AS-444-448-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–448/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Marijampolės rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui dėl nutarčių panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kaip, jo manymu, prieštaraujančių aukštesnės galios teisės aktams.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. P. skundą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad pareiškėjas, paduodamas skundą (prašymą) teismui, raštu suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą. Gavęs skundą (prašymą), teisėjas, atsižvelgiant į materialinio teisinio reikalavimo turinį, į tai, kokią pažeistą teisę ir kokiais būdais prašo apginti pareiškėjas, į ką šį materialinį teisinį reikalavimą jis nukreipia, sprendžia bylos teismingumo klausimą.

Nurodė, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir kt. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką – nesutikimą su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, konstatavo, kad tokie skundo reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nenagrinėtini administraciniame teisme. Teismas iš prie skundo pateiktų dokumentų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad 2012 m. kovo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartimi Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl V. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atmetė. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs V. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, skundą atmetė, o minėtą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnis). Kadangi byla nepriskintina administraciniam teismui, skundą teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pasak pareiškėjo, Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, spręsdami dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 ir 30 straipsnių nuostatas, kadangi teismai nepaleido pareiškėjo iš įkalinimo įstaigos nurodydami nusikaltimus, kurių pareiškėjas tvirtina neįvykdęs. Taip pat minėtomis nutartimis, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I-o skyriaus straipsniuose numatytos sąlygos. Teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo veiksmai sprendžiant dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo buvo neteisėti, todėl pareiškėjo skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. P. skundą. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teisėjų kolegija vertina pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, ir sprendžia bylos priskirtinumo atitinkamos kompetencijos teismui klausimą.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Kodeksas) 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Teismo nutartys, kuriomis atsisakoma patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skundžiamos ir skundai nagrinėjami šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Kodekso 364 straipsnyje nurodyta, kad skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apeliacijos teise pasinaudojo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Kodekso 364 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų, o tiesiog prašo išspręsti jo prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės. Toks pareiškėjo prašymas, kaip jau minėta, negali būti nagrinėjamas administracinių teismų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje yra išaiškinęs pareiškėjui, kad klausimai dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teismo pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius