f16467b1-e3b6-474a-b247-5ebe93c1697e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                   Civilinė byla Nr. 2-35/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Facilities Management“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ vadovui ir uždarosios akcinės bendrovės „Pas gandrus“ vadovui perleisti ar kitaip suvaržyti teises į Å¡ioms įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5788-781/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Facilities Management“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

D., D. D., M. R. ir E. R. dėl sutarties pripažinimo galiojančia, sutarties kainos sumažinimo ir įpareigojimo sutartį įvykdyti natÅ«ra. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Facilities Management“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus R. D., D. D., M. R. ir E. R. įvykdyti 2013 m. liepos 8 d. sudarytÄ sutartį natÅ«ra ir perduoti 100 procentų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų ieÅ¡kovui, sumažinti 2013 m. liepos 8 d. sutarties kainÄ 300 243,92 Lt suma iki 1 422 756,08 Lt.

IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tuoti atsakovų turimas UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti; uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui perleisti UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomas UAB „Šilėja“ akcijas ir UAB „Pas gandrus“ akcijas; uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ir kitaip suvaržyti UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ turimas teises į Å¡ioms įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises; taikyti areÅ¡tÄ UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ turimoms piniginėms lėšoms, leidžiant atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai vengia įvykdyti prievoles, kylančias iÅ¡ 2013 m. liepos 8 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties. Tokie atsakovų veiksmai pagrįstai leidžia manyti, jog jie imsis nesÄ Å¾iningų veiksmų, kurie gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . Pasak ieÅ¡kovo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi atsakovai gali perleisti parduodamas įmonių UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ akcijas ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimui.

Be to, sužinoję apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atsakovai gali bandyti perkelti parduodamų įmonių turtÄ , turtines teises ar veiklÄ Ä¯ kitas įmones arba sudaryti kitus parduodamoms įmonėms nenaudingus sandorius. Nurodė, kad bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nulemia ir tai, kad atsakovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes jie piktnaudžiaudami ieÅ¡kovo pasitikėjimu neatskleidė visos svarbios įmonių finansinę bÅ«klę liudijančios informacijos iki akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nepagrįstai nutraukė Å¡alių derybas dėl sutarties kainos sumažinimo, nereagavo į ieÅ¡kovo siųstus raginimus ir pretenzijas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas taikė atsakovams priklausančių UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų areÅ¡tÄ , uždraudžiant jomis disponuoti, taip pat uždraudė perleisti UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomas UAB „Šilėja“ akcijas. Likusioje dalyje praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdo 100 procentų UAB „Šilėja“ akcijų, o UAB „Šilėja“ valdo 100 procentų UAB „Pas gandrus“ akcijų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovas neturi įgalinimų parduoti UAB „Pas gandrus“ akcijas, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui uždrausti perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas.    Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio dalykÄ sprendė, jog atsakovai neturi jokio finansinio įsipareigojimo ieÅ¡kovui, kurį reikėtų užtikrinti taikant draudimÄ UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ir kitaip suvaržyti UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ turimas teises į Å¡ioms įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, arba taikant areÅ¡tÄ UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ turimoms piniginėms lėšoms.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju bÅ«tų tik sumažinta akcijų pardavimo sutarties kaina. Todėl draudimas perleisti ar kitaip suvaržyti įmonių vadovų turimas teises į įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, pinigines lėšas nepagrįstai ribotų UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ vykdomÄ veiklÄ . Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino dar vienÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė UAB „Šilėja“ perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Facilities Management“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta uždrausti UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadovui, UAB „Šilėja“ vadovui ir UAB „Pas gandrus“ vadovui perleisti ar kitaip suvaržyti teises į Å¡ioms įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , ir Å¡ioje dalyje iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. uždrausti įmonėms UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti Å¡ių įmonių valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai neturi jokio finansinio įsipareigojimo ieÅ¡kovui, kurį reiktų užtikrinti įmonių turto ir piniginių lėšų areÅ¡tu. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas siekia įsigyti akcijas, kurios de facto neprarado vertės, buvusios 2013 m. liepos 8 d. sutarties sudarymo metu. IeÅ¡kovo apsisprendimui sudaryti minėtÄ sutartį esminę reikmę turėjo UAB „Sostinės vystymo grupė“ tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas. 2.

 Nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai, bÅ«dami vieninteliai įmonių vadovai, galės priimti įmonėms nenaudingus sprendimus, siekdami sumažinti įmonių turtÄ . Tokie atsakovų veiksmai gali iÅ¡ esmės sumažinti realiÄ UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų vertę.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonių valdomo nekilnojamojo turto areÅ¡tas galėtų neigiamai paveikti jų veiklÄ . Disponavimas nekilnojamuoju turtu negali bÅ«ti laikomas kasdieniais įmonių veiklos sandoriais.

4. Nepritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismo taikytos priemonės nebus efektyvios ir pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė šį skundÄ atmesti. Atsakovai sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įmonių turto areÅ¡tas yra neekonomiÅ¡ka priemonė, kadangi ji pakenktų jų veiklai – nekilnojamojo turto projektų vystymui. Pasak atsakovų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai neturi finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui.

Atsakovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovui nesumokėjus akcijų kainos, atsakovų prievolė ieÅ¡kovui iÅ¡nyko. Kadangi ieÅ¡kovas pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybę, jog UAB „Šilėja“ vertė yra neigiama, atsakovų vertinimu, minėti duomenys sudaro pagrindÄ manyti, jog Å¡io juridinio asmens akcijos yra bevertės. Reikalavimas perduoti bevertes akcijas neturėtų bÅ«ti užtikrinamas papildomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 21 d. gautas atsakovų praÅ¡ymas priimti naujus įrodymus. PraÅ¡yme atsakovai nurodė palaikantys atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ nurodytus argumentus. PraÅ¡yme atsakovai papildomai aiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovas pažeidė sutarties sÄ lygÄ sumokėti atsakovams už akcijas per 8 dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo. Atsakovai nurodė nesutinkantys su ieÅ¡kovo teiginiu, esÄ sutarties sudarymo metu nepateikė ieÅ¡kovui informacijos apie UAB „Architectura humana“ ieÅ¡kinį.

Atsakovai nurodė, jog Å¡is teiginys yra nepagrįstas, kadangi UAB „Sostinės vystymo grupė“ Å¡iai įmonei nėra skolinga, o Å¡i informacija ieÅ¡kovui buvo pateikta. Be to, atsakovai apie Å¡ios bendrovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sužinojo tik po akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovai kartu su praÅ¡ymu teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia praÅ¡yme iÅ¡dėstytus teiginius: auditoriaus ataskaitÄ , audito įmonės UAB „Audito pulsas“ pažymėjimo, auditoriaus R.

B. pažymėjimo, kasos pajamų orderio, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties kopijas. Å iuos įrodymus atsakovai praÅ¡o priimti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti tam tikras laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl atsakovų praÅ¡ymo ir naujų įrodymų priėmimo            Kaip minėta, atsakovai R. D., D. D., M. R. ir E. R. 2013 m. lapkričio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ priimti įrodymus, pagrindžiančius jų atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ (b. l. 86-87). Kartu su praÅ¡ymu atsakovai pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: auditoriaus ataskaitÄ , audito įmonės UAB „Audito pulsas“ pažymėjimo, auditoriaus R.

B. pažymėjimo, kasos pajamų orderio, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties kopijas (b. l. 88-84). Apeliacinis teismas, įvertinęs pateikto praÅ¡ymo turinį sprendžia, jog atsakovai tokiu pateiktu praÅ¡ymu papildomai įrodinėja ieÅ¡kovo atskirojo skundo nepagrįstumÄ , savo pozicijai pagrįsti nurodo naujus (atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nenurodytus) argumentus. Pateikiamais naujais įrodymais atsakovai grindžia bÅ«tent Å¡iame praÅ¡yme nurodytas aplinkybes.         CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pažymėtina, jog minėtame praÅ¡yme atsakovai nemotyvuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, pagal praÅ¡ymo turinį nėra galimybės nustatyti, kokios priežastys sÄ lygojo negalėjimÄ tokių įrodymų gavimu ir pateikimu teismui pasirÅ«pinti atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ padavimo metu. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

          Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog praÅ¡yme priimti įrodymus atsakovai iÅ¡dėstė naujus argumentus, kuriais grindžiamas atskirojo skundo nepagrįstumas. Teismo vertinimu, Å¡iuo procesiniu dokumentu (praÅ¡ymu) atsakovai iÅ¡ esmės papildomai motyvuoja atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , t. y. nurodo papildomus atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, neatsiejamai susijusius su jų teikiamais naujais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Teismas, įvertinęs atsakovų praÅ¡ymo turinį, taip pat glaudų jo ryšį su atsisakytais priimti naujais įrodymais, sprendžia, jog Å¡iuo praÅ¡ymu atsakovai pildo atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . Teismas pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (CPK 323 ir 338 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2-940/2011 ir Nr. 2-1730/2011). Å ių įstatymo bei teisminės praktikos nuostatų pagrindu teismas atsakovų 2013 m. lapkričio 21 d. pateikto praÅ¡ymo nepriima ir nevertina. Minėtas praÅ¡ymas procesiÅ¡kai gražintinas jį pateikusiems asmenims, nes pateiktas pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytÄ imperatyvų draudimÄ . Dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentų CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.          Apeliacinis teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

               Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės rizikÄ , kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (tai, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieÅ¡kovas).

Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tarp Å¡alių kilusio ginčo esmę ir atsakovams pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ . Aptariamu atveju atsakovams nėra pareikÅ¡ti turtiniai (finansiniai) reikalavimai, atsakovai neturi finansinių įsipareigojimų ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kinio patenkinimo atveju bÅ«tų tam tikru mastu sumažinta pirkimo -pardavimo sutartimi ieÅ¡kovui parduodamų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų kaina, t. y. atsakovai bÅ«tų įpareigoti jiems priklausančias Å¡io juridinio asmens akcijas parduoti ieÅ¡kovui žemesne nei numatyta sutartyje (teismo sprendimu sumažinta) kaina.

Tuo tarpu apeliantas atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, jog jis siekia įsigyti akcijas, kurių vertė bylos nagrinėjimo metu nesumažėtų de facto. Å iam argumentui pagrįsti apeliantas iÅ¡ryÅ¡kina aplinkybę, jog akcijų, kurias jis įsipareigojo įsigyti, vertei esminę reikÅ¡mę turi Å¡io juridinio asmens bei jo tiesiogiai (UAB „Šilėja“) ir netiesiogiai (UAB „Pas gandrus“) valdomų kitų juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas. Taigi apeliantas aptariamu atveju siekia fiksuoti Å¡ių juridinių asmenų turtinę padėtį, buvusiÄ jo apsisprendimo įsigyti ginčo akcijas metu.

Apeliacinis teismas, įvertinęs Å¡ia apelianto pozicijÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto deklaruojama grėsmė yra pakankamai atsieta (ganėtinai atitolusi) nuo ieÅ¡kinio reikalavimų (reikalavimų sumažinti akcijų kainÄ ir įpareigoti vykdyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį), o tai sudaro pagrindÄ manyti, jog apelianto praÅ¡oma taikyti priemonė gali bÅ«ti neekonomiÅ¡ka ir neproporcinga.

Be to, apeliacinis teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis paprastai negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje (nurodyti juridiniai asmenys nėra atsakovai), teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas galbūt pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas iš esmės pritaria apelianto pozicijai, jog ginčo akcijų vertei gali turėti įtakos ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ valdomų įmonių turtinė padėtis.

Tačiau nagrinėjamu atveju visgi bÅ«tina įvertinti aplinkybę, jog Å¡ios bendrovės yra savarankiÅ¡ki teisinių santykių subjektai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnis, 2.50 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, kaip jau minėta, praÅ¡ydamas taikyti konkrečiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ nurodytiems juridiniams asmenims perleisti ar kitaip apsunkinti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , apeliantas privalo įrodyti, jog Å¡iuo atveju egzistuoja reali grėsmė, kuria deklaruoja apeliantas, t. y. reali grėsmė, jog atsakovai ar nurodyti juridiniai asmenys atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kuriais bÅ«tų sÄ moningai apsunkinta nurodytų juridinių asmenų turtinė bÅ«klė, turinti įtakos atsakovų turimų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų vertei.

Akivaizdu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape procesinės normos, reguliuojančios įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , negalioja pilna apimtimi, tačiau tokiu atveju bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti grindžiama pagrįstomis prielaidomis, t. y. Å¡alies pateikti duomenys turi įtikinti teismÄ esant realiÄ bÅ«simo sprendimo neįvykdymo grėsmę. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje esančios normos turinio akivaizdu, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra bÅ«tina sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Gi nagrinėjamu atveju nėra objektyvių prielaidų manyti, jog patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡ytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – uždraudimÄ Ä¯monėms UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti teises į Å¡ioms įmonėms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliacinis teismas, įvertinęs apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, įsitikino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė Å¡iuo aspektu nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.    Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, esÄ atsakovų veiksmai (nebendradarbiavimas, prievolės nevykdymas, derybų nutraukimas) sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovai nevykdys ir teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui. Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovų vengimo vykdyti prievolę yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo, o ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apelianto argumentas, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Prievolių nevykdymas gali bÅ«ti sÄ lygotas pačių įvairiausių veiksnių. Spręsti apie atsakovų tyčinius veiksmus apsunkinant bÅ«simo teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, vykdymÄ pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus bylos duomenis nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ginčo tarp Å¡alių, nesprendžia, ar pareikÅ¡ti reikalavimai teisiÅ¡kai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus, nebÅ«tų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimÄ .

        Apeliacinis teismas pažymi, kad interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo, ekonomiÅ¡kumo principai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės Å«kinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. kai nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės neturi bÅ«ti taikomos.

Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ perleisti ar kitaip suvaržyti Å¡ių įmonių nekilnojamÄ jį turtÄ nepagrįstai ribotų Å¡ių juridinių asmenų vykdomÄ veiklÄ . Teismas atmeta atskirojo skundo argumentÄ , jog disponavimas nekilnojamuoju turtu nėra bÅ«tinas įmonių kasdienės Å«kinės komercinės veiklos veiksnys.               Įvertinęs ieÅ¡kovo atskirojo skundo motyvus ir pateiktÄ aktualiÄ bylos medžiagos dalį, apeliacinis teismas sprendžia, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikomosios apsaugos priemonės (UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų areÅ¡tas, draudimas UAB „Sostinės vystymo grupė“ perleisti UAB „Šilėja“ akcijas, draudimas UAB „Šilėja“ perleisti UAB „Pas gandrus“ akcijas) atsižvelgiant į byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ , pakankamai užtikrina tokio ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ .Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti motyvai neturi esminės įtakos vertinant klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :         Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                           Teisėjas                                                                               Gintaras Pečiulis                     Â