Legislator Case Law & Legislation
f1754477-0f7e-4e61-a63c-0ffffe4d3309 AI generated

f1754477-0f7e-4e61-a63c-0ffffe4d3309 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f1754477-0f7e-4e61-a63c-0ffffe4d3309
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-837/2010 pagal ieÅ¡kovės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

f1754477-0f7e-4e61-a63c-0ffffe4d3309 · Panevėžio apygardos teismas: Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju. Nurodė, kad VÄ® Registrų centras Panevėžio filialas 2004-10-25 sprendimu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui grÄ Å¾ino A. P. B. Nekilnojamojo kadastro duomenų nustatymo bylÄ ir atidėjo kadastro duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto registrÄ 30 dienų, kol bus paÅ¡alinti nurodyti trÅ«kumai. Atsakovas neorganizavo žemėtvarkos skyriaus darbo kaip nurodyta jo pareigybės apraÅ¡yme, nepavedė konkrečiam skyriaus darbuotojui organizuoti nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 415 Lt žalÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAÅ AS

                  Â

Civilinė byla Nr. 2A-471-278/2010

            2-08-3-07308-2009-2

                                                                           Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                  Â

                      44.5.2.5; 114.4; 121.15; 121.18Â

 Â

              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2010 m. spalio 15 d.

                     Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei M. M.,

atsakovui J. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos (teisių

ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-837/2010 pagal ieÅ¡kovės Panevėžio

apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B. Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , ieÅ¡kovės atstovų, atsakovo paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė :

ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2008-05-22 sprendimu iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškovės A. P. B. naudai buvo priteista 515 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko sudaryta komisija 2009-10-09 nustatė, kad už pažeidimus, teismo

nustatytus civilinėje byloje Nr. 2A-73-280/2008, yra atsakingas atsakovas J. A., kuris 2002-06-17- 2006-12-18 laikotarpiu dirbo

Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju. Nurodė, kad VÄ® Registrų centras Panevėžio filialas 2004-10-25 sprendimu Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui grÄ Å¾ino A. P. B. Nekilnojamojo kadastro duomenų nustatymo bylÄ ir atidėjo kadastro duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto registrÄ 30 dienų, kol bus paÅ¡alinti nurodyti trÅ«kumai. Atsakovas neorganizavo žemėtvarkos skyriaus darbo kaip nurodyta jo pareigybės apraÅ¡yme, nepavedė konkrečiam skyriaus darbuotojui organizuoti nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 415 Lt žalÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog A.P. B. 2007-04-06,

2007-05-10 ir 2007-05-25 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama praneÅ¡ti, kada ir koks įgaliotas asmuo gali atvykti į 6-Ä jį notarų biurÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, tačiau atsakovas Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2006-12-15 įsakymu Nr. P-192 nuo 2006-12-18 buvo atleistas iÅ¡ pareigų, todėl

negalėjo įtakoti žalos atsiradimo ieškovei išvengimo. Nurodė, kad liudytojas J. A. parodė, kad jis 2002 metais atliko A. P.

B. sklypo matavimus, tačiau 2002 metų rugpjūtį jo licencija atlikti geodezinius, topografinius darbus pasibaigė. Matavimų trūkumus ištaisė atsakovui nedirbant. Teismas konstatavo, jog priežastinis ryšys dėl ieškovo patirtų nuostolių teisiškai artimiau susijęs su paties ieškovo darbuotojų darbo organizavimu ir kontrole, o ne su atsakovo darbine veikla. Nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių dėl žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio, todėl  tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-02 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog iki civilinės bylos  pagal A.P. B. ieÅ¡kinį iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovei nebuvo žinoma apie Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 2004-10-15 įsakymo Nr. Ž-3697, kuriuo buvo pavesta atsakovo vadovaujamam Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities virÅ¡ininko patikėjimo teise valdomÄ 3958 kv. m. valstybinės žemės sklypÄ ir jį parduoti A. P. B., neįvykdymÄ . Teigia, jog atsakovas tyčia, žinodamas, kokias pasekmes sukels jo neveikimas, delsė ir neieÅ¡kojo problemos sprendimo bÅ«dų, nepavedė konkrečiam skyriaus darbuotojui organizuoti nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo. Mano, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog ieÅ¡kovės patirti nuostoliai yra pernelyg tolimas atsakovo elgesio padarinys ir kad jis neatsakingas už tai, kas įvyko praėjus daugiau nei pusei metų nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo, nes CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, jog ieÅ¡kovės patirti nuostoliai yra atsakovo elgesio rezultatas.

 Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios

instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, kad apeliantė daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ kad Panevėžio apygardos teismo  2008-05-22 sprendime yra konstatuota jo kaltė, nes dėl nurodytų pažeidimų yra konstatuota Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltė. Apeliaciniame skunde nurodomas teisinis sprendimo panaikinimo pagrindas yra susijęs su ieÅ¡kinio senaties instituto taikymu. Apeliantė vadovaujasi CK 1.125 str. 8 d., tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo laiko tarpÄ tarp tariamai neteisėto atsakovo neveikimo ir kilusių to neveikimo padarinių (priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių analizės kontekste).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės vadžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å iame straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 str. 3 d. nurodoma, kad straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ ar neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai turėjo veikti.

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda nustačius bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, tačiau žalos padarymas nereiÅ¡kia veiksmų neteisėtumo. Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia kaip valdžios institucijų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). CK 6.280 straipsnio bei LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybė ar savivaldybė, atlyginusi žalÄ , padarytÄ dėl kaltų valstybės ar savivaldybės darbuotojų veiksmų, įgyja regreso teisę į kaltus asmenis.

Civilinio kodekso nuostatos numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad A.

P. B. 2007-08-02 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia bei įpareigojimo perduoti

žemės sklypÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-04 sprendimu A.P. B. ieÅ¡kinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas

2008-05-22 sprendimu patenkino ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A.P. B. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir Å¡iuo sprendimu iÅ¡ Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos priteisė 515

Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei A.P. B. (b.l. 7-17). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2004-10-25 VĮ Registrų centras Panevėžio filialo

sprendimu buvo atidėtas Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ tenkinimas, nustačius, kad sklypo ribos neatitinka ir kerta gretimų jau

pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribas, tačiau Panevėžio

rajono žemėtvarkos skyrius iki 2007 m. gegužės mėn. nesiėmė jokių priemonių, kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities virÅ¡ininko patikėjimo teise. Teismas konstatavo, jog skyrius, gavęs bylÄ , jos neperdavė kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei iÅ¡taisyti bei darė iÅ¡vadÄ , kad A. P. B. negalėjo organizuoti plano rengimo, ji tik privalėjo padengti jo rengimo iÅ¡laidas. Â

Byloje nustatyta, kad Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui 2002-06-17 - 2006-12-18 laikotarpiu vadovavo atsakovas J. A., todėl jis buvo atsakingas už skyriui pavestų užduočių vykdymÄ (b.l.18-21). IÅ¡ byloje esančių duomenų ir atsakovo paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad VÄ® Registrų centro Panevėžio filialui 2004-10-25 sprendimu žemėtvarkos skyriui grÄ Å¾inus nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo bylÄ , A.P. B. buvo pasiÅ«lyta kreiptis įÂ

matininkus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų

valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)

2.7 p. nustatyta, kad parduodamų ar nuomojamų namų valdų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų ar

nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A.P. B. žemės sklypo matavimus 2002 m. atliko J. A. įmonės matininkas J. A..  Iš liudyt. J. A. paaiškinimų matyti, kad  VĮ Registrų centro Panevėžio

filialui 2004-10-25 sprendimu žemėtvarkos skyriui grÄ Å¾inus nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo bylÄ ,  jis negalėjo iÅ¡taisyti matavimo klaidų, nes neturėjo licenzijos, todėl A.P. B. privalėjo kreiptis į kitÄ matininkÄ (b.l. 65-69). Atsakovas nurodo, kad matininkų padarytas klaidas

nei jis, nei skyriaus darbuotojai ištaisyti taip pat negalėjo, o A.P. B. eilę kartų  siūlė kreiptis į matininkus, siūlė konkrečius

matininkus atlikti kadastrinių matavimų taisymus, tačiau A.P.

B. atsisakydavo už darbus apmokėti (b.l. 39, 52, 68). Å ie teiginiai ieÅ¡kovo nėra paneigti, todėl konstatuoti, kad konkrečiai atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant iÅ¡spręsti esamÄ situacijÄ , nėra pakankamo pagrindo. Tai, kad 2007-05-28 žemės sklypo planas buvo perduotas J. A. įmonei iÅ¡taisyti klaidas, neleidžia konstatuoti, jog žemėtvarkos skyrius elgė teisingai, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų nuo 2002-08-14 taisyti ir matavimo klaidų J. A. įmonė neturėjo teisės (b.l. 63, 68). Kolegija konstatuoja, jog neginčijamų duomenų, kad žala valstybei yra padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nepateikta, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CK 6.245-6.249 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a  :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija:                                                                                                    Birutė

Jonaitienė

                                                                                 Â

                Â

            Ramunė Čeknienė

                                                                               Â

                      Â

                                                                                                               Birutė

Valiulienė