2019-01-23 Nr. AB-2239-3-62-3-02576-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-118-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02576-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. P-391 „Dėl pareigūnų nubaudimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo pareiškėjui.

2. Pareiškėjo nuomone, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nurodytų teisės aktų pažeidimų nepadarė. Jis teigė, kad pareigūnai dėl didelio darbo krūvio kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri išaiškino, jog Kalėjimų departamentas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK būrių viršininkų darbo krūvį, nustatė, kad nuteistųjų, su kuriais dirba šie pataisos namų pareigūnai, skaičius yra didesnis už vidutinį statistinį, atitinkamai šios įstaigos būrių viršininkams tenka atlikti didesnį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo skaičių, parengti daugiau socialinio tyrimo išvadų, vykdyti individualų darbą su nuteistaisiais. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl daugybės pareiškėjo vykdomų funkcijų ir didelio darbo krūvio bei su tuo susijusio protinio nuovargio ir įtampos jis ne visada spėja atlikti visas funkcijas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narys, tačiau atsakovas, jam skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į Profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) 2016 m. lapkričio 24 d. rašte išdėstytus motyvus dėl pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos ir negavo jo sutikimo.

3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo vertinimu, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė pažeidimus, susijusius su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-301 patvirtintos Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programos vykdymu, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelių pildymu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, individualių socialinės reabilitacijos planų rengimu, nuteistųjų pristatymu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas D. B., būdamas paskirtas vadovauti Įstaigos l-ojo sektoriaus 1-am ir 11-am (nuo 2016 m. gegužės 3 d.) nuteistųjų būriams, dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendime pareiškėjo D. B. skundą tenkino, t. y. panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. P-391 dalį dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimo pareiškėjui.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. P-391 priėmimo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-444 sudaryta patikrinimo komisija 2016 m. lapkričio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-52 pripažino, jog pareiškėjas pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas 2016 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą bei kitus dokumentus. Profesinės sąjungos komiteto pirmininkas 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 373 informavo atsakovą, kad komitetas iš esmės nepritarė tarnybinės nuobaudos skyrimui, kadangi tarnybinės nuobaudos skyrimas problemos neišspręs, problemą dėl didelio darbo krūvio reikia spręsti iš esmės, o ne taikant tarnybines nuobaudas. Įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi pareiga atsakovui, skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga iš esmės atsisakė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o atsakovas, tokio atsisakymo nenuginčijęs, Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Kadangi byloje buvo nustatytas savarankiškas ir akivaizdus įstatyminis pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį, teismas nevertino kitų bylos proceso šalių argumentų dėl ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėjo skundą tenkino.

III. 8. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atsakovas apeliaciniame skunde apžvelgia teismo sprendimo turinį ir pabrėžia, kad teismas net nevertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, tikėtino tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad Profesinė sąjunga, atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti dėl pareiškėjo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas dėl didelio darbo krūvio į pataisos namų administraciją nesikreipė, todėl Profesinė sąjunga neturėjo jokio pagrindo nepritarti tarnybinės nuobaudos skyrimui, tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-444 sudarytoje patikrinimo komisijoje dalyvavo net du Profesinės sąjungos nariai (A. L. ir G. L.), kurie neišreiškė atskiros nuomonės dėl netinkamo tarnybinio tyrimo atlikimo ar pažeidimų, nors jie turėjo galimybę tai padaryti. Atsakovas, įvertinęs Statuto ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mano, kad Profesinė sąjunga netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą savo nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą bei nepateikė aiškios pozicijos dėl ketinimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

10. Pareiškėjas D. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Pareiškėjas sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais. Jo nuomone, atsakovas neišnaudojo visų objektyviai jam prieinamų galimybių gauti Profesinės sąjungos aiškų ir nedviprasmišką sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Atsakovui nebuvo jokių kliūčių į Profesinę sąjungą kreiptis pakartotinai ir reikalauti aiškaus atsakymo, bet jis to nepadarė. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo pozicija dėl Profesinės sąjungos piktnaudžiavimo ir darbdavio teisių ribojimo be pakankamo pagrindo yra deklaratyvi, jo teiginiai dėl Profesinės sąjungos kompetencijai neprikirtų klausimų vertinimo nepagrįsti jokiais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. P-391 „Dėl pareigūnų nubaudimo“, kuriame pareiškėjui D. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs skundžiamo Įsakymo dalies neteisėtumą, ne,s nenuginčijęs Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsakovas neturėjo įstatyminio pagrindo paskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, tačiau su tokia pozicija atsakovas nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas net nevertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, tikėtino tarnybinio nusižengimo aplinkybių, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą bei nepateikė aiškios pozicijos dėl ketinimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl toks atsisakymas duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą vertintinas kritiškai.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl tik papildo juos tais aspektais, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą.

17. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. P-391 priėmimo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Atsakovas 2016 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tačiau Profesinė sąjunga iš esmės atsisakė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o atsakovas, tokio atsisakymo nenuginčijęs, Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1447 redakcija) 29 straipsnio 6 dalis, kurioje įtvirtinta, kad tarnybinės nuobaudos negali būti skiriamos profesinių sąjungų nariams dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Statuto 30 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 pažymėta, kad, nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo drausminei nuobaudai skirti vidaus reikalų įstaigų pareigūnui – profesinės sąjungos nariui arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra nubaustas tokio sutikimo negavus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, yra teisinga. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino neteisėtą aktą.

20. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai būtų aktualūs ginčijant profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybines nuobaudas, tačiau nagrinėjamos administracinės bylos ginčo objektas yra ne profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, o atsakovo priimtas įsakymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, negavus profesinės sąjungos sutikimo (nenuginčijus pateikto atsisakymo). Dėl nurodytos priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, todėl priešingi atsakovo teiginiai yra atmestini.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė