f162c2bb-96cf-46d4-a90b-25fa9dcf9b20 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1987-912/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30771-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Å ulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Ž.

P. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; institucija iÅ¡vadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatyti jÄ su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės dukteriai GertrÅ«dai M.

P. sprendimu nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 347,54 Eur kas mėnesį, priteisti iÅ¡ atsakovės sÅ«nui B. L. P. sprendimu nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 231,70 Eur kas mėnesį bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta ieÅ¡kovo su vaikais bendravimo tvarka (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas bei 2014 m. gegužės 8 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi sprendimÄ iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ , papildė nustatydamas pereinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais laikotarpį dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal jo parengtÄ planÄ , įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad vaikai atvyktų pas specialistÄ .

Atsakovė nevykdė sprendimo pereinamuoju ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais laikotarpiu, nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais ir maksimaliai dalyvauti juos auklėjant, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotais, į neatvykdavo organizuotus susitikimus nei pati, nei kartu su vaikais, neužtikrino vaikų teisės į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu pakartotinai nustatė pereinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad vaikai atvyktų į susitikimus su psichologu, nustatė, jog, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nustatyta tvarka, įpareigojo ieÅ¡kovÄ ir atsakovę lankyti psichologo konsultacijas pas UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtus psichologus (civilinė byla Nr. e2-1364-930/2016).

IeÅ¡kovė teismo sprendimo nevykdė, todėl antstolis surašė sprendimo nevykdymo aktÄ . 2017 m. liepos 3 d., remiantis vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imu, kuriame nurodoma apie atsakovės galbÅ«t piktnaudžiavimÄ motinos teisėmis ir pareigomis psichiÅ¡kai gniuždant vaikus, dėl atsakovės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis). Atsakovės elgesys prieÅ¡tarauja vaikų interesams, nes ji nesudarė sÄ lygų vaikams bendrauti su ieÅ¡kovu, nesutiko atlikti vaikų psichologinio (psichiatrinio) vertinimo, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir vaikų ugdymo įstaigomis.

IeÅ¡kovas turi geras sÄ lygas (nuosavÄ namÄ ), yra pasirengęs suteikti vaikams galimybę gauti bÅ«tinÄ psichologų (psichiatrų) pagalbÄ , rÅ«pinasi jų ugdymu ir sveikata. IeÅ¡kovas nedraustų atsakovei bendrauti su vaikais. Vaikams bÅ«tino iÅ¡laikymo dydis nustatytas teismo sprendimu, kurio priėmimo metu buvusios aplinkybės, susijusios su iÅ¡laikymo dydžiu, nepasikeitusios.

3. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad jai nepareikÅ¡ti įtarimai dėl smurto prieÅ¡ vaikus. Aplinkybės nepasikeitusios, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas nurodo tas pačias aplinkybes, kurias nurodė pateikdamas kitÄ ieÅ¡kinį. Jį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė. Vaikų gyvenamosios vietos keitimas padarytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų savijautai, emocinei ir psichologinei bÅ«klei.

NeaiÅ¡ku, kur gyventų vaikai. IeÅ¡kinyje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet ieÅ¡kovas gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovas gyvena I. A. priklausančiame name, kokios bÅ«klės Å¡is namas, kaip jis iÅ¡planuotas. IeÅ¡kovas turėtų pateikti įrodymų, kad namas tinkamas gyventi dar dviem asmenims. Jiems reikalingi atskiri kambariai. NeaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas, turėdamas dar du vaikus su kita partnere, galėtų užtikrinti saugiÄ vaikų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .

Å alių vaikų apsigyvenimas su jiems svetimais asmenimis galėtų psichologiÅ¡kai juos paveikti. Be to, ieÅ¡kovas skolingas 14 210 Eur nepilnamečių iÅ¡laikymo. Kyla abejonių dėl ieÅ¡kovo galimybių iÅ¡laikyti vaikus. Atsakovė nedraudžia vaikams bendrauti su ieÅ¡kovu, nenuteikinėja vaikų prieÅ¡ jį. Vaikai į susitikimus su ieÅ¡kovu ir psichologu bijo ir nenori eiti, patiria nuolatinę įtampÄ , stresÄ . UAB „Psichologiniai sprendimai“ neteikia paaiÅ¡kinimų, pagalbos, rekomendacijų, kaip bÅ«tų galima padėti vaikams, kad susitikimai nekeltų jiems streso, susitikimus derina tik pagal savo laikÄ , neatsižvelgiant į vaikų interesus, jų popamokinę veiklÄ .

Susitikimai neigiamai veikia vaikus, todėl atsakovė paliko vaikams apsisprendimo laisvę. Vaikai negali gauti kasmetinių sveikatos pažymų mokyklai, nes ieÅ¡kovas kalba gydytojams apie nebÅ«tas vaikų ligas. IÅ¡ tikrųjų vaikai nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais. Po ieÅ¡kovo apsilankymų mokykloje sÅ«nus patiria patyčias. Turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, kaip atkurti ieÅ¡kovo ir vaikų ryšį, bet nesvarstoma pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . JÄ pakeitus, bÅ«tų pažeisti vaikų interesai.

4. Institucija pateikė iÅ¡vadÄ , nurodė, kad Å¡eima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2012 metų. Bylos Å¡alys nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos. Å alių Å¡eimos neįraÅ¡ytos nei į Vilniaus miesto socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä , nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Vaiko teisių apsaugos skyrius ne kartÄ rekomendavo tėvams kreiptis į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus, kvietė juos pokalbiams, lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaikais.

IeÅ¡kovas, jo sugyventinė I. A., jos dvi dukterys bei dvi sugyventinių bendros dukterys gyvena ieÅ¡kovo sugyventinei nuosavybės teise priklausančiame 10 kambarių name su patogumais. Namuose erdvu, jauku, tvarkinga, sÄ lygos vaikams ugdyti ir ilsėtis puikios. Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektorės lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, nerado atsakovės. Nepavyko su ja susisiekti taip pat ir telefonu. Pokalbio metu Å¡alių sÅ«nus nurodė, kad nori likti gyventi su motina, seserimi ir senele. Å alių dukters nuomonė kategoriÅ¡ka – ji nenori gyventi ir matytis su ieÅ¡kovu.

Pastarojo bendravimas su vaikais visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, nėra vaikų ryÅ¡io su ieÅ¡kovo Å¡eima, nežinoma ieÅ¡kovo sugyventinės nuomonė. Vaikai ilgai gyveno su atsakove. Jos gyvenamoji vieta saugi, stabili. Nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai naudoja motinos valdžiÄ . IeÅ¡kovo aplinka vaikams svetima. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad yra bÅ«tinybė keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

5. Vaikų apklausos metu iÅ¡klausyta Å¡alių nepilnametė duktė. Ji paaiÅ¡kino, kad mokykloje jai patinka, mokslai sekasi labai gerai. Ji lanko daug bÅ«relių, bet nenori apie juos kalbėti, kad nesužinotų ieÅ¡kovas. Mergaitė laisvÄ laikÄ leidžia su draugais, namuose. Ji su motina sutaria labai gerai, nesipyksta. Motina jÄ giria, džiaugiasi, o, netinkamai elgiantis, paaiÅ¡kina situacijÄ . Su ieÅ¡kovu duktė buvo susitikusi kelis kartus pas psichologÄ . IeÅ¡kovas jai nepriimtinas, nes nuo vaikystės jos gyvenime beveik nebuvo tėvo. Jis negražiai elgėsi su motina, jÄ mušė, yra neteisingas, godus, meluoja. Motina sakė, kad tėvas tikisi, kad vaikai gyvens su juo ir jam nereikės mokėti vaikams iÅ¡laikymo. Mama leidžia bendrauti su tėvu, bet mergaitė nori, kad tėvas paliktų jÄ ramybėje, nenori susitikti nei su juo, nei su jo Å¡eima. Duktė bendraus su tėvu, kai turės laiko ir noro.

6. Šalių nepilnametis sūnus paaiškino, kad mokykla, kurioje jis mokosi, gera. Po pamokų jis grįžta namo, konstruoja „Lego“. Berniukas gerai sutaria su motina, kartu žaidžia, žiūri filmus. Tėvo vardo nežino, nenori apie jį kalbėti, nežino, ar nori su juo bendrauti, nes jo norai giliai užrakinti ir jis nenori jų sakyti.

7. Vaikų apklausoje dalyvavusi teismo psichologė Simona Bartkienė paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į ilgametį, gilų konfliktÄ , vaikai negali Å¡iuo metu suformuoti savarankiÅ¡kos nuomonės. Yra požymių, kad atsakovės darė vaikams poveikį: vaikų akivaizdoje kalbama apie teisme nagrinėjamÄ bylÄ , susitikimuose su psichologu naudota įraÅ¡ymo įranga. Vaikai su ieÅ¡kovu nebendravo 8 metus. Atsakovė turėtų skatinti vaikus bendrauti su ieÅ¡kovu, tačiau negeba atriboti savo ir vaikų poreikių. Vaikams naudinga bendrauti su abiem tėvais, jei bendravimu nėra daroma žala. Vaikams reikia psichologo pagalbos.

8. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytojas mokyklos psichologas ir Gerovės komisijos pirmininkas K. Ž. paaiÅ¡kino, kad situacija Å¡eimoje sudėtinga, atsakovė ir vaikai nebendrauja su ieÅ¡kovu. Atsakovas buvo itin susirÅ«pinęs vaikų gerove, iÅ¡ mažų detalių darydavo dideles iÅ¡vadas, tačiau susirÅ«pinimas buvo pagrįstas. Vaikai dėl tėvo nesijausdavo gerai, nerimaudavo. Mergaitė vengdavo psichologo, berniukas yra sakęs, kad bijo motinos, bet, pradėjus apie tai kalbėti, nutraukė pokalbį.

Jis negalėtų iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės dėl bendravimo su ieÅ¡kovu. Nerimo bÅ«tų mažiau, jei pavyktų geriau bendradarbiauti su atsakove. Psichologas su ja nesusikalba. Po paskutinio jų pokalbio kilo konfliktas. IÅ¡ esmės kalbėtis apie vaikų gerovę nepavyksta, nėra įsitikinimo, kad užtikrinamas psichologinis, emocinis vaikų saugumas. Kilo abejonių dėl vaikų elgesio į mokyklÄ atvykstant ieÅ¡kovui. Susidariusi situacija kelia vaikams nerimÄ , baimę, jie gali turėti baugių fantazijų apie ieÅ¡kovÄ , mintis apie gyvenimÄ pas jį gali bÅ«ti siaubinga.

Vaikų ryÅ¡ys su motina stiprus, bet nebÅ«tinai sveikas ir geras. Ji prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , veikia vaikų požiÅ«rį. Psichologas bendrauja su ieÅ¡kovu. Jam nustojus lankytis vaikų mokykloje, vaikai jaučiasi geriau. Vaikams reikalinga psichologo pagalba. Berniukas gali turėti specialių ugdymo poreikių. Specialioji pedagogė sakė, kad reikia kreiptis į psichologinę pedagoginę tarnyba.

9. Liudytoja apklausta Å¡alių nepilnamečio berniuko mokytoja I. U. paaiÅ¡kino, kad vaikas linksmas, atviras, draugiÅ¡kas, kartais bÅ«na jautresnis. Jis turi specialių poreikių – reikalinga pagalba dėl lietuvių kalbos, konsultacija psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, kad nustatytų, kokios pagalbos reikia. Atsakovė dėl konsultacijos nesikreipė, bet padeda vaikui mokytis. IeÅ¡kovo apsilankymai mokykloje keldavo vaikui nerimÄ , baimę. Jis pykdavo, verkdavo, slėpdavosi. Kelis kartus jis bendravo su tėvu, žaidė. NutrÅ«kus vizitams, vaikas jaučiasi ramiai.

10. Liudytoja Å eimos centro, kuriame prižiÅ«rima Å¡alių vaikų sveikata, vadovė D. S., paaiÅ¡kino, kad Å¡alių vaikus matė vienÄ kartÄ prieÅ¡ du metus, kai ieÅ¡kovas paprašė surengti konsiliumÄ . IeÅ¡kovui kilo abejonių, ar vaikų raida nėra atsilikusi. Å alių duktė sveika, atitinka amžiaus grupę, nenustatyta psichinių sutrikimų. Liudytojai nekilo įtarimų dėl Å¡alių sÅ«naus psichologinių ligų. Atsakovei iÅ¡duotos vaikų sveikatos pažymos. Jose nurodyta, kad vaikai neserga užkrečiamomis ligomis, gali lankyti mokyklÄ . Atsakovė 2016 m. kreipėsi į psichologÄ dėl vaikų raidos, bet psichologas nieko blogo nepastebėjo. Jokios ligos vaikams nediagnozuotos, jie gali turėti smulkių sutrikimų.

11. Liudytojas UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovas S. A. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario mėn. viduryje su įmone susisiekė ieÅ¡kovas ir nurodė, kad teismas įpareigojo įmonę teikti paslaugas. Jas sutiko teikti psichologas A. S. (A. S.). Nustatytas bendras planas, pagal kurį reikėjo lankytis pas psichologÄ tris kartus per savaitę. Å alys galėjo teikti prieÅ¡taravimus. IeÅ¡kovas prisitaikė prie nustatyto grafiko. Atsakovė po trijų savaičių paaiÅ¡kino, kad vaikai nuo antradienio iki ketvirtadienio lanko bÅ«relius.

Buvo siekiama suderinti visiems tinkamÄ konsultacijų laikÄ , bet atsakovė nurodė, kad vaikai bet kokiu atveju į konsultacijas neis. Antro pereinamojo laikotarpio mėnesio pradžioje atsakovė pranešė, kad dėl finansinių priežasčių negali sumokėti už teikiamas paslaugas, todėl ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti visÄ konsultacijų kainÄ . IeÅ¡kovas dalyvavo visose konsultacijose, konsultavosi pats. Nebuvo nesutarimų ir nebendradarbiavimo. Su atsakove komunikacija buvo prasta. Jos balso tonas buvo netinkamas.

Ji neigiamai atsiliepdavo apie teikiamas paslaugas, bet neiÅ¡sakė argumentų, priekaiÅ¡tų. Vaikus į konsultacijas atsakovė vesdavo tada, kada norėdavo. Vaikai bÅ«davo aprÅ«pinti aparatÅ«ra, pamokyti, kÄ turi sakyti. Vaikai konsultacijų metu neklausydavo psichologo nurodymų, bÅ«davo įnikę į telefonus. Liudytojo manymu, tokį Å¡alių vaikų elgesį lėmė atsakovė, nes pirmo susitikimo metu, kai vaikai buvo be aparatÅ«ros, Å¡alių sÅ«nus bandė užmegzti kontaktÄ . Liudytojo manymu, vaikai gali bÅ«ti baudžiami už atsakovės nurodymų nevykdymÄ .

Bausmės nebÅ«tinai gali bÅ«ti fizinės. Tai gali bÅ«ti vaikų ignoravimas, kalbėjimas pakeltu tonu. Tai – smurto rÅ«Å¡ys. Psichologo konsultacijos nutrauktos, nes atsakovė neatvesdavo vaikų ir nemokėjo už teikiamas paslaugas. Vaikai turėjo matytis su ieÅ¡kovu dažniau negu tris kartus per savaitę, pereinamojo laikotarpio pabaigoje bÅ«tų turėję matytis kasdien, nes po pusmečio vaikai su ieÅ¡kovu turėjo bendrauti visÄ savaitgalį. Negalima vaikų perkelti į ieÅ¡kovo aplinkÄ , bet bÅ«tina keisti situacijÄ .

Turi būti nustatytas intensyvus pereinamasis vaikų ir ieškovo bendravimo laikotarpis, kuriuo vaikai turi gyventi pas globėjus ar įstaigoje, leidžiant maksimaliai bendrauti su atsakove.

12. Liudytoja M. J. J. paaiÅ¡kino, kad buvo atsakovės draugė. Po metų pamatė, kad atsakovė manipuliuoja žmonėmis, turi psichologinių problemų, yra nestabilios bÅ«klės. Dėl pakrikusios psichinės bÅ«senos niekur neidavo iÅ¡ namų, nesitvarkydavo. Jai nuolat kartodavosi isterijos, kurių metu yra sakiusi, kad nusižudys pati ir nužudys vaikus. Atsakovė myli vaikus, bet griauna jų vertybių sistemÄ , vaikams girdint, neigiamai atsiliepdama apie ieÅ¡kovÄ , nuosekliai siekdama, kad vaikai nekęstų tėvo, rodydama, kad nebus jos vaikais, jei nebus jos pusėje.

13. Liudytojas psichologas A. S. paaiÅ¡kino, kad buvo paskirtas tarpininkauti ieÅ¡kovui bendraujant su vaikais pereinamuoju laikotarpiu. IeÅ¡kovas pritarė konsultacijų grafikui, atsakovė nepateikė atsakymo. Pirma konsultacija buvo sėkminga, buvo pagrindo manyti, kad bendravimas vyks tinkamai. Buvo konsultacijų, kai mergaitė buvo viena, 40 minučių ieÅ¡kovas kalbėjo vienas apie tai, kad ji neprivalo prisiimti atsakomybės dėl to, kas įvyko tėvams. Mergaitė klausė ieÅ¡kovo, jos kÅ«no kalba rodė, kad ji reaguoja į ieÅ¡kovo kalbÄ .

Likusios konsultacijos nesėkmingos. Atsakovė instruktuodavo vaikus, kad jie nieko neprivalo daryti, nuteikinėjo juos, įteikdavo įraÅ¡ymo įrangÄ , nors psichologas prašė to nedaryti, vaikams girdint vartojo netinkamÄ leksikÄ , keikėsi, rodė necenzÅ«rinius gestus, trankydavo duris, reikÅ¡davo pretenzijas dėl kompetencijos. Atsakovė vaikus į konsultacijas atveždavo tik penktadieniais, bet ne visada. Bandant koreguoti grafikÄ , atsakovė rašė, kad vaikai užimti, savo pasiÅ«lymo dėl bendravimo grafiko nepateikė, nors berniukas sakė, kad nelanko bÅ«relių.

Konsultacijose vaikai bÅ«davo su telefonais, ausinėmis, neiÅ¡bÅ«davo viso konsultacijos laiko. Psichologas nebematė tikslo tęsti konsultacijas, nebuvo poreikio konsultuoti tik ieÅ¡kovÄ . Atsakovė apsidžiaugė dėl konsultacijų pabaigos. Ji nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį nebendrauti su ieÅ¡kovu. Konstatuotinas vaikų iÅ¡mokimas stebint. Vaikams reikalinga psichologo pagalba, nes kyla įtarimų, kad vaikai gyvena nesaugioje aplinkoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkintas atsakovės ieÅ¡kinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista po 1 200 Lt per mėnesį dukteriai iÅ¡laikyti, sÅ«nui – po 800 Lt iki vaikų pilnametystės, nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka (civilinė byla Nr. 2-3418-868/2014). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi paliko sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslino ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ : nustatė pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais tarpininkaujant Å¡eimos psichologui ar psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto parengtÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo nustatytoje vietoje.

IeÅ¡kovė įpareigota užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai atvyktų į paskirtÄ vietÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pakartotinai nustatė pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovas turėjo bendrauti su vaikais tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui. Sprendimu taip pat nustatyta, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ieÅ¡kovas su vaikais turėtų bendrauti 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu nustatyta tvarka.

Be to, teismas įpareigojo abi šalis lankyti psichologo konsultacijas UAB „Psichologiniai sprendimai“.

16. Teismas įvertino tai, kad atsakovė nevykdė 2016 m. birželio 28 d. teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl to atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi paskirta bauda už sprendimo nevykdymÄ .

17. Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo ir psichologo raÅ¡tus. Susitikimai vyko tik vienÄ kartÄ per savaitę, atsakovė vėluodavo atvežti vaikus į psichologo konsultacijas, ignoravo psichologo praÅ¡ymus ir rekomendacijas neleisti vaikams naudotis elektronikos prietaisais konsultacijų metu. Teismas nustatė, kad prieÅ¡ konsultacijas vaikai buvo įbauginami, primokomi prieÅ¡intis ir nebendrauti. Vaikų bendravimas su ieÅ¡kovu nevyko dėl atsakovės prieÅ¡iÅ¡kumo, neadekvataus elgesio ir stipraus emocinio poveikio vaikams.

Atsakovė nuteikinėjo vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , psichologÄ ir baugino, leido vaikams žaisti kompiuteriniais žaidimais, klausytis muzikos. Su psichologu atsakovė bendravo piktai, nepagarbiai, įžeidžiančio turinio žodžiais, stengdavosi sukelti konfliktÄ . Teismas sprendė, kad atsakovė nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų atkurti vaikų ir tėvo emociniai ryÅ¡iai, piktavaliÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo. Teismas atsižvelgė į apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus, kad atsakovė nebendradarbiavo, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama vykdyti teismo sprendimÄ .

Psichologo konsultacijos nesėkmingos ir nutrauktos bÅ«tent dėl atsakovės kaltės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pakanka įrodymų, jog atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo.

18. Teismas, vertindamas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimÄ , kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, bet to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, visų pirma reiÅ¡kia tai, jog atsakovės veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybėn, bet tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus civiliniam ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

19. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nevykdė teismų sprendimų. Ji ne tik neskatino vaikų bendrauti su tėvu, bet aktyviai tam trukdė, siekė, kad tai neįvyktų. Atsakovė darė įtakÄ vaikams, skatina vaikų nenorÄ bendrauti su tėvu. Teismas atsižvelgė į liudytojos (atsakovės draugės) parodymus, kad atsakovė girdint vaikams neigiamai atsiliepdavo apie ieÅ¡kovÄ , nuosekliai siekė, kad vaikai nekęstų tėvo. Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad atsakovė prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , veikia vaikų požiÅ«rį. psichologas A. S. paaiÅ¡kino, kad atsakovė nuteikinėja vaikus, daro vaikams poveikį, jog Å¡ie nebendrautų su ieÅ¡kovu.

20. Teismas vertino Å¡alių dukters iÅ¡sakytÄ neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ ir nenorÄ su juo bendrauti. Mergaitė iÅ¡skirtinai neigiamai charakterizuoja tėvÄ , jį atstumia, idealizuodama motinÄ akivaizdžiai tapatindamasi su ja. Å alių sÅ«nus į klausimus apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡vis neatsakinėjo. Teismas nustatė, kad atsakovė informavo mergaitę apie bylos eigÄ . Atsakovė neigiamai atsiliepia vaikams apie tėvÄ , o vaikai Å¡iÄ neigiamÄ nuomonę yra perėmę. Teismas pažymėjo, kad vaiko negebėjimas prisiminti teigiamų dalykų, susijusių su vienu iÅ¡ tėvų, gali reikÅ¡ti, jog susiformavo tėvo atstÅ«mimo sindromas.

21. Teismas pažymėjo, kad, byloje paskyrus teismo vaikų psichologinę ekspertizę, atsakovė taip pat neužtikrino, jog vaikai dalyvautų atliekant ekspertizę. Dėl to negalima išsiaiškinti vaikų poreikių, emocinės, psichologinės būklės, ryšio su abiem tėvais. Prioritetas negalėjo būti teikiamas vaikų mokslams. Priešingas atsakovės požiūris patvirtina, kad ji nesuinteresuota vykdyti teismo sprendimų, identifikuoti vaikų interesų ir maksimaliai stengtis užtikrinti vaikų teisės į šeimos ryšius.

22. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais pereinamasis laikotarpis, skirtas ieÅ¡kovo ir vaikų ryÅ¡iui atkurti. Atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia, pažeidė vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Ji, tyčia sistemingai pažeidinėdama vaikų teisę į identiÅ¡kumÄ , kėlė pavojų normaliai vaikų raidai. Tai traktuotina kaip psichologinis smurtas prieÅ¡ vaikus.

23. Teismas atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovės veiksmai ,nevykdant teismo sprendimų, neabejotinai daro žalos vaikų interesams. Vis dėlto tik Å¡i aplinkybė nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu.

24. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė teismo sprendimÄ , vėlavo teikti iÅ¡laikymÄ vaikams. Nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovas neskolingas iÅ¡laikymo vaikams, bet 2017 m. spalio 12 d. buvo 14 210,06 Eur skola.

25. Teismas nustatė, kad Å¡alių vaikai nuo 2011 metų pabaigos gyvena su atsakove. IeÅ¡kovas turi kitÄ Å¡eimÄ , kurioje gyvena trečiojo asmens I. A. vaikai iÅ¡ pirmosios santuokos, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens I. A. vaikai. Å alių vaikai nebendrauja su nauja atsakovo Å¡eima. Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu nustatyta, kad su ieÅ¡kovu gyvena asmenys, su kuriais vaikus sieja komplikuoti prisiminimai.

26. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ieÅ¡kovo aplinka Å¡alių vaikams nėra emociÅ¡kai saugi, vaikai visuomet gyveno su atsakove, yra prie jos prisirišę. Toks ryÅ¡ys nesieja vaikų ir ieÅ¡kovo. Teismas vertino, kad negalima neatsižvelgti į tai, kad bendravimas su ieÅ¡kovu kelia vaikams ypač neigiamas reakcijas. Teismo vertinimu, kai ieÅ¡kovo emocinis ryÅ¡ys su vaikais nutrÅ«kęs, vaikai bijo ieÅ¡kovo ir jaučia jam neapykantÄ , nustačius jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, gali bÅ«ti pažeista vaikų psichika.

27. Teismas atsižvelgė į vaikų amžių (vienam greitai sueis 15, kitam – 11 metų), į ilgÄ laikotarpį, per kurį formavosi ir įsitvirtino jų neigiama nuomonė apie ieÅ¡kovÄ . Vaikų ir tėvo ryÅ¡io atkÅ«rimas gali bÅ«ti ilgas procesas, todėl vaikų gyvenimas su ieÅ¡kovu, esant itin dideliam prieÅ¡iÅ¡kumui, teismo vertinimu, nėra įmanomas ir bÅ«tų pernelyg žalingas vaikams. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu nėra tinkamas bÅ«das problemai spręsti.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimo dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, negeba atskirti savo ir vaikų interesų, pastarųjų neužtikrina. Siekis nepagrįstai riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais reiÅ¡kia, kad atsakovė nesiekia tenkinti vaikų emocinių poreikių. Atsakovė negerbia ieÅ¡kovo teisės bendrauti su vaikais, nesuvokia vaikų intereso bendrauti su tėvu, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucija. Tai laikytina dideliu rizikos veiksniu, vertinant galimybę vaikui toliau gyventi su atsakove. Teismas atsižvelgė į vaikų ugdymo įstaigos raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad vaikas mokykloje papasakojo apie namuose vykusį konfliktÄ , po kurio jis bijo motinos.

29. Teismas nurodė, kad vaikų nuteikinėjimas prieÅ¡ tėvus, neigiamai kalbant apie vienÄ jų, gali bÅ«ti vertinamas kaip smurtas prieÅ¡ vaikus. Tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ naudojant tokius bÅ«dus, kurie pažeidžia vaiko teises arba neveikimas, teismas vertino kaip prieÅ¡taraujantį vaikų interesams. Atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžiÄ . Teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu apklaustų psichologų rekomendacijas, siekdamas apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo atsakovės veiksmų, pažeidžiančių jų teises į Å¡eimos ryÅ¡ius, atkurti ieÅ¡kovo ryšį su vaikais, suteikti vaikams reikalingÄ psichologinę pagalbÄ , užtikrinti kitus jų poreikius, įpareigojo valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 30. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ â€“ apelianto ieÅ¡kinį tenkinti, o likusiÄ sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės apelianto naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 30.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino vaikų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , nurodydamas, kad ji vaikams nesaugi dėl atsakovės vaikams naudojamo psichologinio smurto ir piktnaudžiavimo motinos valdžia.

Taigi galima manyti, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas spręsti klausimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. 30.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliai raidai, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Taip pat teismas pažeidė CK 3.174 straipsnio 4 dalį. 30.3. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovės veiksmų:

1) piktybiÅ¡ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, kuriuo pakartotinai nustatytas pereinamasis apelianto ir vaikų bendravimas dalyvaujant psichologui – tarpininkui, nevykdymÄ ;

2) psichologinio smurto prieÅ¡ vaikus. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas įrodė esmines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tina pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 30.4. Kitoje civilinėje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktas situacijos įvertinimas nelaikytinas precedentu sprendžiant ginÄÄ nagrinėjamoje byloje. 30.5. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog atsakovė nevykdo teismo sprendimo ir pažeidžia vaikų interesus, nėra pagrindas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su apeliantu.

Nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties praėjo daugiau negu keturi metai. VisÄ laikÄ atsakovė nevykdė teismų procesinių sprendimų, nustatančių apelianto teisę bendrauti su vaikais. Dėl to, prieÅ¡ingai negu teigiama sprendime, Å¡ioje byloje teismas nėra saistomas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimais. 30.6. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ grįsdamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartÄ akcentuota Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡dėstyta pozicija, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (Keegan v.

Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). 30.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto elgesį teikiant vaikams iÅ¡laikymÄ . Apeliantas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu padengė visÄ iÅ¡laikymo skolÄ vaikams, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad status quo buvęs 2016 m. birželio 28 d. kartojasi, t. y. ne tik atsakovė nevykdo teismo sprendimo dėl apelianto bendravimo su vaikais, bet taip pat ir atsakovas nevykdo teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo vaikams teikimo.

Tokia teismo iÅ¡vada klaidinga, neturi reikÅ¡mės sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ . 30.8. Apeliantas tinkamai vykdo teismo sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams mokėjimo. Taigi apeliantas, bet ne atsakovė labiau linkęs užtikrinti vaikų interesus. Apelianto gyvenamoji aplinka saugi ir atitinka vaikų interesus. Vaiko teisių apsaugos institucija, įvertinusi apelianto buitį, nenustatė jokių grėsmių vaikų interesams. 30.9. Apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog, esant poreikiui, yra pasirengęs Å¡iek tiek, pereinamuoju laikotarpiu, pagyventi kartu su vaikais atskirai nuo dabartinės Å¡eimos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, tai, kad apeliantas turi tam visas galimybes (turi kitÄ bÅ«stÄ nei bÅ«stÄ kuriame Å¡iuo metu gyvena). 30.10.

Teismas, manydamas, kad apelianto gyvenamoji aplinka, sprendimo priėmimo metu vaikams galėtų bÅ«ti nesaugi iÅ¡imtinai dėl vaikų ir apelianto bei jo Å¡eimos narių ryÅ¡io nebuvimo, pirmosios instancijos teismas ex offtcio privalėjo nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu vaikai bÅ«tų nedelsiant paimti iÅ¡ jiems nesaugios atsakovės aplinkos bei perduoti vaiko teisių apsaugos institucijos surastiems laikiniems globėjams, nustatant vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su laikinais globėjais bei įpareigojant vaikų laikinus globėjus teismo nustatytais terminais atvesti vaikus į susitikimus su apeliantu bei jo Å¡eimos nariais pas teismo paskirtÄ psichologÄ tarpininkÄ . 30.11.

Apelianto gyvenamoji aplinka gerokai saugesnė ir labiau atitinka vaikų teisėtus interesus negu Å¡iuo atsakovės aplinka. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas yra vienintelis racionalus bÅ«das užtikrinti vaikų poreikius atitinkančias gyvenimo sÄ lygas ir nutraukti daugiau negu penkerius metus trunkantį atsakovės psichologinį smurtÄ .

31. Atsiliepime atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 31.1. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ netinkamai vykdo teismo sprendimÄ teikti vaikams iÅ¡laikymÄ â€“ iÅ¡laikymo skolÄ sumoka prieÅ¡ paskutinįjį teismo posėdį, siekdamas tik sau naudingo dokumento, kad nebÅ«tų iÅ¡laikymo vaikams skolos. Toks ieÅ¡kovo elgesys prieÅ¡ingas vaikų interesams. 31.2. IeÅ¡kovas nepateikė argumentų, kad, nustačius su juo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jis galėtų tinkamai iÅ¡laikyti vaikus.

IeÅ¡kovas su sutuoktine iÅ¡laiko tris vaikus, jo turtas, banko sÄ skaitose esančios lėšos areÅ¡tuotos. 31.3. IeÅ¡kovas, sumokėjęs vaikams iÅ¡laikymÄ , vėl nustojo jį mokėti, t. y. iÅ¡laikymo skolos nebuvo 2019 m. vasario 26 d., bet sprendimo priėmimo dienÄ skola buvo. IeÅ¡kovas neatsižvelgia į vaikų interesus. 31.4. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Psichologai pateikė iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas su ieÅ¡kovu yra negalimas. 31.5.

IeÅ¡kovas nenurodo, kaip jis bendraus su vaikais, esant nutrÅ«kusiam ryÅ¡iui. Teismui Å¡ioje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, vaikai buvo paimti iÅ¡ atsakovės. Vaikams gyvenant pas laikinÄ globėjÄ , buvo keli vaikų ir ieÅ¡kovo susitikimai, kuriuose dalyvavo psichologas. Å ie susitikimai truko tik po kelias minutes, nes patys vaikai iÅ¡ jų išėjo. 31.6. IeÅ¡kovo sutuoktinė I. P. neapklausta, nežinoma jos nuomonė dėl Å¡alių vaikų gyvenimo jai priklausančiame name. 31.7. IeÅ¡kovas nurodė naujas aplinkybes dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, jeigu bÅ«tų nustatyta gyvenamoji vieta su juo. 31.8.

Tėvo ir vaikų ryÅ¡ys nutrÅ«kęs. Tėvas nenurodė, kÄ jis galėtų padaryti, kad ryÅ¡ys bÅ«tų atkurtas. Vaikai iÅ¡sakė nuomonę, kad jaučia tėvui neapykantÄ , jo bijo, nenori su juo matytis.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ â€“ iÅ¡ motyvuojamosios sprendimo dalies iÅ¡braukti teiginius apie atsakovės psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus ir iÅ¡ rezoliucinės sprendimo dalies iÅ¡braukti įpareigojimÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 32.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi bÅ«ti aktyvi ir kad ji turi maksimaliai, jog vaikai bendrautų su tėvu.

Vaikams jau yra susiformavęs atitinkamas supratimas apie vykstantį procesÄ , neigiamas požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ . Atsakovė neformavo vaikų nuomonės. Teismo sprendime aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vaikų valia, į kuriÄ bÅ«tina atsižvelgti. 32.2. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, bet leidžia jiems patiems nuspręsti, ar jie to nori. 32.3. Å alių duktė aiÅ¡kiai nurodė, kad ji Å¡iuo metu nenorinti bendrauti su ieÅ¡kovu. Jai jau yra beveik penkiolika metų, ji subrendusi ne pagal amžių, todėl geba iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis ir nuomonę.

Teismas į vaiko nuomonę neatsižvelgė. 32.4. Per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį, kada vaikai buvo paimti iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes pradėti bendrauti su vaikais, bet niekam netrukdant bendravimas neįvykdavo, vaikai greitai patys niekieno neįtakoti iÅ¡eidavo iÅ¡ susitikimų. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nes teiginiai apie smurtÄ Ä¯vertinti kaip prielaidos. 32.5. Atsakovė stengėsi, kad vaikai nepraleistų pamokų ir bÅ«tų užimti papildoma veikla, todėl ne vienÄ kartÄ prašė psichologų parengti tokį grafikÄ , jog bÅ«tų atsižvelgta į vaikų interesus, bet ne tik į ieÅ¡kovo interesÄ maksimaliai bendrauti su vaikais. 32.6.

Nėra ginčo, kad vaikai bÅ«davo atvedami į psichologų konsultacijas. Dėl atsakovei nežinomų priežasčių, psichologui nepavyko surasti ryÅ¡io su vaikais. 32.7. IÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡sakė nuomonę, kad reikia ieÅ¡koti kitų variantų, kad bÅ«tų atkuriamas vaikų ryÅ¡ys su ieÅ¡kovu, gal ieÅ¡kovui reiktų padaryti pertraukÄ it nustoti raÅ¡yti skundus ir raÅ¡tus. 32.8. 2017 m. gruodžio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nedviprasmiÅ¡kai konstatuota, kad UAB „Psichologiniai sprendimai“ Vaiko teisių apsaugos skyriui siųsti praneÅ¡imai, kurių pagrindu ir inicijuotas ikiteisminis tyrimas, apie atsakovės prieÅ¡ vaikus naudojamÄ smurtÄ , pagrįsti ieÅ¡kovo nepagrįstais teiginiais.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pagal psichologo A. S. ir UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo S. A. apklausas, jog jie nėra matę ir neturėjo įtarimų, kad atsakovė naudoja prieÅ¡ vaikus fizini ar kitokį smurtÄ . Nutarime konstatuota, kad ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip psichologinės žalos darymas ne tik atsakovei, bet taip pat ir vaikams. 32.9. Ikiteisminiame tyrime apklausti visi asmenys, kurie apklausti taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Padarytos skirtingos iÅ¡vados. 32.10.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė naudoja prieÅ¡ vaikus psichologinį smurtÄ . Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems įrodymams. Ikiteisminiame tyrime buvo surinkta daugiau duomenų, bet teismas prijungė tik nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . 32.11. Psichologinis smurtas prieÅ¡ vaikus nesiskiria tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės prasme, todėl, nustačius, kad atsakovė smurtauja, ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų nutrauktas. 32.12. Teismas nurodė, kad ekspertizė neatlikta dėl atsakovės kaltės, nes ji neatvedė vaikų.

Teismas nevertino, kad Å¡alių vaikai mokykloje yra „po padidinamuoju“ stiklu, kad vaikų teisių specialistų atėjimai į mokyklÄ jiems sukelia stresÄ , kiti vaikai klausinėja, gali pradėti tyčiotis. Ekspertizės klausimÄ buvo galima iÅ¡spręsti atvedant vaikus po pamokų, vaikams neinant į papildomus užsiėmimus, bet kitų asmenų interesai buvo svarbesni negu vaikų. 32.13. Vaikai turi mobiliojo ryÅ¡io telefonus, gali susisiekti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas ateidavo į vaikų mokymosi įstaigÄ , bet susitikimai nevykdavo, nes vaikai nuo jo bėga slėptis.

Vaikų nenoras bendrauti su ieÅ¡kovu nelaikytinas psichologiniu smurtu. 32.14. Tėvo interesai negali bÅ«ti svarbesni už vaikų. IeÅ¡kovas, prievarta siekdamas bendravimo su vaikais, nepaisydamas pastarųjų nenoro su juo bendrauti, pažeidžia vaikų teisę saugiÄ aplinkÄ , todėl vaikai nuolat patiria psichologinę įtampÄ .

33. Atsiliepime ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 33.1. Atsakovės pasyvumas neatitinka vaikų interesų. Apeliantė vykdydama teismo sprendimÄ , nustatantį ieÅ¡kovo teisę bendrauti su vaikais, turėjo pareigÄ atvežti vaikus į susitikimus su teismo paskirtu psichologu tarpininku. 33.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo dalį grindė psichologų tarpininkų parodymais. 33.3. Teismo paskirti psichologai apeliantei sudarė galimybes pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl konsultacijų laiko, bet ji nepateikė pasiÅ«lymų.

Apeliantė nesiÅ«lė naudotis kito psichologo paslaugomis nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsisakė dalyvauti konsultacijose, elgėsi nekonstruktyviai, nereagavo į teismo paskirtų psichologų pastabas. 33.4. Byloje nėra įrodymų, kodėl psichologų parodymus reikėtų vertinti kaip nepatikimus. 33.5. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta Å¡ioje civilinėje byloje, yra neprejudicinė sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės. 33.6.

Po vaikų apklausos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡klausė ir teismo psichologo paaiÅ¡kinimų bei atsakymų į bylininkų ir jų atstovų klausimus. Teismo psichologo iÅ¡sakyti teiginiai apie vaikų psichologinę ir emocinę bÅ«klę bei apeliantės įtakÄ vaikų požiÅ«riui į ieÅ¡kovÄ , sutapo su psichologų parodymais bei byloje esančiuose raÅ¡tuose iÅ¡dėstytais teiginiais. 33.7. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nėra prejudicinis Å¡ioje byloje ir neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti įrodymai. 33.8.

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neturi galimybės tinkamai vykdyti tėvo pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant. Siekdamas paÅ¡alinti vaikų ir savo teisių pažeidimus, ieÅ¡kovas naudojasi teisiniais instrumentais, kreipdamasis į valstybės ir vietos savivaldos institucijas dėl jo ir vaikų pažeistų teisių gynimo. Svarbu tai, kad nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo teiktų procesinių kreipimųsi nepripažintas nepagrįstu ar neteisėtu. 33.9. Apeliantė neatriboja vaikų nuo ginčų ir ginčus naudoja neigiamai vaikų nuomonei apie ieÅ¡kovÄ kurti.

Toks apeliantės elgesys prieÅ¡tarauja vaikų interesų. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 34. Nagrinėjamoje byloje keliami vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir įpareigojimo klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės pagrįstumo klausimai.

35. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

36. Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2002 iki 2011 metų gyveno kartu. Jie susilaukė dviejų vaikų: 2004 m. liepos 16 d. gimė duktė, 2008 m. gegužės 30 d. – sūnus.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu bei 2014 m. gegužės 8 d. papildomu sprendimu iÅ¡ dalies patenkino atsakovės ieÅ¡kinį: nustatė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui 1 200 Lt, sÅ«naus – 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės, nustatė apelianto bendravimo su vaikais tvarkÄ (civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimus iÅ¡ esmės paliko nepakeistus, papildė sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatė pereinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį apeliantui bendrauti su vaikais dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal pastarojo parengtÄ planÄ bei įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimÄ pas specialistÄ , jo nurodytu laiku ir vietoje.

38. Apelianto praÅ¡ymu VÅ¡Ä® „Vilniaus Å¡eimos psichologijos centras“ 2015 m. kovo 2 d. paskyrė vaikų psichologę S. P. kaip tarpininkaujančiÄ psichologę 6 mėn. laikotarpiui. Vaiko teisių apsaugos institucija 2015 m. kovo mėn. parinko UAB „Psichologiniai sprendimai“. Atsakovė į organizuotus susitikimus neatvyko nei pati, nei kartu su vaikais.

39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pakartotinai nustatė pereinamÄ jį 6 mėn. laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje bei įpareigojo atsakovę užtikrinti vaikų atvykimÄ paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ (civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016). Teismas taip pat nustatė, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apeliantas su vaikais bendrauja Å¡io procesinio kreipimosi 4 punkte nurodytame teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka ir įpareigojo Å¡alis lankyti psichologines konsultacijas pas UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtus psichologus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi pastarÄ jį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

40. Antstolis Robertas Vasiliauskas, atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 29 d. apelianto, UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo bei ir psichologo – tarpininko kreipimÄ si, vykdomosios bylos duomenimis, 2017 m. birželio 9 d. surašė teismo sprendimo nevykdymo aktÄ Nr. 0179/17/00671. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi patenkino antstolio praÅ¡ymÄ ir skyrė atsakovei baudÄ už teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo nevykdymÄ (civilinė byla Nr. 2VP-30512-1045/2017).

41. Pagal vaiko teisių apsaugos institucijos praneÅ¡imÄ 2017 m. liepos 3 d. dėl atsakovės pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33267-17). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu nurodytas tyrimas nutrauktas.

42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu nustatymo atmetė ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės. Å alys dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinius skundus.

43. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriaus 2019 m. gegužės 14 ir 31 d. pasitarimo protokolų kopijas, sprendžia, kad jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi nagrinėjant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinių skundų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, susijęs su vaikų interesais, o tokio pobÅ«džio bylose teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

45. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 170 straipsnio 3 dalis).

46. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 170 straipsnio 4 dalis).

47. Ä®statymų leidėjas CK 3. 174 straipsnio 4 dalyje įtvirtino, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

49. Koks aplinkybių, dėl kurių nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. esantis pakankamu pagrindu spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, bet kasacinio teismo praktikoje pateikiama tokių pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

50. Kasacinis teismas pažymi, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliai raidai, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

51. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas ne kartÄ sprendė Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-1364-930/2016). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinamos aplinkybės, atsiradusios po Å¡ios sprendimo priėmimo.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai vertino bylos duomenis bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas tėvo ir vaikų ryÅ¡iui normalizuotis 6 mėn. pereinamasis laikotarpis, po kurio tėvas su vaikais turėjo bendrauti maksimaliai.

53. Å alių santykiai konfliktiniai. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, nepilnamečių bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu Å¡alys nesutaria nuo 2012 metų. Ä®statymų leidėjas įtvirtino, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), o skyrium gyvenančiam tėvui užtikrinta teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

54. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neprieÅ¡tarauja vaikų bendravimui su tėvu, bet vaikai patys nenori su juo bendrauti, nes susiformavo nuomonę iÅ¡ ankstesnių teisme vykstančių procesų. Atsakovė teigia, kad ji leidžia vaikams patiems pasirinkti, ar jie nori bendrauti su tėvu. Vaikai nuo 2011 m. gyvena su atsakove. Dėl to jų ryÅ¡ys artimas, motinos požiÅ«ris į tėvÄ vaikams labai svarbus. Atsakovė žinodama, kad tėvo ir vaikų ryÅ¡ys nėra artimas, nesiėmė jokių veiksmų padėti jį atkurti.

PrieÅ¡ingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė piktavaliÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo. UAB „Psichologiniai sprendimai“ raÅ¡tuose nurodyta, kad susitikimai su psichologu vyko tik kartÄ per savaitę, vaikai buvo atvežami į konsultacijas pavėlavus, neatsižvelgta į psichologo praÅ¡ymÄ vaikams nesinaudoti elektroniniais prietaisais konsultacijos metu, vaikai prieÅ¡ konsultacijas buvo įbauginami, mokomi prieÅ¡intis bendravimui. Atsakovė, žinodama, kad vaikai yra konsultacijoje pas psichologÄ , siųsdavo jiems žinutes, į kurias jie atsakinėdavo, ir tokių bÅ«du siekė, kad konsultacija neįvyktų.

Žinoma, kad toks atsakovės elgesys formuoja vaikams neigiamÄ požiÅ«rį ne tik į tėvÄ , bet ir į psichologus.

55. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismo nutartimi, taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis nepilnamečiai perduoti globėjai, ieÅ¡kovas turėjo galimybę bendrautis su vaikais, bet bendravimas vyko tik kelias minutes, nes vaikai atsistodavo ir iÅ¡eidavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikams Å¡iuo metu yra 11 ir 15 metų. Jų elgesys (atsistojimas ir išėjimas) negalėjo susiformuoti savaime, nes vaikai su ieÅ¡kovu nebendravo 8 metus. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja buvusi ieÅ¡kovės draugė paaiÅ¡kino, kad atsakovė prie vaikų neigiamasi atsiliepdavo apie ieÅ¡kovÄ , nuosekliai siekė, kad vaikai nekęstų tėvo.

IÅ¡tyręs bylos aplinkybes, teismo apklaustų liudytojų (mokyklos psichologo K. Ž., UAB „Psichologiniai sprendimai“ vadovo S. A., psichologo A. S., teismo psichologės Simonos Bartkienės, buvusios atsakovės draugės M. J. J.) paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė darė poveikį besiformuojančiai vaikų nuomonei apie tėvÄ . Å iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti aptartų įrodymų.

56. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu Å¡alių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove. Dėl to ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ nekliudyti skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad veiksmai, kuriais vienas iÅ¡ tėvų veikia vaikÄ , siekdamas, kad jis atstumtų kitÄ iÅ¡ tėvų, psichologų prilyginami emociniam smurtui ir daro ypatingÄ Å¾alÄ harmoningam vaiko vystymuisi, kadangi tik bendraudamas su abiem tėvais vaikas gali vystytis kaip visaverte asmenybė.

57. IeÅ¡kovės argumentai, kad ji rÅ«pinosi vaikų mokslais, popamokine veikla, todėl neatvyko su vaikais į teismo paskirtÄ psichologinę ekspertizę, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Å¡iuo atveju prioritetas negalėjo bÅ«ti skiriamas vaikų mokslams. Esant komplikuotiems tėvo ir vaikų santykiams, maksimaliai stengtis užtikrinti vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsakovė neveikimu eliminavo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius vaikų interesus, nesistengė, kad teismo ekspertizė bÅ«tų paskirta kitu, jai ir vaikams priimtinu laiku. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neveikimu siekia užkirsti keliÄ atkurti tėvo ryšį su vaikais.

58. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alių duktė, kuriai apklausos metu buvo beveik 15 metų, iÅ¡skirtinai neigiamai charakterizavo tėvÄ , kategoriÅ¡kai nurodė, kad nenori su juo bendrauti. Å alių sÅ«nus į klausimus apie ieÅ¡kovÄ neatsakinėjo, nepareiÅ¡kė nuomonės. Pirmiau nurodyta, tokiai vaikų pozicijai turėjo įtakos atsakovės, su kuria gyvena nepilnamečiai, veiksmai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė prioriteto iÅ¡sakytai vaikų nuomonei.

59. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Å¡ioje byloje, bei nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nelaikytini precedentais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitÄ , iÅ¡samų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimÄ , nukentėjusio asmens saugumÄ , kaltų asmenų suradimÄ ir jų perdavimÄ teismui.

Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, visų pirma reiÅ¡kia tai, jog atsakovės veiksmuose nenustatyta pagrindų patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybėn, bet tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus civiliniam ginčui iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų atskyrimo nuo motinos – pagrįstumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas vertino, jog Å¡ioje bylos stadijoje jos pagrįstos prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, nustatė analogiÅ¡kas aplinkybes, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jas įvertinęs teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais pereinamasis laikotarpis, skirtas ieÅ¡kovo ir vaikų ryÅ¡iui atkurti, piktnaudžiavo motinos valdžia, pažeidė vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, tyčia sistemingai pažeidė vaikų teisę į identiÅ¡kumÄ , veikė keldama pavojų normaliai vaikų raidai.

Tai civilinės teisės prasme traktuotina kaip psichologinis smurtas prieÅ¡ vaikus. Be to, ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti nauji įrodymai įrodo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo motinos elgesys patvirtina, jog ji siekia riboti tėvo bendravimÄ su vaikais (specialistų neįsileidimas į namus, vengimas bendrauti telefonu, bendravimas pakeltu tonu, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, specialistų įžeidinėjimas) (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos Å¡eimai skyriaus 2019 m. gegužės 14 ir 31 d. pasitarimo protokolų kopijos).

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡alinti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginių apie atsakovės psichologinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus.

61. IeÅ¡kovas, siekdamas pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo įrodyti pasikeitusias aplinkybes, t. y. tai, kad jo gyvenamoje vietoje vaikams tapo gyventi saugiau negu su atsakove. Byloje nustatyta, kad vaikai gyvena jiems įprastoje aplinkoje nuo 2012 metų. IeÅ¡kovo ir vaikų ryÅ¡ys nutrÅ«kęs, ryÅ¡iui atkurti prireiks laiko. Vaikai prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, vengia su juo bendrauti, jo bijo, nekenčia. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ duomenų, kad Å¡alių vaikų ryÅ¡ys su ieÅ¡kovo Å¡eima nuo 2016 metų pasikeitė ir tapo teigiamas.

Esant Å¡alių vaikų ir ieÅ¡kovo Å¡eimos komplikuotiems santykiams, prieÅ¡iÅ¡kam nusiteikimui, pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡alių vaikai patirtų dar didesnį stresÄ ar žalÄ psichikai, o santykiai galėtų dar stipriau komplikuotis, sukelti neigiamus padarinius. Dėl to apelianto gyvenamoji aplinka nelaikytina saugia Å¡alių vaikams. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei pažeidė CK 3.174 straipsnio 4 dalį.

62. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovas taip pat netinkamai vykdo teismo sprendimÄ , kuriuo priteistas nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymas. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų bÅ«tinieji poreikiai užtikrinami, jei iÅ¡laikymas jiems teikiamas laiku. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovas buvo skolingas savo vaikams 14 210,06 Eur. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo skolÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas tinkami vykdė teismo sprendimÄ . Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas ir toliau neteikia vaikams iÅ¡laikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas labiau linkęs užtikrinti vaikų interesus nei atsakovė. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis geba tinkamai pasirÅ«pinti visais vaikų poreikiais ir tinkamai juos iÅ¡laikyti.

63. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, vaikų motina, netinkamai įgyvendina motinos valdžiÄ savo vaikams. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimo dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, negeba atskirti savo interesų nuo vaikų interesų, pastarųjų neužtikrina. Siekis nepagrįstai riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais rodo, kad atsakovė nėra orientuota į vaikų emocinių poreikių tenkinimÄ . Atsakovė negerbia ieÅ¡kovo teisės bendrauti su vaikais, nesuvokia vaikų intereso bendrauti su tėvu. Atsakovė nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos institucija – tais laikytina dideliu rizikos veiksniu, vertinant galimybę vaikams toliau gyventi su atsakove. Atsakovė eliminuoja galimybę suteikti vaikams psichologo pagalbÄ .

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi pareigÄ užtikrinti nepilnamečių vaikų teises. Jei tėvai vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3.163 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo atsakovės veiksmų, pažeidžiančių teises į Å¡eimos ryÅ¡ius, atkurti ieÅ¡kovo ryšį su vaikais, suteikti jiems reikalingÄ psichologinę pagalbÄ , užtikrinti kitus jų poreikius, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigotina spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ atsakovės. Ginčo sprendimas priimtas siekiant apsaugoti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų, bet ne kurios nors vieno iÅ¡ tėvų interesus.

65. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

66. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: atmesti ieÅ¡kovo Ž. P. ir atsakovės J. G. apeliacinius skundus. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Irmantas Å ulcas Tomas Venckus