f161bb4b-ae5e-4f4d-9958-8220cd70542e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-228-398/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68405-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei , dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Šileikai ,nuteistajam S. Å . ,gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nukentėjusiajam P. B. , vertėjai Žanai Tadarovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį S. Å . iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių (dėl Å¡ios dalies apeliacinis skundas nepaduotas).Å iuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas E. V. (E. V. ), tačiau Å¡ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

S. Å . pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 13 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su J. Å . (J. Å . ) metu jį nužudė, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septyniolika smÅ«gių pastarajam į veidÄ , krÅ«tinę, rankas, tuo padarydamas Å¡iam odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abipus akių vokuose, nosies nugarėlės projekcijoje, nosikaulių lūžius, poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, nusitęsiančiÄ Ä¯ kaklo Å¡oninį pavirÅ¡ių, kraujosruvÄ ir muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, deÅ¡inio ir kairio skruostikaulių lūžius, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės ir kairės pusės lūžius, poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, daugybinius abipusius Å¡onkaulių lūžius su krÅ«tinplėvės sužalojimais lūžių projekcijose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame ir kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, poodines kraujosruvas abipus plaÅ¡takose, deÅ¡inėje blauzdoje, po ko nuo galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imo, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos sutrikimu, dėl to J.

Å . 2015 m. gruodžio 17 d. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje mirė.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Å . praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo tirti, nes Å¡ioje byloje tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai. Nuteistasis S. Å . teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino bylos surinktus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais apie įvykio aplinkybes.

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis J. Å . , dar bÅ«damas gyvas, nurodė, kas jį taip stipriai sumušė, t. y. M. Č. . Å iuos nukentėjusiojo žodžius girdėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojas S. B. , policijos pareigÅ«nas L. J. (L. J. ), taip pat S. K. ir E. V. ir davė apie tai parodymus teisme. Be to, liudytojas S. B. parodė, kad J. Å . po įvykio buvo sÄ moningas, aiÅ¡kiai atsakinėjo į jam užduotus klausimus, taip pat, kad jam labai įtartinas pasirodė E. V. . Teismo medicinos specialistas teisme paaiÅ¡kino, kad jo – S. Å .

J. Å . suduoti smÅ«giai negalėjo padaryti didelės žalos pastarojo sveikatai, nuo jų Å¡is negalėjo mirti. Liudytojas E. V. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai jam darė poveikį, pirmosios apklausos metu jam nurodė, kokius parodymus duoti, prieÅ¡ingu atveju grasino jį suimti. Apelianto nuomone, visų Å¡ių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytoja I. B. teisme davė labai nekonkrečius parodymus, iÅ¡ kurių taip ir liko neaiÅ¡ku, ar kažkas kažkÄ kalbėjo ir ar ji tas kalbas girdėjo, ar ne. Apelianto teigimu, nepagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad J.

Å . galėjo S. Å . bijoti ir nepasakyti paminėtiems liudytojams, kad bÅ«tent S. Å . jį sumušė. Teismas rėmėsi liudytojo P. B. ir K. B. parodymais, kad jis jau anksčiau buvo sudavęs J. Å . , tačiau dėl Å¡ių aplinkybių neapklausė įgaliotinio, kuris jiems tiesiog liepė daugiau nekonfliktuoti ir atsipraÅ¡yti. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė gynybos praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti tyrėjÄ I. S. , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip vyko tyrimas ir kaip buvo nustatyta, kad pas nukentėjusįjį J.

Å . įvykio dienÄ niekas nesilankė. Nuteistasis S. Å . taip pat nurodo, kad 2015 m. gruodžio 13 d. policijos pareigÅ«nai jo sugyventinei A. M. liepė sutvarkyti J. Å . kambarį, nepaėmė ir netyrė nei kraujo pėdsakų iÅ¡ bendro koridoriaus, nei jo – S. Å . drabužių ar avalynės, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybės taip pat neatsižvelgė. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistasis praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti liudytojus E. V. , S. B. , L.

J. , I. B. , S. K. , I. S. .  Atsiliepime į nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ nukentėjusysis P. B. (P. B. ) praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusysis nurodo, kad S. Å . , teigdamas, jog konflikto metu J. Å . sudavė tik 4 smÅ«gius, siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad po S. Å . suduotų smÅ«gių J. Å . bute bÅ«tų lankęsi kiti asmenys ir jį mušę. Kol jo dėdė J.

Å . gyveno Å¡iame bute, tarp jo ir kaimynų (S. Å . , A. M. , E. V. ) nuolat kildavo buitiniai konfliktai. J. Å . jų bijojo ir jam nuolat guodėsi, todėl tikriausiai ir pasakė, kad jį sumušė kažkokie keturi asmenis, įskaitant kažkokį „paslaptingÄ â€œ M., taip siekdamas iÅ¡vengti dar vieno konflikto. Nukentėjusysis pažymi, kad J. Å . į savo butÄ nieko neįleisdavo, mažai su kuo bendravo, niekuomet jam nebuvo užsiminęs apie pažįstamÄ vardu M.. Be to, jei kokie žmonės ir bÅ«tų atėję į jo butÄ , tai, pamatę sumuÅ¡tÄ senÄ Å¾mogų, kviestų pagalbÄ , o ne pultų jį dar labiau žaloti.Teismo posėdžio metu nuteistasis S. Å . ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis P. B. prašė nuteistojo apeliacinį atmesti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį atmesti.Nuteistojo S. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų kaip visumos vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino Å¡aliÅ¡kai, ignoruodamas nuteistÄ jį teisinančius įrodymus ir nepasisakydamas dėl jo keliamų gynybinių versijų.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu S. Å . savo gynybinę versijÄ grindžia teigimu, kad jo prieÅ¡ nukentėjusįjį J.

Š. pavartotas fizinis smurtas negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties, o mirtį sukėlusius sužalojimus jam galėjo padaryti kiti asmenys (galimai M. Č. ). Pažymėtina, kad šios S. Š. gynybinės versijos, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, buvo išsamiai tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme bei motyvuotai atmestos skundžiamame teismo nuosprendyje.         Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1721/ 2015, (01) konstatuota , jog J.

Š. mirė nuo galvos ir krūtinės sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose, nosies nugarėlės projekcijoje, nosikaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, nusitęsianti į kaklo šoninį paviršių, kraujosruva ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio ir kairio skruostikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės lūžiai, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės sužalojimais lūžių projekcijoje, kas komplikavosi oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu.

Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi griuvimui (t. 1 b. l. 66-77). Tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti teismo nustatytu laiku ir vietoje bei būdu patvirtino ir  teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas S. C. (t. 5 b. l. 67-68).                    Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent S. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį J.

Å . , suduodamas daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais ir kitais iÅ¡samiai teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡analizavo visų liudytojų parodymus, juos gretino tarpusavyje ir aptarė atskirai. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai, kad byloje negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantis teismas tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismas turi daryti analizuodamas tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016).                  Taip nuteistasis S. Å . teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad  įvykio dienÄ jis iÅ¡gėrinėjo savo namuose, kur gyveno su sugyventine ir jos sÅ«numi E. V. , su pažįstamu H. , o tame pačiame bute gyvenęs nukentėjusysis J.

Å . bendravo su elektriku, kuris tÄ dienÄ tvarkė elektrÄ . Su H. iÅ¡gėrė butelį degtinės. Jau išėjus elektrikui ir jo draugui H. tarp jo ir J. Å . kilo žodinis konfliktas dėl per daug iÅ¡naudotos elektros energijos . Apie 16 val. jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bet neturėjo lauko durų rakto, todėl pabeldė į J. Å . kambario duris , kad Å¡is užsirakintų. Atidarius duris, J. Å . stovėjo su peiliu rankoje, atkišęs prieÅ¡ jį. Tada jis jam sudavė tris kartus delnu į veidÄ , nuo trečio smÅ«gio J.

Å . nukrito, viskas vyko tarpduryje į J. Å . kambarį. Keldamasis nukentėjusysis pradėjo jį vadinti negražiais žodžiais, tada jis jam spyrė į šlaunį. IÅ¡eidamas jis nežinia kodėl paėmė J. Å . telefonÄ . Jam išėjus liko neužrakintos buto lauko durys bei durys į J. Å . kambarį. Vėliau , nusipirkęs degtinės, užkandos, iÅ¡važiavo taksi automobiliu  pas draugÄ Â J. L. , kur praleido kelias dienas. Praėjus kelioms dienoms jam paskambino sugyventinė A.

M. ir pasakė, kad J. Å . mirė. Jis mano, kad dėl nukentėjusiojo mirties nėra kaltas, nes jo suduoti smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s ir nuo to jis negalėjo mirti. Viename bute su J. Å . gyveno apie keturis mėnesius, pas nukentėjusįjį užeidavo jo sÅ«nėnas, vaikinas, vardu K., elektrikas ar dar koks meistras, Å¡iaip pas jį nedažnai kas ateidavo. Santykiai su J. Å . buvo normalÅ«s, jis nėra smurtavęs prieÅ¡ jį. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos žino, kad įvykio dienÄ , atvažiavus medicinos pagalbai ir policijai, nukentėjusysis minėjo, kad jį sumušė kiti asmenys, tačiau iÅ¡ paminėtų vardų jis nepažįsta nei vieno, nėra matęs, kad kažkas iÅ¡ nepažįstamų bÅ«tų užėję pas jį.

Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriuos jam liepė duoti jį apklausę pareigÅ«nai (t. 5 b. b. 17-19).             Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, S. Å . kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio dienÄ Â konfliktavo su nukentėjusiuoju J. Å . , pastarajam pradėjus mosikuoti peiliu, nuteistasis sudavė J. Å . du kartus delnu per veidÄ , pirmiausia deÅ¡ine ranka, po to kaire ranka. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s ir nukentėjusysis nukrito ant grindų ant kairiojo Å¡ono, krito tiesiai ant grindų ir į niekÄ neatsitrenkė.

Po to, J. Å . vėl pradėjo keiktis ir kėlėsi, buvo atsirėmęs rankomis į lovÄ . Tada  jis vėl spyrė koja nukentėjusiajam į deÅ¡inįjį Å¡onÄ ties klubu, nuo smÅ«gio Å¡is atsigulė ant lovos Å¡onu, tačiau nenustojo“ koliotis“, tada  jis Josifui dar kartÄ trenkė kairės rankos delnu per veidÄ , ir nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis vėl nukrito ant grindų kniÅ«bsčias. Po to nuteistasis S. Å . paėmė telefonÄ â€žNokia“, priklausantį nukentėjusiajam, ir išėjo.

Mintis paimti telefonÄ Â jam kilo iÅ¡kart po muÅ¡tynių. Jis, išėjęs iÅ¡ kambario, girdėjo, kad J. Å . dar kažkÄ rėkia, bet jis jau nebesiklausė. IÅ¡ buto daugiau nieko nepaėmė. Nukentėjusiajam sudavė tik tuos smÅ«gius apie kuriuos papasakojo. SmÅ«giai buvo stiprÅ«s, ir jis neatmeta galimybės, kad nuo Å¡ių smÅ«gių galėjo atsirasti visi tie sužalojimai, kurie įvardinti įtarime. Tikslo nužudyti J. Å . neturėjo(t. 2, b. l. 127-129). Å iuos parodymus  nuteistasis S. Å . patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir  apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b. l. 130-132 ).2016-01-08 sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo klausimÄ , nuteistasis S. Å . parodė, kad jis prisipažįsta viskÄ , kÄ padarė, tik teigė, kad J.

Å . nenorėjo nužudyti. (t. 2, b .l . 156-157). Byloje nėra objektyvių duomenų, jog Å¡iuos nuteistojo parodymus kokiu nors bÅ«du bÅ«tų įtakoję policijos pareigÅ«nai. Nors vėliau, apklaustas dar kartÄ Ä¯tariamuoju parodė, kad J. Å . jis sudavė tik tris smÅ«gius ranka į veidÄ ir vienÄ smÅ«gį koja į J. Å . kojÄ . Nuo suduotų smÅ«gių J. Å . negalėjo mirti. Tokie sužalojimai, kurie įvardinti įtarime, jo suduotais smÅ«giais negalėjo bÅ«ti padaryti. Pats J. Å . , atvykus policijai, pasakė, kad jį sumušė M. su kitais asmenimis, kurie gyvena Lazdynų rajone, tai girdėjo ne tik policijos pareigÅ«nai, bet ir medikai, jo posÅ«nis E. V. ir sugyventinė A.

M. . Kas toks M. S. Š. nežino, jokio M. nepažįsta ir niekada pas J. Š. nėra matęs (t. 2, b. l. 148-150 ). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis, nuteistasis tokius parodymus davė jau žinodamas, kad nukentėjusysis po sumušimo atvykusiems asmenims minėjo, jog jį sumušė keturi asmenys, tame tarpe ir kažkoks M..                    Byloje liudytoju apklaustas J. L. tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad nagrinėjamų įvykių metu pas jį atvažiavo jo draugas S. Š. , kuris atvežė tris butelius degtinės, maisto.

Jie pradėjo virtuvėje gerti. S. Å . atvažiavo jau bÅ«damas iÅ¡gėręs. Besėdint jis parodė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, pasakė, jeigu nori, tai jis gali minėtÄ telefonÄ padovanoti Kalėdoms. J. L. sutiko, pasiėmė telefonÄ . Nuteistasis pasakė, kad telefonÄ paėmė iÅ¡ kažkokio senio. J. L. paklausus ar nebus problemų, nuteistasis atsakė, kad ne. Jie pasėdėjo, iÅ¡gėrė, ir tuomet S. Å . pradėjo pasakoti, kad jis sumušė kažkokį „ senį“, kad tas“ senis“ jo kaimynas.

S. Å . pas juos pragyveno keturias paras, tiek ilgai jis pas juos užsibuvo pirmÄ kartÄ (t. 5 b. l. 44-45, t. 1 b. l. 165-166). Liudytoja I. B. tiek iki ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat nuosekliai parodė, kad pas juos taksi atvažiavo S. Å . , kuris yra jos patėvio J. L. draugas. Jis atsivežė degtinės butelį, maisto produktų, bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“. MinėtÄ telefonÄ nuteistasis atidavė patėviui. S. Å . pas juos liko nakvoti ir buvo maždaug tris dienas. Kai pas juos buvo nuteistasis, ji girdėjo, kaip jis pasakojo, kad sumušė kažkokį žmogų, minėjo, kad tai draugas ar kaimynas.

Jis sakė, kad sumušė stipriai ir bijo, jog galėjo užmuÅ¡ti, bet kai iÅ¡važiavo iÅ¡ buto, vyras dar kvėpavo (t. 1 b. l. 143, t. 5 b. l. 44). Nors nuteistasis apeliaciniame skundo nurodo, kad Å¡i liudytoja teisme negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių apie jos girdėtÄ pokalbį su J. L. dėl nukentėjusiojo sumuÅ¡imo, tačiau tai prieÅ¡tarauja teismo posėdžio protokole užfiksuotiems liudytojos parodymams, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad ji konkrečiai ir detaliai nurodė jai žinomas aplinkybes.   Kitas nuteistasis Å¡ioje byloje E. V. (nuteistas dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo) bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad jis įvykio dienÄ apie 12 val. grįžo namo, pasiimti sportinį krepšį.

Grįžęs namo matė, kad namuose yra elektrikai, ir su jais vaikščiojo J. Å . . Kambaryje taip pat buvo ir E. V. motinos sugyventinis S. Å . su savo draugu, abu iÅ¡gėrinėjo. Kaip tik tuo metu, kai jis grįžo, S. Å . pykosi su elektrikais ir su J. Å . dėl elektros. Jis namuose pabuvo apie 15 min. ir išėjo į sporto klubÄ , vėliau nuvažiavo pas draugę. Apie 20 val. jam paskambino mama pasiteirauti kada jis grįš ir tuo pačiu pasakė, kad S. Å . trenkė J. Å . ir išėjo. Jis kaip tik tuo metu važiavo į Lazdynus ir, kai mama tai pasakė, jis nusprendė pirmiausia užeiti namo padėti krepšį.

Namo jis ėjo su drauge S. K. . Priėjus prie namo, jis S. K. paprašė palaukti prie laiptinės, o pats užėjo į butÄ . Prie nukentėjusiojo kambario durų jis pamatė kraujo laÅ¡us, o pačios durys buvo užrakintos. Jis pasibeldė ir iÅ¡girdo, kad J. Å . sunkiai kalba. Tai iÅ¡girdęs ir žinodamas, kad S. Å . turi raktÄ , kuris tinka J. Å . kambario spynai, surado jį ir, atrakinęs nukentėjusiojo kambario duris, pamatė nukentėjusįjį gulintį pusiau ant lovos, pusiau ant grindų.

Jis buvo visas kruvinas. IÅ¡bėgęs į kiemÄ , iÅ¡ S. K. telefono iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Pamatęs sumuÅ¡tÄ J. Å . , jis pirmiausia pagalvojo, kad tai padarė S. Å . , nes kaip sakė mama, S. Å . trenkė J. ir iÅ¡važiavo. Nukentėjusiojo paklausė, kas atsitiko, bet Å¡is neaiÅ¡kiai atsakinėjo, nes veidas buvo labai sužeistas, lyg prakirstas. J. Å . atsakė, kad pas jį atėjo kažkokie keturi draugai, vienas iÅ¡ jų kažkoks M.. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir policija.

Policijos darbuotojai J. Å . dar kartÄ paklausė kas atsitiko ir pastarasis patvirtino tÄ patį kÄ ir jam (t. 5 b. l. 19-22 , t. 3 b. l. 58-60). Å ias nukentėjusiojo suradimo aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta E. V. draugė S. K. , kuri tuo metu buvo kartu su E. V. ( t. 5 b. l. 68-69). Liudytoja A. M. , nuteistojo S. Å . sugyventinė, teisme parodė, kad J. Å . buvo jų kaimynas, turintis  atskirÄ kambarį jų bendrame bute. Ä®vykio dienÄ ji dirbo, bet į jos darbÄ buvo atėjęs jos sugyventinis S. Å . ir prašė pinigų , ji jam davė 15-20 Eurų.

S. Å . jai papasakojo, kad tarp jo ir J. Å . kilo konfliktas, dėl ko jie smarkiai susipyko. Jai grįžus namo apie 22 val. bute rado policijos pareigÅ«nus, iÅ¡ jų sužinojo, kad J. Å . buvo rastas sumuÅ¡tas savo kambaryje, jo kambaryje buvo daug kraujo. SÅ«nus E. V. papasakojo, kad grįžęs namo, rado sumuÅ¡tÄ J. Å . , dėl ko iÅ¡kvietė greitÄ med. pagalbÄ ir policijÄ . Ji tokio asmens vardu M. nepažįsta ir nėra mačiusi , kad J. Å . lankytų jai nepažįstamas asmuo. Su J.

Å . viename bute gyveno apie 4 mėnesius, iÅ¡ pradžių santykiai buvo normalÅ«s , vėliau pradėjo konfliktuoti , nes J. Å . norėjo remontuoti butÄ , bet ji neturėjo tam pinigų, prašė palaukti, bet jis nenorėjo laukti. Taip pat jie konfliktavo dėl iÅ¡naudotos elektros, jų manymu, dėl J. Å . kaltės buvo sunaudota per daug elektros , o mokėti turėjo visi po lygiai. Pas J. Å . lankydavosi vaikinas, vardu K., jo giminaitis- P. B. . Daugiau kad kas pas jį lankytųsi, ji nėra mačiusi.

Ji nėra mačiusi, kad S. Å . muÅ¡tų  J. Å . ( t. 5 b. l. 23-26 ).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. iÅ¡ esmės davė analoginius parodymus ( t. 1 b. l. 116-118 ). Liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dienÄ jis padėjo J. Å . tvarkyti elektros įvadÄ , kad nukentėjusysis nuo nieko nepriklausomai galėtų naudotis atskirtu elektros skaitliuku. J. Å . sėdėjo savo kambaryje, o jis darė savo darbus. Gretimame kambaryje buvo ir kitas kambario Å¡eimininkas, vaikas ir kažkoks tai jų draugas.

Kol jis dirbo iÅ¡ gretimo kambario išėjo minėtas vaikas ir, jam esant, į butÄ negrįžo. Taip pat iÅ¡eidavo ir kambario Å¡eimininkas, kurį vėliau atpažino kaip S. Å . . Kas buvo trečiasis, V. C. negali pasakyti, kadangi jo nematė, nes Å¡is visÄ laikÄ buvo kambaryje ir nebuvo išėjęs iÅ¡ jo. Jis tik iÅ¡ balsų žino, kad buto Å¡eimininkas kambaryje buvo ne vienas. Kol jis ten dirbo, jie vis rÅ«kė kambaryje, J. Å . papriekaiÅ¡tavo, liepė eiti į laukÄ , tačiau S. Å . atsakė, kad jis namuose daro kÄ nori.

Baigęs visus darbus, apie 15 val. liudytojas išėjo. S. Å . draugas išėjo apie 12 val., nuteistasis kambaryje liko vienas. Daugiau per tÄ laikÄ niekas pas S. Å . nebuvo atėjęs. Be to, dar prieÅ¡ liudytojui iÅ¡važiuojant kilo konfliktas su S. Å . , kadangi pastarasis aiÅ¡kino, jog yra nelegaliai dirbama, skambinėjo į policijÄ , o J. Å . tiesiog sėdėjo kambaryje ir nesikiÅ¡o ( t. 1 b. l. 132-133, t. 5 b. l. 43-44 ). Nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio dienÄ konflikto  su J.

Å . metu sudavė pastarajam 3 smÅ«gius į veidÄ delnu ir įspyrė 1 kartÄ Â Ä¯ Å¡launį, bet neigia sudavęs visus jam inkriminuotus smÅ«gius, dėl kurių J. Å . mirė. Nurodo, kad po konflikto metu suduotų kelių smÅ«gių išėjo iÅ¡ buto, nukentėjusįjį vėliau galėjo sužaloti kiti asmenys, tame tarpe M. Č. , kÄ nurodė pats nukentėjusysis atvykusiems į įvykio vietÄ medicinos ir policijos darbuotojams. Apygardos teismas Å¡iÄ Â nuteistojo S. Å . versijÄ iÅ¡samiais patikrino bylÄ nagrinėjant teisme bei pagrįstai atmetė, kaip prieÅ¡taraujančiÄ byloje surinktiems įrodymams ir neatitinkančiÄ teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡i nuteistojo iÅ¡kelta versija iÅ¡ esmės pagrįsta tuo, kad byloje liudytojais apklausti greitosios medicinos pagalbos darbuotojas S. B. ( t. 1 b. l. 122-123, t. 5 b l. 41-42 ), policijos pareigÅ«nas L.

J. ( t. 1 b l . 138-139 ) taip pat jau minėta liudytoja S. K. ir nuteistasis E. V. parodė, kad jiems būnant įvykio vietoje po nukentėjusiojo sumušimo ir paklausus kas jį sumušė J. Š. sakė, jog tai padarė keturi vyrai ir minėjo M. Č. . Apygardos teismas pagrįstai tokius nukentėjusiojo paaiškinimus netrukus po sumušimo pagrįstai įvertino kaip prieštaringus, kurie negali būti patikimu įrodymu šaltiniu ir jais nesirėmė priimdamas nuosprendį šioje byloje. Vertinant  J.

Å . iÅ¡sakytÄ Â versijÄ , kad jį sumušė kiti asmenys, atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo neadekvatų elgesį dėl sveikatos stovio, patyrus daugybinius sužalojimus, jo nenorÄ važiuoti į ligoninę, jo praÅ¡ymÄ nuvežti pas mamÄ , kuri yra seniai mirusi (1988 m.). Byloje nėra jokių duomenų, kad po nuteistojo S. Å . suduotų J. Å . smÅ«gių, jo spardymo, tame bute dar lankėsi kiti asmenys ir jį mušė. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad nuteistasis S. Å . kartu su sugyventine A.

M. ir jos sÅ«numi E. V. gyveno viename bute su nukentėjusiuoju J. Å . , kuris tame bute turėjo atskirÄ kambarį. Kaip parodė su nukentėjusiuoju J. Å . artimai bendravę asmenys ( nukentėjusysis P. B. , liudytojas K. B. ), pastarasis nesutarė su  nuteistuoju S. Å . , kuris iki įvykio yra smurtavęs prieÅ¡ jį. J. Å . paaiÅ¡kinimus, kad jį sumušė kiti asmenys, o ne nuteistasis S. Å . , apygardos teismas pagrįstai vertino kaip nenorÄ (baimę) konfliktuoti su buto gyventojais, su kuriais, reikės toliau gyventi , jo nenorÄ dar labiau pabloginti tarpusavio santykius.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis aiškindamas apie keturis jį sumušusius asmenis, net nenurodė S. Š. kaip jo atžvilgiu smurtavusio asmens, nors tai akivaizdžiai prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei paties S. Š. parodymams. J. Š. po skyrybų su žmona, buvo nusipirkęs kambarį šiame bute , jis neturėjo daugiau kur gyventi , todėl jo nenoras pasakyti teisybę, yra pateisinamas nenoru  galutinai susipykti su kaimynais bei galimybe  su jais toliau gyventi viename bute.

Tai, kad jis nenorėjo konfliktuoti su kaimynais patvirtina ir  liudytojo  K. B. , bendravusio su J. Å . , parodymai ( t. 1 b .l. 128-130, t . 5 b . l . 42-43 ). IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad J. Å . nenorėjo pyktis su kaimynais ir dėl to nesikreipė į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl nuteistojo S. Å . patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kai Å¡is jį buvo sumušęs iki nagrinėjamo įvykio anksčiau. Tai, kad J. Å . iÅ¡kart po nuteistojo S. Å . sumuÅ¡imo nesikreipė į policijÄ , irgi patvirtina, kad jis nenorėjo pyktis su kaimynais, gyvenančiais tame pačiame bute. IÅ¡ nukentėjusiojo P. B. ( sÅ«nėno) parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad J.

Å . yra jo dėdė. Jis nuolatos su juo bendraudavo, skambindavo, domėdavosi kaip sekasi, nuvažiuodavo aplankyti. Kai nukentėjusysis pardavęs butÄ iÅ¡sikraustė į kambarį, esantį trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), jis padėjo perkraustyti daiktus. Tame trijų kambarių bute, kitame kambaryje gyveno A. M. su savo sÅ«numi E. V. . J. Å . buvo pasakojęs, kad su A. M. , jos sÅ«numi ir A. M. sugyventiniu nuolat bÅ«davo konfliktai. Maždaug apie rugpjūčio mėnesį iÅ¡ J. Å . kambario dingo 500 eurų.

Kas juos pavogė, jis nežinojo, tačiau įtarė, kad tai galėjo padaryti arba A. M. sÅ«nus, arba jos sugyventinis. Kambarys, kuriame gyveno J. Å . , buvo rakinamas. Raktus nuo kambario turėjo nukentėjusysis ir jis- P. B. . Lapkričio mėnesį J. Å . buvo sakęs, kad jį sumušė A. M. sugyventinis. Pasakė, kad A. M. sugyventinis sudavė jam kumščiu į veidÄ ir grasino veržliarakčiu. Taip pat J. Å . buvo pasakojęs, kad ir A. M. jam yra sudavusi antausį, nes kažko nepasidalino virtuvėje.

Tarp J. Å . ir A. M. bei jos sugyventinio nuolat bÅ«davo kokie nors buitiniai konfliktai, nepasidalindavo ko nors virtuvėje, neleisdavo J. Å . naudotis virykle. IÅ¡ J. Å . Å¡aldytuvo dingdavo maistas, todėl Å¡aldytuvÄ P. B. padėjo perneÅ¡ti į J. Å . kambarį. Visais smulkiais klausimais nukentėjusiajam visÄ laikÄ padėdavo K. B. , nes jis ne visÄ laikÄ galėdavo atvažiuoti ir padėti (t. 1 b . l . 86-90 , t. 5 b . l . 22-23). IÅ¡ jau minėto liudytojo K. B. , nuteistojo S. Å . , jo sugyventinės A.

M. , jos sūnaus E. V. , nukentėjusiojo P. B. parodymų matyti, kad J. Š. buvo uždaras žmogus, retai kur išeidavo , bendravo tik su nukentėjusiuoju P. B. , K. B. ir specialistais , reikalingais buityje, neturėjo konfliktų su kitais ne tame pačiame bute gyvenusiais asmenimis, niekas iš nukentėjusįjį J. Š. pažinojusių asmenų  nėra matę, jog  pas nukentėjusįjį lankytųsi nežinomi asmenys . Tai, kad J. Š. neturėjo jo nurodytų pažįstamų ir bendravo tik su tais asmenimis, kuriuos nustatė teismas, patvirtina aplinkybės, nurodytos 2016 -05-24 vyriausiojo tyrėjo I.

S. tarnybiniame praneÅ¡ime (t.1 b. l. 49-50).Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teisme nebuvo apklaustas tyrėjas I. S. , tačiau apygardos teismas svarstė tokį nuteistojo praÅ¡ymÄ ir pagrįstai atmetė. Kaip jau minėta byloje yra vyriausiojo tyrėjo I. S. pažyma, kurioje pastarasis iÅ¡dėstė atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir jų rezultatus. Å i pažyma, kolegijos manymu, nekelia abejonių.2015-12-13 įvykio vietos apžiÅ«ros metu  (t. 1 b. l. 16-17, 18-21) nerasta jokių pėdsakų, kurie patvirtintų , kad įvykio dienÄ Â pas J.

Å . bÅ«tų lankęsi paÅ¡aliniai asmenys, tÄ paneigia ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1031)-IS1-2208 nurodyti duomenys , kad ant kepurės bei butelio, paimtų 2015-12-13 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) rastas DNR profilis sutampantis tik su S. Å . genotipu, kitų DNR profilių J. Å . kambaryje nerasta (t. 1 b. l. 38-39). Nuteistasis S. Å . parodė, kad mušė J. Å . jo kambaryje, bet ta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo rasta kraujo bendrame buto koridoriuje prie J.

Å . kambario, nepaneigia nuteistojo S. Å . kaltumo ir nepatvirtina, kad bute pas J. Å . galėjo lankytis kiti asmenys. Įvykio vakarÄ , grįžęs į namus nuteistasis E. V. rado sužalotÄ J. Å . savo kambaryje gulintį pusiau ant lovos, pusiau ant grindų, bet teismo medicinos specialistas parodė, kad J. Å . po jam padarytų sužalojimų kurį laikÄ galėjo judėti. Tai paaiÅ¡kina ir tÄ aplinkybę, kad jo kambario durys, grįžus į namus E. V. ir radus jį sužalotÄ , buvo užrakintos, nors pagal nuteistÄ jį S. Å . , jam iÅ¡einant iÅ¡ buto, J.

Å . kambario durys nebuvo užrakintos. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis S. Å . taip pat iÅ¡reiÅ¡kė įtarimÄ , kad J. Å . galėjo sužaloti jo sugyventinės sÅ«nus E. V. , tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.                     Taigi S. Å . priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję ir sutampa. IÅ¡ jų analizės, vertindamas įrodymų visumÄ , o ne atskirus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas, Å¡io asmens kaltumÄ patvirtinančias iÅ¡vadas, kad nuteistasis S. Å . teismo nustatytomis aplinkybėmis (laiku ir bÅ«du) tyčia sužalojo J.

Å . , suduodamas smÅ«gius rankomis ir jį spardydamas , dėl ko nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų mirė, taip tyčia nužudė J. Å . , tokie nuteistojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. Taip pat nuteistasis S. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ . Å ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami, o motyvai anksčiau iÅ¡dėstyti Å¡ioje nutartyje, vertinant jo panaudotÄ smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu ir padarant jam kÅ«no sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirti.

Be to nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo medicinos specialistas teisme paaiškino, kad jo – S. Š. J. Š. suduoti smūgiai negalėjo padaryti didelės žalos pastarojo sveikatai, nuo jų šis negalėjo mirti. Tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 5 b . l. 68-69), teisme medicinos ekspertas S. C. į nuteistojo ir jo gynėjo klausimus atsakė, kad nuo trijų smūgių delnu sunkiai tikėtina, jog galėjo kilti tokios pasekmės, sunkiai įmanoma tokius sužalojimus padaryti delnu.

Å ie teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai teisme negali nei patvirtinti nei paneigti nuteistojo kaltės, juolab Å¡iuo atveju bÅ«tina vertinti visus eksperto parodymus teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad jis iÅ¡samiai paaiÅ¡kino nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , sužalojimų padarymo mechanizmÄ , priežastinį ryšį tarp patirtų sužalojimo ir nukentėjusiojo mirties. Be to, teismas spręsdamas nuteistojo kaltumo klausimÄ vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ .Taip pat nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo perduoti bylÄ iÅ¡ naujo tirti, nes tyrimas byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai.

Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ perduoda prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt. (Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).Taigi byla prokurorui gali bÅ«ti perduodama esant trijų bÅ«tinų sÄ lygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje nurodytų Å¡io procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016).

Be to Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje iÅ¡dėstytos nagrinėjimo teisme ribos. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nėra nustatyta ankščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, kurios suteiktų teisinį pagrindÄ bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo tirti. Taip pat, apygardos teismas nuteistajam S. Å . paskyrė tinkamÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus duomenis.

Nuteistasis S. Å . padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kas sukėlė negrįžtamas pasekmes-nukentėjusiojo mirtį, kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau teistas  5 kartus (t. 3 b .l . 1-32), baustas administracine tvarka (t. 3 b. l. 19-23), nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Nuteistojo S. Å . atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat apygardos teismas nustatydamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės trukmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant  jis sumušė J.

Š. dėl    menkaverčio konflikto , taip pat atsižvelgė į tai, kad S. Š. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, linkęs pažeidinėti  įstatymus. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. Š. paskirta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis, nėra per griežta. Tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus.Vilniaus apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo S. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                    SvajÅ«nas Knizleris                                                                  Aloyzas Kruopys                                                                  Daiva Pranytė - Zalieckienė                           Â