f175d401-328b-45a9-90ae-cdd4e994bfc5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas Nr. II-97-1035/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03244-2018-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui G. D., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) atstovei I. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo G. D. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2187-2018 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teisenÄ .

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatas 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2187-2018, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1813 straipsnyje (Vaiko teisių pažeidimas), teisenÄ . Nutarime nustatyta, kad policijos komisariate 2018 m. birželio 12 d. gauta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams), byloje, pradėtoje pagal G.

D. 2016 m. spalio 28 d. skundÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra D. D., prieÅ¡ kelis mėnesius be pareiÅ¡kėjos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Jos su dukra yra filmuojamos visÄ parÄ prieÅ¡ jų valiÄ . Tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Jos žiniomis, kameras įrengė jos uoÅ¡vis Å . D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), kitos dvi pakabintos namo iÅ¡orėje ir filmuoja patekimÄ Ä¯ namÄ bei namui priklausantį žemės sklypÄ , kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė.

PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja prašė įpareigoti asmenis, neteisėtai įrengusius keturias kameras, jas iÅ¡montuoti ir nubausti už neteisėtus veiksmus, t. y. vaizdo kamerų naudojimÄ tikslams, prieÅ¡ingiems pareiÅ¡kėjos ir jos dukters interesams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi: panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. nutarimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių; bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o bylos dalį dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo grÄ Å¾ino 2017 m. birželio 9 d. nutarimÄ priėmusiai institucijai tyrimui papildyti.

Teismas pažymėjo, kad ANK 73 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su ANK 82 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo požymių nustatymu, todėl policija pagrįstÄ nutarimÄ dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai (Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai) įvertinus vaizdo kamerų įrengimo ir naudojimo, jomis galimai renkamos informacijos teisėtumÄ . Nutarime taip pat nustatyta, kad policijos komisariate buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo.

Å iuo sprendimu inspekcija nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 82 straipsnio, teisenÄ , kadangi Å¡is straipsnis nuo 2018 m. liepos 16 d. neteko galios. Nutarime nurodyta, kad, gavus Inspekcijos sprendimÄ , buvo atliktas pakartotinis bylos dalies dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybių teisinis vertinimas. PareiÅ¡kėjos skundas policijos komisariate gautas 2016 m. lapkričio 2 d. Skunde nurodytos aplinkybės buvo kvalifikuotos pagal tuo metu galiojusio ATPK 1813 straipsnį.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo matyti, kad ji kreipėsi dėl galimai jos ir nepilnametės dukros neteisėto filmavimo. Pagal savo pobÅ«dį Å¡is pažeidimas yra trunkamojo pobÅ«džio, todėl svarbu nustatyti, kada prasideda senaties terminas, taip pat bÅ«tina iÅ¡spręsti veikos kvalifikavimÄ , nes skundas gautas dar galiojant ATPK, o teisena tęsiama jau įsigaliojus ANK. Atsižvelgiant į ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 3 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį, tiriama veika neturi bÅ«ti perkvalifikuota pagal atitinkamus ANK straipsnius ir turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriam ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. PareiÅ¡kėjos kreipimosi į policijos komisariatÄ metu galimas pažeidimas tebebuvo vykdomas, todėl jo senaties termino pradžia laikytina jo paaiÅ¡kėjimo momentas, t. y. pareiÅ¡kėjos 2016 m. spalio 28 d. skundo pateikimas policijos komisariatui.

Å iuo atveju tai bÅ«tų pareiÅ¡kėjos 2016 m. spalio 28 d. skundo pateikimas policijos komisariatui, o tai reiÅ¡kia, kad ATPK 35 straipsnyje numatytas senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 28 d. Duomenų, kad Å¡is terminas buvo pratęstas nėra, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1813 straipsnyje, teisena nutrauktina. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, G. D. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai tyrimui papildyti.

Skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl be leidimo keturių vaizdo kamerų įrengimo vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pažeidžiant jos ir nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus. Buvo pateiktas praÅ¡ymas nubausti asmenis už neteisėtus veiksmus, t. y. už vaizdo kamerų įrengimÄ gyvenamosiose patalpose ir gaunamų vaizdo įrašų naudojimÄ tikslams, prieÅ¡ingiems jos ir dukters interesams. Policija, neatlikusi jokio tyrimo, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu kvalifikavo veikÄ pagal tuo metu galiojusį ATPK 1813 straipsnį, nenustatė kvalifikuoto administracinio pažeidimo sudėties ir nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Apskundus šį nutarimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino policijai tyrimui papildyti. Teismas nutartyje nustatė, kad G. D. kreipėsi į policijos įstaigÄ su reikalavimu įpareigoti asmenis, neteisėtai pastačiusius vaizdo stebėjimo kameras, iÅ¡montuoti Å¡ias kameras ir spręsti Å¡ių asmenų atsakomybės klausimÄ . Teismas nurodė, kokių konkrečiai veiksmų neatliko policijos pareigÅ«nas, atlikdamas tyrimÄ , t. y. nebuvo iÅ¡analizuota, kokiu tikslu buvo įrengtos kameros, kamerų įrengimo teisėtumas, kas yra gaunamų stebėjimo duomenų valdytojas, nebuvo analizuojamas gaunamų duomenų naudojimas, saugojimas, iÅ¡trynimas ir kiek tokios stebėjimo sistemos įrengimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms vaizdo stebėjimÄ .

Teismo nurodymu vykdant papildomÄ tyrimÄ , 2017 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pakartotinai. Å is nutarimas nuo jos buvo slepiamas, su juo susipažino tik 2018 m. kovo 5 d., pati nuvykusi į policijÄ . Tyrėja telefonu tikino, kad tyrimas vyksta, ir tik atvykus į komisariatÄ pripažino, jog tyrimas nutrauktas dar prieÅ¡ devynis mėnesius (2017 m. birželio 9 d.). Kodėl neiÅ¡siuntė nutarimo, nepaaiÅ¡kino. Susipažinus su papildomo tyrimo metu surinktais duomenimis, tapo akivaizdu, kad tyrėja vėl nieko netyrė.

Taip ir liko neaiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu buvo priimtas nutarimas – ar buvo apklausti liudytojai, ar tyrėja tik pakalbėjo su kieme sutiktais asmenimis. Teismo akcentuotos aplinkybės dėl kamerų įrengimo nebuvo tiriamos. Apskundus nutarimÄ po devynių mėnesių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu konstatavo, kad: pirminis 2016 m. lapkričio 2 d. skundas buvo pateiktas dėl neteisėto vaizdo kamerų įrengimo ir pareiÅ¡kėjos bei jos nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo; netirtas kamerų įrengimo teisėtumo klausimas; esminis klausimas yra neteisėtas duomenų rinkimas ir galimas privataus asmens sekimas, o veikla dėl tėvų valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaikų interesams yra iÅ¡vestinė, kylanti iÅ¡ neteisėto sekimo; tik nustačius, kokiu tikslu buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jose fiksuoti vaizdo įraÅ¡ai ir pan., bÅ«tų galima vertinti buvo ar ne pažeisti įstatymai ir kaip tuos nustatytus pažeidimus kvalifikuoti.

Atsižvelgęs į tuo metu galiojusius įstatymus, teismas, panaikinęs skundžiamÄ policijos nutarimÄ , bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o dalį dėl ANK 73 straipsnio grÄ Å¾ino policijai. Po Å¡io teismo nutarimo priėmimo susidarė dar kurioziÅ¡kesnė situacija. Teismui iÅ¡skyrus bylÄ Ä¯ dvi dalis, teismo nutarimas nebuvo vykdomas. PaaiÅ¡kėjo, kad teismo nutarimas Inspekcijoje negautas. 2018 m. birželio 14 d. el. paÅ¡tu pateikus Inspekcijai teismo nutarimo ir skundo kopijas, Inspekcija informavo, kad pareiÅ¡kėja turi pateikti savarankiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ Inspekcijai, jeigu nori, kad bÅ«tų nagrinėjamas jos skundas, o teismo nutarimÄ su medžiaga turi perduoti policija.

Policija teismo nutarimo Inspekcijai su turima medžiaga nepateikė. Teismas taip pat nepateikė nutarimo Inspekcijai vykdyti. Tyrėja tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Inspekcijai teismo nutarimÄ su surinkta medžiaga. Tik po trijų mėnesių, pareiÅ¡kėjai intensyviai domintis, policija teismo nutarimÄ pateikė vykdyti. BÅ«tent policijai, kaip teismo nutarimÄ ir surinktÄ medžiagÄ pateikusiai institucijai, Inspekcija atsakė, kad administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 82 straipsnį nutraukia dėl įstatymo, nustatančio administracinę atsakomybę, panaikinimo 2018 m. liepos 16 d.

Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu nuspręsta informuoti policijos komisariatÄ . Pasiteiravus policijos komisariate, kodėl buvo delsiama perduoti teismo nutarimÄ tyrimui vykdyti, atsakyta, kad tokiÄ pareigÄ turėjo bÅ«tent teismas, o ne policija. Dėl kokios priežasties tokiu atveju policija, o ne teismas, pateikė teismo nutarimÄ vykdyti 2018 m. rugpjūčio 22 d., nėra neaiÅ¡ku. Pasinaudodami situacija, kad dėl kamerų neteisėto įrengimo atsakomybę numatantis ANK 82 straipsnis panaikinta 2018 m. liepos 16 d., policija nusprendė neteisėto sekimo veiksmų, nurodytų pirminiame pareiÅ¡kėjos 2016 m. lapkričio 2 d. skunde, iÅ¡vis nebetirti ir apsiribojo tik ANK 73 straipsniu.

Nors pareiÅ¡kėja ir pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. skundÄ dėl neteisėtai įrengtų kamerų gyvenamajame name įrengimo ir jos sekimo vykstant santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesui, policija šį epizodÄ tirti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ atsisakė. Nors teismai du kartus naikindami policijos nutarimus pasisakė, kad bÅ«tina iÅ¡tirti kamerų įrengimo teisėtumo klausimÄ , policija to nedarė ir trečiÄ kartÄ . TeisenÄ dėl ANK 73 straipsnio nutraukė formaliu pagrindu, remdamiesi senaties terminų suėjimu skirti administracinę nuobaudÄ .

Pateikus skundÄ dėl neteisėto kamerų įrengimo dar 2016 m. lapkričio 2 d. taip ir liko neaiÅ¡ku dėl kokios priežasties tyrėja netyrė Å¡ių neteisėtų veiksmų dvejus metus. Policijos nutarimai nepradėti tyrimo du kartus pripažinti nepagrįstais, todėl neteisėtais. Kamerų įrengimas privačiame vienbučiame gyvenamajame name vykstant skyrybų klausimui, ginčui dėl kaltės, yra ne kas kita, kaip sekimas. Tai užtraukia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir baudžiamÄ jÄ .

BÅ«tent policijos, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos, pareiga yra tinkamai surinkti medžiagÄ , jÄ Ä¯vertinti ir kvalifikuoti veiksmus pagal tinkamai pritaikytÄ teisės normÄ . PareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad kameros buvo įrengtos bÅ«tent dėl jos sekimo, nes iki L. D. iÅ¡sikraustymo iÅ¡ jų namų jokių kamerų nebuvo. Ä®rengus kameras, gaudavo L. D. SMS žinutes, kuriose jis nurodydavo stebintis, kas pas jÄ ateina. Tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus kamerų įrengimo aplinkybes – kas jas įrengė, kas turi prieigÄ prie kameromis renkamos informacijos, galima spręsti dėl tolimesnio tyrimo vykdymo pagrįstumo ar jo nutraukimo.

Be administracinės ar civilinės atsakomybės yra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už neteisėtÄ informacijos apie privatų gyvenimÄ rinkimÄ . BÅ«tent policijos pareiga yra surinkti medžiagÄ dėl kamerų įrengimo ir įvertinti atsakomybės rūšį. Po teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo policija nesiėmė jokio papildomo tyrimo, nenustatė absoliučiai jokių papildomų aplinkybių, kurios paminėtos teismo nutarime, o tik suskaičiavo senaties terminus administracinio nusižengimo byloje ir tai darė virÅ¡ penkių mėnesių.

Atsiliepimu į skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas praÅ¡o skundo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Teismo posėdyje G. D. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir palaikė pateiktÄ skundÄ . PaaiÅ¡kino, kad ji siekia, jog byla bÅ«tų sugrÄ Å¾inta, kadangi dėjo visas pastangas, bet kažkodėl suėjo senatis.

Visur kreipėsi, siekė, kad procesas nesivilkintų, aiÅ¡kinosi, kokia atsakomybė turi už tai kilti. Kai kreipėsi į Asmens duomenų apsaugos inspekcijÄ , jai paaiÅ¡kino, kad nenagrinėja atvejų, kai kameras įrengia fizinis asmuo, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad tai padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjos nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintas tas faktas, kad tai gyvenamosios vietos paskirties namas. Kameros įrengtos jos (G. D.) koridoriuje. Buvo priimtas teismo nutarimas, duoti visi įpareigojimai. Ar ji turi kontroliuoti, kad bÅ«tų vykdomas nutarimas.

Praėjo jau daugiau nei 2 metai, bet kameros ir toliau kabo. Kreipėsi į policijÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas pastatė kameras, taip pat kad nukabintų kameras, kadangi jos pastatytos neteisėtai, už tai turi bÅ«ti atitinkama atsakomybė. Yra du sklypai. (duomenys neskelbtini) namo sklypo bendrasavininkai yra ji ir vyras, o (duomenys neskelbtini) – jos uoÅ¡vis. Sklypai turi bendrÄ tvorÄ , namai nėra sujungti. (duomenys neskelbtini) name gyvena ji, jos dukra, mama ir sÅ«nus. Kitas namas yra padalintas į dvi dalis, vienoje dalyje gyvena uoÅ¡vis Å .

D. su sutuoktine, kitoje dalyje gyvena kaimynai, o Å¡alia įrengtame pastate – jos sutuoktinis L. D. su sugyventine ir jos vaikais. Buvo įrengtos 4 kameros, dvi lauke ir dvi viduje. Å iuo metu vyksta ginčas dėl Å¡io namo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe. Å iuo metu namo savininku laikomas jos sutuoktinis L. D.. Jis gali laisvai patekti į jos namÄ , taip pat ir uoÅ¡vis, kadangi jie turi raktus. Å iuo metu Å . D. yra paskirtas namo administratoriumi pagal L. D. įgaliojimÄ . Dvi kameros buvo įrengtos koridoriuje, t. y. viena įėjus į koridorių, kadangi yra tik vienas įėjimas, o kita kamera koridoriuje tik užlipus laiptais.

Norint patekti į butÄ , reikia praeiti pro tas kameras. Kameros nėra konkrečiai nukreiptos į jos butÄ , bet jos sustatytos taip, kad ji pro jas turi praeiti. Leidimo dėl kamerų įrengimo jos neklausė. (duomenys neskelbtini) name yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, taip pat komercinės paskirties patalpos, bet jų įėjimas atskiras. Ji gyvena antrame aukÅ¡te, o įmonės patalpos yra antrame aukÅ¡te ir rÅ«syje. Norint patekti į įmonės patalpas, reikia eiti tuo pačiu įėjimu.

IÅ¡orėje yra dvi kameros, viena filmuoja patį įėjimÄ , o kita – uždarÄ kiemÄ . Nežino, kas renka ir apdoroja duomenis. Mano, kad kameros įrengtos tiek vyro, tiek uoÅ¡vio iniciatyva. Supranta, kad kameras įstatė dėl įrodymų rinkimo civilinėje byloje, procesas prasidėjo 2015 m. gruodžio 23 d. Dėl kamerų kreipėsi į policijÄ 2016 n. lapkričio 2 d. Kameros buvo įrengtos praėjus kažkiek mėnesių po civilinės bylos prasidėjimo. Skyrybų iniciatorius buvo L. D..

Dėl kamerų pastatymo jie visi jautė stresÄ , taip pat ir jos (G. D.) vaikas, pastarajai atrodo, kad jÄ stebi senelio akis. Å iuo metu dukra jau pilnametė. Kameros trukdo jos (G. D.) privačiam gyvenimui, jos vaikų gyvenimui, jaučiasi sekama, kÄ jie veikia, vėliau jai siunčiamos žinutės, yra grasinama, gÄ sdinama. Mano, kad kamerų įrengimu sutuoktinis netinkamai naudoja tėvų valdžiÄ . Kameros kabo iki Å¡iol. Kameras jie įsirengė neva saugodamiesi nuo jos neadekvačių klientų ir saugodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .

Name ji vykdo individualiÄ veiklÄ , pas jÄ retkarčiais ateina žmonės dėl individualių konsultacijų, (duomenys neskelbtini) adresas nurodytas jos veikloje. Senatis neturėtų bÅ«ti taikoma, tačiau negali tai paaiÅ¡kinti teisiniais motyvais, neturi tam kompetencijos. Jai sunku suprasti, kodėl ta senatis suėjo, jos noras lieka toks pats – iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų, ar jos buvo pastatytos teisėtai ar neteisėtai. Anksčiau, kuomet dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kameros nebuvo įrengtos.

Kameros buvo įrengtos 2016 m. prasidėjus skyrybų procesui. Anksčiau patalpose buvo įsikÅ«rusi kita įmonė, tačiau jie kamerų neturėjo. Taip pat antrame aukÅ¡te gyveno privatus asmuo. Anksčiau buvo įrengta kamera su telefonspyne. Viena kamera yra neveikianti, tai muliažas dėl vagių. Nemano, kad buvo atliktas tyrimas, teismas du kartus nustatė, kad trÅ«ksta tyrimo, viskas nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau duomenų negauta. Po teisėjo D. P. priimto nutarimo visÄ medžiagÄ iÅ¡siuntė Asmens duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau gavo raÅ¡tÄ , kad ji pati turi kreiptis atskirai, tačiau kodėl ji turi kreiptis, jei teismas priėmė sprendimÄ .

Ji kreipėsi el. laiÅ¡ku į InspekcijÄ po teisėjo D. P. priimto nutarimo, tačiau jie nurodė, kad ji turi kreiptis su atskiru skundu, tačiau to nedarė, nes teismas perdavė nagrinėti. Kiek pamena, policijos pareigÅ«nai kalbėjo su Inspekcija, jie nurodė, kad situacija jiems žinoma. Papildomai ji iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ ir nutarimÄ su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti situacijÄ . Teismo posėdyje Institucijos atstovė I. R. prašė palikti nutarimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad su skundu nesutinka. Papildomai pasisakyti nėra prasmės, kadangi viskas jau buvo iÅ¡sakyta anksčiau.

Priimtas nutarimas nutraukti teisenÄ dėl senaties yra teisingas. Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimai, kurie buvo nurodyti teismo nutarime, viskas yra medžiagoje. Veiksmų buvo imtasi ne po gegužės mėnesio nutarimo, o dar ankstesnio. Negali atsakyti, kas įrengė kameras, kadangi tai buvo seniai, viskas yra medžiagoje. Visur dokumentuose nurodyta, kad kameras neva įstatė L. D.. Jei kameras įstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi bÅ«ti visi reikalingi dokumentai. Skundas netenkintinas. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kimas (toliau – ir PareiÅ¡kimas) dėl neteisėto vaizdo kamerų įrengimo, jos ir nepilnamečio vaiko teisių bei interesų pažeidimo policijos įstaigoje buvo nagrinėjamas tris kartus, nes du kartus teismo nutarimais byla (jos dalis) buvo grÄ Å¾inta tyrimui papildyti.

Kadangi Å¡ios aplinkybės (policijos komisariato ir teismo priimti nutarimai, juose konstatuoti faktai ir iÅ¡dėstyti teisiniai motyvai) turi reikÅ¡mės nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl paskutinio policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo (toliau – Skundžiamas nutarimas), pirmiausia teismas chronologine tvarka apibendrins PareiÅ¡kimo nagrinėjimo procesÄ . PareiÅ¡kėja PareiÅ¡kime, policijos komisariate gautame 2016 m. lapkričio 2 d., nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su nepilnamete dukra D.

D., prieÅ¡ kelis mėnesius be pareiÅ¡kėjos leidimo buvo įrengtos keturios vaizdo stebėjimo kameros. Jos su dukra yra filmuojamos visÄ parÄ prieÅ¡ jų valiÄ . Tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Jos žiniomis, kameras įrengė jos uoÅ¡vis Å . D., įgaliotas jos sutuoktinio L. D., su kuriuo vyksta teisminis skyrybų procesas ir turtinis ginčas dėl minėto namo pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dvi vaizdo kameros įrengtos namo bendro naudojimo patalpose (koridoriuje), kitos dvi pakabintos namo iÅ¡orėje ir filmuoja patekimÄ Ä¯ namÄ bei namui priklausantį žemės sklypÄ , kuris yra jos su sutuoktiniu bendra jungtinė nuosavybė.

PareiÅ¡kėja prašė įpareigoti asmenis, neteisėtai įrengusius keturias vaizdo stebėjimo kameras, jas iÅ¡montuoti ir juos nubausti už neteisėtus veiksmus, t. y. už vaizdo kamerų naudojimÄ tikslams, prieÅ¡ingiems pareiÅ¡kėjos ir jos dukters interesams. PareiÅ¡kėja prašė reaguoti kuo skubiau, nes yra pažeidinėjami nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Be to, PareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių siekdama apginti savo nepilnametės dukters teises ir interesu (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 32).

Policijos komisariatas 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu, įvertinus pareiÅ¡kėjos patikslintas aplinkybes ir jos vyro L. D. paaiÅ¡kinimus, nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1813 straipsnyje „Vaiko teisių pažeidimas“ (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 31). PareiÅ¡kėjai apskundus (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 27–30) šį nutarimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino institucijai tyrimui papildyti (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 61–64).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant PareiÅ¡kimÄ buvo apsiribota tik L. D. veiksmų analize, t. y. ar jo veiksmuose nėra ATPK 1813 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau nebuvo nustatinėjami asmenys, atsakingi už vaizdo kamerų įrengimÄ , nebuvo sprendžiamas Å¡ių asmenų atsakomybės klausimas, nenagrinėjamas ir neanalizuojamas tokių kamerų įrengimo teisėtumas. Nebuvo aiÅ¡kinamasi, kas yra gaunamų duomenų valdytojas, nebuvo analizuojamas gautų duomenų naudojimas, saugojimas, iÅ¡trynimas ir ar nebuvo pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vaizdo stebėjimÄ .

Nebuvo analizuota, kur ir kokiu tikslu įrengtos kameros, kiek Å¡ių kamerų įrengimas yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsauga. Neapklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Å . D., kuris galėtų nurodyti tikslesnes vaizdo kamerų įrengimo aplinkybes. Policijos komisariatas, atlikus papildomus tyrimo veiksmus (nustačius pastato paskirtį, kam jis priklauso, apžiÅ«rėjus pastatÄ , apklausus Å . D., L. D.) 2017 m. birželio 9 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ , nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams) požymių (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 13–14).

IÅ¡ nutarimo turinio matyti, kad jame pasisakyta ne tik dėl tėvų valdžios (ne)panaudojimo, bet ir dėl vaizdo kamerų įrengimo aplinkybių, jų vietos, tikslo, įrašų saugojimo, teisės į privatų gyvenimÄ , kito asmens stebėjimo, kamerų apsauginės funkcijos. PareiÅ¡kėjai apskundus (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 3–6) šį nutarimÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu panaikino nutarimÄ ir bylos dalį dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas) numatyto nusižengimo perdavė nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, o bylos dalį dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo grÄ Å¾ino nutarimÄ priėmusiai institucijai tyrimui papildyti (bylos Nr. II-249-988/2018 l. 98–101).

Å is teismo nutarimas (jame nurodyti teisiniai motyvai) yra labai svarbÅ«s nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kadangi Å¡iame teismo nutarime, kuris PareiÅ¡kėjos nebuvo apskųstas, buvo nurodytos esminės pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kimo papildomo tyrimo gairės. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Skundžiamo nutarimo, yra saistomas 2018 m. gegužės 11 d. nutarime nurodytais teisiniais motyvais, todėl mano, kad juos bÅ«tina iÅ¡samiai aptarti.

Minėtame 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyta, kad vaizdo stebėjimas reglamentuojamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAÄ®) trečiame skirsnyje. Pagal ADTAÄ® 53 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už ADTAÄ® pažeidimÄ numatyta ANK 82 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėja skunde taip pat kelia klausimÄ dėl ADTAÄ® galimo pažeidimo, o administracinio nusižengimo teisenÄ dėl ANK 82 straipsnyje numatytų nusižengimų pradeda, tyrimÄ atlieka ir protokolus suraÅ¡o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (ANK 589 str. 29 p.).

Policijos pareigūnams tokia kompetencija nėra priskirta (ANK 589 str. 49 p.). Policijos pareigūnas negalėjo spręsti dėl administracinio nusižengimo, susijusio su ADTAĮ pažeidimu, teisenos pradėjimo ar nutraukimo. Policijos pareigūnas neturėjo kompetencijos tirti, analizuoti ir vertinti, ar pareiškėjos nurodytos vaizdo stebėjimo kameros įrengtos teisėtai ir šiuo aspektu nepažeidžiant pareiškėjos ir jos dukters teisių ir teisėtų interesų. Nors 2017 m. birželio 9 d. nutarime nėra įvardijamas ANK 82 straipsnis, tačiau iš šio nutarimo turinio matyti, kad tyrimas buvo atliekamas iš esmės būtent šio straipsnio kontekste ir analizuojami šio straipsnio požymiai.

Buvo mėginta aiÅ¡kintis, kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jomis užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai ir pan., nors tai nėra priskirta policijos pareigÅ«nų kompetencijai. Todėl 2017 m. birželio 9 d. nutarimo iÅ¡vados dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir jų naudojimo teisėtumo bei informacijos apie privatų gyvenimÄ rinkimo, laikytinos neteisėtomis. Klausimas dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo laikytinas iÅ¡vestiniu iÅ¡ pagrindinio pareiÅ¡kėjos keliamo klausimo, susijusio su galimai neteisėtu pareiÅ¡kėjos ir jos dukros stebėjimu, nes galimas tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams galėjo pasireikÅ¡ti bÅ«tent galimai neteisėtu dukros stebėjimu vaizdo kameromis.

Ä®statymų nustatyta tvarka neatlikus tyrimo ir kompetentingai institucijai nepriėmus procesinio sprendimo dėl ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, nebuvo galima spręsti ir klausimo dėl galimai ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo. Policija pagrįstÄ nutarimÄ dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo gali priimti tik kitai institucijai įvertinus vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ir naudojimo, Å¡iomis kameromis galimai renkamos informacijos teisėtumÄ .

Taigi 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime (minėta, kad Å¡is nutarimas pareiÅ¡kėjos nebuvo apskųstas) konkrečiai ir aiÅ¡kiai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kime iÅ¡ esmės keliami du klausimai: visų pirma, dėl ADTAÄ® pažeidimo; antra, tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Be to, antras klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik po to, kai bus įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas pirmas klausimas. PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo daug dėmesio skiria policijos pareigÅ«nų veiksmams, kuriuos Å¡ie papildomo tyrimo metu turėjo atlikti, t. y. iÅ¡analizuoti, kokiu tikslu buvo įrengtos kameros, jų įrengimo teisėtumÄ , kas yra gaunamų duomenų valdytojas ir pan.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie policijos pareigūnų veiksmai buvo akcentuoti ne 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime, po kurio buvo priimtas šioje byloje skundžiamas policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimas, o dar 2017 m. vasario 15 d. teismo nutarime, po kurio priėmimo policijos komisariatas iš tiesų tyrė minėtas aplinkybes ir padarė atitinkamas išvadas. Tai matyti iš policijos komisariato 2018 m. birželio 9 d. nutarimo turinio. Visgi vėlesniame, t. y. 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime, buvo padaryta iš esmės priešinga išvada, t. y. kad policijos pareigūnai neturėjo kompetencijos aiškintis, kokiu tikslu įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kur ir kiek laiko saugomi jomis užfiksuoti vaizdo įrašai ir pan.

BÅ«tent po Å¡io teismo nutarimo buvo priimtas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos skundžiamas policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimas. Tai reiÅ¡kia, kad policijos komisariatas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , privalėjo vadovautis 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodytais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir pats netirti vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumo ir kt. klausimų, o laukti Inspekcijos Å¡ių aplinkybių vertinimo. Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nebuvo vertinami minėti klausimai, nes juos turėjo įvertinti Inspekcija.

VisiÅ¡kai suprantama pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡ dalies emociÅ¡kai iÅ¡dėstyta pozicija dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo, kuriuo bylos dalis dėl galimo ANK 82 straipsnio numatyto nusižengimo tyrimo perduota Inspekcijai, pateikimo vykdyti. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos Nr. II-249-988/2018, kuri policijos komisariato pateikta teismui kartu su pareiÅ¡kėjos skundu dėl policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, taip pat iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas jo priėmimo ir paskelbimo dienÄ iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjai ir policijos komisariatui, o įsiteisėjo 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 4 d. visa bylos medžiaga grÄ Å¾inta policijos komisariatui.

Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad tyrimÄ atlieka ir tyrimui reikÅ¡mingÄ medžiagÄ renka tam įgaliotos institucijos, be to, į tai, jog po to, kai teisme iÅ¡nagrinėjamas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, visa medžiaga grÄ Å¾inama tyrimÄ atlikusiai ir nutarimÄ priėmusiai institucijai, bÅ«tent institucija (policijos komisariatas), kuriai buvo grÄ Å¾inta bylos medžiaga, turėjo pasirÅ«pinti tuo, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas turėjo bÅ«ti pateiktas vykdyti Inspekcijai.

IÅ¡ teismui pateikto Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 3R-289(2.13-1.) matyti, kad policijos komisariatas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tu Nr. 10-S-78752(1.46E-10) persiuntė Inspekcijai 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimÄ (b. l. 15). Kita vertus, pareiÅ¡kėja 2018 m. birželio 13 d. pati pateikė Inspekcijai šį teismo nutarimÄ , praÅ¡ydama informuoti apie tyrimo eigÄ (b. l. 11). Å iÄ aplinkybę patvirtinta Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tas Nr. 2R-5039(2.13.) (b. l. 15, kita lapo pusė).

Be to, iÅ¡ vyresniojo tyrėjo H. G. 2018 m. birželio 23 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad su Inspekcija dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo telefonu bendrauta dar 2018 m. birželio 19 d., o 2018 m. birželio 23 d. Inspekcija patvirtino, jog yra gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ teismo dėl G. D., bet sprendimas nėra priimtas (b. l. 12). IÅ¡ minėto Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡to matyti, kad, visų pirma, patikrinus Inspekcijos dokumentų valdymo sistemÄ nebuvo rastas nei policijos komisariato raÅ¡tas, kuriuo bÅ«tų pateiktas 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas, nei Å¡is nutarimas buvo pateiktas paties teismo, antra, 2018 m. birželio 14 d.

Inspekcijoje buvo gautas G. D. 2018-06-13 el. laiÅ¡kas ir ji buvo informuota, jog jeigu pageidauja, kad jos praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas Inspekcijoje, ji turi pateikti Inspekcijai pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ arba pateikti praÅ¡ymÄ per Inspekcijos elektroninių paslaugų portalÄ , tačiau G. D. pasiraÅ¡yto ar per minėtÄ portalÄ pateikto praÅ¡ymo Inspekcijoje negauta (b. l. 15, kita lapo pusė). Taigi iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad iÅ¡ esmės dėl policijos komisariato ir Inspekcijos nepakankamo bendradarbiavimo 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimas Inspekcijai oficialiai buvo patektas tik 2018 m. rugpjūčio 22 d.

Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies nulėmė situacijÄ , kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 3R-289 (2.13-1.) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl G. D. nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ dėl galimo ANK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pagal G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kimÄ , kadangi ANK 82 straipsnis galiojo iki 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 15). Å iame kontekste akcentuotina ir pačios pareiÅ¡kėjos užimta iÅ¡ dalies pasyvi pozicija. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje patvirtino, kad žinojo apie Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡te minimÄ Inspekcijos atsakymÄ pareiÅ¡kėjai, kad ji, pageidaudama, jog jos praÅ¡ymas (pateiktas el. paÅ¡tu 2018 m. birželio 13 d.) bÅ«tų nagrinėjamas inspekcijoje, turi pateikti Inspekcijai pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ arba pateikti praÅ¡ymÄ per Inspekcijos elektroninių paslaugų teikimo portalÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji nemanė, kad dar turi teikti praÅ¡ymÄ , kadangi jau yra pateikusi PareiÅ¡kimÄ , be to, 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyta bylos dalį perduoti nagrinėti Inspekcijai. Be abejo, Å¡i aplinkybė (pareiÅ¡kėjos pasiraÅ¡yto praÅ¡ymo nepateikimas Inspekcijai po Inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimo) nepaneigia policijos komisariato pareigos pateikti 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimÄ Inspekcijai vykdyti, tačiau ji iÅ¡ dalies prisidėjo prie susiklosčiusios situacijos, kai Inspekcija nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 82 straipsnyje, nes Å¡is straipsnis bylai aktualiu laikotarpiu neteko galios.

Visgi Å¡iame kontekste pažymėtina, kad ANK 82 straipsnio pripažinimas netekusiu galios nesudaro kliūčių Inspekcijai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumo, duomenų rinkimo, saugojimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarime nurodyti motyvai dėl galimo ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo buvo aktualÅ«s priimant šį nutarimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡iame nutarime akcentuotos pareiÅ¡kėjos PariÅ¡kime nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti Inspekcijos tirtinos tik ANK 82 straipsnyje numatyto nusižengimo prasme.

Nustojus galioti Å¡iam straipsniui, t. y. panaikinus administracinę atsakomybę už ADTAÄ® pažeidimus, negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡io įstatymo pažeidimai nesulaukia valstybės reakcijos. Å iuo metu galiojančios ADTAÄ® redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kad Inspekcija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugÄ , pažeidimų Å¡ių teisės aktų ir priežiÅ«ros institucijos nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad nors ANK nebenumato administracinės atsakomybės už ADTAÄ® pažeidimÄ , Inspekcija savo kompetencijos ribose nagrinėja asmenų skundus ir yra įgaliota taikyti administracines nuobaudas (ADTAÄ® trečiasis ir ketvirtasis skirsniai). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kimo, ji kelia klausimus, į kuriuos yra kompetentinga atsakyti bÅ«tent Inspekcija, o ne policijos komisariatas. Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai nebuvo tiriami ir nagrinėjami klausimai, susiję su ADTAÄ® galimu pažeidimu.

Be to, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kimo, jo skundų dėl policijos nutarimų turinį, paaiÅ¡kinimus teisme, matyti, kad esminis jos keliamas klausimas pirmiausia yra susijęs su vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumu (ji akcentuoja skyrybų procesÄ , turto dalybų klausimus), o klausimas dėl jos nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų pažeidimų yra iÅ¡vestinis. Teismas sutinka su skundžiamo nutarimo iÅ¡vadomis, kad nagrinėjamu atveju dėl ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo yra suėjęs nuobaudos skyrimo terminas.

Skundžiamame nutarime Å¡i iÅ¡vada yra iÅ¡samiai motyvuota, paremta teismų praktika, todėl teismas papildomai dėl to nepasisako. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teisenÄ , todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl 2018 m. gegužės 11 d. teismo nutarimo pavėluoto pateikimo Inspekcijai, policijos komisariatas įpareigotinas, įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai, pateikti pareiÅ¡kėjos PareiÅ¡kimÄ ir visÄ turimÄ medžiagÄ Inspekcijai, kad Å¡i savo kompetencijos ribose iÅ¡nagrinėtų skunde nurodytas aplinkybes ir priimtų atitinkamÄ sprendimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir G. D. skundo netenkinti. Ä®pareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatÄ , įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai, pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nagrinėti G. D. 2016 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kimÄ ir visÄ turimÄ medžiagÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡