2024-05-29 Nr. AB-8751-3-61-3-02619-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-401-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02619-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3R-343 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 5 d. skundą.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su 2021 m. liepos 5 d. skundu Nr. 1R-4717 (2.13.Mr) „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (jo darbuotojų) neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo“ (toliau – ir Skundas), kuriuo prašė atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; nustačius Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (jo darbuotojų) (toliau – ir Centras) veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, pranešti prokurorui; surašyti administracinio nusižengimo protokolą Centro vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui padariusiam administracinį nusižengimą pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti; Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) 83 straipsnį; įpareigoti Centrą, jo vadovą ar kitus atsakingiems asmenims ir kiekvieną jo darbuotoją (-jus), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 Eur nematerialinę (neturtinę) žalą (BDAR 82 straipsnis).

2.2. Inspekcija Sprendimu nusprendė pareiškėjo Skundą atmesti, taip pat rekomendavo Centrui peržiūrėti Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašą, patvirtintą Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 (toliau – ir Funkcijų aprašas), kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punktą Registro valdytojas, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM). Registro valdytojas metodiškai vadovauja Registro tvarkytojams, koordinuoja Registro funkcionavimą, turi reglamente (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas teises ir pareigas. Pagal Nuostatų 8 punktą Registro tvarkytojai: 8.1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas) yra Registro tvarkytojas ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas; 8.2. kiti Registro tvarkytojai ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai yra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kitos biudžetinės įstaigos. Remiantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis pareiškėjas daro išvadą, kad pagal aukštesnės teisinės galios teisės aktų (BDAR, VIIVĮ ir Nuostatų) nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo asmens duomenų valdytojas yra VRM, o tvarkytojas – Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas). Atsižvelgiant į tai, atsakovas netinkamai vertino, kad pareiškėjo asmens duomenų valdytojai yra NŽT ir Muitinės departamentas, o tvarkytojas Centras, o be to, iš duomenų tvarkytojų (įstaigų) jokių duomenų, net paaiškinimo, nepareikalavo ir su tuo susijusių jokių faktinių aplinkybių Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo. Kadangi Inspekcija netinkamai vertinusi faktines aplinkybes padarė klaidingas išvadas ir netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą (materialiosios teisės normas), todėl skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas.

2.4. Nuostatų 10.3 papunktyje nustatyta, kad būtent įstaigos registruoja Registro objektus (taip pat ir duomenis apie tarnybos stažą) ir atnaujina duomenis apie juos Nuostatų nustatyta tvarka, taip pat Registro duomenų taisymas yra priskirtas išimtinai tik Registro tvarkytojų (tik istaigų) kompetencijai (Nuostatų 28-32 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtinto Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 52 punkte nustatyta, kad Centralizuoto personalo administravimo įstaiga (šiuo atveju Centras), iš įstaigos gavusi valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dokumentus, kuriais pagrindžiama vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis, duomenis apie stažą ir (ar) patirtį suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo informacinę sistemą. Taigi, pagal Nuostatų ir Aprašo nustatytą teisinį reguliavimą, Centras, gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo informacinę sistemą (Aprašo 52 punktas). Šiuo konkrečiu atveju, būsimas darbdavys Muitinės departamentas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančius dokumentus paprašė pateikti tik 2021 m. birželio 16 d., kuriuos pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. pateikė. Taigi, Centras pareiškėjo stažą tik pagal Muitinės departamento pateiktus dokumentus būtų galėjęs, ir tai tik skaičiuoti, bet ne teikiant aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją sužinotus pareiškėjo asmens duomenis perduoti tretiesiems asmenims (dar kitam tik būsimam darbdaviui). Inspekcija šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir Sprendimo nemotyvavo.

2.5. Pareiškėjas niekada Centro neprašė surašyti ir išduoti pažymas apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Be to, ir Centras į pareiškėją dėl jo sutikimo ir/ar leidimo surašyti 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymas, ir juo labiau dėl sutikimo ir/ar leidimo šias dvi pažymas su pareiškėjo asmeniniais duomenimis perduoti tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju dar tik būsimam darbdaviui Muitinės departamentui, taip pat nesikreipė ir negavo, kai tokiu atveju pagal BDAR 21 straipsnio nuostatas Centras pareiškėjo asmens duomenų perdavimui, jo sutikimą visais atvejais privalėjo gauti.

2.6. Sprendime pasisakoma tik apie Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą (rinkimą, įrašymą, keitimą bei naudojimą), tačiau dėl skundo esminio pagrindo pareiškėjo asmens duomenų (2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymų) perdavimo Muitinės departamentui, Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo ir skundžiamo Sprendimo nemotyvavo. Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė, kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymų) perdavė Muitinės departamentui. Be to, Inspekcija nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų. Todėl, Inspekcijai nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais.

2.7. Centro darbuotojai teikdami aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją NŽT ir Muitinės departamentui, aptarnaujant NŽT sužinotus pareiškėjo asmeninius duomenis, be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo Centrui šiuos pareiškėjo asmens duomenis savavališkai rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė paties susirašytas dvi pažymas) pašaliniam visai kitam Centro aptarnaujamam trečiajam asmeniui dar tik būsimam pareiškėjo darbdaviui Muitinės departamentui, kai pagal nurodytus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo, tai daryti kategoriškai draudžiama. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymų, Centras (jo darbuotojai) be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo tam neturėdamas jokios teisės savavališkai net du kartus rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė ir taip platino bei paviešino) pašaliniam trečiajam asmeniui Muitinės departamentui pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, buvusių darboviečių pavadinimai, jų išduotų pažymų datos ir numeriai, jose dirbtas laikas ir kt.). Kadangi tai padaryta be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo neteisėtai, todėl Centro (jo darbuotojų) veiksmai atitinka ir nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 83, 522 straipsniai) požymius.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo Inspekcijos atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Pareiškėjo, kaip ir kitų Lietuvos gyventojų, asmens duomenų valdytojais yra ne tik VRM, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri valdo Gyventojų registro duomenis ir kt., bei kitos valstybės registrus ir informacines sistemas tvarkančios (valdančios) institucijos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. liepos 5 d. skunde Inspekcijai nurodytą skundžiamą asmenį bei skundžiamo asmens veiksmus, tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, Inspekcija sprendime teisiškai nuosekliai ir argumentuotai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Centras veikė kaip NŽT ir Muitinės departamento duomenų tvarkytojas. Toks nurodytų institucijų santykis nustatytas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) bei Apraše, kurio 61 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, įstaigos (NŽT ir Muitinės departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip duomenų tvarkytoja įstaigos (-ų) vardu.

4.2. Inspekcija, nagrinėdama skundus, turi paisyti skundo dalyko ir neišeiti iš skundo dalyko apimties ribų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundė Centro veiksmus, rengiant pažymas, susijusias su tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu, ir šias funkcijas siejant su personalo administravimo funkcijų vykdymu, todėl šiuo atveju pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikytini būtent Inspekcijos sprendime, o ne pareiškėjo skunde teismui nurodyti teisės aktai, nustatantys Centro statusą pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su stažo nustatymu, tvarkymo atžvilgiu.

4.3. Inspekcijos įgaliojimai ir teisės yra nustatyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 straipsnyje ir Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 668 (toliau – ir Centro nuostatai) III skyriuje. Inspekcijai suteikta diskrecijos teisė savarankiškai pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl skunduose nurodomų skundžiamų veiksmų tirti. Šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris NŽT ir Muitinės departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus. Atitinkamai, Inspekcijai pilnai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir NŽT ir (ar) Muitinės departamentą.

4.4. Vadovaujantis Centro nuostatų 9.2.1 papunkčiu, Centrui suteikta teisė organizuojant valstybės tarnautojų priėmimo ir skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo procedūras, rengti susijusių teisės aktų projektus ir kitus dokumentus. Su valstybės tarnautojų perkėlimu susijusios procedūros yra detalizuotos Funkcijų apraše, kurio 2.5 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas. Be to, pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį sutikimas yra tik viena iš teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų, kurios esant teisės aktuose nustatytoms duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų prievolėms, t. y. tvarkant duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, negali būti paisoma.

4.5. Pagal BDAR 4 straipsnio 10 dalį, trečioji šalis – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri nėra duomenų subjektas, duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas, arba asmenys, kuriems tiesioginiu duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgaliojimu leidžiama tvarkyti asmens duomenis. Pagal šią apibrėžtį, Muitinės departamentas negali būti įvardinamas trečiąją šalimi, nes jis pareiškėjo duomenų atžvilgiu yra duomenų valdytojas, nes personalo administravimo procedūros prasideda dar iki įdarbinimo datos. Tiek NŽT, tiek Muitinės departamentas, tiek Centras turėjo prieigą prie VATARAS tvarkomų pareiškėjo duomenų, susijusių su jo stažo skaičiavimu ir pateikiamu pareiškėjo akcentuojamose pažymose, todėl Centras tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis pareiškėjo pažymų rengimo tikslu, pareiškėjo asmens duomenų niekam ir jokiais būdais neatskleidė. Be to, BDAR 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Inspekcijos Sprendime vienareikšmiškai nustatyta, kad duomenų valdytojai – NŽT ir Muitinės departamentas – ir pagal teisės aktus jų vardu įgaliotas veikti (vykdyti personalo administravimo funkcijas) duomenų tvarkytojas – Centras – pareiškėjo asmens duomenis apie stažą tvarkė vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, jog būtent Centrui įstatymais yra įtvirtinta pareiga skaičiuoti NŽT ir Muitinės departamento valstybės tarnautojų tarnybos stažą, todėl Centras, kaip duomenų tvarkytojas (tokį statusą apibrėžia Aprašo 61 punktas), turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo duomenis, susijusius su jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu.

7. Teismas akcentavo, jog Centras atlieka NŽT ir Muitinės departamento duomenų tvarkytojo funkcijas. Centro funkcija – stažo skaičiavimas, yra numatyta įstatyme, todėl Centras, ginčo klausimo apimtyje, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nėra pašalinis subjektas. Pagal Funkcijų aprašo 2.5 papunktį, valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju aktualūs su jo darbo stažo teisingu apskaičiavimu, tvarkymu ir naudojimu susiję klausimai, kuriuos reglamentuoja būtent Aprašo nuostatos (XV, XVI skyriai) ir kurio 61 punkte yra aiškiai apibrėžtas Centro, kaip duomenų tvarkytojo NŽT ir Muitinės departamento vardu, statusas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui aktualūs ir taikytini būtent Inspekcijos sprendime, o ne pareiškėjo skunde nurodyti teisės aktai.

9. Teismas taip pat sprendė, jog, atsiželgiant į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo Skundą, nebuvo poreikio papildomai apklausti ir NŽT ir (ar) Muitinės departamentą.

10. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas prieštarauja, kad jis iš pašalinio subjekto neužsakė jokių pažymų apie savo stažą ir dėl šios informacijos jokio sutikimo nedavė, tačiau Centras, kaip duomenų tvarkytojas, pareiškėją perkeliant į kitas pareigas, turėjo teisinį pagrindą, be kita ko, ir pareigą parengti 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymas, susijusias su tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu ir ši Centro funkcija yra adekvati personalo administravimo funkcijų atlikimui, kurių (funkcijų) turinį ir jų vykdymą reglamentuoja jau minėtų Aprašo bei Funkcijų aprašo nuostatos. Teismas akcentavo, jog Centras pareiškėjo asmens duomenis apie stažą tvarkė vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole, todėl pareiškėjo teiginiai dėl BDAR 21 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, nuostatų pažeidimo, vertintini kaip nepagrįsti.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos, nustatytos aplinkybės apie tai, koks konkrečiai darbuotojas pareiškėjo asmens duomenis (parengtos pažymos) perdavė Muitinės departamentui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Centro pareiga rengti ginčo pažymas yra įtvirtinta teisės aktų nuostatomis, todėl Inspekcijai šiuo aspektu jokių pažeidimų nenustačius, papildomas tyrimas pareiškėjo nurodyta apimtimi, net nebuvo tikslingas. Analogiškai teismas pasisakė ir dėl argumentų, kad Centro (jo darbuotojų) veiksmai atitinka nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (ANK 83, 522 straipsniai) požymius.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos neperdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo, priėmė Sprendimą dėl Centro veiksmų tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, tačiau į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Centro neįtraukė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas teigti, jog teismo sprendimas dėl Inspekcijos sprendimo gali turėti įtakos Centro teisėms ar teisėtiems interesams, todėl pripažintina, kad Centras į šią bylą turėjo būti įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo.

13.2. Pareiškėjas byloje nekelia klausimo (ginčo) dėl jo Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, į ką nepagrįstai susikoncentravo pirmosios instancijos teismas, bet ginčija Centro pareiškėjo asmens duomenų rinkimo ir perdavimo trečiajam asmeniui, būsimam darbdaviui Muitinės departamentui, teisėtumą. Taigi, kadangi teismas netinkamai vertino ir neteisingai nustatė skundo pagrindą ir dalyką, todėl pareiškėjo skundo pagal jo pagrindą ir dalyką iš esmės net neišnagrinėjo (sprendimas be motyvų), tai ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą,

13.3. Būsimas darbdavys Muitinės departamentas pareiškėjo jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančius dokumentus paprašė pateikti tik 2021 m. birželio 16 d., kuriuos pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. ir pateikė. Centras iš pareiškėjo darbdavio NŽT sužinotus pareiškėjo asmens duomenis pareiškėjui nieko nežinant savavališkai negalėjo perduoti (BDAR 4 straipsnio 2 dalis) tretiesiems asmenims (kitam dar tik būsimam darbdaviui Muitinės departamentui). Inspekcija šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir sprendimo visai nemotyvavo, teismas dėl šių faktų nepasisakė taip pat.

13.4. Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (rinkimo ir perdavimo) teisėtumą turėjo įrodyti duomenų valdytojas NŽT, į kurią Inspekcija net nesikreipė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į esamą darbdavį NŽT nesikreipė ir jokių pažymų apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą išduoti neprašė, taip pat neprašė ir jo asmens duomenų perduoti būsimam darbdaviui Muitinės departamentui. To ir NŽT (duomenų valdytojas) neprašė ir nepavedė atlikti Centro (savo duomenų tvarkytojui) pareiškėjas, iki jo paskyrimo į pareigas Muitinės departamente, neturėjo jokių (tarnybinių, teisinių ir/ar kitokių) sąsajų, tačiau šiuo aspektu teismas nenagrinėjo, nenustatinėjo, nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė.

13.5. Teismas dėl pareiškėjo paaiškinimų, kurie byloje yra įrodymai, jo klausimų ir Inspekcijos atstovės atsakymų teismo posėdžio metu, dėl pareiškėjo skunduose Inspekcijai ir teismui nurodytų faktinių ir teisinių pagrindų, įskaitant ir dėl BDAR 14 straipsnio 1–4 dalių taikymo, kaip ir dėl nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos nepasisakė visai, o teismo sprendimas iš esmės tėra perrašytas Inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą.

13.6. Teismas nevertino ir netaikė, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams, negali būti taikomi (Įsakymas prieštaraujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintam Aprašui), kad įrodinėjimo našta tenka duomenų valdytojui NŽT (BDAR 5 straipsnio 1 ir 2 dalys), o Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertindama pareiškėjo skundą neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį. Kadangi Inspekcija pareiškėjo skundo visa apimtimi (dėl duomenų perdavimo) net nenagrinėjo, o teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė vien tik pareiškėjui, kai teisėtą pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą turėjo įrodyti duomenų valdytojas NŽT, į kurią Inspekcija net nesikreipė (BDAR 5 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl teismas, netinkamai taikęs BDAR 5 straipsnio 1 ir 2 dalių imperatyvias nuostatas, padarė klaidingas ir išvadas, kad pareiškėjas Centrui veiksmų – savavališkas pareiškėjo asmens duomenų rinkimas, tvarkymas ir perdavimas (parengtų pažymų forma) pašaliniam asmeniui Muitinės departamentui, ydingumo neįrodė.

13.7. Pareiškėjas byloje pakeisdamas tvarką 2022 m. birželio 20 d. skundu teismo prašė nesiųsti korespondencijos į jo EPP sistemos paskyrą, o visus procesinius ir/ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu el. paštu korsa77@gmail.com arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju teismas pakeista tvarka pareiškėjui teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, o bylą teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu.

13.8. Teismas be pareiškėjo sutikimo, nesiaiškinęs kodėl (dėl kokių priežasčių) pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį (neprisijungė), bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, taip teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

15.1. Pareiškėjo nurodomos pažymos, kurių perdavimą jis ir skundžia, yra susijusios būtent su informacija apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo nevertinti tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo reglamentavimo, įskaitant tai, kad vadovaujantis Nutarimu, stažo skaičiavimo funkcija pavesta būtent Centrui.

15.2. Pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalį duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas, kuris reglamentuojamas valstybės narės teisėje, yra privalomas duomenų tvarkytojui. Atitinkamai, tokiais atvejais BDAR nuostatos nenumato duomenų subjektui teisės nesutikti, jog jo duomenis tvarkytų teisės aktuose nustatytas duomenų tvarkytojas, kuriam teisės aktuose nustatyti veiksmai duomenų valdytojo atžvilgiu yra privalomi. Pagal šią apibrėžtį Muitinės departamentas negali būti įvardinamas trečiąją šalimi ar pašaliniu asmeniu, nes jis pareiškėjo skundžiamų veiksmų laikotarpiu buvo duomenų valdytojas, pareiškėjo atžvilgiu vykdant personalo administravimo (įdarbinimo) procedūras.

15.3. Pareiškėjas Inspekcijai skundė Centro, kuris NŽT ir Muitinės departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus. Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir NŽT ir (ar) Muitinės departamentą. Pareiškėjas nei vieno iš Inspekcijos sprendime nustatytų faktų neginčijo ir skunde teismui nekonkretizavo, kokių paaiškinimų ar faktų, kurie galėjo būti gauti iš NŽT ir (ar) Muitinės departamento, jam pritrūko.

15.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokių konkrečiai jo įrodymų, klausimų ir (ar) Inspekcijos atstovės atsakymų teismas nepasisakė. Teismui nebuvo pareigos pasisakyti dėl kiekvieno jokiais teisiniais argumentai nepagrįsto pareiškėjo reikalavimo, juo labiau, kai tokie pareiškėjo reikalavimai nebuvo suformuluoti kaip skundo dalykas pareiškėjo 2021 m. liepos 5 d. skunde Inspekcijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 3R-343 (2.13-1.E), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo 2021 m. liepos 5 d. skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Inspekcija tinkamai pritaikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nurodė, jog Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti ar keisti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas netinkamai taikant materialiosios teisės normas, iš esmės pažeidžiant proceso teisės normas, nenustačius ir neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, neleistinai nukrypus nuo suformuotos administracinių teismų praktikos ir padarius nepagrįstas (klaidingas) išvadas dėl bylos esmės.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakydamas dėl visų pareiškėjo skundo aspektų sprendime išdėstė nuoseklius ir pakankamus motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį;

c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;

d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;

e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalis). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas).

Kai duomenys turi būti tvarkomi duomenų valdytojo vardu, duomenų valdytojas pasitelkia tik tuos duomenų tvarkytojus, kurie pakankamai užtikrina, kad tinkamos techninės ir organizacinės priemonės bus įgyvendintos tokiu būdu, kad duomenų tvarkymas atitiktų šio reglamento reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga (BDAR 28 straipsnio 1 dalis). Duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurie yra privalomi duomenų tvarkytojui duomenų valdytojo atžvilgiu ir kurioje nustatomi duomenų tvarkymo dalykas ir trukmė, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas, asmens duomenų rūšis ir duomenų subjektų kategorijos bei duomenų valdytojo prievolės ir teisės (BDAR 28 straipsnio 3 dalis).

23. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše nustatomos centralizuoto personalo administravimo įstaigos – biudžetinės įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas (toliau – Centralizuoto personalo administravimo įstaiga), kartu su biudžetinėmis įstaigomis (toliau – Įstaiga) centralizuotai atliekamos personalo administravimo funkcijos ir šių funkcijų atlikimo tvarka. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga atlieka Apraše nustatytas funkcijas, vykdydama Įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimus, susijusius su Įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos (darbo) santykiais (2 punktas). Kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu (61 punktas). Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, veikdama kaip duomenų tvarkytoja (62 punktas): privalo užtikrinti duomenų tvarkytojo funkcijų ir pareigų vykdymą, nustatytą BDAR 28 straipsnyje (62.4 papunktis).

24. Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 yra patvirtintas Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašas. Funkcijų aprašo 2.5 papunktyje (vadovaujantis Taisyklių 5 punktu bei Aprašo 54.6 papunkčiu) yra nustatyta, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas. Funkcijų apraše nustatyti šie Centro veiksmai: (2.11) informuoti apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą: gavus įstaigos pasirašyto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kopiją, už įstaigos personalo administravimo funkcijų atlikimą atsakingo Centro darbuotojo parengtą pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą tą pačią dieną pateikti Buhalterinės apskaitos departamento darbuotojui; (2.13) suvesti duomenis į VATARAS (pagal Aprašo 12 punktą): duomenys apie valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą suvedami remiantis Centro pažyma apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą.

25. Kai valstybės tarnautojas perkeliamas į kitas pareigas, laimėjus konkursą, iš Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimo ir Taisyklių 5 punkto išplaukia Centro pareiga skaičiuoti tarnybos stažą, net nesant Įstaigos (duomenų valdytojo) rašytinės užklausos ar valstybės tarnautojo prašymo, adresuoto Centrui. Funkcijų aprašo 2.5 papunktyje yra detalizuojama, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas.

26. Pažymėtina, kad Apraše, Nuostatuose, Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Centras 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymose būtent ir apskaičiavo pareiškėjo tarnybos stažą pagal turimus duomenis (t. y. atliko aritmetinius veiksmus).

27. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Centras, gavęs informaciją apie pareiškėjo perkėlimą į kitas pareigas, laimėjus konkursą, parengė pažymą apie pareiškėjo tarnybos stažą bei pateikė informaciją Muitinės departamentui) ir vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Centras, kuriam Nutarimu pavestos atlikti NŽT ir Muitinės departamento personalo administravimo funkcijos, parengdamas 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymas, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kad būtų įvykdyta Muitinės departamentui (duomenų valdytojui) taikoma teisinė prievolė (skaičiuojant darbo užmokestį į jį įtraukti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (nevertino Inspekcijos Sprendimo turinio, teismas tik perrašė Inspekcijos atsiliepimą, netinkamai nustatė skundo pagrindą, nepasisakė dėl pareiškėjo perdavimo duomenų trečiajam asmeniui – Muitinės departamentui), pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, ir kt.).

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bei išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, įvertino Inspekcijos Sprendimo turinį, tinkamai suformulavo bylos dalyką – t. y., ar Centras, parengdamas 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. pažymas, pagrįstai veikė kaip NŽT ir Muitinės departamento duomenų tvarkytojas. Teismas taip pat pasisakė dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams. Teismo sprendime pasisakyta dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo gautas pareiškėjo prašymas parengti pažymas, taip pat pasisakant dėl pareiškėjo nurodomo motyvo, jog Inspekcija taikė netinkamą ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui aktualūs ir taikytini būtent Inspekcijos sprendime, o ne pareiškėjo skunde nurodyti teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl Centro darbuotojų atsakomybės, taip pat dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo kreiptasi į NŽT bei Muitinės departamentą dėl paaiškinimų pateikimo.

31. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

32. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kai trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė į bylos nagrinėjimą Centro. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai teismo sprendimas panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi, aplinkybė, kad teismas pasisako dėl neįtrauktų į bylą asmenų, sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju primintina, kad ginčo dalykas – Sprendimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Centro veiksmų. Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui buvo formuluojamas prašymas panaikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą. Taigi, pareiškėjas, formuluodamas ginčo dalyką teismui, neprašė pakeisti Inspekcijos sprendimo, o prašė jį panaikinti, atitinkamai Inspekcijos sprendimo panaikinimas galėjo sukurti teisines pasekmes tik Inspekcijai, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimo (ne) panaikinimas, neturės įtakos Centro teisėms ar pareigoms, todėl negali būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

33. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodo, kad pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, prasidėjus posėdžiui pareiškėjo advokatas neprisijungė (neatvyko į posėdį), o pirmosios instancijos teismas net neužsiminė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį, neklausė pareiškėjo sutikimo bylą nagrinėti be atstovo ir be jokio nutarimo bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareiškėjui nebuvo siųstas ir įteiktas teismo šaukimas.

34. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog jis, pakeisdamas tvarką, prašo nesiųsti korespondencijos į jo EPP sistemos paskyrą, o visus procesinius ir / ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu elektroniniu paštu korsa77@gmail.com arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu, taip pat skunde nurodė duomenis apie savo atstovą (advokatą). Tame pačiame skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad pareiškėjas atsiliepimą į skundą ir kitus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis į atstovo advokato T. U. EPP paskyrą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pareiškėjo atstovui advokatui šaukimas į posėdį buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 29 d. per EPP.

35. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 74 straipsnio 7 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nurodytų aplinkybių pagrindu (pareiškėjas pageidavo gauti procesinius dokumentus per advokato EPP paskyrą) teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas (posėdžio garso įrašo 1 min. 10 s.) patvirtina, kad pareiškėjui suteikus teisę reikšti prašymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės, pareiškėjas jokių pastabų dėl procesinių teisių neišaiškinimo, teismo šaukimo negavimo, dėl jo atstovo nedalyvavimo neišsakė, prašymų, be kita ko, dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsižvelgiant į tai, kad nedalyvauja jo advokatas, nereiškė. Pareiškėjas tik pažymėjo, jog byloje buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Akcentuotina, kad ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, užduodamas klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir atsakydamas į klausimus, nenurodė jokių aplinkybių, kad jam yra reikalinga advokato pagalba. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė.

37. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

38. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

39. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė – Markovienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė