f161bda9-5279-4e84-bc48-d0a96a5fd81f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-786-764/2011Proceso Nr. 3-61-3-02670-2010-1                                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 16.5;74 (S)                            VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui L.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. G. praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nustatė: PareiÅ¡kėjas L. G. (toliau - PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, Atsakovas) priteisti 388,77 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (b.l. 1-3).PraÅ¡yme nurodė, kad iki 2008-07-31 dirbo Vilniaus miesto VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresniuoju specialistu.

Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®, Ä®statymas) 23 str. 2 d., valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio VTÄ® 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, neįskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Kitų valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų ribojimas iÅ¡liko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-06-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Taikanti nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ PareiÅ¡kėjui nuo 2007-06-01 iki 2009-01-01 neiÅ¡mokėta 382,77 Lt priedų ir priemokų.PareiÅ¡kėjo teigimu, praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio dalis, nevirÅ¡ija Darbo kodekso    298 str. nustatyto trejų metų laikotarpio, kuris skaičiuotinas nuo praÅ¡yme nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos, t.y. nuo 2009-01-01.

AnalogiÅ¡kos praktikos, aiÅ¡kinant DK 298 str. nuostatas laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-08-24 nutartis a.b. Nr. A756-859/2009; 2009-10-15 nutartis a.b. A822-1030/2009; 2010-01-12 nutartis a.b. Nr. A143-57/2010). Taip pat praÅ¡o, atsižvelgti į tai, kad jo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu jis nebuvo keičiamas, ir remiantis CK 1.131 str. 2 d. atnaujinti praleistÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 27 str.).

Teismo posėdyje PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl raÅ¡ymo apsirikimo skunde nurodyta neteisinga suma, todėl praÅ¡o priteisti ne 388,77 Lt, o 382,77 Lt. Taip pat paaiÅ¡kino, kad senaties terminÄ praleido dėl to, kad buvo tariamasi su vadovybe dėl darbo užmokesčio nepriemokų grÄ Å¾inimo. Nepavykus susitarti dėl nepriemokos priteisimo teko kreiptis į teismÄ .Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b.l. 13-15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad į teismÄ PareiÅ¡kėjas kreipėsi 2010-09-15, t.y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. ir 72 str. 1 d., aktas pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai negalioja tik ateičiai (ex nunc), todėl teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris vėliau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra teisėtas ir pagrįstas (LAT Senato apžvalga, Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-06-27 nutartyje taip pat konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nuostatų darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai, pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo oficialaus paskelbimo (a.b. Nr. A5-264/2003). Atsakovas sprendimus priėmė ir vykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, o PareiÅ¡kėjas jų neginčijo, todėl atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , jo praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl sumos dalies, kuri neiÅ¡mokėta už 2007 m. liepos mėn., t.y. 104,04 Lt, PareiÅ¡kėjas praleido DK 27 str. 2 d. nustatytÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 6 p. yra pagrindas bylÄ nutraukti. Atsakovas 2011-11-21 raÅ¡te Nr. 10-S-20138 prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant Vilniaus AVPK atstovui ir nurodė, kad palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Taip pat prašė sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams (b.l. 24).Tretysis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) atsiliepime į PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b.l. 9-11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2009-01-01 vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. ir 23 str. 2 d.

Vilniaus AVPK taikė apribojimus Pareiškėjui mokamų priedų ir priemokų sumai, todėl jam neišmokėjo 382,77 Lt. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. VTĮ 23 str. 2 d. prieštaravimas Konstitucijai pripažintas 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimu. Departamento teigimu, remiantis Konstitucijos 107 str. 1 d. nuostatomis, Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento.

Todėl, kol VTĮ 23 str. 2 d. nuostatos nustatyta tvarka nepripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, jos yra teisėtos ir jomis turi būti vadovaujamasi mokant priedus ir priemokas valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, negali būti nustatyta, kad Vilniaus AVPK nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę.Prašymas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2007-2008 metus, susidariusios dėl nurodytu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 ir 2007-06-07 įstatymo redakcijos) numatyto priedų ir priemokų ribojimo.Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija    Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti        70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Ä®statymo (2007-06-07 Nr. X-1175)     23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi VTÄ® 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai, t.y. priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma iÅ¡liko.Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡ys nustatytos Vidaus tarnybos statute. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Statuto nuostatas, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams galėjo bÅ«ti mokami priedai: už laipsnius (35 str.), kvalifikacines kategorijas   (36 str.), staÅ¾Ä (37 str.). Priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (36 str. 6 d.).

Taip pat mokamos priemokos: už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (38 str. 1 d. 1 p.); už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis (38 str. 1 d. 2 p.); už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ Â Â Â Â Â (38 str. 1 d. 3 p.). PareigÅ«nams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti              60 procentų pareiginės algos (38 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau vadovaujantis VTÄ® 4 str. 2 d., jiems buvo taikomos Å¡io įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , inter alia ir 23 str. 2 d., todėl Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

Be to, Å¡i Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principÄ - vienÄ iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo           2004-12-13 nutarimas). Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad teismas nustatęs teisės į teisingÄ , apmokėjimÄ už darbÄ pažeidimÄ , privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , teisinio pagrindo pripažinti, jog įstatymo nuostatos ribojant PareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo      2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009-12-15 Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o teisės aktas pripažintas prieÅ¡taravęs Konstitucijai negalioja santykiams, atsiradusiems po minėto nutarimo paskelbimo, nėra (LVAT 2010-06-07 nutartis a. b. Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275; 2005-12-21 nutartis a.b.

Nr. A1–438/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329; 2004-03-01 nutartis a.b. A12-219/2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5).Iš teismui pateiktų Vilniaus AVPK suvestinių atsiskaitymo lapelių matyti, kad Pareiškėjui L. G. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2007 metus neišmokėta 140,20 Lt suma: už liepos mėn. – 104,04 Lt; už spalio mėn. – 36,16 Lt, už 2008 metus neišmokėta 242,57 Lt suma: už vasario mėn. – 77,79 Lt; už birželio mėn. – 164,78 Lt, iš viso – 382,77 Lt (b.l. 4, 5, 17, 18).

Atsakovas atsiliepime (b.l. 13-15) nurodė, kad PareiÅ¡kėjas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 27 str. 2 d.) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 m. liepos mėn. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) taip pat konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.).

DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Atitinkamai atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1839/2011).Pareiškėjas prašo priteisti 382,77 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. birželio mėn. (b.l. 4, 5, 17, 18).

L. G. su praÅ¡ymu dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismÄ kreipėsi 2010-09-15 (b.l. 1-3), todėl pritaikius         DK 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , konstatuotina, kad PareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki     2010 m. rugsėjo mėn.PareiÅ¡kėjas prašė teismÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l. 1-3). CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-12-23 nutartis byloje                  Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009;

LAT 2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-15 byloje         Nr. 3K-3-206/2009).Teismas pažymi, kad praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų pusiausvyros, kuri užtikrintų realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuotų teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ .

PraÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl to, jog prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su vadovybe buvo tariamasi dėl darbo užmokesčio nepriemokų grÄ Å¾inimo. Taip pat, kad senaties terminas atnaujintinas, nes jo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad darbo užmokesčio dalis nebuvo iÅ¡mokėta dėl teisės normos, kuri pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, nustatyto ribojimo, savaime nėra aplinkybė, sudaranti pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip objektyvi kliÅ«tis PareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeistos teisės gynimo. Pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjas aplinkybių apie bandymÄ susitarti dėl darbo užmokesčio nepriemokos grÄ Å¾inimo nepagrindė objektyviais duomenimis, kuriuos teismas galėtų patikrinti, todėl minėtos aplinkybės taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kitų objektyvių, nuo PareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminÄ kreiptis į teismÄ ir dėl kurių Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2007 m. liepos mėn. byloje nenustatyta. Neatnaujinus praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis už 2007 m. liepos mėn., t.y. 104,04 Lt, PareiÅ¡kėjui nepriteistina. Å ioje dalyje L. G. praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos.

Todėl laikotarpis, už kurį turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas DK 298 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas DK 298 str. nuostatomis imperatyviai apribojama trejais kalendoriniais metais.Taikant nurodytus Pareiškėjui priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus, atsižvelgiant į laikotarpį už kurį jam priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, t.y. nuo 2007-10-01 iki 2009-01-01, ir byloje esančius duomenis apie L.

G. neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 4-5,17-18), konstatuotina, kad prašoma priteisti suma susidarė per laikotarpį neviršijantį trejų metų (DK 298 str.). Pareiškėjas prašo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 382,77 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Byloje nustatyta, kad L. G. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo nuo 2007-10-01 iki 2009-01-01 neišmokėta 278,73 Lt (b.l. 4, 5, 17, 18).

Aplinkybių, leidžiančių abejoti Atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose pateikta informacija, nenustatyta. Å ios sumos Atsakovas neginčija. Taip pat nenustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK už PareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti L.

G. praÅ¡ymÄ dėl jam priklausančios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ ir teisinį reguliavimÄ , byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato L. G. naudai priteistina 278,73 Lt suma (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).Atsakovas taip pat praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams (b.l. 24).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ , Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose turi bÅ«ti formuojama vieninga linkme, remdamasis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-07-08 sprendimu (a.b. Nr. I-644-583/2010) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartimi (a.b.

Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgdamas į sunkiÄ Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), teismas sprendžia, kad praÅ¡ymas teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, tenkintinas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja                                                                   nusprendė: pareiÅ¡kėjo L.

G. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į.k. (duomenys neskelbtini), 278,73 (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 73 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).Kitoje dalyje PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Egidija Puzinskaitė