atveju, kai sÅ«nus yra su tėvu, tėvas privalo imtis priemonių ir prireikus nedelsiant kreiptis į medikus, tuo pačiu apie situacijÄ tÄ pačiÄ dienÄ privalo informuoti mamÄ .

1.6. Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus.

1.7. Abu tėvai privalo bendradarbiauti ir vienas kitÄ informuoti apie su sÅ«naus sveikata ir jo priežiÅ«ra susijusiais klausimais (dalintis informacija apie apsilankymus pas gydytojus, gydytojų iÅ¡vadas, sprendimus, paskirtus vaistus, tolimesnius gydymo bÅ«dus ir pan.).

1.8. Pradėjus sÅ«nui lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) tėvas praleidžia su sÅ«numi 1,5 mėnesio vasaros sezono metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais), o konkretus laikas sprendžiamas abipusiu tėvų susitarimu.

1.9. SÅ«nui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį), tėvas turi galimybę su sÅ«numi praleisti papildomas rudens (rugsėjo–lapkričio mėn.), žiemos (gruodžio–vasario mėn.) ir pavasario (kovo–gegužės mėn.) atostogas tokia tvarka:

1.9.1. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ rudens atostogų savaitę;

1.9.2. Tėvas praleidžia su sūnumi dvi savaites žiemos atostogų;

1.9.3. Tėvas praleidžia su sÅ«numi vienÄ pavasario atostogų savaitę.

1.10. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį – tėvo dienÄ praleidžia su tėvu, jam pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tėvo dienos 9.00 val. ir grÄ Å¾inant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę) tos pačios dienos 20.00 val.

1.11. Kiekvienais metais sÅ«nus, nepriklausomai nuo Å¡ia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmÄ jį gegužės mėnesio sekmadienį – motinos dienÄ praleidžia su motina.

1.12. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvai su sūnumi švenčia abipusiu susitarimu.

1.13. Å alys įsipareigoja ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų informuoti viena kitÄ apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio paÅ¡to adresų pasikeitimus.

1.14. Sprendžiant sūnaus ugdymo įstaigos parinkimo, papildomos veiklos ir / ar dalyvavimo neformaliame ugdyme (būreliai, veiklos, dalyvavimai pasirodymuose ir kt.) klausimus dalyvauja abu tėvai.

1.15. Bendravimo tvarka, numatyta darbo dienomis ir savaitgaliais, negalioja švenčių ir atostogų laikotarpiams.

1.16. Papildomai Å¡alys susitaria, kad tėvo bendravimas su sÅ«numi vyksta nepatenkant tėvui fiziÅ¡kai į vaiko gyvenamÄ sias patalpas, netrukdant vaiko ir motinos tarpusavio ryÅ¡iui, asmeniniam motinos gyvenimui, be pagrindo nepriekaiÅ¡taujant dėl jos pasirinkimų vaiko atžvilgiu, kol tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

priteisė iš atsakovo ieškovei 1 325 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti ir 85 Eur žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo valstybei 13,50 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

6. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , tėvai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-10858-1107/2021 patvirtinta Å¡alių taikos sutartimi atsakovas pripažino vaiko tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ po 200 Eur/mėn., sutarta, kad ieÅ¡kovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

7. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pasiÅ«lė, jog vaiko tėvas kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui skirtų po 250 Eur. Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu sutiko. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad 250 Eur/mėn. iÅ¡laikymo vaikui dydis yra pakankamas ir atitinka vaiko interesus. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į formuojamÄ teismų praktikÄ , atsižvelgęs į Å¡alių sutarimÄ , ieÅ¡kovės patikslintÄ reikalavimÄ tenkino visiÅ¡kai ir padidino priteistinÄ iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui iki 250 Eur/mėn.

8. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo vertinimu ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka, vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ , neatitinka vaiko ir atsakovo interesų dėl atsakovo darbo užsienyje. Teismas nurodė, kad patvirtinus atsakovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ , vaikas dėl bendravimo su tėvu turėtų praleisti ugdymo procesÄ , o vėliau, vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , Å¡i tvarka vėl turėtų bÅ«ti keičiama, kadangi prieÅ¡ingu atveju, vaikas turėtų praleisti ir pamokas mokykloje. Teismas pažymėjo, kad ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone, atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka taip pat nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimÄ â€“ vaikui nebÅ«tų užtikrinamas ugdymas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu sutiko, jog vaikas praleistų vienÄ dienÄ be ugdymo įstaigos lankymo, o atsakovo netenkina ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi jis iÅ¡ užsienio į LietuvÄ dažniausiai grįžta Å¡eÅ¡tadieniais, o iÅ¡vyksta taip pat Å¡eÅ¡tadieniais, todėl jis negalėtų laiku pasiimti vaiko, ir dėl to su vaiku bendrautų tik vienÄ dienÄ . Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, formuojamÄ teismų praktikÄ , atsižvelgęs į Å¡alių nurodytas pozicijas posėdžio metu, į tai, kad vaikas jau pradėjo lankyti ugdymo įstaigÄ , t. y. į pasikeitusias aplinkybes, taip pat į aktyvų teismo vaidmenį Å¡eimos bylose, ieÅ¡kovės patikslintÄ reikalavimÄ tenkino visiÅ¡kai ir pakeitė nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

9. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį už reikalavimÄ bendravimo tvarkos pakeitimo ir 1 325 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovo. Teismas iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 13,50 Eur (250 Eur - 200 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc. = 13,50 Eur) žyminį mokestį už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo ir 8,96 Eur apmokėti iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku, pakeičiant teismo sprendimo 1.1. punkto dalį ir iÅ¡dėstant jÄ tokia tvarka:

1.1. atsakovas, kai bÅ«na Lietuvoje su sÅ«numi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį apie 17.00 val. (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę).

IÅ¡braukti iÅ¡ teismo sprendimo 1.2. punkto pastraipÄ .

prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bendravimo tvarkos

10.1.Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas dirba užsienyje ir dėl darbo kas Å¡eÅ¡ias savaitės nuo Å¡eÅ¡tadienio iki Å¡eÅ¡tadienio iÅ¡vyksta iÅ¡ Lietuvos ir į LietuvÄ grįžta vienai savaitei nuo Å¡eÅ¡tadienio iki Å¡eÅ¡tadienio grįžta tik septintÄ savaitę, todėl darbo užsienyje metu, atsakovas neturi jokių galimybių grįžti į LietuvÄ trumpam kelioms dienoms ir bendrauti su vaiku. Vienintelis septynių dienų laikotarpis, kuomet atsakovas gali bendrauti su vaiku yra ta septinta savaitė, kai atsakovas yra Lietuvoje nuo Å¡eÅ¡tadienio iki Å¡eÅ¡tadienio.

1.1. Tvarkos 1.1. punktu apribota atsakovo galimybė matytis su vaiku, nes grįžus į LietuvÄ , atsakovas su vaiku gali pasimatyti tik nepilnas tris dienas. Teismas prioritetÄ teikė vaiko buvimui darželyje nei vaiko bendravimui su biologiniu tėvu. Tėvo ir vaiko artimesnis socialinis ryÅ¡ys, kuris prieÅ¡ingai nei ugdymo įstaigos lankymas, yra saugomas ir ginamas įstatymų.

1.2. Tvarkos 1.1. punkte bendravimo tvarka yra nelogiška ir sunkiai įgyvendinama bei prieštarauja kitiems tvarkos punktams, pav., 1.3. punktui.

1.3. Bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi bÅ«ti siejamas su prievartiniu mechanizmu, tvarkoje neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Nustatyta bendravimo tvarka nepasieks ja siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti sklandų tėvo ir vaiko bendravimÄ , stiprinti emocinį ryšį tarp jų. Bendravimo tvarkos nustatymas turi bÅ«ti siejamas su savanoriÅ¡kumo principu.

1.4. Bendravimo tvarka nepilnas dvi dienas, kai Å¡eÅ¡tadienį nusileidus lėktuvui, atsakovas iÅ¡kart turi skubėti į kitÄ miestÄ pasiimti vaikÄ , nebÅ«tų realiai vykdoma dėl atsakovo gyvenimo ir darbo užsienyje bei riboto grįžimo į LietuvÄ .

1.5. Tvarkos 1.2. punktÄ bÅ«tina Å¡alinti, nes ieÅ¡kovė gali naudotis Å¡iuo punktu ir atsakovui leisti bendrauti su vaiku tik du kartus per savaitę.

1.6. Teismo sprendime yra prieÅ¡taravimų ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo pricipo pažeidimų. Teismas atsakovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos netvirtino, nes ji bus keičiama, kai vaikas pradės lankyti mokyklÄ . Tačiau ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos toks pačios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti kaip netinkamos.

1.7. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , padarė klaidų taikydamas procesinės ir materialinės teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1.8. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra tenkintas visa apimtimi. IeÅ¡kovė prašė priteisti 280 Eur iÅ¡laikymÄ , tačiau Å¡alys bylos nagrinėjimo metu abipusių nuolaidų bÅ«du susitarė dėl 250 Eur iÅ¡laikymo ir ginčo Å¡ioje bylos dalyje nebuvo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti perskirstytos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese

1.9. Teikiamų įrodymų - Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-158 ir 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-383 atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi nurodyti dokumentai buvo parengti po baigiamųjų kalbų. Ä®rodymais patvirtinama aplinkybė, kad atlikus tyrimÄ , pagal ieÅ¡kovės skundus, jokių pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padaręs atsakovas vaiko atžvilgiu, nenustatyta.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė tokius argumentus:

2.1. Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmoje instancijoje nurodė, kad į LietuvÄ iÅ¡ užsienio jis grįžta dviem savaitėm, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodo, kad Lietuvoje bÅ«na tik vienÄ savaitę. Apeliantas teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

2.2. Teismas objektyviai nustatė, kad apeliantas bendrauja su vaiku jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį–darželį) betarpiÅ¡kai grįžęs į LietuvÄ Å¡eÅ¡tadienį, sekmadienį bei pirmadienį, pasiimdamas sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį 9:00 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ pirmadienį 19:00 val. atsižvelgiant į vaiko interesus.

2.3. Apeliantas praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri yra patogi iÅ¡skirtinai tik jam, tačiau ne vaikui.

2.4. Jei apeliantui nėra aiÅ¡ku, kaip turėtų bÅ«ti vykdomas bendravimo tvarkos 1.2. punktas, jis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl sprendimo Å¡ioje dalyje iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau tai negali bÅ«ti apeliacinio skundo dalykas. Apelianto reikalavimas panaikinti 1.2 punktÄ dėl to, kad apeliantas jo nesupranta, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi Å¡is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas byloje, kurioje yra priimtas sprendimas nepaduodant apeliacinio skundo.

2.5. Apeliantas nenurodė tinkamų pagrindų bei teismo padarytų klaidų, kuriais remiantis skundžiamas sprendimas galėtų būti panaikintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus ieškinį, pakeista atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus: 1) Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 2VSV-158; 2) Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 2VSV-383 (dokumento numeris DOK-20183 priedai).

15. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ , teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiamus naujus įrodymus atsakovas gavo jau po bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo, atsakovo pateiktus dokumentus priima ir vertina juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl bendravimo tvarkos

17. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

18. Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas Å¡eÅ¡ias savaites dirba užsienyje ir į LietuvÄ grįžta tik septintÄ savaitę. Teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 1.1. punktu apribota atsakovo galimybė matytis su vaiku, nes po Å¡eÅ¡ių savaičių darbo užsienyje atsakovui grįžus į LietuvÄ , jis su vaiku gali pasimatyti tik nepilnas tris dienas. Teismas prioritetÄ teikė vaiko buvimui darželyje, o ne vaiko bendravimui su tėvu. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus pripažįsta pagrįstais.

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad ieÅ¡kovė pripažįsta aplinkybę, jog atsakovas iÅ¡ užsienio į LietuvÄ grįžta kas Å¡eÅ¡ias-septynias savaites. IeÅ¡kovė savo nesutikimÄ su atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovas, grįžęs į LietuvÄ , pasiima vaikÄ bendravimui darbo dienomis, iÅ¡ esmės argumentavo tuo, jog sudarydama sutartį su ugdymo įstaiga (lopÅ¡eliu-darželiu) ji tikėjosi, kad vaikas Å¡iÄ Ä¯staigÄ lankys nuosekliai, o ne su pertraukomis (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11 min. 00 s.; 1 val. 7 min.). Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylÄ pateiktas Kauno „Nemuno“ mokyklos 2022 m. rugsėjo 22 d. raÅ¡tas Nr. CH-30 patvirtina, kad Å¡alių vaikas darželyje jau yra adaptavęsis. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka neatitinka geriausių Å¡alių mažamečio sÅ«naus interesų.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo siÅ«loma bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi ji pažeistų vaiko dienos režimÄ â€“ vaikui nebÅ«tų užtikrinamas ugdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia teismo iÅ¡vada.

23. Šalių sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo 2 metų amžiaus.

24. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.

25. Lietuvos Respublikos Å vietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti prieÅ¡mokyklinis ugdymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas vyksta Å¡eimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programÄ . Vaikams, patiriantiems socialinę rizikÄ , skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programÄ Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programÄ gali bÅ«ti skiriamas vadovaujantis Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad Lietuvoje nėra nustatytas visuotinai privalomas ikimokyklinis ugdymas.

26. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Å¡alių sÅ«nui A. A. bÅ«tų nustatytos privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-735/A1-208 patvirtinto Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos apraÅ¡o 5 punkte.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal įstatymÄ vaiko iÅ¡laikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimÄ si vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobÅ«džio papildomomis vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidomis. Papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek Å¡io poreikio patenkinimo bÅ«do ir priemonių parinkimas tėvų gali bÅ«ti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principÄ (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų iÅ¡laidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiÅ«ros poreikio, jo patenkinimo bÅ«do ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų iÅ¡laidų pasidalijimo turi abu tėvai.

28. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

29. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tėvo valdžios sÅ«naus atžvilgiu netinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , todėl nėra pagrindo riboti atsakovo E. K. bendravimÄ su mažamečiu sÅ«numi A. A..

31. TokiÄ iÅ¡vadÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovo prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai – Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-158 ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 1 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-383, kuriose, atlikus tyrimÄ pagal ieÅ¡kovės teikiamus skundus, nebuvo nustatyta, kad atsakovas vaiko atžvilgiu netinkamai įgyvendintų tėvo valdžiÄ .

32. Nutarties 22-31 punktuose aptartų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vaiko ikimokykliniam ugdymui nepagrįstai suteikė prioritetÄ prieÅ¡ vaiko teisę maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

33. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė savo siÅ«lomÄ nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Å ios bendravimo tvarkos 2.1. punkte numatyta, kad: „Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigÄ (vaikų lopÅ¡elį-darželį), Tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitę, paimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos antradienį 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ketvirtadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.“.

34. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovo į bylÄ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ jÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ â€“ atsakovas patikslino savo siÅ«lomÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ : „Atsakovas, kai bÅ«na Lietuvoje su sÅ«numi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį apie 17.00 val. Vaiko tėvas įsipareigoja kiekvienÄ dienÄ nuvežti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ , kol bus adaptacinis laikotarpis, t. y. iki 2023 m. vasario mėn. Apie vaiko paėmimÄ atsakovas informuoja ieÅ¡kovę prieÅ¡ dvi darbo dienas (t. y. atitinkamÄ penktadienį, kad vaikÄ paims pirmadienį)“ (dokumentas numeris DOK-119600).

35. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5064-454/2022, buvo tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatyta laikina atsakovo E. K. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi A. A., gimusiu (duomenys neskelbtini) , tvarka: atsakovas bendrauja su sÅ«numi telefonu, nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis laiko tarpe nuo 17 val. iki 18 val. pirmadienį, trečiadienį, penktadienį; atsakovas, kai bÅ«na Lietuvoje su sÅ«numi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos apie 16–17 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį apie 17.00 val. Vaiko tėvas, nurodytu jo bendravimo laiku, įsipareigoja kiekvienÄ dienÄ nuvežti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ , kol bus adaptacinis laikotarpis, t. y. iki 2023 m. vasario mėn. Apie vaiko paėmimÄ atsakovas informuoja ieÅ¡kovę prieÅ¡ 2 darbo dienas (t. y. atitinkamÄ penktadienį, kad vaikÄ paims pirmadienį).

36. IÅ¡ aptartos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje eigos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas, reaguodamas į pasikeitusias faktines aplinkybes (A. A. pradėjo lankyti lopÅ¡elį-darželį; pasikeitė atsakovo darbo pobÅ«dis), keitė savo siÅ«lomÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ . Atsakovo naujai pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, susijusi su pagal darbo grafikÄ iÅ¡ užsienio į LietuvÄ grįžusio tėvo bendravimu su sÅ«numi A. A. nuo pirmadienio iki penktadienio, buvo nagrinėjama proceso pirmojoje instancijoje metu, dėl jos pasisakė kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl tokia tvarka laikytina sudarančia bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje dalykÄ (CPK 376 straipsnis).

37. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovas dėl darbo pobÅ«džio Å¡eÅ¡ias savaites nebÅ«na Lietuvoje, o septintÄ savaitę grįžta į LietuvÄ . Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrinant, kad nesusilpnėtų tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys, turi bÅ«ti nustatoma kiek įmanoma intensyvesnė vaiko tiesioginio bendravimo su tėvu tvarka tuo metu, kai atsakovas iÅ¡ užsienio bÅ«na sugrįžęs į LietuvÄ .

39. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymėjo, jog atsakovas, bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje, buvo nurodęs, kad į LietuvÄ iÅ¡ užsienio pagal darbo grafikÄ jis sugrįžta dviem savaitėms, o apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvoje jis bÅ«na tik vienÄ savaitę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 22-33 punktuose nurodytais argumentais, sprendžia, kad Å¡ios ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ teisinę iÅ¡vadÄ , t. y. nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1. punktas pripažintinas atitinkančiu geriausius Å¡alių sÅ«naus interesus.

40. Apibendrindamas nutarties 22-39 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo dalį, ir pakeisti ginčijamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.1. punktÄ , patvirtinant Å¡io punkto redakcijÄ pagal atsakovo siÅ«lymÄ . Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad vykdant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ateityje tarp Å¡alių nekiltų konfliktų, tikslinga sukonkretinti atsakovo siÅ«lomÄ vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ vietoje formuluotės „paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos apie 16-17 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį apie 17.00 val.“ nustatant formuluotę „paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos iki 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį 17.00 val.“ (CPK 376 straipsnis).

41. Apelianto teigimu, teismo patvirtintos tvarkos 1.2. punktÄ bÅ«tina Å¡alinti, nes ieÅ¡kovė gali naudotis Å¡iuo punktu ir atsakovui leisti bendrauti su vaiku nuotoliniu bÅ«du tik du kartus per savaitę. Apeliantas nurodo, kad sulyginus patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2. punktÄ ir 1.6. punktÄ , nėra aiÅ¡ku ar 1.2. punkte aptartas bendravimas su nepilnamečiu vaiku ar su vaiko motina vaiko klausimais. PraÅ¡o 1.2. punktÄ eliminuoti iÅ¡ bendravimo tvarkos, kadangi, apelianto nuomone, „ieÅ¡kovė gali naudotis Å¡iuo sakiniu ir vaiko tėvui su sÅ«numi leisti bendrauti tik du kartus per savaitę. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

42. Ginčijamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2. punkte nustatyta: „Tėvui esant užsienyje, skambučiai ir bendravimas vaiko klausimais gali vykti 2 kartus per savaitę (bet kuriomis pasirinktomis dienomis)“. Tos pačios bendravimo tvarkos 1.6. punkte nustatyta: „Tuo metu, kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitam tėvui privalo būti suteikta galimybė bendrauti telefonu, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) ir / ar kitomis ryšio priemonėmis laiko tarpe nuo 8 val. iki 18 val. ir neribojant bendravimų skaičiaus“.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog ieÅ¡kovė niekada nebuvo prieÅ¡, kad apeliantas bendrautų dėl su vaiku susijusių klausimų su ieÅ¡kove neribojant bendravimų skaičiaus, tačiau apeliantas skambinti vaikui galėtų tik teismo nustatytu laiku.

44. Ä®vertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys skirtingai interpretuoja ginčo bendravimo tvarkos 1.2. punkto ir 1.6. punkto nuostatas.

45. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali bÅ«ti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Å¡alims ir Å¡iuo atveju vaikui turi bÅ«ti aiÅ¡ki bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

46. Vadovaudamasi nutarties 42-45 punktuose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas bendravimo tvarkos 1.2. punktas yra neaiÅ¡kus. Å alims šį punktÄ interpretuojant savaip, ateityje galimai kils nauji Å¡alių ginčai dėl aptariamo punkto įgyvendinimo.

47. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad vykdant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , gali susidaryti įvairios situacijos, kai iÅ¡kyla skubiai spręstinų su vaiko interesais susijusių klausimų, todėl ginčijamas bendravimo tvarkos 1.2. punktas, numatantis maksimalų tėvų bendravimo vaikÄ liečiančiais klausimais kartų skaičių (2 kartai per savaitę) nelaikytinas racionaliu ir atitinkančiu geriausius vaiko interesus.

48. Apibendrindama 44-47 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindÄ tenkinti apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma iÅ¡ teismo patvirtintos bendravimo tvarkos paÅ¡alinti 1.2. punktÄ .

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgdamos į vaiko interesus, šalys gali susitarti ir dėl kito bendravimo laiko ir (ar) tvarkos.

Dėl (ne)tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra tenkintas visa apimtimi. IeÅ¡kovė prašė priteisti 280 Eur iÅ¡laikymÄ , tačiau Å¡alys bylos nagrinėjimo metu abipusiu nuolaidų bÅ«du susitarė dėl 250 Eur iÅ¡laikymo ir ginčo Å¡ioje bylos dalyje nebuvo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti perskirstytos, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais iÅ¡ dalies sutinka.

52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

53. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė du reikalavimus: 1) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir 2) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ (dokumentas numeris CBP-1453).

54. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu sumažino savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui priteisimo nuo 280 Eur iki 250 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 23 min.).

55. Taigi, ginčas, kurį teismas turėjo iÅ¡nagrinėti, buvo dėl dviejų reikalavimų, iÅ¡ kurių vienas buvo patenkintas 100 proc., nustatant ieÅ¡kovės siÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ , o kitas patenkintas 89 proc. Bendrai ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti 94,5 proc. (100 + 98)/2). Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas visiÅ¡kai, taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

57. Vadovaujantis nutarties 22-55 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei jÄ pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

58. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 325 Eur advokato išlaidos ir 85 Eur žyminis mokestis. Dėl ieškovės 1 410 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ginčo nėra.

59. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 081,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (dokumento numeris DOK-150689 priedai).

60. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

61. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytinos atitinkamai ieškovės 1 410 Eur ir atsakovo 1 081,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

62. Minėta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė du reikalavimus: 1) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio ir 2) pakeisti 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ (dokumentas numeris CBP-1453).

63. IÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o teisėjų kolegija nustatė, kad dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagrindinis ginčas tarp Å¡alių vyko dėl to, kokiu intensyvumu pagal darbo grafikÄ iÅ¡ užsienio grįžęs į LietuvÄ atsakovas su Å¡alių sÅ«numi bendraus tiesiogiai Å¡alių sÅ«nui pradėjus lankyti lopÅ¡elį-darželį (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 6 min.).

64. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos 1.1. punktÄ ir panaikinus 1.2. punktÄ , laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2021 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

65. Minėta, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio padidinimo patenkintas 89 proc. Bendrai ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti 69,5 proc. (89+50/2). Todėl ieÅ¡kovė turi teisę į 69,5 procentus, t. y. 979,95 Eur (1 410x69,5%) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovas į 30,5 procentų (100-69,5), t. y. 329,86 Eur (1 081,50x30,5%) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Po ieÅ¡kovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarÅ«Å¡ių ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo įskaitymo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 650,09 Eur (979,95-329,86).

66. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur.

67. Kadangi ieÅ¡kovės atlygintina Å¡ių iÅ¡laidų dalis, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio atmestų reikalavimų dalį, yra mažesnė už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (8,96 Eur x 30,5 proc.=2,73 Eur), tokios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos. IÅ¡ atsakovo priteistina procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų suma sudaro 6,23 Eur (8,96 Eur x 69,5 proc.).

68. Už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtinas 13,50 Eur žyminis mokestis (50x12x0,03x0,75). Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 9,38 Eur (13,50 Eur x 69,5 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

70. Apeliantas sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už apeliacinio skundo pateikimÄ (dokumento numeris DOK-20183 priedai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 712 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ pakeisti.

Pakeisti 2023 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytÄ E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarkÄ , Å¡ios tvarkos 1.1. punktÄ iÅ¡dėstant taip: „Atsakovas, kai bÅ«na Lietuvoje, su sÅ«numi bendrauja pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, paimdamas sÅ«nų pirmadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos iki 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ penktadienį 17.00 val. (fiziÅ¡kai nepatenkant į gyvenamÄ sias patalpas ir motinos asmeninę erdvę)“.

Panaikinti 2023 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarkos 1.2. punktÄ .

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,09 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 9 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,38 Eur (devynis eurus 38 centus) žyminį mokestį. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,23 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 23 centus) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.“

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712 Eur (septynis šimtus dvylika eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija Gudynienė

Laima Kriaučiūnaitė

Rasa Urbanavičiūtė