f16a188077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-1209/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03121-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 48.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 29 d. A. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 13.00 val., buvo nustatyta, jog jis neatiduoda savo mažamečiui sūnui E. T., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. T., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esančių asmeninių daiktų, žaislų ir rūbų, reikalingų tolimesnei raidai bei vystymuisi, dėl ko vaikas negali jais naudotis. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. T. panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu A. T. už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė įspėjimą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė atiduoti vaiko daiktus, patvirtina S. T. paaiškinimas ir jos nurodytos trumposios SMS žinutės, kuriose rašoma, jog visi daiktai aprašyti ir ji nieko negali paimti, be to, jos laukia kaltinimai.

Atkreipė dėmesį, kad minėtas aplinkybes S. T. patvirtino ir duodama parodymus teismo posėdžio metu, kur taip pat nurodė, jog ji nėjo paimti daiktų, nes bijojo būti sumušta arba apkaltinta vagystėmis, ką patvirtina byloje esantys duomenys apie ikiteisminį tyrimą dėl vagystės pagal A. T. pareiškimą. Pabrėžė, jog teisme apklaustas mažametis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnus E. T. taip pat patvirtino, kad prašė tėčio atiduoti jo daiktus, tačiau daiktų iki šiol neatgavo. Be to, pažymėjo, jog A. T. teiginį, kad bute esantys daiktai priteisti jam ir jis turi mokėti už juos kompensaciją, paneigia teismo sprendimas A.

T. ir S. T. ištuokos byloje, iš kurio matyti, jog į dalytinų daiktų sąrašą nebuvo įtraukti vaikui naudotis skirti daiktai, jie nebuvo padalinti ir kompensacija už juos priteista nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog S. T. turėjo buto raktus ir galėjo patekti į butą, asmens atsakomybės padarius jam inkriminuojamą pažeidimą nepaneigia, kadangi jis, būdamas tėvu, privalėjo rūpintis vaiku ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos jo teisės, be to, jis turėjo galimybę pats pristatyti visus vaiko daiktus sūnui. Nurodė, jog nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išvardinta, kokių daiktų A.

T. neatidavė savo sūnui, tai netrukdo išnagrinėti bylą, kadangi iš byloje apklaustų asmenų parodymų ir pridėtų dokumentų teismas turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie vaiko daiktai buvo neatiduoti. Taip pat pabrėžė, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė E. G. buvo S. T. bendradarbė ir S. T. gyveno E. G. motinos bute, neužkerta kelio bylos nagrinėjimui ir nepašalina A. T. atsakomybės, kadangi minėta pareigūnė tik surinko pradinę bylos medžiagą ir surašė protokolą, tačiau jokių kitų procesinių sprendimų nepriėmė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad A. T. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš S. T.. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, be to, administracinė nuobauda buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, o administracinio teisės pažeidimo protokole ir ginčijamame nutarime nenurodyta, kokių daiktų jis neatidavė vaikui. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas klaidingas pažeidimo padarymo laikas. Taip pat nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, pirmą kartą nagrinėdamas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašė S. T. geriausia draugė E. G.. Be to, teigia, jog jokių vaiko daiktų neturi ir nežinojo, kur vaikas gyvena, todėl net nebūtų galėjęs pats jam pristatyti visus daiktus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o administracinė nuobauda paskirta teisingai, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, administracinės nuobaudos tikslus bei jos skyrimo taisykles.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. K. (ankstesnė pavardė T.) prašo skundo netenkinti ir atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį grąžinti E. T. priklausančius daiktus pagal pateiktą sąrašą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas teisingai, kadangi tuo metu vaiko daiktai dar nebuvo grąžinti ir jie nėra grąžinti iki šiol, t. y. A. T. pažeidimas yra tęstinis. Taip pat nurodo, kad E. G. yra tik jos kolegė, o tai A. T. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nepašalina. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas prašymas dėl grąžintinų daiktų, kuriame išvardinti visi negrąžinti vaiko daiktai, be to, dalis šių daiktų nurodyti ginčijamame nutarime. Tvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. visiškai nesirūpina sūnumi ir piktybiškai negrąžina jo daiktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. T. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negrąžindamas savo mažamečiui sūnui E. T. asmeninių daiktų, panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. padarė ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. sausio 31 d. nutartyje (b. l. 39-41) konstatavo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A.

T. atžvilgiu dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta, nepagrįstas, bei atkreipė dėmesį, jog teismas, savo iniciatyva rinkdamas papildomus įrodymus, gali nustatyti, kokie konkrečiai daiktai nėra atiduoti vaikui, ir ar aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta konkreti pažeidimo padarymo data, laikytina esminiu protokolo trūkumu, kurio negali ištaisyti teismas. Atsižvelgiant į tai, iš naujo nagrinėdamas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir papildomai apklausė liudytojus, kurių parodymai yra esminiai, bei išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą.

Pažymėtina, jog byloje esančiame S. T. 2012 m. balandžio 26 d. prašyme (b. l. 143) aiškiai išvardinti vaiko daiktai, kurių negrąžinimu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be to, šiuos daiktus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoju apklaustas mažametis E. T., o pats A. T. savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (b. l. 90-98) pripažino, kad vaikui pirko kompiuterį, spausdintuvą, lovą su mėlynu atlošu, spinteles, žaislus ir darbo kėdę, šie daiktai yra vaiko, todėl nedalintini.

Iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo A. T. ir S. T. ištuokos byloje matyti, jog minėti daiktai nebuvo įtraukti į dalytinų daiktų sąrašą, jie nebuvo padalinti ir kompensacija už juos priteista nebuvo (b. l. 99-108). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išvardinta, kokių daiktų A. T. neatidavė savo sūnui, netrukdo išnagrinėti bylą. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nenurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, nelaikytina esminiu protokolo trūkumu ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos pažeidimo padarymo data yra visiškai aiški.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė E. G. buvo S. T. bendradarbė ir S. T. gyveno E. G. motinos bute, neužkerta kelio bylos nagrinėjimui ir nepašalina A. T. atsakomybės, nes minėta pareigūnė tik surinko pradinę bylos medžiagą ir surašė protokolą, tačiau jokių kitų procesinių sprendimų nepriėmė. Be to, tiek S. T., tiek pareigūnė E. G., būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 58), apklausiamos liudytojomis pirmosios instancijos teisme (b. l. 60-62), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jas sieja tik darbiniai santykiai.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda asmeniui buvo paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 35 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad tais atvejais, kai <...> pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. T. atžvilgiu dėl ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 39-41). Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsniu, numatančiu, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami, konstatuotina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas iš naujo nuo 2012 m. sausio 31 d. dienos. Taigi Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą, minėto ATPK 35 straipsnyje įtvirtinto administracinės nuobaudos skyrimo termino nepažeidė.

Pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 279 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimą, įtvirtinta, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Taigi ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, A. T. prašymas priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš S. T. atmestinas.

Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą S. T., be kita ko, prašė įpareigoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį grąžinti E. T. priklausančius daiktus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas A. T. administracinės atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį klausimas, t. y. minėtas įpareigojimas grąžinti daiktus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius