f16c028b-dbe1-4800-b2f3-b2e816c48bcf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-392-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17266-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.       Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-23851-960/2016 pagal pareiÅ¡kėjos Z. B. praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P. (V. P.), I. P., kuria pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestas. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja Z. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkui V. P. bendrosios dalinės nuosavybės ½ teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), butas – patalpa pastate, įraÅ¡ytas Nr. (duomenys neskelbtini); butas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime; butas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime; pastatas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini); ir 91,30 Eur.

PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ V. P. priteista 30 000 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 16 d. sprendimu panaikino turto pasidalijimo sutartį, sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp skolininko ir suinteresuoto asmens I. P.. 2016 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, nustatęs, jog skolininkui turtas priklauso bendra su kitais asmenimis nuosavybe, turi apraÅ¡yti ir areÅ¡tuoti visÄ tokį bendrÄ jį turtÄ , o ne pats nustatinėti skolininko dalį ir tik jÄ areÅ¡tuoti. IÅ¡ 2016 m. balandžio 22 d. turto areÅ¡to akto ir vykdomojoje byloje esančių 2016 m. balandžio 21 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog nors nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso I. P., tačiau minėtu turto arešto aktu areštuota tik šio namo 1/3 skolininkui priklausančios dalies. Be to, nors nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad pastatas – svarstyklės, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklauso I.

P., tačiau minėtu turto arešto aktu areštuota tik šio pastato ½ skolininkui priklausančios dalies. Nustačius, jog skolininkui bendros nuosavybės teise su suinteresuotu asmeniu priklauso nekilnojamasis daiktas, toks daiktas (visas) turi būti aprašytas ir areštuotas, po ko yra nustatoma tokio daikto skolininko dalis bendroje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog nors I. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso minėti gyvenamasis namas ir pastatas, tačiau antstolė turto arešto aktu aprašė ir areštavo šiose daiktuose tik tam tikras (1/3 ir ½) dalis skolininkui priklausančių dalių, kurias ir siekiama nustatyti šio teismo proceso metu, taigi turto arešto aktas, anot teismo, turėtų būti patikslintas.Be to, teismas pabrėžė, kad nors 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto akte nenurodyta areštuojamų daiktų vertė, visgi iš vykdomojoje byloje esančių 2016 m. balandžio 21 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, jog 2016 m. balandžio 22 d. turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuotų statinių ir žemės sklypų bendra vidutinė rinkos verčių, nustatytų 2010 m. rugsėjo 13 d. – 2010 m. rugsėjo 15 d. datai, suma yra didesnė už Å¡ioje vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ . Atsižvelgiant į tai, antstolė turėtų nustatyti apraÅ¡yto turto vertę ir esant pagrindui, patikslinti turto areÅ¡to aktu apraÅ¡ytÄ turtÄ .Teismas taip pat nustatė, kad 2012 m. kovo 1 d. antstolės turto areÅ¡to aktu areÅ¡tuota ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitam asmeniui V.

P., be to, nepateikta duomenų, kokiu pagrindu būtų galima šioje turto dalyje nustatyti V. P. dalį bendroje nuosavybėje. Taigi teismas sprendė, kad areštuotoje ½ dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje V. P., negali būti nustatyta V. P. dalis.Taigi, atsižvelgdamas į tai, jog antstolės 2016 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu areštuotos daiktuose tik dalys skolininkui priklausančių dalių, o ne visas bendra nuosavybe priklausantis daiktas, aprašyto turto vertė turto arešto akte nėra nurodyta ir, iš vykdomosios bylos duomenų, iki šiol nėra nustatyta, taip pat tai, jog pareiškėja prašo nustatyti V.

P. dalį nekilnojamajame daikte, kurio ½ areÅ¡tuota antstolio dalis priklauso kitam asmeniui, ir teismui nepateikta duomenų, kokiu pagrindu Å¡ioje antstolės areÅ¡tuotoje nekilnojamojo daikto dalyje bÅ«tų galima nustatyta V. P. dalį bendroje nuosavybėje, teismas sprendė, jog Å¡iuo metu negali bÅ«ti nustatyta skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėja Z. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, kad skolininkas visokiais bÅ«dais vengia atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2A-792-275/2016, tačiau teismas, nagrinėdamas apeliantės praÅ¡ymÄ , Å¡ios bylos neprijungė.Teismui nėra draudimo pačiam areÅ¡tuoti turtÄ ir vykdymo stadijoje, jeigu akivaizdžiai vilkinamas teismo sprendimo vykdymas.Apeliantės praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).

Teismas apsiribojo tik turimų dokumentų analize, kuri nevisiÅ¡kai atspindi esančiÄ padėtį. Jokie papildomi dokumentai nebuvo iÅ¡reikalauti. Teismas pasitenkino skolininko atsiliepimu ir tuo patikėjo. Tačiau kodėl skolininkas neatlygina žalos, taip ir nebuvo aiÅ¡kinamasi.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys V. P. ir I. P. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, kad vykdomojoje byloje yra neginčijamai nustatytas faktas, jog skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Pastarasis nėra realizuotas, t. y. iÅ¡ jo nebuvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka padengti esamÄ Ä¯siskolinimÄ , dėl ko yra bÅ«tinas iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.Teismas neturi teisinio pagrindo vykdymo procese atlikti veiksmus, kuriuos įstatymas numato atlikti antstoliui.Teismas neturėjo jokio teisinio/ faktinio pagrindo nustatyti, aiÅ¡kintis priežastis, kodėl nėra atlyginama žala.Apeliantė nenurodo, kokios papildomos aplinkybės galėjo bÅ«ti tiriamos žodinio proceso tvarka.

Be to, pareiÅ¡kime dėl skolininko turto dalies nustatymo apeliantė neprašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės (iÅ¡ieÅ¡kotojos) praÅ¡ymas nustatyti skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį.CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad antstolio atliktas bendro turto apraÅ¡ymas ir areÅ¡tas yra viena iÅ¡ CPK 667 straipsnio taikymo sÄ lygų.

Tik įvykdžius Å¡iÄ sÄ lygÄ â€“ apraÅ¡ius ir areÅ¡tavus bendrÄ turtÄ , antstolis iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiÅ«lo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies jungtinėje (dalinėje) nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).Taigi apeliantės argumentas, kad antstoliui neareÅ¡tavus turto, tai nėra pagrindas netenkinti praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes teismas pats gali areÅ¡tuoti turtÄ , neatitinka minėto teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tent antstolis, o ne teismas atlieka skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, areÅ¡tÄ .Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas jos praÅ¡ymÄ , apsiribojo tik pateiktų dokumentų analize, tačiau apeliantė nenurodo, kokiu aspektu pateikti dokumentai, anot jos, neatspindi realios situacijos, taip pat, kokius dokumentus teismas dar turėjo iÅ¡reikalauti (CPK 178 str.).CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pareiÅ¡kimus vykdymo proceso metu teismas nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Taigi pareiÅ¡kimų nagrinėjimo formos parinkimas yra paliktas teismo diskrecijai. Remdamasis apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad jam suteiktÄ diskrecijos teisę – parinkti pareiÅ¡kimo nagrinėjimo formÄ â€“ pirmosios instancijos teismas realizavo netinkamai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad nagrinėdamas jos praÅ¡ymÄ teismas turėjo aiÅ¡kintis priežastis, kodėl skolininkas neatlygina jai priteistos žalos.

Teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėjant praÅ¡ymus dėl skolininko turto dalies nustatymo, minėtos aplinkybės į tokių praÅ¡ymų nagrinėjimo dalykÄ nepatenka.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas pabrėžia, kad įvykdžius skundžiamoje nutartyje iÅ¡vardytas sÄ lygas, be kita ko, antstolei, vykdančiai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , paÅ¡alinus nutartyje nurodytus procesinius pažeidimus, skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimas vykdymo proceso metu, esant pagrindui, galės bÅ«ti keliamas pakartotinai.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                                                 Vilija Mikuckienė