2021-04-07 Nr. AB-6833-3-61-3-02861-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-872-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02861-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 12-01-1048 (toliau – ir Ministerijos sprendimas) ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas (toliau – ir FAD) 2017 m. liepos 4 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1486, kuriame 14 MMA priedą už tarptautinę taikos įvedimo operaciją Persijos įlankoje 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu įtraukė į darbo užmokesčio dydį pensijai skirti ir apskaičiavo darbo užmokesčio vidurkį – 1 515,07 Eur. Vėliau Lietuvos kariuomenės FAD, atsižvelgdamas į Ministerijos kanclerės pastabą, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, į darbo užmokestį, pagal kurį skiriama karių valstybinė pensija, įskaitomi tik trijų rūšių priedai – už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą) ir kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą) ir jame nenumatytas priedas už tarnybą tarptautinėje operacijoje ir pastarasis negali būti įskaitomas į vidutinį darbo užmokestį kaip priedas, patikslino minėtus skaičiavimus ir pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1777. Minėtame pažymėjime buvo pateiktas pareiškėjui palankiausias 2016 m. sausio – 2017 m. birželio mėnesiais mokėtas darbo užmokesčio vidurkis per jo ištarnautus krašto apsaugos sistemoje metus – 1 109,25 Eur, kurio pagrindu Krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. VP-110 „Dėl pareigūnų ir karių valstybės pensijos ir priedo už tarnybą R. M. skyrimo (pensijos byla Nr. 3804)“ (toliau – ir Įsakymas) paskirta 223,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Tad pensija pareiškėjui apskaičiuota ne už jo pasirinktus 2005 metus, bet Lietuvos kariuomenės pasirinktą 2016 m. sausio – 2017 m. birželio mėnesiais mokėtą darbo užmokesčio vidurkį per jo ištarnautus krašto apsaugos sistemoje metus. Priedas už tarptautinę taikos įvedimo operaciją Persijos įlankoje 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu nebuvo įtrauktas į darbo užmokesčio dydį pensijai skirti, todėl Lietuvos kariuomenė, ignoruodama pareiškėjo valią, parinko kitą, jos nuomone, palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkio laikotarpį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 yra išaiškinęs, jog pareiškėjams krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti.

4. Pareiškėjo vertinimu, pagal Pensijų 7 straipsnio 1 dalį, skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Dėl to Įsakymas skirti valstybinę pensiją, priimtas neįskaičius į tarnybinio atlyginimo dydį pareiškėjui paskirto priedo už tarnybos krizės regione specifiką už nurodytą 2005 metų laikotarpį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintinas, o Ministerija įpareigotina iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį ir iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą.

5. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti.

6. Lietuvos kariuomenė, susipažinusi su pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. prašymu, konstatuoja, kad jis nenurodė jokių aplinkybių, atitinkančių Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Kito teisinio pagrindo iš naujo perskaičiuoti kario valstybinę pensiją teisės aktai nenumato. Pareiškėjas nurodė, kad buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl pensijos dydžio nustatymo ir kad dėl klaidų ištaisymo kreipėsi į Ministerija. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo 2019 m. kovo 25 d. prašyme nepateikė jokių argumentų apie Įsakyme esančias technines klaidas, todėl klaidingai nurodo, kad kreipėsi dėl klaidų ištaisymo.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Nurodė, jog pareiškėjas prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pensiją motyvavo tuo, kad atsižvelgiant į išnagrinėtą administracinę bylą pareiškėjo naudai (administracinės bylos Nr. eA-941-756/2018) turi būti perskaičiuota jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1486, parengtą 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos kariuomenės FAD. Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, sprendime nurodė, kad minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės ir joje kilusio ginčo dalykas nėra tapatus pareiškėjo aplinkybėms ar panašiomis į jas, todėl minėtoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtą pensiją, pareiškėjui pasirinkus kitą tarnybos laikotarpį. Ministerijos sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo atvejis nepatenka į Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytos teisės normos dispoziciją.

9. Nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl pensijos paskyrimo iš naujo dėl to, kad buvo išnagrinėta kokia nors kita individuali administracinė byla, ar dėl paskyrimo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal kitą asmens pasirinktą laikotarpį, arba dėl Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl minėtoje administracinėje byloje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės negali būti taikomos nagrinėjamos bylos atveju. Be to, individualioje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali sukurti teisių ir pareigų asmenims nedalyvaujantiems byloje. Pareiškėjas, kreipdamasis į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti paskirtą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminu neginčytą Ministerijos Įsakymą, nepateikė naujų duomenų ar įrodymų, dėl kurių būtų galima pritaikyti Pensijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 13 d. pateikė prašymą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą (Ministerijoje gauta 2017 m. liepos 13 d. priskirtas Nr. PA6-1016). Lietuvos kariuomenės FAD 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. FS-538 „Dėl darbo užmokesčio pažymėjimų persiuntimo“ Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybai persiuntė pareiškėjo darbo užmokesčio pažymėjimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuris buvo nurodytas 2017 m. birželio 20 d. pareiškėjo prašyme parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, neįtraukiant priedo už pareigas, susijusias su ypatinga specifika tarptautinės operacijos metu ir darbo užmokesčio pažymėjimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., kuris yra palankesnis pareiškėjui.

12. 2017 m. rugpjūčio 11 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui nustatyta 223,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija (nuo 1 109,25 Eur darbo užmokesčio vidurkio). Apie Įsakymą pareiškėjui buvo pranešta 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. PAS-480 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą skyrimo“.

13. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. pateikė Ministerijai prašymą atsižvelgti į R. M. naudai išnagrinėtą bylą ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją pagal 2015 m. sausio – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

14. Ministerija 2019 m. liepos 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pensiją. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, jog jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 buvo kilęs ginčas dėl asmeniui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu pareiškėjas Ministerijai pateikė prašymą dėl jam Įsakymo pagrindu paskirtos pensijos perskaičiavimo už kitą tarnybos laikotarpį, t. y. už 2005 m. Ministerijos vertinimu, minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės ir joje kilusio ginčo dalykas nėra tapatus nagrinėjamoms aplinkybėms ar panašus į jas, todėl minėtoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtą pensiją, pareiškėjui pasirinkus kitą tarnybos laikotarpį. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju. Minėto įstatymo 14 straipsnio nuostata nustato pensijų perskaičiavimą, jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo nustatomi nauji netekto darbingumo procentai, išskyrus atvejus, kai nustatomi to paties intervalo (nuo 75 iki 100, nuo 60 iki 70 ar nuo 45 iki 55) netekto darbingumo procentai, taip pat jei pareigūnas ar karys, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavo ne mažiau kaip dvejus metus. Pareiškėjui nurodyta, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą perskaičiuoti Įsakymu jam paskirtą pensiją.

15. Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, neatnaujinęs termino skundui dėl šio įsakymo pateikti, likusią skundo dalį priėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Vadinasi, vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Juolab, teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais dėl minėtame Įsakyme padarytų techninio pobūdžio klaidų, nes Įsakymo nėra teisinio pagrindo kvestionuoti ir šiuo aspektu; priešingu atveju būtų paneigta administracinių bylų teisėtumo prezumpcija (teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjas netinkamai aiškina techninio pobūdžio klaidas, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-812-261/2018).

16. Įvertinus, kad šioje byloje Įsakymo teisėtumo nėra teisinio pagrindo kvestionuoti, teismas sutiko su skundžiamame Ministerijos sprendime padaryta išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje taikyti pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 suformuotas aiškinimo taisykles. Ministerijos sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, atitinkančių Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, t. y. pareiškėjas nei papildomai tarnavo dvejus metus po pensijos paskyrimo, nei jam nustatyti nauji netekto darbingumo procentai. Remiantis šiais argumentais buvo atsisakyta skirti pareiškėjui pensiją iš naujo. Teismas sutiko su tokiais argumentais, nes Įsakymui galiojant ir laikant jį teisėtu, taip pat nesant Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, nėra jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti pensiją pareiškėjui.

17. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 12-01-1048 paliktinas nepakeistas. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

III. 18. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 20 d. (data laikytina redakcine klaida, sprendimas priimtas 2019 m. gruodžio 20 d.) sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje teismas nenagrinėjo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas ginčijo Ministerijos sprendimo teisėtumo klausimą ir rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjas teismui nurodė, kad pensija jam buvo paskirta pagal nustatyto darbo užmokesčio vidurkį ne už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, bet paties Lietuvos kariuomenės FAD parinktą 2016 m. sausio – 2017 m. birželio mėnesiais mokėtą darbo užmokesčio vidurkį per jo ištarnautus krašto apsaugos sistemoje metus. O 14 MMA priedas už tarptautinę taikos įvedimo operaciją Persijos įlankoje 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu nebuvo įtrauktas į darbo užmokesčio dydį pensijai skirti, todėl Lietuvos kariuomenės FAD ignoruodamas pareiškėjo valią ir pirminės pažymos faktinius duomenis savavališkai nepagrįstai parinko kitą, jo nuomone, palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio vidurkio laikotarpį.

20. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo paskaičiuotas pensijos dydis ne pagal jo nurodytą tarnybos laikotarpį, Ministerijos darbuotojai pareiškėjui patikino, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą ir pateikus teisės aiškinimą minėtoje byloje, Ministerija galės iš naujo spręsti pareiškėjo klausimą dėl jam paskaičiuotos pensijos dydžio perskaičiavimo pagal jo nurodytą laikotarpį ir parengtą ankstesnę pažymą. Taigi Ministerija pati patikino, kad pensijos paskaičiavimą pagal jo pasirinktą laikotarpį galės peržiūrėti ateityje, kai bus išspręstas klausimas dėl teismų praktikos suvienodinimo, tokiu būdu pripažindama, kad administracinė procedūra dėl pažymų teisingumo jos pačios iniciatyva galės būti peržiūrėta.

21. Pareiškėjas 2019 m. kovo mėnesio viduryje sužinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. priimtą nutartį ir matydamas, kad jo atžvilgiu buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl pensijos dydžio nustatymo, nes buvo paskaičiuotas pensijos dydis ne pagal jo prašymu parengtą pažymą, 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu dėl klaidų ištaisymo.

22. Ministerija net keturis mėnesius nagrinėjo pareiškėjo pateiktą prašymą dėl pensijos perskaičiavimo, kas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam buvo užtikrinta, jog sprendimas bus pakeistas, jei bus nustatyta, jog buvo paskaičiuota pagal antroje pažymoje nurodytus neteisingus duomenis. Tačiau po ilgo nagrinėjimo Ministerijos sprendimu formaliai buvo atisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti Įsakymu paskirtą pensiją.

23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jis netinkamai aiškina Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas, matydamas, kad atsakovai parengė pažymą nurodant paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nepalankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, kurios pagrindu buvo priimtas klaidingas Sprendimas dėl pensijos dydžio nustatymo, kuris neatitiko faktinių duomenų, nurodytų pirminėje parengtoje pažymoje, kreipėsi dėl klaidų procedūros ištaisymo. Nors Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai pareiškėjo atvejo nenumato, tačiau pareiškėjas mano, kad Ministerijai nurodžius, kad buvo padaryta klaida nustatant pareiškėjui palankiausią laikotarpį vidutinio darbo užmokesčiui nustatyti pensijai gauti, turėjo padarytą klaidą ištaisyti. Ministerijai ištaisius sprendimo klaidą, pareiškėjui nebūtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, o būtų tik patikslintas pareiškėjui paskirtos pensijos dydis pagal jau anksčiau parengtos pažymos duomenis. Dėl to pirmosios instancijos teismas Ministerijos atsisakymą perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją nepagrįstai laikė teisėtu.

24. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Ministerijos teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde vėlgi kvestionuoja Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, t. y. kad ginčo dalykas yra Ministerijos sprendimas.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad priimant Ministerijos sprendimą turėjo būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis.

27. Nurodo, kad Ministerijai nebuvo teisinio pagrindo naikinti Įsakymą, kurio pareiškėjas neginčijo nustatyta tvarka, nei dėl to, kad administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018 buvo priimtas sprendimas dėl kito asmens, nei dėl tariamos techninės klaidos.

28. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Nurodo, kad priimant Įsakymą nebuvo padaryta klaida, atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką.

30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Įsakymui galiojant ir laikant jį teisėtu, taip pat nesant Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, nėra jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti pensiją pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 12-01-1048 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Ministerijai iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

32. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad Įsakymui galiojant ir laikant jį teisėtu, taip pat nesant Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pensijų skyrimo iš naujo atvejų, nėra jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti pensiją pareiškėjui, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. 12-01-1048 paliktinas nepakeistas, atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad šioje byloje ginčija Ministerijos sprendimą remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mano, jog Ministerijai nurodžius, kad buvo padaryta klaida nustatant pareiškėjui palankiausią laikotarpį vidutinio darbo užmokesčiui nustatyti pensijai gauti, pastaroji turėjo padarytą klaidą ištaisyti.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pensijos skyrimo tikslu Lietuvos kariuomenės FAD apskaičiavo pareiškėjo palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Lietuvos kariuomenės FAD parengė 2017 m. liepos 4 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1486, kuriame apskaičiavo 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio, įtraukiant ir 14 MMA priedą už tarptautinę taikos įvedimo operaciją Persijos įlankoje, vidurkį – 1 515,07 Eur. Vėliau Lietuvos kariuomenės FAD, atsižvelgdamas į Ministerijos kanclerės pastabą patikslinti pažymėjimą atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatas, patikslino minėtus skaičiavimus ir pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1777, kuriame apskaičiavo 2016 m. liepos – 2017 m. birželio mėn. laikotarpiu pareiškėjui mokėto darbo užmokesčio vidurkį (atitinkamai, 2005 m. gautas 14 MMA priedas už tarptautinę taikos įvedimo operaciją Persijos įlankoje šiuo atveju nebuvo įtrauktas) – 1 109,25 Eur.

35. Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės FAD 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymėjime Nr. PD-1777 apskaičiuotą 1 109,25 Eur darbo užmokesčio vidurkį, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. VP-110 pareiškėjui buvo nustatytas 223,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis (20,17 proc. nuo 1 109,25 Eur).

36. Pareiškėjas Įsakymo nustatytais terminais neskundė teismui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą buvo atsisakyta priimti, neatnaujinus termino skundui dėl tokio reikalavimo pateikti, dėl to priimta galutinė ir įsiteisėjusi nutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-637-602/2019).

37. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą, prašydamas atsižvelgiant į kitą išnagrinėtą administracinę bylą perskaičiuoti jam paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją pagal 2005 m. sausio – 2005 m. gruodžio laikotarpį (2017 m. liepos 4 d. pažymėjimas Nr. PD-1486).

38. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-941-756/2018, kurią pareiškėjas minėjo savo 2019 m. kovo 25 d. prašyme, buvo konstatuota, kad pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Minėtoje byloje Krašto apsaugos ministerijos kanclerio įsakymas skirti valstybinę pensiją, priimtas neįskaičius į tarnybinio atlyginimo dydį pareiškėjui paskirto priedo už tarnybos krizės regione specifiką, pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikintas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija įpareigota iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį ir iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo klausimą.

39. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. prašymą, priėmė šioje byloje ginčijamą 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 12-01-1048, kuriame nurodė, kad minėtos administracinės bylos Nr. eA-941-756/2018 faktinės aplinkybės ir joje kilusio ginčo dalykas nėra tapatus pareiškėjo nagrinėjamoms aplinkybėms ar panašus į jas, todėl minėtoje byloje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos perskaičiuojant paskirtą pensiją pareiškėjui pasirinkus kitą laikotarpį. Taip pat pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti pensijų skyrimo iš naujo atvejai, tačiau jame nenustatytos galimybės perskaičiuoti pensiją aptariamu atveju. Ministerija nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti ministro įsakymu jam paskirtą pensiją.

40. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Ministerijos sprendimą, kuriuo Ministerija atsisakė perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kaip minėta, pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir jos dydis jau yra nustatytas Įsakymu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Pensijos skyrimą iš naujo reglamentuoja Pensijų įstatymo 14 straipsnis, kurio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kai iš naujo paskiriama pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai pareigūnas ar karys toliau tarnauja ir po pensijos paskyrimo. Šios teisės normos šiuo atveju nėra taikytinos, kadangi pareiškėjui buvo paskirta pensija už tarnybą, o profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta 2017 m. liepos 3 d. ir jis buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. P-697). Kitų pagrindų, kada gali būti naujai perskaičiuojama paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, Pensijų įstatymas nenustato.

41. Pareiškėjas, tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo 2019 m. kovo 25 d. prašymas turėjo būti tenkinamas ir Įsakymu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija turėjo būti perskaičiuota, vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2019 m. kovo 25 d. prašymo pateikimo metu) 35 straipsnio 1 dalimi (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija), kurioje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

42. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas klaidų administracinėje procedūroje taisymą. Administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d. (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija)). Pensijos skyrimas nėra administracinė procedūra.

43. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta klaida, kurią atsakovas Ministerijos sprendimu atsisakė taisyti. Įsakymu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Lietuvos kariuomenės FAD 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymėjime Nr. PD-1777 apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį yra ne techninė klaida, o institucijos (Ministerijos) valinis sprendimas apskaičiuojant palankiausią darbo užmokesčio vidurkį valstybinės pensijos dydžiui nustatyti nevertinant priedo už tarnybą tarptautinėje operacijoje. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad skiriant pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtų buvusi padaryta techninio pobūdžio klaida, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Ministerija sprendimu būtų nepagrįstai atsisakiusi ištaisyti tokią klaidą.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo perskaičiuoti pensiją pareiškėjui, todėl nėra pagrindo panaikinti Ministerijos sprendimą ir įpareigoti Ministeriją pareiškėjui iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius