f1774f7e-80eb-4e6b-9b83-63648db67429 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-52-790/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00293-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.9.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ ir atsakovo antstolio D.

K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutavusiai kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, antstolis V. M.; ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V.

M., antstoliui D. K., bankrutavusiai kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai ir uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“ dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Lloyd`s insurance Company S.A.–AES Syndicate 5300“, atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje; ieÅ¡kovo antstolio V. M. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolis D.

K., uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“, J. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovių bankrutuojančios kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos (toliau – ir Unija) ir UAB „EDS Invest“ be teisinio pagrindo įgytus 1 777 297,01 Eur, pervedant juos į antstolio V.

M. depozitinę sÄ skaitÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad antstolis V. M. vykdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0240/16/01708 (toliau – vykdomoji byla Nr. 1) pagal UAB „Interbesta“ prievoles Unijai, kurioje iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas iÅ¡ įkeisto ieÅ¡kovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Antstolis taip pat vykdė bylÄ Nr. 0240/16/01706 (toliau – vykdomoji byla Nr. 2), kurioje buvo iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeistos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusios 0,875 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos teisės. Abiejose vykdomosiose bylose įkeistu turtu buvo užtikrintas tos pačios 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties, pagal kuriÄ neapmokėta suma sudarė 1 242 459,94 Eur, vykdymas. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis paskelbė įkeisto turto varžytynes, kurias laimėjo UAB „KIR1“, pasiÅ«liusi didžiausiÄ 1 852 000 Eur kainÄ . 2017 m. lapkričio 6 d. antstolis priėmė patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas tokia tvarka: vykdomojoje byloje Nr. 1, kurioje įkeistu turtu subsidiariai buvo atsakinga ieÅ¡kovė, Unijai iÅ¡ieÅ¡kota 1 352 516,46 Eur skolos ir palÅ«kanų, 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidų; vykdomojoje byloje Nr. 2 iÅ¡ieÅ¡kota 423 980,61 Eur skolos ir palÅ«kanų, 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidų; antstoliui iÅ¡mokėtos 622,99 Eur papildomos vykdymo iÅ¡laidos ir 74 080 Eur atlyginimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 panaikino minėtÄ antstolio patvarkymÄ ir nurodė, kad sumÄ , gautÄ pardavus turtÄ , antstolis turėjo teisę paskirstyti tik vykdomojoje byloje Nr. 1, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje buvo subsidiariai atsakinga įkeistu turtu. Kadangi patvarkymas, kuriuo lėšos buvo paskirstytos Unijai, yra panaikintas, tačiau Unija negrÄ Å¾ino iÅ¡mokėtos sumos, o antstolis iki Å¡iol nėra priėmęs kito patvarkymo paskirstyti gautas lėšas, Unija be jokio pagrindo įgijo 1 777 297,01 Eur. 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „EDS Invest“ įgijo visas Unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamÄ naudÄ pagal paskolos sutartį, iÅ¡ kurios vykdymo proceso yra kilęs ginčas Å¡ioje byloje, todėl ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ir Unijos teisių perėmėjai UAB „EDS Invest“.

3. IeÅ¡kovas antstolis V. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę UnijÄ grÄ Å¾inti jam be pagrindo gautÄ 449 608,53 Eur permokÄ , pervestÄ Unijai pagal 2017 m. lapkričio 6 d patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad Unija pateikė jam vykdyti 2016 m. birželio 29 d. iÅ¡duotÄ notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl sutartine hipoteka užtikrinto 1 242 459,94 Eur įsiskolinimo ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Interbesta“ ir įkaito davėjos UAB „Emilė“, kuriai priklausantis pastatas buvo įkeistas užtikrinant Å¡io įsipareigojimo įvykdymÄ . Dėl Å¡io vykdomojo įraÅ¡o buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 1. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovui vykdyti ir tos pačios dienos notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl sutartiniu įkeitimu užtikrinto 1 242 459,94 Eur įsiskolinimo ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Interbesta“ ir įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Å io įsipareigojimo vykdymui užtikrinti buvo įkeista UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi žemės sklypo nuomos teisė. Dėl Å¡io vykdomojo įraÅ¡o buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 2. IeÅ¡kovo 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu įkeistas turtas buvo perleistas UAB „KIR1“. Už parduotÄ turtÄ gauta 1 852 000 Eur suma ieÅ¡kovo 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu buvo paskirstyta Unijai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Pervedęs gautus pinigus, 2017 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas gavo UAB „Emilė“ praÅ¡ymÄ , kuriame buvo nurodyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikti vykdomieji dokumentai galimai buvo iÅ¡duoti dėl tos pačios prievolės. IeÅ¡kovas kreipėsi į UnijÄ , kuri informavo ieÅ¡kovÄ , kad iÅ¡ pervestų lėšų padengus skolÄ ir palÅ«kanas pagal paskolos sutartį susidarė 449 608,53 Eur permoka.

Nepaisant ieÅ¡kovo raginimų, Unija Å¡ios permokos negrÄ Å¾ino. Vėliau iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Verslo konsultantai“ (tuometės Unijos nemokumo administratorės) kitose civilinėse bylose pateiktų duomenų paaiÅ¡kėjo, kad permoka galimai buvo panaudota Unijos įmokoms kreditorei valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimui dengti, o vėliau, sukaupus lėšas, pervesta antstoliui D. K. pagal 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ , kaip tariamai UAB „Emilė“ priklausančios lėšos, nors Unija neturėjo jokio pagrindo manyti, kad permokos suma priklauso UAB „Emilė“, juo labiau kad ji žinojo apie ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti jam.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino ieÅ¡kovo patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. IeÅ¡kovas praÅ¡o atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį ir įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti jam permokÄ .

5. IeÅ¡kovė UAB „Emilė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų antstolio V. M., UAB „Verslo konsultantai“, Unijos ir antstolio D. K. 449 608,53 Eur žalai atlyginti, 51 858,95 Eur palÅ«kanų ir 5 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Grįsdama pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kovė rėmėsi anksčiau aptartomis aplinkybėmis, susijusiomis su pastato ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimu ir varžytynėse gautų lėšų paskirstymu. IeÅ¡kovė nurodė, kad antstolis V. M., supratęs, jog nepagrįstai varžytynėse gautÄ sumÄ pervedė Unijai, pareikalavo jos grÄ Å¾inti permokÄ , tačiau antstolis D. K. 2018 m. vasario 15 d. priėmė patvarkymÄ areÅ¡tuoti UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinas lėšas ir nurodė Unijai visas sumas perversti į jo depozitinę sÄ skaitÄ .

Nemokumo administratorė nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimų grÄ Å¾inti permokÄ ir pervedė jÄ antstoliui D. K., kuris kreipėsi į UnijÄ vėliau nei antstolis V. M.. Gavęs permokÄ , antstolis D. K. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu paskirstė jÄ vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/004333 pagal Čekijos bendrovei „LodyOn Group. s.r.o.“ tariamai iÅ¡duotÄ vekselį, dėl kurio suklastojimo buvo iÅ¡kelta civilinė byla ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi byloje Nr. e2A-1134-553/2021 konstatavo, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi žemės nuomos teisė, iÅ¡ kurios buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 2, negalėjo bÅ«ti įvertinta atskirai nuo UAB „Emilė“ priklausiusio pastato, be to, žemės nuomos teisė priklausė ne UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o UAB „Emilė“, dėl to bet kokie su jos pardavimu susiję reikalavimai priklauso UAB „Emilė“.

Vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ turto, kuriuo buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas, patenkinus iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 1, byla Nr. 2 nebeteko prasmės ir likę 449 608,53 Eur turėjo bÅ«ti sumokėti ieÅ¡kovei ar nukreipti kitų jos kreditorių reikalavimams dengti.

7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. balandžio 30 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. nutartimis pirmiau minėtų ieÅ¡kinių pagrindu iÅ¡keltos civilinės bylos buvo sujungtos į vienÄ bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinius atmetė.

9. Teismas nurodė, kad UAB „Emilė“ ir UnijÄ siejo sutartiniai įkeitimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „Emilė“ atsakomybė Unijai atitiko skolininkės UAB „Interbesta“ neįvykdytos prievolės mastÄ . UAB „Emilė“ nepagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti visÄ antstolio V. M. Unijai pervestÄ sumÄ , nes 1 352 516,46 Eur buvo pervesti Unijai esant teisėtam pagrindui – UAB „Interbesta“ prievolei įvykdyti pagal įkeitimo sutartį. Tačiau nustačiusi, kad pagal paskolos sutartį susidarė 449 608,53 Eur permoka, Unija privalėjo grÄ Å¾inti jÄ antstoliui.

Unija nepagrįstai nurodo, kad ji negalėjo grÄ Å¾inti lėšų, nes teismo nutartis, kuria buvo panaikintas antstolio patvarkymas paskirstyti lėšas, dar nebuvo įsiteisėjusi – lėšų gavimo pagrindas buvo sandoris, o ne antstolio patvarkymas, todėl jo panaikinimo momentas nekliudė Unijai grÄ Å¾inti be pagrindo gautÄ pinigų sumÄ . Å ios lėšos nepriklausė Unijai, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos jos kreditoriams bankroto byloje. Kadangi patvarkymas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas buvo teismo panaikintas, antstoliui kilo pareiga iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo.

Tačiau Unijai negrÄ Å¾inus permokos, antstolis negalėjo jos paskirstyti.

10. Teismas iÅ¡ dalies sutiko su Unijos argumentais, kad ji negali bÅ«ti laikoma tinkama atsakove pagal ieÅ¡kinius dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Unija nepagrindė, kodėl ji negrÄ Å¾ino permokos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki tol, kol gavo antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymÄ , todėl teismas vertino, kad ji elgėsi neteisėtai. Tačiau teismas sutiko, kad Unija nedisponuoja permoka nuo 2018 m. vasario 20 d., kai pervedė jÄ Ä¯ antstolio D. K. depozitinę sÄ skaitÄ .

Permokos sumos pervedimas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ teisiÅ¡kai reiÅ¡kia jos grÄ Å¾inimÄ UAB „Emilė“ (iki tol, kol antstolis D. K. priėmė patvarkymÄ paskirstyti gautas lėšas iÅ¡ieÅ¡kotojai „LodyOn Group s.r.o.“). Å iuo atveju nėra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.239 straipsnis, kad, kai be pagrindo įgijęs turtÄ asmuo jį neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, pareiga jį grÄ Å¾inti pereina Å¡iam asmeniui, nes antstolis nėra trečiuoju asmeniu.

11. Teismas vertino, kad Unija laikinai įgijo tai, ko ji neturėjo gauti, tačiau ji negavo turtinės naudos, nes ji nedisponuoja permokos suma. PareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo, todėl nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp UAB „Emilė“ turto sumažėjimo ir Unijos praturtėjimo. Nesant duomenų, kad Unija gavo ieÅ¡kovės sÄ skaita be teisinio pagrindo perteklinę turtinę naudÄ , nėra pagrindo įpareigoti jÄ grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ . Byloje nėra įrodyta ir tai, kad atsakovė UAB „EDS Invest“ ieÅ¡kovės sÄ skaita įgijo tai, ko pagal sandorius neturėjo gauti.

Paskolų portfelio pirkimo sutartimi ji įgijo visas Unijos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamÄ naudÄ pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones tokios bÅ«klės, kokios jos buvo ekonominės naudos perėjimo metu 2018 m. kovo 27 d. Unija nuo 2018 m. vasario 20 d. neturėjo permokos, UAB „Interbesta“ prievolės pagal vykdomuosius įraÅ¡us buvo įvykdytos 2017 m. lapkričio mėn., Unija negalėjo perduoti naudos naujajai kreditorei, kadangi paskolos sutartis jau buvo įvykdyta jai.

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nagrinėtos aplinkybės, sudariusios pagrindÄ panaikinti antstolio V. M. patvarkymÄ paskirstyti lėšas, nebuvo prielaida permokai atsirasti, o vėliau Å¡ios aplinkybės tapo visai nereikÅ¡mingos, nes įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 buvo pripažinta, kad vykdomojoje byloje Nr. 2 įkaito (valstybinės žemės nuomos teisės) davėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepriklausė įkaitas, nes jis priklausė UAB „Emilė“.

Tai reiÅ¡kia, kad jei dirbtinai nebÅ«tų sukurta padėtis, kuriÄ neteisėtais sandoriais sukÅ«rė pati UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolio iÅ¡ieÅ¡kota 1 852 000 Eur suma galėjo bÅ«ti paskirstyta UAB „Emilė“ prievolėms Unijai ir kitiems kreditoriams vykdyti. UAB „Emilė“ sÄ moningai nebendradarbiavo su Unija ir su antstoliu V. M. turėdama tikslÄ vilkinti vykdymo procesÄ . IeÅ¡kovės argumentai, kad, teikdama skundÄ dėl antstolio V.

M. veiksmų, ji nežinojo apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 2, neatitinka tikrovės. Jei UAB „Emilė“ elgtųsi kaip sÄ Å¾ininga skolininkė, nesudarytų imperatyvioms įstatymų normoms prieÅ¡taraujančių sandorių su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (jungtinės veiklos sutartis, kuria Å¡alys susitarė neiÅ¡vieÅ¡inti žemės nuomos teisės perleidimo) ir pan., nesusidarytų situacija, kai prievolė yra vykdoma atskirose vykdomosiose bylose pagal 2 notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us.

13. Teismas pažymėjo, kad prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu byloje Nr. e2-786-275/2021 nebuvo konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai ir (ar) kaltė. Minėtoje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis, kuria byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neturi prejudicinės galios, kadangi byloje nedalyvavo visi proceso dalyviai ir byla Å¡ia nutartimi nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Todėl ieÅ¡kovė turėjo įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas.

14. Teismas nurodė sutinkantis su ieÅ¡kovės pozicija, kad Unija turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti permokÄ Ä¯ antstolio V. M. depozitinę sÄ skaitÄ , tačiau neteisėtai jÄ laikė iki tol, kol jÄ pervedė antstoliui D. K.. Unijos ir jos nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“ argumentai, kodėl permoka taip ilgai negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, nepaÅ¡alina jų kaltės. Unija, teikdama antstoliui vykdyti 6 vykdomuosius dokumentus, galėjo aiÅ¡kiai nurodyti iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ ir tai, kad atskiri įkaito davėjai pagal atskirus vykdomuosius įraÅ¡us yra subsidiariai atsakingi kartu su skolininke UAB „Interbesta“ pagal tÄ pačiÄ paskolos sutartį, o gavusi permokÄ privalėjo iÅ¡ karto grÄ Å¾inti jÄ antstoliui.

Antstoliui V. M. nebuvo pateikta pakankamai informacijos, o UAB „Emilė“ sÄ moningai jį klaidino. Antstoliui pateiktuose vykdomuosiuose įraÅ¡uose buvo pažymėta, kad hipotekos sandoriu užtikrintos prievolės įvykdymas yra užtikrintas ir kitu įkeitimo sandoriu, taip pat buvo nurodyti hipotekos identifikavimo numeriai, tačiau nebuvo nurodyta, kokia tai prievolė. BÅ«damas atidesnis, antstolis galėjo patikrinti Hipotekos registrÄ ir nustatyti aplinkybę, kad įkeitimu ir hipoteka užtikrintas tos pačios prievolės įvykdymas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo jo atsakomybei kilti, juo labiau kad jis naudojosi visomis priemonėmis siekdamas susigrÄ Å¾inti permokÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad antstolis D. K. nurodė, jog, antstoliui V. M. priėmus patvarkymÄ paskirstyti lėšas (kuris buvo teismo panaikintas), jis neprivalėjo prisijungti prie Å¡io antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tačiau teismas vertino, kad jis galėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo – antstolis D. K. pradėjo vykdyti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 15 d. jis susipažino su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiomis bylomis, todėl galėjo įvertinti, jog antstolio V.

M. patvarkymas yra panaikintas teismo nutartimi, o atskirieji skundai yra paduoti ne dėl jos esmės, bet tik dėl motyvų paÅ¡alinimo. Antstoliui D. K. turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad antstolis V. M. privalės priimti naujÄ patvarkymÄ paskirstyti lėšas ir kad, teismui panaikinus ankstesnį patvarkymÄ , jam nėra jokių kliūčių prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo. Antstolis D. K. matė, kad antstolis V. M. pagrįstai ir teisėtai reikalauja Unijos grÄ Å¾inti permokÄ , tačiau nepasydamas to, pasinaudodamas susidariusia situacija, faktiÅ¡kai jÄ perėmė, nors ji turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į antstolio V.

M. depozitinę sÄ skaitÄ ir iÅ¡ naujo paskirstyta.

16. Teismas nurodė, kad antstolių, Unijos ar UAB „Verslo konsultantai“ veiksmai nenulėmė žalos atsiradimo, priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs. Byloje nėra įrodyti atsakovų bendri nesÄ Å¾iningi veiksmai. Pagrindinė ir tiesioginė UAB „Emilė“ permokos praradimo priežastis – tai grupėje veikiančių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstami veiksmai suklastojant „LodyOn Group s.r.o.“ iÅ¡duotÄ vekselį ir pateikiant jį vykdyti. Neįvykus Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovei nekiltų žala, nes permoka bÅ«tų paskirstyta vykdant jos prievoles kitiems kreditoriams ir jos prievolių apimtis sumažėtų.

17. Teismas konstatavo, kad Unija ir UAB „Verslo konsultantai“ nesilaikė teisės aktų nuostatų, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kaip turėtų elgtis profesionalas ar geras administratorius tokiomis aplinkybėmis, ir taip atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė neturįs pakankamo pagrindo konstatuoti antstolio V. M. neteisėtų veiksmų ir kaltės, tačiau vertino, kad antstolis D. K. neteisėtai neprisijungė prie V. M. vykdomo išieškojimo. Žalos dydis byloje yra įrodytas, tačiau faktinis priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs, o teisinis priežastinis ryšys neegzistuoja, todėl jis nėra pakankamas civilinei atsakomybei taikyti.

18. Teismas nurodė, kad net jei aplinkybės dėl priežastinio ryÅ¡io bÅ«tų vertinamos kitaip, yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, kadangi dėl žalos atsiradimo kalta ir pati ieÅ¡kovė. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybės, kad ji sudarė neteisėtus imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančius sandorius, kai, įgijusi pastatÄ , neiÅ¡vieÅ¡ino perimanti iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ žemės nuomos teisę, sÄ moningai nuslėpė informacijÄ ir pan.;

Å¡ie veiksmai turėjo reikÅ¡mingos įtakos tam, kad atsirastų permoka. IeÅ¡kovė nedėjo aktyvių pastangų, kad iÅ¡ „LodyOn Group s.r.o.“ bÅ«tų iÅ¡reikalauta jai pervesta suma – nors ji susipažino su antstolio D. K. vykdomÄ ja byla dar 2018 m. vasario 15 d., tačiau inicijavo ikiteisminį tyrimÄ daugiau nei po mėnesio, pradėjo ginčyti vekselį tik po 6 mėnesių, neprašė taikyti restitucijos ar žalos atlyginimo civilinėje byloje, nėra duomenų, kad ji bÅ«tų pateikusi ieÅ¡kinį ir pripažinta civiline ieÅ¡kove ikiteisminiame tyrime.

19. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė galėjo reikalauti atlyginti tik 167 182,91 Eur žalÄ . Dėl likusios 277 800 Eur žalos (permokos dalis, kurios atskiroje byloje iÅ¡ atsakovų reikalavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) taikytinas 3 metų senaties terminas. IeÅ¡kovė teigė, kad ji nepraleido senaties termino, nes jis prasidėjo 2021 m. lapkričio 11 d., kai buvo baigta nagrinėti byla pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį. Tačiau ieÅ¡kovės teisių pažeidimas atsirado 2017 m. lapkričio mėn., kai ji pati pareiÅ¡kė, kad atsirado permoka.

Tai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl Å¡ios sumos, nepaneigia nurodytos aplinkybės, juo labiau kad ieÅ¡kovė dalyvavo minėtoje byloje. IeÅ¡kovė nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti senaties terminÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 20. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Emilė“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Emilė“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Antstolis V. M. atliko neteisėtus veiksmus, kai netinkamai paskirstė iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir leido Unijai nepagrįstai praturtėti, delsė priimti naujÄ patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei permokÄ . Gavęs ieÅ¡kovės skundÄ , antstolis nepatikrino jame iÅ¡dėstytų aplinkybių ir nepanaikino patvarkymo, tačiau perdavė skundÄ nagrinėti teismui, taip užvilkindamas naujo patvarkymo paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas priėmimÄ ir permokos grÄ Å¾inimÄ bei sudarydamas Unijai prielaidas neteisėtai laikyti lėšas tol, kol buvo iÅ¡duotas ir įvykdytas neteisėtas antstolio D.

K. patvarkymas. Unija ir UAB „Verslo konsultantai“ atliko neteisėtus veiksmus, nes nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimų grÄ Å¾inti permokÄ ir nepagrįstai perdavė jÄ antstoliui D. K., nors neturėjo tokios pareigos, žinojo apie permokÄ ir apie teisėtÄ antstolio V. M. reikalavimÄ grÄ Å¾inti jÄ jam. 20.2. Antstolis D. K. ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtinas lėšas pervedė pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ suklastoto vekselio pagrindu, nors jam buvo žinoma apie antstolio V. M. teisėtÄ reikalavimÄ grÄ Å¾inti permokÄ .

Jam taip pat buvo žinoma, kad lėšų paskirstymo pagal suklastotÄ vekselį momentu įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, jog už varžytynėse parduotÄ turtÄ gauta 277 800 Eur suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Taigi, Å¡i suma reikalavimo pervesti pinigus į antstolio D. K. sÄ skaitÄ pateikimo metu nepriklausė UAB „Emilė“. Todėl antstolis D. K., kuriam dėl jo pareigų nustatyti griežtesni reikalavimai laikytis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų kitų kreditorių atžvilgiu, turėjo prisijungti prie antstolio V.

M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, o ne siekti jį apeiti. Ginčui aktualiu laikotarpiu antstolis D. K., Unija ir jos nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ buvo tarpusavyje susiję, nes antstolis teikė kitoms atsakovėms konsultavimo paslaugas. IeÅ¡kovei Å¡i informacija nebuvo žinoma, tačiau teismui ji turėjo bÅ«ti žinoma iÅ¡ Unijos bankroto bylos. Unija tyčia nevykdė antstolio V. M. nurodymų grÄ Å¾inti permokÄ , o gavusi antstolio D. K. patvarkymÄ , jį nedelsdama įvykdė. Antstolis D.

K. apie permokÄ sužinojo ne iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, o iÅ¡ Unijos ir UAB „Verslo konsultantai“. Atsakovai tyčia susitarė negrÄ Å¾inti permokos antstoliui V. M.. 20.3. UAB „Emilė“ patyrė žalÄ , kuri tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Antstoliui V. M. pardavus UAB „Emilė“ turtÄ , įkeistÄ svetimo turto hipoteka UAB „Interbesta“ prievolėms užtikrinti, UAB „Emilė“ turėjo ir kitų trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų.

Antstolis pasielgė nerÅ«pestingai nepatikrinęs, kokia suma turi bÅ«ti pervesta Unijai, ir pervedęs jai visÄ už parduotÄ turtÄ gautÄ sumÄ . Jeigu Unija, veikianti per UAB „Verslo konsultantai“, bÅ«tų įvykdžiusi teisėtÄ antstolio V. M. reikalavimÄ ir grÄ Å¾inusi permokÄ , bÅ«tų įvykdyti visų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai ir dalis sumos liktų ieÅ¡kovei, nes dar 2 mėnesius po to, kai antstolis V. M. pareiÅ¡kė reikalavimÄ grÄ Å¾inti permokÄ , nebuvo priimtas antstolio D.

K. patvarkymas. Antstolis D. K. buvo susijęs su Unija, todėl jam neabejotinai buvo žinomos visos aplinkybės apie Unijos gautÄ permokÄ . Visi atsakovai yra specialÅ«s subjektai (antstoliai, finansų institucija ir nemokumo administratorius), jų veiklai nustatyti specialÅ«s reikalavimai, kuriuos jie pažeidė, tuo pasireiÅ¡kė jų kaltė ir neteisėti veiksmai. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti ir prejudicinę galiÄ turinčioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje byloje Nr. e2A-52-585/2020.

Jeigu visi atsakovai neatliktų neteisėtų veiksmų, žala neatsirastų, todėl egzistuoja žalÄ ir neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryÅ¡ys. Žala kilo ne iÅ¡ hipotekos ar jungtinės veiklos, tačiau dėl to, kad atsakovai savo kaltais veiksmais objektyviai bendrininkaudami sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei priklausančiÄ permokÄ perduoti vykdant prievoles pagal suklastotÄ vekselį ir ieÅ¡kovė Å¡ių lėšų neteko. Visų atsakovų atsakomybė yra deliktinė ir solidari. 20.4.

Teismas nepagrįstai vertino, kad žala atsirado dėl ieÅ¡kovės kaltės. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė neįvykdė jai vykdymo procese nustatytų pareigų. Tai, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo tam tikromis civiliniame procese suteikiamomis teisėmis, nesudaro pagrindo sumažinti žalos atlyginimo dydį arba atleisti atsakovus nuo atsakomybės, nes Å¡iuos veiksmus jai nebuvo privaloma atlikti. Teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ikiteisminiame tyrime, kuris dar nėra baigtas, ir teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ nėra konkuruojančios ir gali bÅ«ti įgyvendinamos pagal kreditoriaus pasirinkimÄ .

IeÅ¡kovė bendradarbiavo vykdymo procese ir stengėsi apsiginti nuo neteisėtų atsakovų veiksmų visais teisėtais bÅ«dais. Antstoliui V. M. priėmus neteisėtÄ patvarkymÄ paskirstyti lėšas, ieÅ¡kovė nedelsdama informavo jį apie klaidÄ , o vėliau pateikė skundÄ . Sužinojusi apie antstolio D. K. neteisėtus veiksmus vykdymo procese, ji teikė skundus, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo dėl vekselio suklastojimo. IeÅ¡kovė kreipėsi ir į Čekijos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. 20.5.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, jei ieÅ¡kovė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebÅ«tų savo neteisėtais sandoriais sukÅ«rusios esamos situacijos, iÅ¡ ieÅ¡kovės turto iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos bÅ«tų paskirstytos jos kreditoriams. Sutartinę hipotekÄ , kuria buvo įkeistas pastatas, ir sutartinį valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimÄ Unijos naudai sudarė ne ieÅ¡kovė, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriai tuo metu priklausė abu objektai.

Vėliau įkeistas pastatas, gavus hipotekos kreditorės Unijos sutikimÄ , buvo perleistas ieÅ¡kovei, todėl Unija negalėjo nežinoti, kad perleidus pastatÄ naujam savininkui pereina ir valstybinės žemės nuomos teisė. Nepriklausomai nuo to, kam priklauso pastatas ir nuomos teisė, jų įkeitimas anksčiau bÅ«davo įforminamas atskirais sandoriais, todėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju bÅ«davo iÅ¡duodami atskiri vykdomieji raÅ¡tai ir užvedamos atskiros vykdomosios bylos. IeÅ¡kovė neprisidėjo prie to, kad buvo užvestos 2 vykdomosios bylos.

IeÅ¡kovės ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jungtinės veiklos sutartis neturi jokio ryÅ¡io su reikalavimu atlyginti žalÄ . 20.6. Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-786-275/2021, pradėta pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kuris buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis remiasi ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje.

Teismas minėtoje byloje nustatė, kad, perleidus ieÅ¡kovei pastatÄ , jai perėjo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi žemės sklypo nuomos teisė, todėl lėšos, gautos perleidus Å¡iÄ teisę varžytynėse, taip pat priklauso ieÅ¡kovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad visa už parduotÄ pastatÄ su žemės sklypo nuomos teise gauta suma priklausė ieÅ¡kovei, ji pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė atlyginti visÄ patirtÄ Å¾alÄ .

Aplinkybė, kad visa varžytynėse gauta suma priklauso ieÅ¡kovei, buvo konstatuota 2021 m. lapkričio 11 d., todėl nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Iki Å¡io sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė vadovavosi res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galiÄ turinčia teismo nutartimi kitoje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, kurioje reikalavimo teisė į antstolio V. M. neteisėtai paskirstytus 277 800 Eur buvo priskirta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. 20.7. Teismas nustatė, kad permoka priklausė UAB „Emilė“ ir kad Unija Å¡ios sumos nepervedė jokiam trečiajam asmeniui.

Todėl ji yra atsakinga už Å¡ių lėšų iÅ¡saugojimÄ . Å iuo atveju netaikytinas CK 6.239 straipsnis, nes antstolio depozitinėje sÄ skaitoje esančios lėšos, kol jos nėra paskirstytos iÅ¡ieÅ¡kotojui, netampa antstolio nuosavybe, o yra skolininko nuosavybė. Nors Unija teigia, kad ieÅ¡kinys dėl nepagrįstai gautų lėšų grÄ Å¾inimo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, ji nenurodė, kas bÅ«tų laikomas tinkamu atsakovu. Unija neabejotinai žinojo, kokiÄ sumÄ ji turėjo gauti iÅ¡ antstolio ir negalėjo nepastebėti permokos.

Teismas turėjo konstatuoti, kad Unija atsako už permokÄ nuo jos gavimo momento, kvalifikuoti, jog su permoka atlikti veiksmai – tai turto praradimas, ir taikyti dėl to atsakomybę Unijai. ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį grÄ Å¾inti lėšas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovė prašė atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Å iuo atveju taikytinos tiek restitucijÄ , tiek be pagrindo gauto turto grÄ Å¾inimÄ reglamentuojančios teisės normos, tačiau koks konkretus įstatymas turi bÅ«ti taikomas privalo nuspręsti pats teismas.

21. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „EDS Invest“ praÅ¡o į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo motyvus įtraukti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė UAB „Emilė“ neįrodė 449 608,53 Eur žalos fakto ir pakeisti sprendimo 92 punktÄ , paÅ¡alinant teksto dalį: „<...> (iki antstolis D. K. 2018 m. vasario 27 d. priėmė lėšų paskirstymo patvarkymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai LodyOn Group s.r.o.).“ Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Sprendimo 92 punkte nurodyta, kad Unija nedisponuoja permokos suma nuo 2018 m. vasario 20 d., kai ji buvo pervesta į antstolio D.

K. depozitinę sÄ skaitÄ , ir kad permokos sumokėjimas į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ teisiÅ¡kai reiÅ¡kia permokos sumos grÄ Å¾inimÄ skolininkės UAB „Emilė“ nuosavybėn „<...> (iki antstolis D. K. 2018 m. vasario 27 d. priėmė lėšų paskirstymo patvarkymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai LodyOn Group s.r.o.).“ Tai leidžia vertinti, kad permokos perdavimas „LodyOn Group s.r.o“ reiÅ¡kia UAB „Emilė“ turto praradimÄ . Nors teismo sprendime nėra nurodyta tiesiogiai, iÅ¡ jame iÅ¡dėstytų motyvų matyti, kad teismas laikė, jog 449 608,53 Eur permoka – tai UAB „Emilė“ patirta žala.

Turto praradimo ir žalos fakto klausimas yra tiesiogiai susiję su UAB „Emilė“ reikalavimu UAB „EDS Invest“ dėl Unijos be teisinio pagrindo gautos permokos – pripažinus Å¡iÄ sumÄ UAB „Emilė“ turto praradimu, nesant kitų atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl pareigos kompensuoti šį praradimÄ , ieÅ¡kovės teisė reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ iÅ¡lieka. Patenkinus UAB „Emilė“ apeliacinį skundÄ , pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus gali bÅ«ti pakeistas vertinimas dėl to, kad Unija ir UAB „EDS Invest“ turi pareigÄ grÄ Å¾inti permokÄ . 21.2.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu byloje Nr. e2-1048-661/2020 buvo pripažintas negaliojančiu 2015 m. liepos 3 d. paprastasis vekselis, pagal kurį UAB „Emilė“ turėjo sumokėti 680 000 Eur „LodyOn Group s.r.o“, teismui nustačius, kad vekselyje nebuvo UAB „Emilė“ atstovo parašo. Tačiau byloje nebuvo konstatuota, kad UAB „Emilė“ neturėjo įsiskolinimo „LodyOn Group s.r.o.“. UAB „Emilė“ teismo neprašė taikyti restitucijos ir priteisti jai vekselio pagrindu pervestas lėšas.

Bylos rezultatas, kurio siekė UAB „Emilė“ nepraÅ¡ydama taikyti restitucijos, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad „LodyOn Group s.r.o.“ turėjo reikalavimo teises UAB „Emilė“ atžvilgiu ir jos buvo privestinai realizuotos vėliau panaikinto vekselio pagrindu. Pervedus permokÄ â€žLodyOn Group s.r.o.“ nebuvo sumažintas UAB „Emilė“ turtas, nes ji buvo panaudota tenkinant jos kreditorės reikalavimus. UAB „Emilė“ neįrodė, kad jos ir „LodyOn Group s.r.o.“ nesiejo teisiniai santykiai ir kad „LodyOn Group s.r.o.“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, taigi, ji neįrodė, kad 449 608,53 Eur perdavimas „LodyOn Group s.r.o.“ – tai jos turto netekimas.

22. Apeliaciniame skunde atsakovas antstolis D. K. praÅ¡o panaikinti ir paÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo jo dalį, kuria konstatuota, kad UAB „Emilė“ patyrė žalÄ ir antstolis D. K. atliko neteisėtus veiksmus (sprendimo 103–104 punktai). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 22.1. Sprendimo 104 punkte teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytas žalos dydis, tačiau nėra nustatytas atsakovų veiksmus ir žalÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys; sprendimo 103 punkte teismas nurodė, kad „nei abiejų antstolių veiksmai, nei iÅ¡ieÅ¡kotojos VTK ar jos veiklÄ administravusios bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtas neveikimas laiku permokos negrÄ Å¾inant antstoliui V.

M., nenulėmė žalos atsiradimo, priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs.“ Jeigu ieÅ¡kovė ginčys sprendimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs žalos faktÄ , sukÅ«rė sÄ lygas reikÅ¡ti antstoliui atitinkamas turtines pretenzijas. 22.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi byloje Nr. e2YT-30798-566/2020, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi byloje Nr. e2S-109-340/2021, buvo konstatuotos reikÅ¡mingos prejudicinę galiÄ turinčios aplinkybės, kad: 1) antstolis D.

K., priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ ir atlikdamas kitus vykdymo veiksmus, negalėjo žinoti, jog vykdomasis dokumentas yra aiÅ¡kiai neteisėtas, iÅ¡duotas galimai niekinio vekselio pagrindu ir bus panaikintas. Antstolis, priimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ , turi tik nustatyti akivaizdžius trÅ«kumus, užkertančius keliÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo pradžiai, o Å¡iuo atveju akivaizdžių trÅ«kumų, dėl kurių antstolis D. K. bÅ«tų turėjęs pareigÄ atsisakyti priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, nebuvo; 2) 2018 m. vasario 27 d. antstolis priėmė patvarkymÄ areÅ¡tuoti UAB „Emilė“ priklausančias lėšas ir atliko kitus veiksmus, kurių teisėtumas buvo konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-560/2020. 22.3.

Unija, vykdydama nenuginčytÄ antstolio D. K. patvarkymÄ , grÄ Å¾ino UAB „Emilė“ permokÄ , kuriÄ antstolis paskirstė. IeÅ¡kovė nepatyrė žalos ir jos turto masė nesumažėjo iÅ¡ieÅ¡kotos permokos suma, kadangi lėšos buvo panaudotos tenkinant jos kreditorės „LodyOn Group s.r.o.“ reikalavimus. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama skundus dėl antstolio D. K. veiksmų, rėmėsi ne aplinkybe, kad ji neturi prievolės „LodyOn Group s.r.o.“, bet nurodė galimus antstolio taikytų priverstinio vykdymo priemonių procesinius pažeidimus.

Teismas nepagrįstai konstatavo, esÄ ieÅ¡kovei buvo padaryta žala teisėtame vykdymo procese. 22.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis D. K. galėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir kad jam buvo žinoma, jog minėtas antstolis yra pareiÅ¡kęs teisėtÄ reikalavimÄ grÄ Å¾inti permokÄ . Antstolis D. K. nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto apylinkės teismo bylÄ Nr. 2YT-49608-779/2017, kurioje UAB „Emilė“ pateikė skundÄ dėl antstolio V. M. veiksmų, todėl jis neturėjo duomenų, kokio turinio atskiruosius skundus dėl Å¡ioje byloje priimtos nutarties pateikė joje dalyvavę asmenys ir negalėjo įvertinti, kad jie pateikti tik dėl motyvų paÅ¡alinimo.

Teismas nepagrįstai teigė, kad antstolis D. K. matė, jog antstolis V. M. pagrįstai reikalauja Unijos grÄ Å¾inti permokÄ , kadangi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie antstolio V. M. reikalavimo pagrindÄ ar duomenų, kad jis pateikė pareiÅ¡kimÄ Unijai skolininkės UAB „Emilė“ vardu. 22.5. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios klausimus dėl prisijungimo prie kito antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra dispozityvios ir leidžia antstoliams patiems pasirinkti, kokiu bÅ«du geriausiai vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Konkrečios iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų vykdymo taktikos pasirinkimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. IÅ¡ Å¡iuo metu objektyviai žinomų duomenų matyti, kad tuo atveju, jei antstolis D. K. bÅ«tų pasielgęs kitaip, 3 eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų, be kita ko „LodyOn Group s.r.o.“, reikalavimai nebÅ«tų patenkinti mažiausiai iki 2018 m. kovo 30 d., o didelė dalis lėšų, remiantis įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, galėjo bÅ«ti panaudota UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai, nors jos reikalavimo teisė į permokÄ niekada neegzistavo.

Antstolis D. K., nuspręsdamas nevykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo prisijungimo bÅ«du, tinkamai ir rÅ«pestingai organizavo vykdymo procesÄ , jo patvarkymas buvo priimtas vadovaujantis teisės normomis, patvarkymo vykdytinoje dalyje neatsispindėjo imperatyvus įpareigojimas Unijai pervesti antstoliui D. K. bÅ«tent permokÄ , dėl kurios, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, vyko ginčas su antstoliu V. M..

23. Atsiliepimuose į atsakovų UAB „EDS Invest“ ir antstolio D. K. apeliacinius skundus ieškovė UAB „Emilė“ prašo jų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai: 23.1. Antstolis D. K. neįrodė, kad UAB „Emilė“ įgaliotam atstovui buvo įteiktas raginimas. UAB „Emilė“ vadove buvo Bulgarijos pilietė, neturinti gyvenamosios vietos Lietuvoje ir 2018 m. vasario 15 d., kai tariamai buvo įteiktas raginimas, UAB „Emilė“ neturėjo kitų darbuotojų.

Antstolis neatsakė, kam konkrečiai buvo įteiktas raginimas. Tai rodo, kad jis paskirstė UAB „Emilė“ pinigus neįteikęs skolininkei raginimo ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo – pervedė 449 608,53 Eur neegzistuojančiai kreditorei suklastoto vekselio pagrindu. 23.2. PrieÅ¡ priimdamas vykdomÄ jį įraÅ¡Ä antstolis D. K. turėjo įsitikinti, ar jį pateikusio asmens įgaliojimas yra galiojantis, ar jis iÅ¡duotas teisėtai, ar jo forma atitinka Čekijos Respublikos įstatymus.

Ä®galiojimas buvo paprastos raÅ¡ytinės formos, suraÅ¡ytas lietuvių kalba, jame yra tik įgalioto asmens vardas ir pavardė, bet nėra jokių kitų šį asmenį identifikuojančių duomenų, todėl antstolis negalėjo įsitikinti, jog vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pateikė vykdyti tam įgaliotas asmuo. Ä®galiojime nėra ir jį pasiraÅ¡iusio asmens duomenų. Antstolis netikrino, ar bendrovė „LodyOn Group s.r.o.“ yra teisėtai įsteigta ir veikianti, ar jos valdymo organai yra registruoti, ar jų įgaliojimai nėra atÅ¡aukti.

Pagrįstų abejonių turėjo sukelti tai, kad vykdomÄ jį įraÅ¡Ä itin didelei sumai pateikė vykdyti Izraelio pilietis, tačiau užsienio juridinio asmens jam iÅ¡duotas įgaliojimas yra suraÅ¡ytas lietuvių kalba ir iÅ¡duotas likus dienai iki vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, kuris tÄ pačiÄ dienÄ antstolio priimtas vykdyti. Antstolis turėjo įsitikinti, dėl kokių priežasčių „LodyOn Group s.r.o.“ vadovas pats nepateikė vykdomojo įraÅ¡o antstoliui, nors buvo Vilniuje. Jis nepareikalavo Å¡ios įmonės registro iÅ¡raÅ¡o su apostile siekdamas įsitikinti, kad įgaliojimas iÅ¡duotas teisėtai.

Nepaisant nurodytų aplinkybių, pasibaigus raginimo, kuris nebuvo įteiktas UAB „Emilė“ įgaliotam atstovui, terminui, jos turtui buvo pritaikytos papildomos priverstinio vykdymo priemonės ir tÄ pačiÄ dienÄ priimtas patvarkymas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. 23.3. Teismas pagrįstai vertino, kad antstolis D. K. turėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tai, kad antstolis žinojo apie susidariusiÄ permokÄ teisme patvirtino Unijos teisininkė ir jos nemokumo administratorės įgaliotas asmuo.

Ginčui aktualiu laikotarpiu antstolis konsultavo Unijos nemokumo administratorę UAB „Verslo konsultantai“. Vienintelis antstolio D. K. byloje pateiktas paaiÅ¡kinimas, kodėl jis neprisijungė prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, buvo tai, kad jis veikė „LodyOn Group s.r.o.“ interesais ir sÄ moningai siekė apeiti kitus tos pačios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojus, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdantys antstoliai buvo prisijungę prie antstolio V. M. vykdomosios bylos. Tokia veikla negali bÅ«ti laikoma teisėta ir sÄ Å¾ininga. 23.4.

UAB „EDS Invest“ nepagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo pripažinti, jog 449 608,53 Eur – tai UAB „Emilė“ patirta žala, nes byloje yra įrodytas žalos faktas ir dydis. Byloje buvo nustatyti ir visų atsakovų neteisėti veiksmai. Teismas neturėjo vertinti, ar ieškovė neturėjo kitokių skolų „LodyOn Group s.r.o.“, nes tai nesudarė ieškinio dalyko ir neturi ryšio su byla. Pripažinus vekselį negaliojančiu, atsirado niekinio sandorio pasekmės. Tai, kad ieškovė galimai turėjo skolų „LodyOn Group s.r.o.“, nepaneigia fakto, jog vekselis ir vykdomasis įrašas, kurių pagrindu antstolis D.

K. pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ , negalioja nuo sudarymo momento. Antstolis negalėjo teisėtai paskirstyti perimtos ieÅ¡kovei priklausančios pinigų sumos kitu pagrindu, nes vykdymo procese jam nesuteikta tokia teisė. Tai, kad ieÅ¡kovė neprašė taikyti restitucijos byloje, kurioje vekselis buvo pripažintas negaliojančiu, nepatvirtina ieÅ¡kovės teisinių santykių su „LodyOn Group s.r.o.“. PrieÅ¡ pateikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sužinojo, kad minėta bendrovė bankrutuoja, o jos vadovas mirė; ieÅ¡kovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl reikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti permokÄ ir mokėti žyminį mokestį byloje dėl vekselio ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo niekiniais nebuvo logiÅ¡ka.

24. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė Unija praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ apeliacinio skundo, patenkinti atsakovų UAB „EDS Invest“ ir antstolio D. K. apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 24.1. Unija negavo jokios naudos ir nepasisavino permokos. Teismas, atstatydinęs buvusiÄ Unijos nemokumo administratorę UAB „Verslo konsultantai“, įpareigojo jÄ perduoti naujai administratorei Unijos turtÄ pagal finansinę atskaitomybę ir visus Unijos dokumentus, tačiau naujai administratorei nebuvo perduota permoka.

Visa permokos suma buvo pervesta antstoliui D. K. vykdant jo privalomÄ patvarkymÄ . Unija vykdė teisėtus antstolių patvarkymus ir neturėtų bÅ«ti atsakinga dėl galimai juose esančių klaidų. 24.2. Antstolis pagrįstai pervedė Unijai 1 352 516,46 Eur, todėl reikalavimai dėl Å¡ios sumos yra nepagrįsti. Unija negalėjo grÄ Å¾inti jam atliktos permokos tol, kol galiojo antstolio patvarkymas paskirstyti lėšas ir antstolis nebuvo priėmęs naujo patvarkymo. Patvarkymas paskirstyti lėšas buvo panaikintas tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi.

Antstolio D. K. patvarkymas pervesti jam lėšas buvo priimtas kai dar galiojo antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti lėšas. Unija neturėjo pagrindo abejoti, kad antstolio D. K. patvarkymas yra teisėtas ir vykdytinas. Kadangi antstolio V. M. patvarkymas, kurio pagrindu Unija buvo gavusi lėšas, galiojo, gavusi D. K. patvarkymÄ , Unija negalėjo jo nevykdyti ir palikti permokÄ savo sÄ skaitoje. Antstolis V. M. priėmė patvarkymÄ grÄ Å¾inti permokÄ tik 2018 m. birželio 20 d., kai Unija jau buvo įvykdžiusi ankstesnį antstolio D.

K. patvarkymÄ . 24.3. Ankstesnė Unijos nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ negalėjo įvykdyti antstolio V. M. 2017 m. gruodžio 20 d. reikalavimo grÄ Å¾inti permokÄ , kadangi nebuvo panaikintas ar pakeistas tuo metu vis dar galiojęs antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti lėšas, dėl kurio vyko teisminis ginčas. Antstolis visus vykdymo proceso metu iÅ¡kylančius klausimus turi iÅ¡spręsti motyvuotu patvarkymu; įstatyme nereglamentuota, kaip skolininkas turi elgtis, kai antstolio reikalavimai yra prieÅ¡taringi. 24.4.

UAB „Emilė“ neįrodė Unijos civilinės atsakomybės sÄ lygų. Unija vadovavosi teisėtais ir galiojusiais antstolių patvarkymais, todėl ji neatliko neteisėtų veiksmų. Pervedusi permokÄ antstoliui D. K. Unija negavo jokios naudos ir neturėjo nesÄ Å¾iningų tikslų, todėl nėra jos kaltės. Neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp Unijos veiksmų ir UAB „Emilė“ nurodytos žalos, kadangi permokos pervedimas antstoliui D. K. nesukėlė žalos – UAB „Emilė“ galėjo skųsti antstolio veiksmus, reikalauti pervesti lėšas jai ir kt., tačiau antstolio D.

K. patvarkymas nebuvo panaikintas. Pervesdama lėšas antstoliui D. K. Unija nežinojo, kad UAB „Emilė“ dėl to gali kilti žala, kadangi antstolis nurodė vykdantis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ UAB „Emilė“ kreditorių naudai. IeÅ¡kovė nepagrindė, kodėl Unijos atsakomybė yra solidari su kitais atsakovais; Unija neveikė su jais bendrai. 24.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai turėtų bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi dėl žalos atsiradimo kalta ir pati UAB „Emilė“.

Taip pat teismas tinkamai nustatė, kad Å¡iuo atveju praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas daliai reikalavimų pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė nepagrįstai reiÅ¡kia Unijai reikalavimus grÄ Å¾inti lėšas, nes Unija pervedė jas antstoliui D. K. ir objektyviai jų neturi, todėl Å¡is reikalavimas yra ydingas ir Unija nėra tinkama atsakovė.

25. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas antstolis V. M. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti žalÄ , pareikÅ¡to antstoliui V. M., dėl kitos apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiÅ«ra; patenkinti atsakovės UAB „EDS Invest“ apeliacinį skundÄ ; patenkinti iÅ¡ dalies antstolio D. K. apeliacinį skundÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ teismo sprendimo argumentus, susijusius su žalos nustatymu. Atsiliepimuose nurodomi tokie argumentai: 25.1.

Antstolio V. M. veiksmai iÅ¡ esmės skyrėsi nuo kitų atsakovų veiksmų. Tik sužinojęs apie permokÄ jis nedelsdamas pareikalavo, kad Unija ir UAB „Verslo konsultantai“ jÄ grÄ Å¾intų ir įvairiais bÅ«dais kartojo šį reikalavimÄ , siekdamas priimti naujÄ patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo ir užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ , tačiau atsakovės, kurios apie permokÄ sužinojo jÄ gavusios, be pagrindo nevykdė Å¡io reikalavimo. Atsakovės savavaliÅ¡kai nusprendė, kad visa permokos suma yra iÅ¡mokėtina UAB „Emilė“, nors antstolio V.

M. bylose skolininke buvo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Atsakovas antstolis D. K., priimdamas patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas, taip pat žinojo apie permokÄ , nes bÅ«tent jos sumÄ nurodė patvarkyme kaip galimai UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinas lėšas ir žinojo apie antstolio V. M. patvarkymo panaikinimÄ teismo nutartimi. Visi atsakovai nebendradarbiavo su antstoliu V. M., tačiau skubiai atliko veiksmus, leidusius perduoti permokÄ â€žLodyOn Group s.r.o.“. Teismas nenustatė jokių neteisėtų antstolio V.

M. veiksmų. 25.2. Antstolio V. M. veiksmų ir kilusios žalos nesieja priežastinis ryÅ¡ys. Pateikus „LodyOn Group s.r.o.“ suklastoto vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , skola pagal vekselį bet kuriuo atveju bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma, o antstolio V. M. veiksmai nebuvo bÅ«tina priežastimi Å¡ioms pasekmėms atsirasti, taigi, nėra faktinio priežastinio ryÅ¡io. Teisinis priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs, nes priimdamas patvarkymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo antstolis negalėjo numatyti, kad susidarys permoka, finansų rinkos subjektas (Unija) ignoruos jo reikalavimus, kitas antstolis nebendradarbiaus ir atliks veiksmus, sudariusius prioritetines sÄ lygas vienam iÅ¡ieÅ¡kotojui kitų tos pačios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų atžvilgiu, o kiti asmenys pradės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galimai suklastoto vekselio pagrindu.

Unijai grÄ Å¾inus permokÄ Ä¯ antstolio D. K. depozitinę sÄ skaitÄ , tolesni veiksmai su Å¡iomis lėšomis nepriklausė nuo antstolio V. M. valios. 25.3. PrieÅ¡ingai nei nurodo UAB „Emilė“, permokos nebÅ«tų užtekę atsiskaityti su visais jos kreditoriais ar juo labiau nebÅ«tų likę pačiai ieÅ¡kovei, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neteisėtų veiksmų buvo manoma, kad dalis Å¡ios sumos turėjo bÅ«ti paskirstyta vykdomojoje byloje Nr. 2, kurioje skolininkė buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Kol nėra baigtos vykdomosios bylos Nr. 1 ir Nr. 2 bei ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . 25.4. Teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kovės kaltę dėl kilusios žalos. UAB „Emilė“ nesielgė kaip sÄ Å¾ininga skolininkė vykdymo procese, nepagrįstai skundė visus patvarkymus, teikdama skundus nuslėpė reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie kitÄ vykdomÄ jÄ bylÄ , apie tai, kad ji nebuvo iÅ¡davusi vekselio ir pan., sÄ moningai nebendradarbiavo, turėdama tikslÄ vilkinti vykdymo procesÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė nedelsdama pranešė antstoliui V. M. apie permokÄ , tokius duomenis ji nurodė praÅ¡yme, kuris buvo gautas, kai ginčas dėl patvarkymo paskirstyti lėšas jau buvo perduotas teismui ir antstolis negalėjo jo panaikinti. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji operatyviai ir tinkamai gynė savo teises ikiteisminiame tyrime ir kreipėsi į Čekijos prokuratÅ«rÄ , nėra įrodyti. 25.5. Teismas tinkamai įvertino kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę Å¡iai bylai.

Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai reikalavimų pareikÅ¡ti ir pagrįstai Å¡io termino ieÅ¡kovei neatnaujino. 25.6. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai palÅ«kanas nuo 449 608,53 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 6 d., kai buvo priimtas patvarkymas paskirstyti lėšas. Pagal įstatymÄ , prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo jÄ Ä¯vykdyti.

IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė ikiteisminių reikalavimų atlyginti nuostolius, todėl atsakovai nepraleido termino juos įvykdyti ir nėra pagrindo skaičiuoti palÅ«kanas. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei 2 metams nuo aptariamų įvykių, byloje nėra duomenų apie svarbias tokio delsimo priežastis, todėl bÅ«tų nepagrįsta priteisti palÅ«kanas už ieÅ¡kovės delsimo laikotarpį. 25.7. Skundžiamo sprendimo turinys leidžia manyti, kad teismas nenustatė žalos fakto; spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir pasekmių, kurias UAB „Emilė“ nurodė kaip patirtÄ Å¾alÄ , teismas nurodė jos dydį, o ne faktÄ .

Tai, kad UAB „Emilė“ tariamai patyrė žalÄ permokos sumÄ perdavus „LodyOn Group s.r.o.“ – tai tik jos pačios pozicija, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas sprendime nenurodė atmetantis atsakovų argumentus, kad žalos faktas nėra įrodytas, ir sutinkantis su prieÅ¡inga ieÅ¡kovės pozicija. Permokos perdavimas „LodyOn Group s.r.o.“ negali bÅ«ti laikomas UAB „Emilė“ turto praradimu, nes byloje neįrodyta, kad ji neturėjo skolų „LodyOn Group s.r.o.“, o lėšų perdavimas kreditoriui nelaikytinas žala.

Ginčydama vekselį, ieÅ¡kovė nereikalavo taikyti restitucijos, ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų siekdama iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ „LodyOn Group s.r.o.“. Teikdama skundus dėl antstolio D. K. veiksmų ieÅ¡kovė taip pat ilgai nesirėmė aplinkybe, kad skola neegzistuoja ar kad vekselis suklastotas. 25.8. Antstolis D. K. turėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes jam buvo žinoma, kad patvarkymas paskirstyti lėšas buvo panaikintas. Antstolis D. K. netinkamai pasirinko iÅ¡ieÅ¡kojimo taktikÄ , nebendradarbiavo su antstoliu V.

M. ir siekė, kad išieškotojai jo vykdomojoje byloje lėšos būtų paskirstytos apeinant kitus išieškotojus, kurie buvo prisijungę prie V. M. vykdyto išieškojimo. Antstoliui D. K. buvo žinomas nutarties, kuria buvo panaikintas patvarkymas paskirstyti lėšas, turinys ir jis turėjo suprasti, kad UAB „Emilė“, kurios skundas buvo patenkintas, negalėjo atskiruoju skundu ginčyti nutarties esmės. Iš nutarties turinio antstolis negalėjo nesuprasti, kad V. M. turės skirstyti lėšas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose skolininkė yra ne tik UAB „Emilė“.

Tačiau iÅ¡ Å¡ios nutarties D. K. negalėjo bÅ«ti žinoma, kad permoka sudaro 449 608,53 Eur. Todėl jo teiginiai, esÄ apie Unijos turimus UAB „Emilė“ priklausančius 449 608,53 Eur jis sužinojo iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, yra aiÅ¡kiai neteisingi, o UAB „Emilė“ teiginys, kad antstolis D. K. apie Å¡iÄ sumÄ sužinojo iÅ¡ Unijos ir jos nemokumo administratorės, su kuriomis jis bendradarbiavo, galimai atitinka tikrovę.

26. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas antstolis D. K. praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ apeliacinio skundo ir patenkinti atsakovės UBA „EDS Invest“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 26.1. Nors apeliaciniame procese negalima remtis naujais argumentais, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo naujus teiginius, tariamai patvirtinančius, kad antstolis D. K. netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, taip pat teikia prieÅ¡ tai netirtÄ informacijÄ dėl jo ir Unijos, atstovaujamos UAB „Verslo konsultantai“, dalykinių santykių, tariamai patvirtinančių neteisėtÄ jų ryšį ir apsikeitimÄ konfidencialia informacija. 26.2.

Antstolio D. K. vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolio procesinės kontrolės metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai atliekant pirminius ir priverstinio vykdymo veiksmus. IeÅ¡kovė nepatyrė žalos ir jos turto masė nesumažėjo vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotos permokos suma, kadangi Å¡ios lėšos buvo panaudotos tenkinant ieÅ¡kovės kreditorės bendrovės „LodyOn Group s.r.o.“ reikalavimus. IeÅ¡kovė neįrodė antstolio D. K. civilinės atsakomybės sÄ lygų, be to, ji praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti dalį reikalavimų.

27. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „EDS Invest“ praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 27.1. Ä®siteisėjusiais teismo sprendimais 2 civilinėse bylose, kuriose dalyvavo UAB „Emilė“, nustatyti reikÅ¡mingi faktai, kad Unija pervedė į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ UAB „Emilė“ grÄ Å¾intinus 449 608,53 Eur, kurie buvo pervesti iÅ¡ieÅ¡kotojai „LodyOn Group s.r.o.“, taip pat kad antstolio D.

K. procesiniai veiksmai, reikalaujant Å¡ių lėšų perdavimo, jas gaunant iÅ¡ Unijos ir paskirstant iÅ¡ieÅ¡kotojai „LodyOn Group s.r.o.“, buvo teisėti. Unija, įvykdydama antstolio patvarkymÄ pervesti areÅ¡tuotas lėšas į jo depozitinę sÄ skaitÄ , grÄ Å¾ino jas UAB „Emilė“ ir jos buvo paskirstytos kaip UAB „Emilė“ lėšos. 27.2. Teismas pagrįstai netaikė restitucijos, kadangi ieÅ¡kovės ir Unijos bei UAB „EDS Invest“ nesiejo sutartinė prievolė, o nepagrįsto praturtėjimo institutas ieÅ¡kovės pasirinktas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) teisių gynimo bÅ«das.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, teismas negali peržengti ieÅ¡kinyje nustatytų ginčo ribų ir pakeisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismas pagrįstai atmetė Unijai ir UAB „EDS Invest“ pareikÅ¡tus reikalavimus grÄ Å¾inti nepagrįstai gautas lėšas, nes Å¡iuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygų ir UAB „EDS Invest“ solidariosios prievolės. Unijai pagrįstai buvo pervesti 1 327 688,48 Eur, nes paskolos sutartis, hipoteka ir vykdomasis įraÅ¡as galiojo.

Nepaisant to, kad Unija gavo 449 608,53 Eur permokÄ , UAB „Emilė“ turto masė nesumažėjo, nes Å¡i suma buvo panaudota atsiskaitant su jos kreditore. Net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad Unija turi pareigÄ grÄ Å¾inti lėšas, UAB „EDS Invest“ neturi tokios pareigos, kadangi ji negavo Å¡ių lėšų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės 29. 2012 metais UAB „Emilė“ ir Unija sudarė kelias paskolos sutartis, be kita ko, 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaryti sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriai.

Å ių sandorių pagrindu Unijai buvo įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,8675 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies, kurioje yra Å¡is pastatas, nuomos teisė. Ä®siteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-786-275/2021 55–56 punktus) nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Emilė“ pirmiau minėtus pastatÄ ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, o 2012 m. rugsėjo 4 d.

Å¡alys sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė, kad, nepaisant to, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Emilė“ valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, UAB „Emilė“ iki pastato statybos darbų užbaigimo ir jo įregistravimo nesikreips į valstybinės žemės patikėtinę su praÅ¡ymu sudaryti su ja nuomos sutartį. Taigi, minėtų sandorių pagrindu UAB „Emilė“ įgijo nuosavybės teise tiek įkeistÄ pastatÄ , tiek ir jam eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, kurie buvo įkeisti užtikrinant UAB „Emilė“ prievolių Unijai įvykdymÄ , tačiau dėl jos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susitarimo valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo faktas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas.

Atitinkamai dėl Å¡ios priežasties pirmiau minėtų objektų įkeitimo ir hipotekos sandoriuose kaip įkaito davėjai buvo nurodyti skirtingi subjektai (UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“). 30. 2013 m. lapkričio 20 d. UAB „Emilė“ kreipėsi į UnijÄ , praÅ¡ydama jos duoti sutikimÄ perkelti įsiskolinimus pagal UAB „Emilė“ ir Unijos sudarytas paskolos sutartis, įskaitant ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį, naujajai skolininkei UAB „Interbesta“ ir sudaryti teisių ir pereigų perleidimo sutartį. 2013 m. gruodžio 31 d.

Unija, UAB „Emilė“ ir UAB „Interbesta“ sudarė triÅ¡alę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Interbesa“ perėmė visas pradinės skolininkės UAB „Emilė“ teises ir pareigas pagal jos ir Unijos sudarytas paskolos sutartis. IeÅ¡kovei perleidus savo įsiskolinimus UAB „Interebesa“, 2014 m. sausio 10 d. buvo pakeisti sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriai, kuriais buvo užtikrintas įsiskolinimo Unijai įvykdymas, nurodant juose naujÄ skolininkę UAB „Interbesta“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Interbesta“ tinkamai ir laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų Unijai, todėl pastaroji inicijavo jos atžvilgiu priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

31. Antstolio V. M. kontoroje 2016 m. liepos 12 d. buvo gautas Unijos, kuriai atstovavo jos tuometė nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“, praÅ¡ymas priimti vykdyti 6 vykdomuosius įraÅ¡us dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Interbesta“. Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu Unija, be kita ko, pateikė antstoliui notaro 2016 m. birželio 29 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 5550), kuriuo buvo siÅ«loma priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ iÅ¡ skolininkės UAB „Interbesta“ ir subsidiariai atsakingos įkaito davėjos UAB „Emilė“, ir tos pačios dienos vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 5552), kuriuo siÅ«loma priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ iÅ¡ skolininkės UAB „Interbesta“ ir subsidiariai atsakingos įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Pirmiau minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu antstolio V. M. kontoroje buvo pradėtos vykdomoji byla Nr. 1, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš įkeisto UAB „Emilė“ priklausiusio pastato, ir vykdomoji byla Nr. 2, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš įkeistos valstybinės žemės nuomos teisės, tariamai priklausiusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

32. Vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2, antstolis V. M. 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkė skelbti pirmÄ sias įkeistų pastato ir žemės sklypo dalies nuomos teisės varžytynes, o 2017 m. lapkričio 2 d. buvo suraÅ¡ytas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kuriuo pastatas ir žemės sklypo dalies nuomos teisė buvo perleisti varžytynes laimėjusiai UAB „KIR1“, už perleidžiamÄ turtÄ pasiÅ«liusiai bendrÄ 1 852 000 Eur kainÄ . Antstolio V.

M. 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu už varžytynėse perleistÄ turtÄ sumokėtos lėšos buvo paskirstytos tokia tvarka: 1) 1 352 516,46 Eur skolos ir palÅ«kanų, taip pat 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidų buvo iÅ¡ieÅ¡kota vykdomojoje byloje Nr. 1; 2) 423 980,61 Eur skolos ir palÅ«kanų, taip pat 399,97 Eur vykdymo iÅ¡laidų buvo iÅ¡ieÅ¡kota vykdomojoje byloje Nr. 2; 3) antstoliui buvo paskirti 622,99 Eur papildomų vykdymo iÅ¡laidų, patiriamų atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje, ir 74 080 Eur atlygis.

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai ir Unijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 7 d.–2017 m. lapkričio 9 d. antstolis V. M. pervedė Unijai 1 777 297,01 Eur.

33. Antstoliui priėmus patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2, UAB „Emilė“, kuri, kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 1 buvo nurodyta kaip subsidiari skolininkė, pateikė jam 2017 m. lapkričio 15 d. skundÄ , kuriame prašė panaikinti šį patvarkymÄ . Skunde ieÅ¡kovė nurodė suprantanti, kodėl 1 352 516,46 Eur, gauti už varžytynėse parduotÄ turtÄ , ginčijamu patvarkymu buvo iÅ¡ieÅ¡koti Unijai vykdomojoje byloje Nr. 1, tačiau jai nėra suprantama, kodėl likę 423 930,61 Eur, gauti įvykus varžytynėms, nebuvo grÄ Å¾inti jai, kaip įkaito davėjai, bet buvo paskirstyti vykdomojoje byloje Nr. 2.

UAB „Emilė“ skunde nurodė, kad antstolis V. M. ginčijamu patvarkymu pervedė iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas į jai nežinomÄ ir galimai net neegzistuojančiÄ vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 2, todėl toks jo veiksmas yra neteisėtas. IÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės skundÄ , antstolis V. M. 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymu nutarė jo netenkinti. Grįsdamas savo sprendimÄ , antstolis nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog jai priklausantis pastatas, iÅ¡ kurio buvo vykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. 1, buvo realizuojamas varžytynėse kartu su valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teise, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡ieÅ¡koma vykdomojoje byloje Nr. 2, ir 1 852 000 Eur suma varžytynėse buvo sumokėta už abu Å¡iuos įkeistus objektus.

Todėl antstolis nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad vykdomojoje byloje Nr. 2 paskirstyta suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Antstolis taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog jai nebuvo žinoma apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 2, neatitinka tikrovės. Netenkinęs skundo, antstolis perdavė jį nagrinėti teismui.

34. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2YT-49608-779/2017 pagal UAB „Emilė“ skundÄ dėl antstolio V. M. patvarkymo paskirstyti iÅ¡ varžytynių gautas lėšas, patenkino UAB „Emilė“ skundÄ ir panaikino jos ginčijamÄ antstolio V. M. patvarkymÄ . Tokį procesinį sprendimÄ teismas grindė aplinkybėmis, kad pagal varžytynėse perleisto turto ekspertizės aktÄ , pastato, nuosavybės teise priklausiusio UAB „Emilė“, kaina sudarė 85 proc. visos nustatytos bendros pastato ir žemės sklypo nuomos teisės kainos.

Atsižvelgdamas į tai, kad turtas varžytynėse buvo perleistas už bendrÄ 1 852 000 Eur kainÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 85 proc. Å¡ios sumos, t. y. 1 574 200 Eur, antstolis turėjo teisę paskirstyti tik vykdomojoje byloje Nr. 1, kurioje buvo iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ UAB „Emilė“ įkeisto pastato, ir likusios vykdomojoje byloje Nr. 1 nepaskirstytos Å¡ios sumos dalies negalėjo skirstyti vykdomojoje byloje Nr. 2, kurioje UAB „Emilė“ nėra skolininkė, subsidiariai atsakinga įkeistu turtu.

35. Pažymėtina, kad, nors pirmiau minėtas teismo procesinis sprendimas buvo palankus UAB „Emilė“, pastaroji bendrovė pateikė dėl jo atskirÄ jį skundÄ , kuriame prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, jos motyvuojamojoje dalyje nenurodant konkrečių varžytynėse perleisto pastato ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės kainų. UAB „Emilė“ nurodė, kad įsiteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai prieÅ¡ingÄ procesinį suinteresuotumÄ turintys asmenys galėtų naudoti kitose bylose joje nurodytas perleisto turto vertes kaip prejudicinius faktus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iÅ¡ esmės tapatų atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų paÅ¡alinimo pateikė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri buvo nurodyta kaip subsidiari skolininkė (įkeistos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės savininkė) vykdomojoje byloje Nr. 2. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė Å¡ių bendrovių pateiktus atskiruosius skundus ir paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo panaikintas antstolio patvarkymas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo.

36. Be pirmiau minėto skundo, kuriame UAB „Emilė“ prašė panaikinti antstolio V. M. patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas remdamasi argumentais, kad Å¡ios lėšos buvo nepagrįstai paskirstytos vykdomojoje byloje Nr. 2, apie kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, ji nežinojo, pastaroji bendrovė kėlė klausimÄ dėl Å¡io patvarkymo teisėtumo ir kitu aspektu. IÅ¡ byloje esančių duomenų (žr., pvz., antstolio V. M. 2018 m. birželio 20 d. patvarkymÄ ) matyti, kad antstolio V.

M. kontoroje 2017 m. gruodžio 11 d. buvo gautas UAB „Emilė“ praÅ¡ymas, kuriame ji nurodė, jog vykdomieji įraÅ¡ai, kurių pagrindu buvo iÅ¡keltos vykdomosios bylos Nr. 1 ir Nr. 2, galimai yra iÅ¡duoti dėl tos pačios prievolės pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį įvykdymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abejonę dėl to, ar atskirose antstolio pradėtose vykdomosiose bylose nėra iÅ¡ieÅ¡koma ta pati skola, UAB „Emilė“ iÅ¡kėlė tik po to, kai antstolis iÅ¡nagrinėjo jos skundÄ dėl patvarkymo paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas panaikinimo ir klausimas dėl Å¡io patvarkymo galiojimo buvo perduotas nagrinėti teismui.

37. Byloje nėra ginčo, kad antstolis V. M., gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės informacijÄ apie galimai nepagrįstai vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nedelsdamas ėmėsi veiksmų tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar skirstant iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas Unijai nebuvo pervesta per didelė jų suma, o vėliau, sužinojęs, jog buvo atlikta permoka, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas jÄ susigrÄ Å¾inti. Tokias aplinkybes, pavyzdžiui, patvirtina byloje pateikti antstolio 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniai laiÅ¡kai, kuriais antstolis prašė iÅ¡ieÅ¡kotojos Unijos skubiai paaiÅ¡kinti UAB „Emilė“ nurodytas aplinkybes ir pateikti duomenis, kaip buvo įskaitytos antstolio jai pervestos sumos; antstolio 2017 m. gruodžio 20 d. reikalavimas grÄ Å¾inti permokÄ , kuriuo antstolis, 2017 m. gruodžio 18 d. gavęs iÅ¡ Unijos duomenis, jog jai buvo pervesta 449 608,53 Eur didesnė suma, nei turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, pareikalavo Unijos nedelsiant grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ ; antstolio 2018 m. birželio 20 d. patvarkymas grÄ Å¾inti lėšas, kuriuo jis dar kartÄ pareikalavo Unijos per jo nurodytÄ terminÄ pervesti jam permokÄ .

Antstolio siekį susigrÄ Å¾inti iÅ¡ Unijos permokÄ patvirtina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys, kad antstolis buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam teismo įsakymÄ dėl permokos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurį teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti nustatęs, jog Unijai yra iÅ¡kelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eL2-8676-960/2018); taip pat ieÅ¡kinį dėl permokos priteisimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ antstoliui nepaÅ¡alinus jo trÅ«kumų – aiÅ¡kiai nenurodžius ieÅ¡kovo teisės ar teisėto intereso, kurį, jo manymu, turėtų apginti teismas Å¡ioje byloje ir nepaaiÅ¡kinus, kokiu pagrindu jis siekia apginti kitų asmenų galimai pažeistas teises (civilinė byla Nr. e2-3881-781/2018).

Vis dėlto, nepaisant antstolio V. M. aktyvių veiksmų, Unijai nepagrįstai pervestos lėšos nebuvo grÄ Å¾intos į jo depozitinę sÄ skaitÄ . Å ios lėšos buvo panaudotos kito antstolio UAB „Emilė“ atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje.

38. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio D. K. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal užprotestuotÄ ar neprotestuotinÄ vekselį dėl 683 415,63 Eur skolos ir 1 117,81 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Emilė“ iÅ¡ieÅ¡kotojai Čekijos bendrovei „LodyOn Group s.r.o.“. Antstolio 2018 m. vasario 15 d. patvarkymu buvo areÅ¡tuotas UAB „Emilė“ turtas, nustatant 684 533,44 Eur areÅ¡to mastÄ .

Å iame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad jis iÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatė, jog Unija gali turėti UAB „Emilė“ priklausančių lėšų (449 608,53 Eur) ir informavo UnijÄ , kad ji privalo per 15 dienų nuo Å¡io patvarkymo gavimo dienos pervesti į antstolio D. K. depozitinę sÄ skaitÄ UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinas lėšas. Taigi, antstolis pareikalavo Unijos, kad ji pervestų jam sumÄ , atitinkančiÄ antstolio V.

M. Unijai pervestos permokos sumÄ . Byloje pateiktas Unijos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Unija, kuri nepaisė anksčiau antstolio V. M. jai teiktų reikalavimų grÄ Å¾inti jam permokÄ , nedelsdama įvykdė antstolio D. K. reikalavimÄ ir 2018 m. vasario 20 d. pervedė į jo sÄ skaitÄ 449 608,53 Eur. Antstolis D. K. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu paskirstė iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir pervedė 431 877,07 Eur iÅ¡ieÅ¡kotojai „LodyOn Group s.r.o.“.

39. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad UAB „Emilė“ nesutiko su antstolio D. K. atliktais procesiniais veiksmais ir teikė antstoliui, o vėliau ir teismui skundus, be kita ko, dėl ankstesniame šios nutarties punkte nurodytų patvarkymų areštuoti jai priklausančias lėšas ir paskirstyti išieškotas lėšas „LodyOn Group s.r.o.“. Savo skundus ieškovė grindė aplinkybėmis, jog antstolio V. M. Unijai atlikta permoka turi būti perduota ne antstoliui D.

K., bet grÄ Å¾inta antstoliui V. M., kuris vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams nei antstolis D. K.. Tačiau Å¡ie UAB „Emilė“ skundai nebuvo patenkinti (žr., pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2YT-15958-235/2018). Nors nagrinėjant UAB „Emilė“ skundus dėl antstolio D. K. veiksmų vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kreditorei „LodyOn Group s.r.o.“ nebuvo nustatyta pagrindo panaikinti antstolio priimtus patvarkymus, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is antstolis vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuris buvo iÅ¡duotas suklastoto vekselio pagrindu.

40. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2-1048-661/2019 pagal UAB „Emilė“ ieÅ¡kinį, 2019 m. birželio 2 d. sprendimu jį patenkino ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento bendrovei „LodyOn Group s.r.o“ 2015 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo UAB „Emilė“ buvo įsipareigojusi sumokėti minėtai bendrovei 680 000 Eur, taip pat panaikino Å¡io vekselio pagrindu 2018 m. vasario 13 d. notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Tokį sprendimÄ teismas priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡ysenos ekspertizės akte padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. liepos 3 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį UAB „Emilė“ vardu pasirašė ne jame nurodytas asmuo. UAB „Emilė“ buvo pateikusi dėl Å¡io teismo sprendimo apeliacinį skundÄ , kuriame prašė paÅ¡alinti iÅ¡ jo motyvus, kad Å¡ioje byloje nėra įrodyti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡davusio notaro neteisėti veiksmai, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi jos apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

41. Klausimas dėl vekselio suklastojimo buvo sprendžiamas ne tik civilinėje byloje. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. raÅ¡to ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Emilė“ pareiÅ¡kimo pagrindu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl Čekijos bendrovės „LodyOn Group s.r.o“ vardu veikusių asmenų galimai nusikalstamų veiksmų apgaule įgyjant didelės vertės UAB „Emilė“ turtÄ , o antstolio V.

M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiÅ¡kimų pagrindu – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl už UAB „Emilė“ turto iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veikų iÅ¡Å¡vaistant jiems patikėtÄ didelės vertės UAB „Emilė“ turtÄ . ProkuratÅ«ros raÅ¡te nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas Izraelio pilietis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, pateikdamas žinomai suklastotÄ vekselį, įgijo didelės vertės UAB „Emilė“ turtÄ â€“ jai priklausančias lėšas, skirtas jos įsipareigojimams įvykdyti;

Å¡is asmuo įtariamas padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

42. Unijai pervedus antstolio V. M. jai perduotÄ permokÄ antstoliui D. K., o vėliau teismui pripažinus negaliojančiais vekselį ir vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurių pagrindu antstolis D. K. Å¡ias lėšas pervedė Čekijos bendrovei „LodyOn Group s.r.o“, teisme buvo iÅ¡keltos kelios bylos, kuriose UAB „Emilė“ ir antstolis V. M. siekė susigrÄ Å¾inti suklastoto vekselio pagrindu perleistÄ sumÄ : 42.1. UAB „Emilė“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Unijos, o vėliau taip pat ir iÅ¡ UAB „EDS Invest“ (kuriai 2018 m. vasario 8 d. reikalavimų perleidimo sutartimi buvo perleisti UAB „Emilė“ reikalavimai ir teisės, be kita ko, pagal paskolos sutartį, kurios pagrindu buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas) Unijai be teisinio pagrindo pervestus 1 777 297,01 Eur.

Grįsdama savo reikalavimus, ieÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas antstolio patvarkymas paskirstyti lėšas, gautas pardavus varžytynėse įkeistÄ pastatÄ ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, antstolis iki Å¡iol nėra priėmęs naujo patvarkymo paskirstyti lėšas, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, Unija yra įgijusi visÄ jai pervestÄ sumÄ be jokio teisinio pagrindo; 42.2. antstolis V. M. pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Unijos be pagrindo gautus 449 608,53 Eur ir įpareigoti juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Savo reikalavimus Å¡ioje byloje antstolis V. M. grindė aplinkybėmis, kad, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Emilė“ turto, Unijai buvo pervesta per didelė pinigų suma, todėl ji privalo grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ permokÄ ; 42.3. UAB „Emilė“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Unijos, jos buvusios nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“, antstolių V. M. ir D. K. 167 182,91 Eur žalai atlyginti, taip pat jos priskaičiuotas palÅ«kanas ir procesines palÅ«kanas.

Grįsdama ieÅ¡kinį, UAB „Emilė“ nurodė, kad antstolis V. M., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 1, galėjo panaudoti 1 407 017,09 Eur varžytynėse gautų lėšų, o likę 444 982,91 Eur turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad, atėmus iÅ¡ minėtos sumos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už perleistÄ nuomos teisę mokėtinÄ sumÄ , ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti 167 182,91 Eur, tačiau dėl visų atsakovų neteisėtų ir kaltų veiksmų, Å¡i suma buvo pervesta antstoliui D.

K., kuris panaudojo jÄ vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ suklastoto vekselio pagrindu.

43. IeÅ¡kinį dėl antstolio V. M. (vėliau, patikslinus ieÅ¡kinį, ir Unijos, jos nemokumo administratorės UAB „Verslo konsultantai“ bei antstolio D. K.) veiksmais galimai sukeltos 277 800 Eur žalos atlyginimo pareiÅ¡kė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Savo reikalavimus pastaroji bendrovė, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. 1, tiek vykdomojoje byloje Nr. 2 buvo iÅ¡ieÅ¡komas tas pats įsiskolinimas, todėl, įvykdžius Unijos reikalavimÄ vykdomojoje byloje Nr. 1, varžytynėse gauta 277 800 Eur valstybinės žemės sklypo dalies nuomos kaina turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta jai, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo panaudota vykdant UAB „Emilė“ prievoles.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu netenkino Å¡io reikalavimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ , 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡iam teismui. Pakartotinai nagrinėdamas bylÄ , Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu dar kartÄ atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus. Tokį sprendimÄ teismas priėmė nustatęs, kad pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Emilė“ pastatÄ , buvo perleista ir jam eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė, todėl ji taip pat priklausė UAB „Emilė“, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teiginiai, esÄ antstolis vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jai priklausančios nuomos teisės, yra nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad antstolis klaidingai nurodė parduodantis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos teisę, kadangi Å¡i bendrovė ir UAB „Emilė“ jungtinės veiklos sutartyje buvo sudariusios neteisėtÄ susitarimÄ neįregistruoti naujos įgijėjos vardu perleistos nuomos teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

44. UAB „Emilė“, atsižvelgdama į tai, kad ankstesniame Å¡ios nutarties punkte nurodytoje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ inicijuotoje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog minėta bendrovė neturi pagrindo reikÅ¡ti reikalavimus atlyginti žalÄ , patirtÄ praradus lėšas, gautas perleidus varžytynėse valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, kadangi Å¡i teisė priklausė ne jai, o UAB „Emilė“, patikslino savo ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo reikalavimÄ , praÅ¡ydama teismo priteisti jai iÅ¡ Unijos, UAB „Verslo konsultantai“, antstolio V. M. ir antstolio D. K. 449 608,53 Eur (sumÄ , atitinkančiÄ Unijai perduotÄ permokÄ ) žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismo nutartimis Å¡ios nutarties 42.1–42.3 papunkčiuose iÅ¡vardytos civilinės bylos buvo sujungtos ir iÅ¡nagrinėtos kartu.

45. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs minėtas sujungtas bylas, atmetė visus jose pareikÅ¡tus reikalavimus remdamasis tokiomis aplinkybėmis: 45.1. spręsdamas dėl UAB „Emilė“ reikalavimo priteisti į antstolio V. M. depozitinę sÄ skaitÄ iÅ¡ Unijos be teisinio pagrindo gautus 1 777 297,01 Eur ir dėl antstolio V. M. reikalavimo grÄ Å¾inti jam Unijos be teisinio pagrindo gautÄ 449 608,53 Eur permokÄ , teismas nustatė, kad 1 352 516,46 Eur buvo pervesti Unijai esant teisėtam pagrindui – vykdant UAB „Interbesta“ prievolę, kurios įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Emilė“ turto įkeitimu.

Todėl teismas vertino, kad UAB „Emilė“ nepagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti antstoliui V. M. Å¡iÄ sumÄ . 449 608,53 Eur permokÄ , teismo vertinimu, Unija turėjo grÄ Å¾inti antstoliui V. M.. Tačiau teismas nustatė, kad Å¡iuo metu Unija nedisponuoja permokos suma, kadangi įvykdė antstolio D. K. reikalavimÄ pervesti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ jo sÄ skaitÄ , o tai de jure (teisiÅ¡kai, pagal teisę) reiÅ¡kia, jog permoka buvo grÄ Å¾inta UAB „Emilė“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad nei Unija, nei UAB „EDS Invest“ nepagrįstai negavo turtinės naudos UAB „Emilė“ sÄ skaita; 45.2. spręsdamas dėl UAB „Emilė“ reikalavimo atlyginti jos patirtÄ Å¾alÄ , teismas nustatė, kad: 1) atsakovas V.

M., per klaidÄ pervedęs Unijai didesnę sumÄ , nei turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, neatliko neteisėtų veiksmų, o atsakovai Unija, jos nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ ir antstolis D. K. atliko neteisėtus veiksmus – Unija ir UAB „Verslo konsultantai“ nepagrįstai negrÄ Å¾ino permokos antstoliui V. M., antstolis D. K. nepagrįstai neprisijungė prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo; 2) atsakovų veiksmai nenulėmė ieÅ¡kovei kilusios žalos, susijusios su Unijai pervestos permokos praradimu, Å¡iuos veiksmus ir žalÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs; pagrindinė ir tiesioginė priežastis, dėl kurios UAB „Emilė“ kilo žala – tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atlikti galimai neteisėti veiksmai jiems suklastojant vekselį ir jį pateikiant vykdyti; 3) pati UAB „Emilė“ savo veiksmais (sudarydama imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančiÄ jungtinės veiklos sutartį ir nuslėpdama informacijÄ apie nuomos teisės jai perleidimÄ , nebendradarbiaudama su iÅ¡ieÅ¡kotoja ir antstoliu, teikdama nepagrįstus skundus dėl antstolių veiksmų, kuriuose ji neatskleidė dalies reikÅ¡mingos informacijos, nededama pastangų tam, kad bÅ«tų iÅ¡reikalauta žalos suma iÅ¡ bendrovės „LodyOn Group s.r.o“ ir pan.) prisidėjo prie to, kad kiltų žala, todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės konstatavus ieÅ¡kovės kaltę; 4) UAB „Emilė“ praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti 277 800 Eur žalai atlyginti, nes dėl Å¡ios sumos priteisimo ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ tik po to, kai buvo atmestas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas atlyginti tokio dydžio žalÄ .

46. IeÅ¡kovė UAB „Emilė“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti minėtÄ teismo sprendimÄ ir patenkinti jos ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skundė ieÅ¡kovė nurodo, kad: 1) visi atsakovai, taip pat ir antstolis V. M., kurio neteisėtų veiksmų teismas nekonstatavo, atliko neteisėtus veiksmus, kartu nulėmusius žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ , todėl teismas nepagrįstai nurodė, esÄ jų veiksmus ir žalÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs; 2) teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės veiksmus ir nepagrįstai konstatavo, esÄ ji pati yra kalta dėl jai kilusios žalos bei, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, atleido atsakovus nuo civilinės atsakomybės; 3) teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovės teisė reikalauti priteisti 277 800 Eur žalai atlyginti atsirado tik po to, kai buvo iÅ¡nagrinėta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ inicijuota civilinė byla dėl tokio dydžio žalos atlyginimo, kurioje buvo konstatuota, jog valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė ir jÄ realizavus gauta pinigų suma priklausė ieÅ¡kovei; 4) reikÅ¡dama reikalavimÄ Unijai dėl be pagrindo gautų lėšų grÄ Å¾inimo į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė siekė atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, todėl teismas turėjo ex officio (pagal pareigas) pritaikyti ginčui tinkamas teisės normas dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ar dėl restitucijos taikymo.

47. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ir atsakovai UAB „EDS Invest“ bei antstolis D. K., tačiau savo apeliaciniuose skunduose jie praÅ¡o ne panaikinti šį teismo sprendimÄ ar atitinkamas jo dalis, bet kvestionuoja jame nurodytus argumentus. Atsakovė UAB „EDS Invest“ laikosi pozicijos, jog UAB „Emilė“ neįrodė jai sukeltos žalos fakto – ji neįrodė, kad neturėjo įsiskolinimų Čekijos bendrovei „LodyOn Group s.r.o“ ir kad antstoliui D.

K. pervedus minėtai bendrovei UAB „Emilė“ priklausančias lėšas Å¡is turtas buvo prarastas. Dėl Å¡ios priežasties atsakovė praÅ¡o papildyti teismo sprendimÄ iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtos žalos fakto ir paÅ¡alinti dalį teismo spendime nurodytų argumentų. Antstolis D. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „Emilė“ buvo sukelta žala. Be to, Å¡is atsakovas nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jis atliko neteisėtus veiksmus.

Todėl jis prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos argumentus.

48. Ä®vertinus Å¡ios nutarties 46–47 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliami Å¡ie klausimai: 1) ar Å¡iuo atveju egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias apeliantai ginčija, t. y. ar atsakovai antstoliai V. M. ir D. K. atliko neteisėtus veiksmus, ar ieÅ¡kovei kilo žala, ar visų atsakovų veiksmus ir ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ sieja pakankamai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys; 2) ar pati ieÅ¡kovė UAB „Emilė“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sudaro pagrindÄ atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės; 3) ar reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei 277 800 Eur žalai atlyginti nebuvo pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti; 4) ar teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės alternatyvaus reikalavimo dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo instituto taikymo ir pagrįstai savo iniciatyva netaikė restitucijos.

Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymas dėl UAB „Emilė“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priėmimo. Dėl ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ kartu su apeliaciniu skundu naujai teikiamų įrodymų priėmimo 49. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent Å¡ioje proceso stadijoje turi bÅ«ti nustatytos visos ginčui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės. Ä®statyme nustatyta, kad dar teikdami teismui pirmuosius procesinius dokumentus (ieÅ¡kinį ar atsiliepimÄ Ä¯ jį) dalyvaujantys byloje asmenys turi pagrįsti ir įrodyti savo byloje reiÅ¡kiamus reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis), o pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis).

Tokie reikalavimai koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu, pagal kurį teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).

50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

51. Kita vertus pažymėtina, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl Å¡ios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

52. IeÅ¡kovė UAB „Emilė“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2017 m. gruodžio 22 d. vykusio Unijos kreditorių komiteto posėdžio protokolo iÅ¡traukÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad teikdama šį įrodymÄ ieÅ¡kovė siekia pagrįsti jos apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, jog atsakovas antstolis D. K. ginčui aktualiu laikotarpiu teikė atsakovei Unijai ir jos nemokumo administratorei atsakovei UAB „Verslo konsultantai“ konsultavimo paslaugas, todėl pastarieji atsakovai buvo tarpusavyje susiję ir galėjo suderinti veiksmus dėl disponavimo Unijos gauta permoka.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jai nebuvo žinoma Å¡i aplinkybė, tačiau ji turėjo bÅ«ti žinoma teismui, kadangi jis nagrinėjo Unijos bankroto bylÄ , kurioje buvo pateikti visi Unijos kreditorių komiteto posėdžių protokolai. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad Å¡is jos naujai teikiamas dokumentas nagrinėjamoje byloje neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip naujai teikiamas raÅ¡ytinis įrodymas. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

53. Nors CPK 178 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi teisę naudotis duomenimis iÅ¡ informacinių sistemų ir registrų, Å¡i nuostata pati savaime nereiÅ¡kia, jog bet koks kitoje, ne nagrinėjamoje byloje pateiktas įrodymas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žinomas bylÄ nagrinėjančiam teismui ir prilygintas konkrečioje byloje pateiktam įrodymui. Aplinkybė, kad tam tikras įrodymas yra pateiktas kitoje byloje, juo labiau negali sudaryti pagrindo vertinti, kad Å¡is įrodymas yra žinomas visiems nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ , tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad kuris nors iÅ¡ nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų remtųsi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme UAB „Emilė“ teikiamu įrodymu ar bent bÅ«tų nurodęs, jog Unijos bankroto byloje yra duomenys apie jos, UAB „Verslo konsultantai“ ir antstolio D. K. tarpusavio ryÅ¡ius bei prašęs teismo jais vadovautis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡is ieÅ¡kovės teikiamas įrodymas buvo žinomas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Todėl ieškovės argumentas, kad jos teikiamas dokumentas neturėtų būti vertinamas kaip naujas įrodymas šioje byloje, nėra pagrįstas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju neįrodė ir pirmiau minėtų CPK ir kasacinio teismo praktikoje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ priimti naujÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teisme. Teikdama naujÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teismui, ieÅ¡kovė nedetalizavo, kada jai tapo žinomos Å¡iame įrodyme iÅ¡dėstytos aplinkybės, nenurodė, kokiu bÅ«du jos jai buvo atskleistos, nepateikė duomenų, kada jai buvo įteiktas kartu su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas.

Taigi, ieÅ¡kovė nepagrindė, kad ji neturėjo objektyvios galimybės pateikti šį įrodymÄ , kuris buvo parengtas dar 2017 m. gruodžio 22 d., anksčiau, nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovės deklaratyvÅ«s teiginiai, kad nagrinėjant bylÄ teisme jai nebuvo žinomos naujai teikiamame įrodyme užfiksuotos aplinkybės, nėra pakankami siekiant pagrįsti, jog ji negalėjo pateikti Å¡io dokumento anksčiau. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad jos naujai teikiamas įrodymas yra reikÅ¡mingas siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti byloje kilusį ginÄÄ ir įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ , o ankstesniame Å¡ios nutarties punkte aptartos aplinkybės, kad Å¡is įrodymas nebuvo žinomas visiems kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog, jį priėmus, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bÅ«tų užvilkintas, nes dalyvaujantiems byloje asmenims turėtų bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pateikti savo pozicijÄ dėl jame užfiksuotų duomenų.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti šį naujai teikiamÄ Ä¯rodymÄ . Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų 55. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymuose ar sutartyje draudžiama atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi, civilinė atsakomybė – tai vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kai turtinė prievolė atsiranda esant civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sÄ lygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Tam, kad asmeniui galėtų bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. turi bÅ«ti nustatyti jo neteisėti veiksmai, kaltė (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės), žala, taip pat neteisėtus veiksmus ir žalÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

56. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Tačiau juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019), kadangi, vadovaujantis CK iÅ¡dėstytu reglamentavimu, kiekvienam asmeniui yra nustatyta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) jis nepadarytų kitam asmeniui žalos, o tuo atveju, jei žala yra padaryta, asmeniui kyla pareiga visiÅ¡kai jÄ atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas, pavyzdžiui, taikant profesinę civilinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

57. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės Unija ir jos buvusi nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atliko neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ių atsakovių elgesį, nustatė, kad Unija, kuriai atstovavo UAB „Verslo konsultantai“, gavusi iÅ¡ jos naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdžiusio antstolio V. M. žymiai didesnę pinigų sumÄ , nei jai turėjo bÅ«ti pervesta pagal jos pateiktus vykdomuosius dokumentus, turėjo nedelsdama pastebėti Å¡iÄ aplinkybę ir grÄ Å¾inti antstoliui permokÄ , tačiau atsakovės neįvykdė Å¡ios pareigos ir neteisėtai laikė permokÄ iki tol, kol ji buvo perduota antstoliui D.

K.. Teismas taip pat nurodė, kad pateikusi antstoliui vykdomuosius dokumentus, Unija galėjo aiÅ¡kiai nurodyti jam iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ ir aplinkybes, jog įkaitų davėjos UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal atskirus vykdomuosius įraÅ¡us yra subsidiariai atsakingos už skolininkės UAB „Interbesta“ prievolę, kylančiÄ iÅ¡ tos pačios paskolos sutarties. Å ios teismo nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos apeliaciniuose skunduose. Tačiau apeliaciniuose skunduose yra keliamas klausimas dėl antstolių V.

M. ir D. K. veiksmų teisėtumo – UAB „Emilė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad antstolis V. M. neatliko neteisėtų veiksmų, o antstolis D. K. ginčija prieÅ¡ingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl jo atliktų veiksmų neteisėtumo. Todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar pastarieji atsakovai tinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas, nepažeidė teisės aktų nuostatų ir bendros rÅ«pestingumo pareigos.

58. Vertinant nurodytas aplinkybes, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į ypatingÄ atsakovų teisinį statusÄ . Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. Vadovaujantis CPK iÅ¡dėstytu reglamentavimu, antstoliams yra suteikti įgalinimai apriboti asmens (skolininko) galimybę disponuoti jo turtu šį turtÄ areÅ¡tuojant (CPK 675 straipsnis), priverstine tvarka jį realizuoti (CPK 691 straipsnis), atlikti kitus veiksmus, reikalingus siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolas pagal antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Taigi, atlikdami savo funkcijas, antstoliai priima kitiems asmenims (skolininkams) privalomus sprendimus, galinčius apriboti jų turtines teises, įstatymuose nustatyta tvarka disponuoja skolininkams priklausančiu turtu ir atlieka kitus skolininkų teises galinčius suvaržyti veiksmus. Tačiau, realizuodami jiems suteiktus įgalinimus, antstoliai negali veikti savo nuožiūra, nepaisydami įstatymų ir jų veiklai taikomų standartų. Antstoliams, atsižvelgiant į jų kompetencijai priskirtas funkcijas, yra keliami aukšti reikalavimai dėl jų veiklos.

59. Bendrieji antstolių veiklos principai yra iÅ¡dėstyti Antstolių įstatymo 3 straipsnyje. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiÅ¡kumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų; savo veikloje antstolis turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

60. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolių veiksmų yra išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymuose nėra nustatyta kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

Kasacinio teismo praktikoje taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas laikomasi nuostatos, jog antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi bÅ«ti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017). Ä®statyme yra nustatytas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus ir padėti Å¡iems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

61. Aptartos teisės aktų nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad antstoliams, kaip valstybės įgaliotiems asmenims ir savo srities profesionalams, yra taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, todėl jie turi ne tik tinkamai atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas, be kita ko, susijusias su priverstiniu vykdomųjų dokumentų vykdymu, tačiau taip pat turi užtikrinti, kad atlikdami savo funkcijas nesukeltų kitiems asmenims žalos, o tuo atveju, jeigu tokia žala kilo, antstoliams kyla pareiga jÄ atlyginti (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis pirmiau minėtomis CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taip pat sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

62. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje pagal Unijos pateiktus notaro iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Interbesta“ ir subsidiarios skolininkės UAB „Emilė“, UAB „Interbesta“ prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitusios jai priklausiusį pastatÄ (vykdomoji byla Nr. 1), bei dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „Interbesta“ ir subsidiarios skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Interbesta“ prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitusios jai tariamai priklausiusiÄ valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę (vykdomoji byla Nr. 2).

Byloje taip pat nustatyta, kad tiek pastatas, priklausęs UAB „Emilė“, tiek ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė, kuri tariamai priklausė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, buvo įkeisti siekiant užtikrinti tos pačios UAB „Interbesta“ prievolės pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį įvykdymÄ . Tačiau antstolis V. M., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Unijos pateiktus vykdomuosius įraÅ¡us, nenustatė, kad abu jie yra iÅ¡duoti siekiant iÅ¡ieÅ¡koti tÄ patį įsiskolinimÄ .

Antstolis pradėjo atskiras vykdomÄ sias bylas ir, kartu varžytynėse realizavęs abu įkeistus turto objektus, 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymu paskirstė už perleistÄ turtÄ gautas lėšas, padengdamas visÄ vykdomojoje byloje Nr. 1 turėtÄ iÅ¡ieÅ¡koti sumÄ ir dalį sumos, turėtos iÅ¡ieÅ¡koti vykdomojoje byloje Nr. 2. Dėl tokių antstolio V. M. veiksmų Unijai buvo perduota pinigų suma, virÅ¡ijanti UAB „Interbesta“ įsiskolinimÄ pagal paskolos sutartį.

63. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nurodė, kad jos nesuponuoja pagrindo pripažinti, jog antstolis V. M. atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad antstoliui nebuvo pateikta iÅ¡sami informacija, reikalinga siekiant tinkamai įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o UAB „Emilė“ jį klaidino. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad abu vykdomieji įraÅ¡ai yra iÅ¡duoti dėl tos pačios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, galėjo bÅ«ti nustatyta įvertinus vien tik Å¡ių dokumentų turinį.

Antai, vykdomajame įraÅ¡e (notarinio registro Nr. 5550), kuriuo buvo siÅ«loma vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka, kurios identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini), įkeisto pastato, buvo nurodyta, kad Å¡iuo sandoriu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti yra sudarytas ir įkeitimo sandoris, kurio identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini) ir pagal kurį 2016 m. birželio 29 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. 5552). Savo ruožtu vykdomajame įraÅ¡e (notarinio registro Nr. 5552), kuriame buvo siÅ«loma vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeitimu, kurio identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini), užtikrintos prievolės, buvo nurodyta, kad Å¡iuo įkeitimo sandoriu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti yra sudarytas ir hipotekos sandoris, kurio identifikavimo kodas yra (duomenys neskelbtini) ir pagal kurį 2016 m. birželio 29 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. 5550).

Taigi, abiejuose vykdomuosiuose įraÅ¡uose buvo pateiktos aiÅ¡kios nuorodos, kad jais yra siekiama įvykdyti tÄ pačiÄ prievolę. Abiejuose vykdomuosiuose įraÅ¡uose taip pat buvo nurodyta, kad UAB „Interbesta“ įsiskolinimas Unijai sudaro tÄ pačiÄ 1 242 134,47 Eur sumÄ ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 17 d.

64. Ankstesniame Å¡ios nutarties punkte iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad tuo atveju, jeigu antstolis V. M. rÅ«pestingiau ir atidžiau atliktų savo pareigas, jis galėtų nustatyti, jog minėti vykdomieji įraÅ¡ai yra iÅ¡duoti siekiant įvykdyti tÄ pačiÄ UAB „Interbesta“ prievolę Unijai. Jeigu pirmiau nurodytų duomenų jam nepakaktų tokiai iÅ¡vadai padaryti, antstolis, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjo patikrinti duomenis apie hipoteka ir įkeitimu užtikrintas prievoles Hipotekos registre.

Tačiau antstolis V. M. nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, neįvertino pirmiau aptartų aplinkybių, nepatikrino duomenų Hipotekos registre, bet minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu pradėjo atskiras vykdomÄ sias bylas, kuriose siekė iÅ¡ieÅ¡koti tÄ pačiÄ UAB „Interbesta“ skolÄ , o vėliau, realizavęs įkeistÄ turtÄ , neapdairiai perdavė Unijai pinigų sumÄ , žymiai virÅ¡ijančiÄ jos naudai turėtÄ iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ . Tokie antstolio V. M. veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamas rÅ«pestingo savo srities profesionalo, siekiančio visomis prieinamomis protingomis priemonėmis užtikrinti savo veiksmų teisėtumÄ , elgesys, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ pozicija, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas konstatuoti antstolio V.

M. neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad vėliau, sužinojęs apie atliktÄ permokÄ , antstolis V. M. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas susigrÄ Å¾inti jÄ Ä¯ savo depozitinę sÄ skaitÄ , nepaneigia to, jog skirstydamas iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas antstolis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas.

65. PrieÅ¡ingai nei vertindamas antstolio V. M. veiksmus, vertindamas antstolio D. K. veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡is atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Pastarasis atsakovas, kaip minėta, vykdė ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Emilė“ priklausančio turto pagal bendrovės „LodyOn Group s.r.o“ pateiktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal vekselį ir 2018 m. vasario 15 d. patvarkymu pareikalavo Unijos pervesti į jo depozitinę sÄ skaitÄ jos turimas UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinas lėšas.

Å iame patvarkyme antstolis D. K. pažymėjo, kad aplinkybę, jog Unija gali turėti UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinų lėšų ir kad jos sudaro konkrečiÄ 449 608,53 Eur sumÄ , jis nustatė susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal UAB „Emilė“ skundÄ dėl antstolio V. M. patvarkymo paskirstyti lėšas, iÅ¡ieÅ¡kotas realizavus varžytynėse pastatÄ ir nuomos teisę, panaikinimo, kurioje teismas patenkino skundÄ nustatęs, jog antstolis netinkamai paskirstė iÅ¡ieÅ¡kotas sumas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2, o suinteresuoti asmenys pateikė atskiruosius skundus ne dėl Å¡ios teismo nutarties esmės, bet tik dėl atskirų joje iÅ¡dėstytų argumentų (žr. plačiau Å¡ios nutarties 34–35 punktus).

Ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir antstolio V. M. praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl permokos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Unijos, tačiau teismo nutartimi šį praÅ¡ymÄ buvo atsisakyta priimti (žr. plačiau Å¡ios nutarties 37 punktÄ ).

66. Įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis D. K., iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatęs, jog Unija gali turėti UAB „Emilė“ priklausančių lėšų, iš šioje sistemoje esančių duomenų taip pat galėjo nustatyti ir tai, jog antstolio V. M. priimtas patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, o atskirieji skundai dėl šios teismo nutarties buvo pateikti ne dėl jos esmės, bet tik siekiant pašalinti iš jos tam tikrus teismo argumentus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstoliui D. K. turėjo bÅ«ti akivaizdu, jog antstolis V. M. turės priimti naujÄ patvarkymÄ dėl lėšų paskirstymo, todėl antstoliui D. K. nebuvo jokių kliūčių prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas nurodė, kad antstolis D. K. matė, jog antstolis V. M. pagrįstai ir teisėtai reikalauja Unijos grÄ Å¾inti permokÄ , tačiau, nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, pasinaudojo susidariusia situacija ir faktiÅ¡kai perėmė Å¡iÄ pinigų sumÄ .

Tokios aplinkybės leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad antstolis D. K. atliko neteisėtus veiksmus.

67. Antstolis D. K., nesutikdamas su teismo atliktu jo veiksmų vertinimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal teisės aktus antstolis neturi imperatyvios pareigos prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nebūdamas civilinės bylos, kurioje buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. M. patvarkymas, dalyviu, jis nežinojo, jog atskirieji skundai šioje byloje buvo pateikti tik dėl teismo nutarties motyvų, todėl šios nutarties esmė negalės būti pakeista ir antstolis V.

M. turės iÅ¡ naujo paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas. Atsakovo teigimu, jam negalėjo bÅ«ti žinoma ir tai, kad V. M. pagrįstai reikalauja Unijos grÄ Å¾inti permokÄ , nes teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurioje antstolis V. M. prašė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 449 608,53 Eur priteisimo iÅ¡ Unijos, nebuvo nurodytas nei tokio reikalavimo pagrindas, nei aplinkybė, jog antstolis V. M. pateikė reikalavimÄ UAB „Emilė“ vardu. Todėl, atsakovo teigimu, teismas Å¡iuo atveju turėjo pripažinti, kad jis tinkamai ir rÅ«pestingai organizavo vykdymo procesÄ .

Vis dėlto tokie atsakovo argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.

68. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose antstolių veiklÄ , nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo antstoliui prisijungti prie kito antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo. CPK 759 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu ar antstolio iniciatyva prisijungimÄ prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, vykdomo skirtingų antstolių iÅ¡ to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-352, nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 11 d.) 11 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu turtÄ areÅ¡tavo keli antstoliai, areÅ¡tuotÄ skolininko turtÄ realizuoja tas antstolis, kuris šį turtÄ areÅ¡tavo vykdydamas pirmesnės eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtÄ areÅ¡tavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtÄ areÅ¡tavo pirmas.

Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad, paskelbęs varžytynes, antstolis ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to paties skolininko, o pastarieji antstoliai gali prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtÄ , siųsdami turtÄ realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintÄ kopijÄ ir patvarkymÄ dėl prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo; Å¡iame punkte nustatyta tvarka prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo galima tik iki to momento, kol turtÄ realizuojantis antstolis nesuraÅ¡o iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymo.

Taigi, pagal aptariamÄ reglamentavimÄ , antstolis turi ne pareigÄ , o teisę prisijungti prie kito antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, tokia teisė gali bÅ«ti realizuota tik iki konkretaus nustatyto momento, t. y. iki tol, kol turtÄ realizavęs antstolis nesuraÅ¡o patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas.

69. Kita vertus, nors teisės aktuose antstoliui nėra nustatyta pareiga prisijungti prie kito antstolio vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡ioje nutartyje jau minėta, kad jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, kuriam valstybė suteikia kompetencijÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus, yra nustatytas aukÅ¡tas profesinės veiklos standartas, padidinta rÅ«pestingumo ir atidumo pareiga, reikalavimas savo veikloje ne tik laikytis privalomų teisės aktų nuostatų ir veikti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesais, tačiau taip pat užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Å ioje nutartyje taip pat minėta, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertinant antstolio veiksmus, be kita ko, yra reikÅ¡minga tai, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys sudaro pagrindÄ vertinti, kad antstolis D. K., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Emilė“ turto, neužtikrino, kad Å¡ie antstolio veikloje taikomi principai bÅ«tų įvykdyti.

70. Nors atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad, susipažinęs su jam prieinamais Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, jis negalėjo nustatyti nei kokiu pagrindu antstolis V. M. reikalavo iÅ¡ Unijos priteisti jam 449 608,53 Eur, nei kokiu pagrindu kitoje byloje buvo pateikti atskirieji skundai dėl teismo nutarties, kuria buvo panaikintas antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, apeliaciniame skunde jis nedetalizavo, kokie kiti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys leido jam nustatyti, jog Unijai yra pervestos lėšos, galinčios priklausyti UAB „Emilė“, ir tiksliai savo patvarkyme įvardyti konkrečiÄ jų sumÄ .

Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad antstolis D. K. buvo susipažinęs su nurodytų bylų duomenimis ir jam buvo žinomos permokos atsiradimo aplinkybės, o jo nurodyti prieÅ¡ingi teiginiai – tai tik jo gynybinė pozicija. Antstolio D. K. veiksmai, kai jis, žinodamas, kad antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti lėšas yra panaikintas teismo nutartimi ir antstolis reiÅ¡kia Unijai teisėtus reikalavimus grÄ Å¾inti jai pervestÄ permokÄ , kuri pagal tuo metu turėtus duomenis turėjo bÅ«ti paskirstyta ne tik vykdomojoje byloje Nr. 1, kurioje subsidiaria skolininke buvo UAB „Emilė“, bet ir vykdomojoje byloje Nr. 2, kurioje subsidiaria skolininke buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, neprisijungė prie antstolio V.

M. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau faktiÅ¡kai perėmė kito antstolio teisėtai reikalautÄ pinigų sumÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys anksčiau aptartus antstolio veikloje taikomus standartus. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡is antstolis atliko neteisėtus veiksmus 71. Antstolio D. K. priimto sprendimo neprisijungti prie antstolio V. M. vykdyto iÅ¡ieÅ¡kojimo ir paskirstyti jo siektÄ atgauti permokÄ savo vykdomojoje byloje, nepateisina jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad, jam pasielgus kitaip, dalis permokos, vadovaujantis teismo nutartimi, kuria buvo panaikintas patvarkymas paskirstyti lėšas, galėjo bÅ«ti panaudota dengiant subsidiarios skolininkės vykdomojoje byloje Nr. 2 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimus, nors varžytynėse gautos lėšos iÅ¡ tikrųjų nepriklausė Å¡iai bendrovei.

Tuo metu, kai jis iÅ¡reikalavo iÅ¡ Unijos ir paskirstė savo vykdomojoje byloje permokÄ , antstoliui D. K. nebuvo žinoma aplinkybė, kad valstybinės žemės dalies nuomos teisė priklauso UAB „Emilė“, o ne UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl jis nepagrįstai siekia pateisinti savo veiksmus retrospektyviai taikydamas vėliau paaiÅ¡kėjusius faktus. Kitas antstolio D. K. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jo 2018 m. vasario 15 d. patvarkymo privalomai vykdytinoje dalyje nebuvo nustatytas imperatyvus įpareigojimas Unijai pervesti į jo sÄ skaitÄ bÅ«tent 449 608,53 Eur permokÄ , kuriÄ grÄ Å¾inti reikalavo antstolis V.

M., taip pat nėra pagrįstas. Nors nustatydamas Unijai įpareigojimÄ pervesti jos turimas UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinas lėšas atsakovas Å¡ioje patvarkymo dalyje nenurodė konkrečios Unijos turėtos pervesti pinigų sumos, Å¡io patvarkymo motyvuojamojoje dalyje jis nurodė, kad Unija gali turėti bÅ«tent 449 608,53 Eur UAB „Emilė“ iÅ¡mokėtinų lėšų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad, be antstolio V. M. atliktos permokos, Unija ginčui aktualiu laikotarpiu disponuotų kitokiu pagrindu jai pervestomis UAB „Emilė“ priklausančiomis lėšomis ir kad duomenys apie tokias lėšas atsispindėtų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, iÅ¡ kurios, antstolio D.

K. teigimu, jis sužinojo apie Unijos valdomas galimai UAB „Emilė“ priklausančias lėšas.

72. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo atsakovai antstolis D. K. ir UAB „EDS Invest“, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, antstoliui D. K. pervedus 449 608,53 Eur Čekijos bendrovei „LodyOn Group s.r.o“, UAB „Emilė“ nebuvo sukelta jokia žala. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 2 d. sprendimu vekselis, pagal kurį minėta Čekijos bendrovė inicijavo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Emilė“ turto, buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo iÅ¡davimo momento, o Å¡io vekselio pagrindu iÅ¡duotas notaro vykdomasis įraÅ¡as, kuriuo remdamasis antstolis D.

K. pradėjo vykdomÄ jÄ bylÄ , buvo panaikintas. Toks teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos ekspertizės centro parengtame raÅ¡ysenos ekspertizės akte pateikta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad minėtÄ vekselį pasirašė ne jame nurodytas asmuo. Byloje pateikti duomenys iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros patvirtina, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame vienas fizinis asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, t. y. apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijęs didelės vertės UAB „Emilė“ turtÄ .

Nurodytos aplinkybės, kad UAB „Emilė“ priklausančios lėšos suklastoto vekselio pagrindu buvo apgaule įgytos ikiteisminio tyrimo metu siekiamų nustatyti asmenų, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovei buvo sukelta žala.

73. Pirmiau minėtos iÅ¡vados nepaneigia atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji neturėjo įsiskolinimų „LodyOn Group s.r.o“, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinama, kad minėta bendrovė buvo ieÅ¡kovės kreditorė ir kad, antstoliui pervedus lėšas į jos sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovės turto balansas (jos turto ir įsiskolinimų santykis) nepakito. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Emilė“ ir bendrovę „LodyOn Group s.r.o“ siejo kokie nors teisiniai santykiai ir kad UAB „Emilė“ turėjo piniginių prievolių Å¡iai bendrovei.

Nors atsakovė UAB „EDS Invest“ apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama jai kilusiÄ Å¾alÄ , turėjo įrodyti ir faktÄ , jog ji neturėjo įsiskolinimų minėtai bendrovei, pažymėtina, kad pagal bendrÄ CPK 178 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Å iuo atveju UAB „Emilė“ įrodė, kad jai priklausančios lėšos buvo pervestos „LodyOn Group s.r.o“ ir vėliau pasisavintos kitų asmenų suklastoto vekselio pagrindu.

Tuo tarpu atsakovai, teigiantys, kad UAB „Emilė“ buvo „LodyOn Group s.r.o“ skolininkė, nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl Å¡ių teiginių. Grįsdami tokiÄ pozicijÄ , atsakovai apeliaciniuose skunduose rėmėsi aplinkybėmis, jog UAB „Emilė“, ginčydama vekselį, neįrodinėjo, kad jis iÅ¡duotas nesant įsiskolinimo, taip pat neprašė taikyti restitucijos ir priteisti jai pinigus, kuriuos antstolis D. K. pervedė „LodyOn Group s.r.o“, be to, ir ginčydama antstolio D.

K. patvarkymus ji nesirėmė aplinkybe, jog ji neturi įsiskolinimo minėtai bendrovei. Tačiau, nesant byloje jokių konkrečių duomenų apie UAB „Emilė“ turimus įsiskolinimus „LodyOn Group s.r.o“ ir jas siejusius teisinius santykius, tokios atsakovų prielaidos nėra pakankamos siekiant padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Emilė“ turi įsiskolinimų „LodyOn Group s.r.o“ ir kad pervedus jos lėšas Å¡iai bendrovei, jai nebuvo sukelta žala.

74. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ginčydamas UAB „Emilė“ patirtÄ Å¾alÄ , antstolis D. K. apeliaciniame skunde taip pat remiasi aplinkybėmis, kad UAB „Emilė“ skundai dėl jo priimtų patvarkymų buvo atmesti, kad teismas vienoje iÅ¡ bylų konstatavo, jog jis, priimdamas vykdyti „LodyOn Group s.r.o“ iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , negalėjo žinoti apie jo neteisėtumÄ ir kad jo vykdymo procese atlikti veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Atsakovas taip pat nurodė, kad tiek jo patvarkymas, kurio pagrindu Unija pervedė jam UAB „Emilė“ priklausiusius 449 608,53 Eur, tiek ir patvarkymas, kuriuo Å¡i suma buvo paskirstyta, nėra nuginčyti.

Todėl, atsakovo vertinimu, konstatuoti žalÄ teisėtame vykdymo procese nėra pagrįsta. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, jog jis teisėtai atliko procesinius veiksmus vykdymo procese, įvertinus Å¡ios nutarties 72–73 punktuose aptartas aplinkybes, patys savaime nepaneigia UAB „Emilė“ patirtos žalos fakto ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį klausimÄ .

75. Tam, kad kiltų pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, nepakanka nustatyti jo neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ , tačiau taip pat bÅ«tina nustatyti, kad juos sieja pakankamas priežastinis ryÅ¡ys. Priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, turinys yra atskleistas CK 6.247 straipsnyje, kuriame reglamentuota, kad gali bÅ«ti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kitaip tariant, vadovaujantis aptariama nuostata, tam, kad skolininkui kiltų pareiga atlyginti kreditoriui kilusius nuostolius, turi bÅ«ti nustatyta, jog jie atsirado kaip skolininko neteisėtų veiksmų padarinys, kad skolininkui neatlikus neteisėtų veiksmų, nuostolių nekiltų. Å iuo aspektu pažymėtina, kad žala gali atsirasti ne tik kaip tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė; taip pat yra galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021), t. y. kai neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys yra netiesioginis.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar padidėti, tačiau jis neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

76. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės bÅ«tų atsiradusios, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija).

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ , taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

77. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagrindine ir tiesiogine UAB „Emilė“ sukeltos žalos (permokos sumos praradimo) priežastimi yra tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų grupė galimai atliko BK draudžiamus veiksmus – suklastojo vekselį, pagal kurį UAB „Emilė“ tariamai turėjo prievolę iÅ¡mokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ ÄŒekijos bendrovei „LodyOn Group s.r.o“, ir inicijavo Å¡io žinomai suklastoto dokumento pagrindu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovų veiksmai taip pat iÅ¡ dalies turėjo įtakos tam, kad ieÅ¡kovei kiltų nurodyta žala. Tai, kad antstolis V. M., vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Unijos pateiktus vykdomuosius įraÅ¡us, neapdairiai pervedė Unijai jos reikalavimÄ virÅ¡ijančiÄ pinigų sumÄ ; Unija ir jos tuometė nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultantai“ nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimų grÄ Å¾inti į jo depozitinę sÄ skaitÄ permokÄ ir disponavo Unijai nepriklausančia pinigų suma iki tol, kol, gavusios antstolio D.

K. patvarkymÄ , pervedė jÄ Ä¯ jo depozitinę sÄ skaitÄ ; antstolis D. K., žinodamas, jog antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti lėšas yra teismo panaikintas ir antstolis V. M. reiÅ¡kia Unijai teisėtÄ reikalavimÄ grÄ Å¾inti jam permokÄ siekdamas iÅ¡ naujo paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas, neprisijungė prie minėto antstolio vykdyto iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau faktiÅ¡kai perėmė permokos sumÄ ir jÄ paskirstė savo pradėtoje vykdomojoje byloje, pervesdamas iÅ¡ Unijos gautas lėšas „LodyOn Group s.r.o“, nors ir nebuvo tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi, tačiau faktiÅ¡kai sudarė tam tikras prielaidas jai kilti.

Todėl Å¡iuo atveju egzistuoja netiesioginis faktinis žalÄ ir neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryÅ¡ys. Tačiau Å¡is priežastinis ryÅ¡ys, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas atsakovų atsakomybei kilti.

78. Å iuo aspektu pažymėtina, kad visi pirmiau nurodyti atsakovų atlikti neteisėti veiksmai, nei patys savaime, nei vertinant juos kartu negalėjo nulemti žalos ieÅ¡kovei atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jei nebÅ«tų atsiradusi pagrindinė žalÄ sukėlusi priežastis, t. y. jei nebÅ«tų atlikti galimai nusikalstami veiksmai, ieÅ¡kovei nebÅ«tų sukelta žala, nes, nepaisant atsakovų atliktų veiksmų, Unijai pervesta permoka galėtų bÅ«ti panaudota tenkinant kitų UAB „Emilė“ kreditorių reikalavimus.

Atlikdami Å¡ioje byloje nustatytus neteisėtus veiksmus, atsakovai, elgdamiesi kaip protingi ir apdairÅ«s asmenys, negalėjo numatyti, jog nežinomi asmenys atliks galimai nusikalstamus veiksmus (suklastos dokumentÄ ir jo pagrindu pradės vykdymo veiksmus), siekdami pasisavinti UAB „Emilė“ priklausančias lėšas ir taip sukels jai žalÄ . Taigi, jie negalėjo numatyti, kad savo veiksmais, nors ir netiesiogiai, sudarys sÄ lygas žalai kilti. Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju atsakovų neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ siejantis faktinis priežastinis ryÅ¡ys yra pernelyg nutolęs tam, jog jiems galėtų kilti civilinė atsakomybė, o teisinis priežastinis ryÅ¡ys neegzistuoja.

Nors UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde kvestionuoja Å¡ias teismo iÅ¡vadas, ji nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti atsakovų neteisėtus veiksmus ir jai kilusiÄ Å¾alÄ siejantį priežastinį ryšį. Dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, kaip atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo 79. Nors, kaip minėta, įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jÄ sukėlęs, privalo visiÅ¡kai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys), CK yra nustatyti ir pagrindai, kuriems esant asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Tokį pagrindÄ , pavyzdžiui, gali sudaryti paties žalÄ patyrusio asmens elgesys.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, be kita ko, dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie, vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, yra suprantami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Tokiais veiksmais, pagal aptariamÄ nustatÄ , gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žala, arba rizikos prisiėmimas.

80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, yra siejami su sÄ moningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių rizikÄ . Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalÄ asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo pareigos jÄ atlyginti nukentėjusiam, jeigu Å¡is veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ , atliko savo rizika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Vadinasi, tuo atveju, jeigu žalÄ patyręs asmuo savo sÄ moningais veiksmai prisideda prie to, kad žala atsirastų ar padidėtų, tai gali sudaryti pagrindÄ neginti jo teisės gauti patirtos žalos atlyginimÄ ir atleisti skolininkus nuo civilinės atsakomybės.

81. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Emilė“, pirkimo–pardavimo sutartimi įgijusi iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastatÄ ir valstybinės žemės sklypo dalies, kuriame yra Å¡is pastatas, nuomos teisę, sudarė su ja jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu Å¡alys susitarė neiÅ¡vieÅ¡inti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo ieÅ¡kovei fakto. IeÅ¡kovei neinicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo proceso, tokia sutartis su ja nebuvo sudaryta ir faktas, kad ji yra nauja valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkė, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Atitinkamai duomenys apie valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės savininko pasikeitimÄ nebuvo pakeisti ir Å¡ios teisės įkeitimo sandoryje. Byloje nėra duomenų, kad, antstoliui V. M. pradėjus vykdomÄ sias bylas Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio pastato ir jai priklausančios valstybinės žemės nuomos teisės, kurios valdymo fakto ji nebuvo iÅ¡vieÅ¡inusi, ieÅ¡kovė bÅ«tų atskleidusi jam aplinkybę, jog abu objektai priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovei.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad antstoliui pradėjus vykdomÄ sias bylas, ieÅ¡kovė bÅ«tų atskleidusi jam faktÄ , jog abu minėti objektai buvo įkeisti siekiant užtikrinti tos pačios prievolės įvykdymÄ . Å ios aplinkybės ieÅ¡kovei, kuri pati sudarė paskolos sutartį su Unija ir tik vėliau perleido įsipareigojimus UAB „Interbesta“, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomos (žr. plačiau Å¡ios nutarties 29–30 punktus).

82. IeÅ¡kovės sÄ moningÄ siekį apsunkinti priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir nuslėpti nuo antstolio V. M. reikÅ¡mingÄ informacijÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės elgesys jai ginčijant antstolio V. M. patvarkymÄ paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad, vos tik sužinojusi apie šį antstolio V. M. priimtÄ patvarkymÄ , ji nedelsdama pateikė dėl jo skundÄ , tačiau antstolis nepagrįstai jo netenkino ir perdavė teismui, taip sudarydamas sÄ lygas žalai kilti, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto skundo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė neatskleidė antstoliui ir vėliau bylÄ nagrinėjusiam teismui nei to, jog abu perleisti objektai priklausė jai, nei to, kad abiejose vykdomosiose bylose yra iÅ¡ieÅ¡komas tas pats įsiskolinimas.

Å iame skunde ieÅ¡kovė ginčijo antstolio sprendimÄ paskirstyti iÅ¡ varžytynių gautas lėšas ne tik vykdomojoje byloje Nr. 1, bet ir vykdomojoje byloje Nr. 2, remdamasi akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad jai nėra žinoma, kokiu pagrindu yra pradėta vykdomoji byla Nr. 2 ir keldama klausimÄ , ar Å¡i vykdomoji byla egzistuoja. Aplinkybę, kad minėtose vykdomosiose bylose galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ta pati skola, ieÅ¡kovė atskleidė antstoliui V. M. tik vėliau, kai klausimas dėl antstolio patvarkymo paskirstyti lėšas teisėtumo buvo nagrinėjamas teisme (žr. plačiau Å¡ios nutarties 33–36 punktus).

83. IeÅ¡kovė nesielgė pakankamai apdairiai ir antstolio D. K. pradėtoje vykdomojoje byloje. Nepaisant to, kad minėtoje byloje iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡duotÄ suklastoto vekselio pagrindu, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė, sužinojusi apie Å¡iuo pagrindu jos atžvilgiu pradėtÄ vykdomÄ jÄ bylÄ , nedelsdama informuotų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantį antstolį, kad vykdomoji byla yra pradėta nepagrįstai. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė skundus dėl antstolio priimtų patvarkymų grindė ne aplinkybėmis, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas negaliojančio, suklastoto vekselio pagrindu, bet tuo, kad Unijos turėta permoka turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta antstoliui V.

M., o ne antstoliui D. K. (žr. plačiau Å¡ios nutarties 39 punktÄ ). Ginčydama antstolio veiksmus UAB „Emilė“ nesirėmė aplinkybe, kad ji neturi prievolės, kuriÄ vykdo antstolis iÅ¡ jos turto. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad civilinę bylÄ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovė inicijavo tik 2018 m. birželio 21 d., praėjus keliems mėnesiams po to, kai antstolis D.

K. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu paskirstė UAB „Emilė“ priklausiusias lėšas suklastoto vekselio pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pateikusiai „LodyOn Group s.r.o“.

84. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pačios ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ veiksmai turėjo įtakos tam, jog ta pati skola, kurios įvykdymas buvo užtikrintas ieÅ¡kovei priklausančio pastato hipoteka ir jai priklausančios valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės įkeitimu, buvo iÅ¡ieÅ¡koma atskirai vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2. IeÅ¡kovė, laiku neiÅ¡vieÅ¡inusi aplinkybės, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė priklauso jai, taip pat nuslėpusi nuo antstolio informacijÄ , jog tos pačios prievolės įvykdymas buvo užtikrintas jos turto hipoteka ir įkeitimu, neatskleidusi aplinkybės, kad vekselis, kurio pagrindu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra suklastotas, pati sudarė prielaidas tam, kad už jos įkeistÄ turtÄ gautos lėšos nebÅ«tų panaudotos atsiskaitant su jos kreditoriais.

85. IeÅ¡kovė, kvestionuodama teismo iÅ¡vadÄ , kad jos veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , nepriklausomai nuo to, kam priklausė pastatas ir nuomos teisė, jie visada bÅ«davo įkeičiami sudarant 2 atskirus sandorius (hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tus), o priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju visada bÅ«davo iÅ¡duodami 2 vykdomieji raÅ¡tai, pagal kuriuos bÅ«davo užvedamos 2 vykdomosios bylos.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja Unija buvo davusi sutikimÄ ankstesnei įkeisto pastato savininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleisti jį ieÅ¡kovei, todėl jai turėjo bÅ«ti žinoma apie nuomos teisės perleidimÄ , kad jos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , kad ji turi diskrecijos teisę rinktis, kokiu bÅ«du ginti savo teises ir neprivalo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pinigų priteisimo ikiteisminiame tyrime, kuris dar nėra baigtas ir pan.

Vis dėlto tokie ieÅ¡kovės argumentai, vertinant juos pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė pati sÄ moningai leido susiklostyti situacijai, dėl kurios jai kilo žala. Dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ieÅ¡kovės reikalavimams 86. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Vadovaujantis CK iÅ¡dėstytu reglamentavimu, teismas priima nagrinėti reikalavimÄ apginti asmens pažeistÄ teisę nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ yra pasibaigęs, tačiau tuo atveju, jeigu prieÅ¡inga ginčo Å¡alis pareikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, o teismas nenustato aplinkybių, pagrindžiančių, kad Å¡is terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sudaro pagrindÄ teismui ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

87. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialÅ«s sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieÅ¡kinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kitus požymius, kurių dėka yra nustatomas atitinkamas vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

88. Sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai, be kita ko, yra taikomi pareiÅ¡kus reikalavimÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tokio pobÅ«džio reikalavimams, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal aptariamÄ nuostatÄ , teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kai asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

89. Kaip minėta, ieÅ¡kovė, nagrinėjamoje byloje teikdama pradinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, prašė priteisti jai solidariai iÅ¡ atsakovų 167 182,91 Eur, o reikalavimÄ dėl 277 800 Eur žalos atlyginimo kitoje byloje pareiÅ¡kė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri, nors ir buvo perleidusi UAB „Emilė“ įkeistus pastatÄ ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, pagal jungtinės veiklos sutarties sÄ lygas buvo iÅ¡vieÅ¡inta kaip valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkė.

Vis dėlto Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ inicijuotÄ civilinę bylÄ , 2021 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė jos pareikÅ¡tus reikalavimus remdamasis aplinkybėmis, jog Å¡iai bendrovei nepriklausė varžytynėse perleista valstybinės žemės sklypo dalies numos teisė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismui priėmus tokį sprendimÄ , UAB „Emilė“ patikslino savo pareikÅ¡tus reikalavimus ir padidino praÅ¡omÄ atlyginti žalos sumÄ iki 449 608,53 Eur.

90. IeÅ¡kovei patikslinus savo reikalavimÄ , byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 277 800 Eur žalos sumos priteisimo. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2017 m. lapkričio mėn., kai ji pati pranešė antstoliui, jog vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 yra iÅ¡ieÅ¡koma ta pati skola ir Unijai yra atlikta permoka, o reikalavimÄ priteisti jai 277 800 Eur žalai atlyginti ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik patikslintame ieÅ¡kinyje, kuris buvo pateiktas teismui 2021 m. gruodžio 20 d. (teismas nurodė 2020 m. gruodžio 20 d.), žymiai praleidusi įstatyme nustatytÄ 3 metų sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.

UAB „Emilė“ byloje laikosi prieÅ¡ingos pozicijos, kad ji nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti jai 277 800 Eur, kadangi tik Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė, jog visa už varžytynėse parduotÄ turtÄ gauta pinigų suma priklauso jai. IeÅ¡kovė teigia, kad iki Å¡io procesinio sprendimo priėmimo ji vadovavosi res judicata galiÄ turinčia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo panaikintas antstolio V. M. patvarkymas paskirstyti iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas ir kurioje buvo nurodyta, jog varžytynėse gauti 277 800 Eur priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

IeÅ¡kovės vertinimu, palikus galioti teismo sprendimÄ , kuriuo jos reikalavimams buvo pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, bÅ«tų paneigtas teisėtų lÅ«kesčių principas, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, taip pat bÅ«tų nepagrįstai apribota jos teisė į teisminę gynybÄ . Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, su tokia ieÅ¡kovės pozicija sutikti nėra pagrindo.

91. Nors ieÅ¡kovė kaip momentÄ , nuo kurio jai tapo žinoma apie jos galimai pažeistas teises, nurodo dienÄ , kai įsiteisėjo teismo sprendimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ inicijuotoje byloje, kurioje teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė ir atitinkamai jÄ realizavus gautos lėšos priklausė UAB „Emilė“, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės UAB „Emilė“ neabejotinai buvo žinomos daug anksčiau.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad pati UAB „Emilė“ buvo sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuria ji įgijo ne tik pastatÄ , bet ir valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos Å¡iam pastatui eksploatuoti, nuomos teisę. Todėl nuo Å¡ios sutarties sudarymo, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovei neabejotinai buvo žinoma, kad abu sutartyje nurodyti objektai nuosavybės teise priklauso jai. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo sudariusi su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir jungtinės veiklos sutartį, kuria Å¡alys buvo susitarusios neiÅ¡vieÅ¡inti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo UAB „Emilė“ fakto, nepaneigia aplinkybės, jog valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleista ieÅ¡kovei ir nesudaro pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinoma, kam priklauso Å¡i turtinė teisė.

92. Žinodama pirmiau nurodytas aplinkybes, UAB „Emilė“, sužinojusi, kad antstolis V. M., realizavęs abu jai priklausiusius objektus, paskirstė gautas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose buvo iÅ¡ieÅ¡koma ta pati skola ir dėl Å¡ios priežasties atliko Unijai permokÄ , kaip vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas ir apdairus verslo subjektas turėjo suvokti, jog Unijai buvo nepagrįstai pervestos ne tik ieÅ¡kovei priklausančios lėšos, gautos perleidus jos valdomÄ pastatÄ , bet ir jai priklausančios lėšos, gautos pardavus valstybinės žemės nuomos teisę.

Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio senaties terminas dėl visos ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos sumos prasidėjo 2017 m. lapkričio mėn. ir ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti jai 277 800 Eur žalai atlyginti tik 2021 m. gruodžio 20 d., praleido šį terminÄ . IeÅ¡kovės teiginiai, kad iki 2021 m. lapkričio 11 d. lėšos, gautos pardavus valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, jai nepriklausė, kadangi įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo nustatyta, jog 277 800 Eur priklauso UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nėra pagrįsti, nes pati ieÅ¡kovė, pateikusi skundÄ minėtoje byloje, neatskleidė teismui jai žinomos aplinkybės, kas yra tikrÄ ja valstybinės žemės sklypo dalies nuomininke.

IeÅ¡kovė, žinojusi visas ginčui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jas nuslėpusi tiek nuo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančio antstolio, tiek nuo jos skundÄ nagrinėjančio teismo, neturi pagrindo remtis tariamai jai sukurtais teisėtais lÅ«kesčiais ar teigti, kad jai buvo apribota teisė į teisminę gynybÄ . Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ Unijos be pagrindo įgytas lėšas 93. Asmens pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ yra nustatyta CK 6.237 straipsnio 1 dalyje.

Å ioje nuostatoje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. Aptarimo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta vėliau. CK 6.239 straipsnyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtÄ neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grÄ Å¾inti pereina trečiajam asmeniui.

Taigi, Å¡ių teisės normų paskirtis yra iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ asmens, kuriam jis buvo perleistas nesant tam pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iomis teisės normomis yra įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

94. Å iuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad, antstoliui V. M. paskirsčius lėšas, gautas pardavus iÅ¡ varžytynių Unijos naudai įkeistus pastatÄ ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę, Unija be teisinio pagrindo gavo 449 608,53 Eur permokÄ . Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , nustatė, kad Unija, be pagrindo turėjusi savo sÄ skaitoje Å¡iÄ UAB „Emilė“ priklausančiÄ pinigų sumÄ , nepagrįstai nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡iuo metu Unija nedisponuoja jai pervesta permokos suma – 2018 m. vasario 20 d., vykdydama antstolio D. K. patvarkymÄ , Unija pervedė į jo sÄ skaitÄ 449 608,53 Eur. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tol, kol pinigai yra antstolio depozitinėje sÄ skaitoje, nuosavybės teisė į juos iÅ¡lieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų savininku Å¡ioms patekus į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , o iÅ¡ieÅ¡kotojo nuosavybe iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos tampa tik nuo jų perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-313/2021).

Todėl, Unijai pervedus UAB „Emilė“ priklausiusias lėšas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos turto vykdžiusiam antstoliui D. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ios lėšos nebuvo perleistos trečiajam asmeniui, kaip tai nurodyta CK 6.239 straipsnyje, bet buvo grÄ Å¾intos pačiai ieÅ¡kovei ir priklausė jai iki tol, kol antstolis paskirstė jas iÅ¡ieÅ¡kotojai „LodyOn Group s.r.o“. Atitinkamai, nustatęs tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti UnijÄ grÄ Å¾inti jai be teisinio pagrindo gautas lėšas.

95. Pažymėtina, kad UAB „Emilė apeliaciniame skunde nekvestionuoja ankstesniame Å¡ios nutarties punkte aptartų teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ jos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, UAB „Emilė“ kilo abejonė, ar, Unijai pervedus lėšas antstoliui D. K., Å¡ios lėšos turi bÅ«ti laikomos grÄ Å¾intomis jai nepaisant to, kad jos nebuvo paskirstytos antstolio V. M. vykdytose bylose. IeÅ¡kovė nurodė, kad Unijai buvo žinoma, jog ji gavo permokÄ ir nuo jos gavimo momento Unija buvo atsakinga už jos iÅ¡saugojimÄ , todėl teismas turėjo kvalifikuoti, kad su permoka atlikti veiksmai – tai turto praradimas, dėl kurio Unijai kilo atsakomybė.

Vis dėlto ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde plačiau nepaaiÅ¡kino savo pozicijos, kodėl, jos vertinimu, permokos sumos pervedimas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės vykdžiusiam antstoliui D. K. nelaikytinas lėšų grÄ Å¾inimu ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė taip pat nedetalizavo, kodėl Unija, įvykdžiusi antstolio įpareigojimÄ pervesti jam UAB „Emilė“ lėšas, jos vertinimu, ir toliau iÅ¡liko atsakinga už tai, kaip valstybės įgaliotas asmuo – antstolis – jas panaudojo. IeÅ¡kovės pozicija, kad Unija, perdavusi jos turimas UAB „Emilė“ lėšas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Emilė“ turto vykdžiusiam antstoliui, ne grÄ Å¾ino Å¡ias lėšas ieÅ¡kovei, bet jas prarado, neatitinka pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovės reikalavimas Unijai dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo yra nepagrįstas.

96. Teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, jog, reikÅ¡dama reikalavimÄ Unijai grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , ji siekė atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, todėl, tarp Å¡alių kilus ginčui dėl ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do tinkamumo, teismas turėjo pats pasirinkti, kokiu bÅ«du – taikant be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo institutÄ ar restitucijÄ â€“ turėtų bÅ«ti apgintos ieÅ¡kovės teisės. Teismui nustačius, kad Unija nedisponuoja jai nepagrįstai perduotomis UAB „Emilė“ lėšomis, nes, pervedusi jas į antstolio D.

K. depozitinę sÄ skaitÄ , jau grÄ Å¾ino UAB „Emilė“, Å¡ioje byloje nėra pagrindo spręsti nei dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo, nei dėl restitucijos taikymo. Dėl procesinės bylos baigties ir dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 97. Nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, nepagrįstai pripažino, kad antstolis V. M. neatliko neteisėtų veiksmų, teismas tinkamai įvertino visas kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl kurių buvo keliamas ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido įstatyme nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti jai 277 800 Eur žalai atlyginti ir kad pačios ieÅ¡kovės veiksmai reikÅ¡mingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl, net ir nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, egzistuotų pagrindas atleisti juos nuo civilinės atsakomybės. Galiausiai teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovės nurodytÄ alternatyvų jos teisių gynimo bÅ«dÄ ir priteisti jai iÅ¡ Unijos be pagrindo gautas lėšas.

UAB „Emilė“, UAB „EDS Invest“ ir antstolio D. K. apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Atsakovė Unija praÅ¡o atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti jai 1 240,25 Eur. Grįsdama Å¡ias iÅ¡laidas, atsakovė pateikė jos interesams atstovavusios advokatų kontoros vyriausiosios finansininkės 2023 m. sausio 9 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ pažymÄ , kurioje patvirtinama, kad Unija už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ 2022 m. lapkričio 29 d. sumokėjo Å¡iai advokatų kontorai 1 240,25 Eur pagal 2022 m. liepos 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. sÄ skaitas.

Atsakovės pateiktas dokumentas, pagrindžiantis jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atitinka kasacinio teismo praktikoje tokio pobÅ«džio dokumentų turiniui keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017), o jos praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistinų iÅ¡laidų. Ä®vertinus Unijos parengto atsiliepimo į apeliacinius skundus turinį, matyti, kad iÅ¡ esmės visas Å¡is procesinis dokumentas yra skirtas pateikti Unijos nesutikimo su UAB „Emilė“ apeliaciniu skundu argumentus. Unijos pozicija dėl antstolio D. K. ir UAB „EDS Invest“ apeliacinių skundų, su kuriais ji sutiko, yra iÅ¡dėstyta itin lakoniÅ¡kai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, Å¡ia nutartimi atmetus visus apeliacinius skundus, buvo priimtas Unijai palankus sprendimas dėl UAB „Emilė“ apeliacinio skundo ir nepalankus sprendimas dėl kitų apeliantų skundų, taip pat į tai, kad iÅ¡ esmės visos Unijos patirtos iÅ¡laidos buvo susijusios su atsiliepimo į UAB „Emilė“ apeliacinį skundÄ parengimu, vertina, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas priteisti Unijai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ 90 proc. jos praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 1 116,23 Eur (1 240,25 Eur x 90 proc.).

99. Atsakovas antstolis V. M. praÅ¡o priteisti jam 1 210 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kovės UAB „Emilė“ apeliacinį skundÄ parengimÄ , ir 605 Eur už atsiliepimo į atsakovų antstolio D. K. ir UAB „EDS Invest“ apeliacinius skundus parengimÄ . Grįsdamas savo patirtas iÅ¡laidas, atsakovas pateikė jo interesams atstovavusios advokatės 2022 m. rugpjūčio 24 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovas už minėtų procesinių dokumentų parengimÄ turi sumokėti bendrÄ 1 815 Eur sumÄ .

Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas apmokėjo byloje pateiktÄ sÄ skaitÄ . Todėl, atsakovui neįrodžius, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo realiai patirtos, jo praÅ¡ymas atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas netenkinamas. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei bankrutavusiai kredito unijai Vilniaus taupomajai kasai (juridinio asmens kodas 112040690) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) 1 116,23 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika eurų 23 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Žilvinas Terebeiza